Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-03-20 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Neterminuotai apribojo atsakovams tėvų valdžią vaikams. Nustatė nuolatinę globą (rūpybą) atsakovų vaikams. Skyrė vaikų globėja (rūpintoja) ir jų turto administratore Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis“ administraciją. Nustatė vaikų globos (rūpybos) vietą Tauragės vaikų globos namuose „Šaltinėlis“, adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė iš kiekvieno atsakovo po 86,89 Eur periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-12-15) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistą išlaikymą nurodė išieškoti ir mokėti globėjai (rūpintojai) Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis“ administracijai, lėšas pervedant į vaikų sąskaitas banke. Nustatė, kad 2011-02-07 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-117-607/2011 iš V. S. priteistas išlaikymas vaikams N. S. ir L. S. turi būti mokamas (išieškomas) globėjai Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis“ administracijai, lėšas pervedant į šių vaikų banko sąskaitas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Valstybei iš atsakovės priteisė 149,02 Eur, o iš atsakovo 86,45 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, sprendė, jog atsakovai nesirūpina vaikų sveikata, jų auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, t. y. nevykdo prigimtinės pareigos – rūpintis vaikais. Motinos ir tėvo pareigų atsakovai nevykdo dėl aplaidumo, abejingumo, t. y. dėl savo kaltų veiksmų. Atsakovės elgesys, vaikus apgyvendinus vaikų globos namuose, nepagerėjo, ji valkatauja, nesirūpina suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams, nedirba, nesiregistruoja darbo biržoje, neturi pajamų. Atsakovė vaikų nelanko, socialinei darbuotojai pranešė, kad yra išvykusi į užsienio valstybę ir neturi galimybės pasirūpinti vaikais. B. S. neketina vaikų susigrąžinti į šeimą. Atsakovas, žinodamas, kad vaikai yra apgyvendinti vaikų globos namuose, jais visiškai nesirūpino, laiškais ar kitomis leistinomis priemonėmis nesidomėjo apie jų sveikatos būklę, ugdymą. Aplinkybę, kad atsakovas vaikų paėmimo iš šeimos metu ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, vertino kaip patvirtinančią, kad atsakovas dėl savo kaltų veiksmų nesirūpina vaikais, ir šiuo metu nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Atsakovo noras susigrąžinti vaikus į šeimą, kai grįš iš įkalinimo įstaigos, neįrodo atsakovo sugebėjimo tinkamai rūpintis vaikais, užtikrinti jų teises ir teisėtus interesus. Atsakovas neturi gyvenamojo būsto, nedirba, neturi jokių pajamų. Teismas, padaręs išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad atsakovų elgesys ateityje gali pasikeisti, sprendė, jog atsakovų (tėvų) valdžia vaikams apribotina neterminuotai (CK 3.180 str. 1, 2 d.). Įvertinęs aplinkybę, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra gavęs vaikų giminaičių ar kitų fizinių asmenų, norinčių ir galinčių juos globoti, prašymų, vaikų nuolatine globėja ir jų turto administratore paskyrė Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis“ administraciją (CK 3.264 str. 3 d., 3.275 str.). Nustatęs, kad 2011-02-07 teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikams N. S. ir L. S. administratore uzufrukto teise buvo paskirta atsakovė B. S., tačiau šie vaikai nuo 2014-02-06 gyvena Tauragės vaikų globos namuose „Šaltinėlis“, priteistų lėšų administratore uzufrukto teise skyrė globėją Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis“ administraciją. Priteisdamas laikiną išlaikymą vaikams iš atsakovų, teismas vertino, jog aplinkybė, kad atsakovai nedirba, darbo pajamų negauna, savo vardu registruoto turto neturi, neatleidžia jų nuo pareigos išlaikyti vaikus, nes jie yra darbingi, pajėgūs dirbti. Iš atsakovės vaikams N. S., L. S., I. S. ir E. S. ir iš atsakovo vaikams I. S. ir E. S. priteisė po 86,89 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2014-12-15, iki vaikų pilnametystės.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimą civilinėje V. R. v. N. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-03-20 sprendimo dalį, t. y. nesutinka, jog iš jo yra priteistas išlaikymas vaikams I. S. ir E. S., argumentuodamas, jog galimai jis net nėra E. S. tėvas. Apeliantas iš esmės nesutinka, jog jam būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia vaikams, argumentuodamas, jog vaikais rūpintųsi, su vaikais bendrauja ir šiuo metu (laiškais), o neblaivus namuose rastas tik per vestuves.

Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Pažymėtina, kad parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (Nr. 1), 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33–34, §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija, 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008–1009). Šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. EŽTT daugybėje bylų taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. Z. J. v. Lietuva, Nr. 60092/12, 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas; Y. C. v. Jungtinė Karalystė, Nr. 4547/10, 2012 m. kovo 13 d. sprendimas, par. 133–135). Todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas.

Be to, vien domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius v. S. K., V. K., bylos Nr. 3K-3-92/2014).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pagrįstai sprendė, kad apeliantas visiškai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų jiems sudarymu. Šią teismo išvadą patvirtina aplinkybės, jog 2010-08-17 atsakovų šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (t. 1, b. l. 53); 2012-08-20 Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 5-965 N. S., L. S., I. S. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti Tauragės vaikų globos namai „Šaltinėlis“ (t. 1, b. l. 54), įsakymas panaikintas 2012-10-22 ir vaikai grąžinti atsakovų šeimai (t. 1, b. l. 55), tačiau 2014-02-07 Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 5-140 N. S., L. S., I. S. ir E. S. vėl buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti Tauragės vaikų globos namai „Šaltinėlis“ (t. 1, b. l. 56); Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius 2012-06-27 rašte nurodė, jog apeliantas šeimos lankymų metu 2012 metais dažnai buvo randamas neblaivus (t. 1, b. l. 69); 2013-02-21 apeliantas Vaikų teisių apsaugos skyriui pripažino, jog vartoja alkoholį ir to priežastis – žmona, jei vartos alkoholį, užsikoduos (t. 1, b. l. 43); apeliantas nuo 2013-05-23 iki 2015-11-20 atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose už tyčinių nusikaltimų (vagystė ir sukčiavimas) padarymą (t. 1, b. l. 74, 93); apeliantas, žinodamas, kad vaikai yra apgyvendinti vaikų globos namuose, jais visiškai nesirūpino, laiškais ar kitomis leistinomis priemonėmis nesidomėjo jų sveikatos būkle, ugdymu. Taip pat byloje nenustatyta ir apeliantas nepateikė duomenų apie tai, jog jis turi (turės pasibaigus įkalinimo terminui) gyvenamąjį būstą, jog jame bus (yra) sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti ir vystytis, jog įsidarbins ar bent labiau tikėtina, kad įsidarbins (turi gebėjimą dirbti tam tikros profesijos, specialybės darbą ir pan.), ir tai leis apeliantui turėti pajamų šeimai išlaikyti, oriai, saugiai ir sveikai gyventi. Minėta, kad vien sąlygos dėl nesirūpinimo vaikais buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą apeliantui.

Žemesnės instancijos teismas

Kitą apelianto argumentą, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis dažnai vartoja alkoholį, paneigia anksčiau teismo nustatytos aplinkybės. Be to, akivaizdu, jog ne vien alkoholio atsakovų šeimoje vartojimas buvo priežastis šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Apelianto, kaip šeimos galvos, neatsakingumą neabejotinai įrodo tai, jog jis padarė nusikaltimus, nors turėjo ir galėjo suprasti, kad už šiuos nusikaltimus skiriamos bausmės, susijusios ir su laisvės atėmimu. Taigi apeliantas turi ir turėjo suprasti, jog užtikrinti visavertiško vaikų gyvenimo, jam būnant įkalinimo įstaigoje, nepavyks. Apelianto nurodomas bendravimas su vaikais, kuriems šiuo metu yra 1, 3, 5 ir 7 metai, tik laiškais nėra aplinkybė, kuri savaime pakankama daryti išvadą, jog apeliantas, pasibaigus įkalinimo terminui, bus pajėgus vaikus (ar kurį iš jų) auginti, jais rūpintis ir pan.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl tėvų valdžios apribojimo ir pagrįstai nustatė pagrindą, inter alia, apeliantui neterminuotai apriboti tėvų valdžią. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (CK 1.5 str., CPK 3 str., 177–179 str., 185 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Pabrėžtina, kad net ir neterminuotai apribojus tėvų valdžią išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Apeliantui išaiškintina, jog CK 3.181 str. 2 d. numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.182 str. 3 d. numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Todėl pasikeitus situacijai ir apeliantui pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį (apeliantas, atlikęs bausmę, turi susirasti darbą, teikti priteistą išlaikymą, pradėti realiai bendrauti su vaikais, savo doru elgesiu siekti vaikų palankumo sau; priimti Vaikų teisių apsaugos tarnybos teikiamą pagalbą, vykdyti jos rekomendacijas ir galimą veiksmų planą, siekdamas susigrąžinti vaikus; ir pan.), t. y. išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, apeliantas turi galimybę kreiptis dėl neterminuoto apribojimo panaikinimo.