- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-131-940/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05306-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Atsakovas
- E. N.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-293-446/2026 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-16705-446/2025) pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Norvūksa“ ieškinį atsakovui E. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinės bendrovė (toliau – LUAB) „Norvūksa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2023 m. birželio 26 d. pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).įvykdytą pirkimo pardavimo sandorį ir taikyti restituciją – grąžinti LUAB „Norvūksa“ nuosavybėn automobilį BMW ALPINA B7 Nr. (duomenys neskelbtini). Savo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį, ginčo objektu esantį automobilį BMW ALPINA B7 Nr. (duomenys neskelbtini)., uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti, ar iš šio turto vykdyti išieškojimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies – taikė laikinąją apsaugos priemonę iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje ir uždraudė atsakovui E. N. automobilį BMW ALPINA B7, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti jį, kitaip apsunkinti, vykdyti iš jo išieškojimą.
3. Ieškovė LUAB „Norvūksa“ 2025 m. lapkričio 20 d. pateiktu dubliku patikslino savo reikalavimą ir prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2023 m. birželio 26 d. pagal sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).ir 2025 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį įvykdytą pirkimo pardavimo sandorį, kuriuo buvo parduotas automobilis BMW ALPINA B7 (automobilio identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).) ir taikyti vienašalę restituciją pinigais – priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) Eur ieškovei.
4. Teisme 2025 m. lapkričio 27 d. gautas ieškovės LUAB „Norvūksa“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, turtines teises, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias turtines ir neturtines teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o jo nepakakus, areštuoti ir atsakovo pinigines lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, leidžiant su jomis atlikti atsiskaitymus tik su ieškove, neviršijant prašomos taikyti restitucijos sumos (duomenys neskelbtini) Eur.
5. Nurodė, kad ieškovė, teikdama ieškinį, aiškiai nurodė savo reikalavimus, jų teisinį ir faktinį pagrindą, pateikė reikalavimų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus. Ieškovės ieškinio reikalavimai buvo laikyti pagrįstais prima facie pagrindu, kadangi teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra galimas ir leistinas. Nėra jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad reikalavimai yra akivaizdžiai prima facie nepagrįsti.
6. Pažymėjo, kad ieškovė turi pagrindo manyti, jog, neuždraudus atsakovui disponuoti turtu, egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje bus iš esmės apsunkintas arba neįmanomas, kadangi vos tik 2025 m. rugpjūčio 14 d. Šiaulių apygardos teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir 2025 m. rugpjūčio 20 d. byloje pateikus ieškinį dėl ginčijamos sutarties sudarymo nuginčijimo ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jau 2025 m. rugpjūčio 22 d. buvo sudaryta automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, kuria atsakovas perleido automobilį trečiajam asmeniui M. G., kuris yra Asociacijos regbio klubo „Baltrex“ vadovės D. G. sutuoktinis. Asociacijos regbio klubo „Baltrex“ rėmėju 2020 m. tapo LUAB „Norvūksa“ ir jos buvęs vadovas S. N., kuris taip pat buvo ir šio klubo valdybos nariu bei vienu iš vadovų. M. G., kuriam buvo perleistas automobilis, taip pat yra Asociacijos regbio kubo „Baltrex“ žaidėjas. Praėjus vos vienam mėnesiui nuo nurodytos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, t. y. 2025 m. rugsėjo 27 d., M. G. perleido automobilį O. K. IĮ.
7. Atkreipė dėmesį, kad net ir po visų nurodytų automobilio perleidimo sandorių sudarymo, automobiliu aktyviai naudojasi atsakovo sūnus, buvęs LUAB „Norvūksa“ vadovas S. N..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, pakeitė; taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo E. N. nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, pinigines lėšas, turtines teises (duomenys neskelbtini) Eur vertės ieškovės LUAB „Norvūksa“ reikalavimų užtikrinimui Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-293-446/2026 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-16705-446/2025).
9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad iki teismui pritaikant laikinąją apsaugos priemonę atsakovas ginčo automobilį perleido kitam asmeniui, sprendė, jog ieškovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovui perleisti ginčo automobilį – neefektyvi. Teismas sprendė, jog, pasikeitus aplinkybėms, yra pagrindas taikytą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
10. Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimo pagrįstumą teismas įvertino išspręsdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi. Teismas sprendė jog pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje iš esmės pakanka duomenų nuspręsti dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, o galimybė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, nepaneigta; aplinkybės dėl galimo ieškovei palankaus sprendimo nepasikeitusios.
11. Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjo LUAB „Novūksta“ nemokumo administratoriaus pareiškimą dėl LUAB „Norvūksa“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pareiškimas teismui paduotas 2025 m. rugpjūčio 14 d.; iš jame nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas siekia įrodyti, jog automobilio BMW perleidimo atsakovui E. N. sandoris yra neteisėtas. Buvęs LUAB „Norvūksa“ vadovas S. N. – bylos dėl bankroto pripažinimo tyčiniu šalis. Buvęs LUAB „Novūksa“ vadovas S. N. yra atsakovo E. N. sūnus. Ginčo automobilį atsakovas perleido 2025 m. rugpjūčio 22 d., t. y. po bylos dėl LUAB „Norvūksa“ bankroto pripažinimo tyčiniu iškėlimo. Teismas sprendė, jog šios aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad atsakovui galimai buvo žinoma nemokumo administratoriaus pozicija dėl BMW automobilio, kad jis, galimai siekdamas išvengti galimo automobilio BMW praradimo, automobilį perleido kitam asmeniui, kas pagrįstai leidžia abejoti atsakovo sąžiningumu. Teismas vertino, jog atsakovas, kuris galimai elgiasi nesąžiningai, tikėtinai gali siekti ir kitų veiksmų, kad galimai palankus teismo sprendimas taptų neįvykdomas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog tikslinga taikyti ieškovės prašomą kitą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo turto areštą.
Šalies argumentai
12. Įvertinęs tai, kad atsakovas prašyme dėl termino atsiliepimui į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatymo nurodė, jog jis su ieškovės prašymu nesutinka, atsižvelgęs į tai, kad įstatymas nedraudžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėti šalims nepranešus ir jų nuomonės neišklausius, be to, įstatyme numatyti laibai trumpi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo terminai, teismas sprendė ieškovės prašymą nagrinėti nenustačius atsakovui termino atsiliepimui pateikti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu atsakovas E. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-293-446/2026 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-16705-446/2025) ir ieškovės LUAB „Norvūksa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) atmesti.
14. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nes neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnį.
15. Apelianto tvirtinimu, teismo išvados apie tariamą jo nesąžiningumą yra deklaratyvios ir visiškai nepagrįstos, kadangi konkrečių duomenų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, t. y. žinojimą tiek apie iškeltą civilinę bylą dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek apie tai, jog toje byloje esantis atsakovas S. N. informavo atsakovą apie tokią bylą ir tuo tikslu automobilis buvo perleistas, byloje nėra.
16. Pažymi, jog jeigu atsakovas iš tiesų būtų nesąžiningas, jis būtų perleidęs ne tik automobilį, bet ir jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tačiau tokių veiksmų atsakovas nesiėmė nei bylos dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu iškėlimo momentu, nei šios civilinės bylos iškėlimo momentu, nei kada nors vėliau.
Šalies argumentai
17. Apelianto teigimu, perleidžiant automobilį, jo turtas realiai nesumažėjo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas automobilį iš ieškovės 2023 m. įsigijo už (duomenys neskelbtini) Eur ir po daugiau nei metų laiko (2025 m.) jį pardavė už (duomenys neskelbtini) Eur. Taigi, atsakovas jokiu būdu savo finansinės padėties nepablogino.
18. Tvirtina, kad ieškovės nurodomos aplinkybės apie automobilio pirkėjo sąsajas su S. N. niekaip nėra susijusios su atsakovu; ieškovė nenurodo ir neteikia įrodymų, kad būtent atsakovas kokiu nors būdu būtų susijęs ar dalyvautų Regbio klubo „Baltrex“ veikloje. Be to, ieškovės pateikti duomenys laiko požiūriu nėra susiję.
19. Nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo kriterijų; nepagrįstai suvaržo atsakovo būtiniausių pragyvenimo poreikių tenkinimą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlikęs kokius nors veiksmus siekiant sumažinti savo turto masę ar apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Visiškai neproporcingai pritaikytas atsakovo visų turimų ir gaunamų lėšų areštas, nevertinant to, kad atsakovas yra fizinis asmuo, pensinio amžiaus, kuriam būtinos lėšos maistui, kasdieniams poreikiams ir vaistams. Be to, atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurio pakaktų būsimo teismo sprendimo įvykdymui, tad galėjo būti taikomas tik nekilnojamojo turto areštas.
20. Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės pradėtas bylas, ieškovė demonstruoja priešišką nusistatymą S. N. ir atsakovo atžvilgiu. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo tiesiogiai įtvirtintu, t. y. ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslu.
Šalies argumentai
21. Apelianto teigimu, skundžiama nutartimi taip pat pažeistas rungimosi principas bei teisė būti išklausytam. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas suteikia diskreciją teismui atsakovui pranešti apie laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, o prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės (areštai) yra itin varžantys atsakovo teises, trukdantys patenkinti net minimalius buitinius poreikius, teismas turėjo suteikti galimybę atsakovui pasisakyti dėl ieškovės prašymo.
Atsiliepimas
22. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė LUAB „Norvūksa“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-293-446/2026 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-16705-446/2025) palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
23. Ieškovės teigimu, priešingai nei nurodo atsakovas, jog laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tik „deklaratyvių prielaidų“ pagrindu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. Šiaulių apygardos teismui buvo pateiktas ieškovės pareiškimas dėl LUAB „Norvūksa“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kurio vienas iš tyčinio bankroto epizodų yra ginčijamos sutarties sudarymas. Atsakovo sūnui S. N. minėtas procesinis dokumentas buvo įteiktas 2025 m. rugpjūčio 20 d., todėl tiek atsakovas, tiek ir atsakovo sūnus S. N. turėjo realią galimybę susipažinti su jo turiniu ir įvertinti jame nurodytas aplinkybes. 2025 m. rugpjūčio 20 d. byloje buvo pateiktas ieškinys dėl ginčijamos sutarties sudarymo nuginčijimo ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris 2025 m. rugpjūčio 25 d. teismo nutartimi tenkintas. Tačiau 2025 m. rugpjūčio 22 d. atsakovas perleido ginčo automobilį M. G..
24. Ieškovės vertinimu, 2025 m. rugpjūčio 22 d. Automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas pagrindžia atsakovo neteisėtus veiksmus, nes sutartis sudaryta būtent po to, kai buvo inicijuota byla dėl LUAB „Norvūksa“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Automobilis parduotas už ženkliai mažesnę kainą nei rinkos vertė; atsakovas sąmoningai pasirinko perleisti automobilį trečiajam asmeniui, siekiant išvengti galimo automobilio praradimo. Pažymi, kad praėjus vos vienam mėnesiui nuo automobilio perleidimo M. G., pastarasis automobilį perleido O. K. IĮ, kas rodo sąmoninga siekį dirbtinai perkelti nuosavybę ir apsukinti būsimo teismo sprendimo vykdymą. Atkreipia dėmesį, kad net ir po minėtų sandorių sudarymo automobilį faktiškai ir toliau naudoja atsakovo sūnus S. N.. Ieškovės manymu, 2025 m. rugpjūčio 22 d. Automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo nesąžiningumą.
25. Nurodo, kad atsakovo teiginys, jog jo finansinė padėtis dėl automobilio perleidimo nepakito yra nepagrįstas. Iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad jo banko sąskaitos likutis yra (duomenys neskelbtini) Eur, taigi atsakovas nedisponuoja už automobilio pardavimą gauta (duomenys neskelbtini) Eur suma. Automobilio perleidimas reiškia, kad registruotinas ir lengvai areštuojamas turtas buvo pakeistas į pinigus, kuriuos atsakovas gali išleisti ar paslėpti, todėl galimybė užtikrinti būsimo sprendimo įvykdymą akivaizdžiai apsunkinta.
26. Pažymi, kad artimas ryšys tarp atsakovo, jo sūnaus S. N. ir M. G. paaiškina, kodėl automobilio perleidimas buvo atliktas būtent M. G. – asmeniui, susijusiam su atsakovo sūnumi S. N.. Tai leidžia pagrįstai abejoti automobilio perleidimo sandorio sąžiningumu trečiajam neva nesusijusiam asmeniui.
Šalies argumentai
27. Ieškovės tvirtinimu, bendra atsakovui priklausančio turto vidutinė vertė pagal Valstybės įmonės Registrų centro duomenis yra (duomenys neskelbtini) Eur, kuri, vertinant su ieškiniu prašoma priteisti suma (duomenys neskelbtini) Eur, akivaizdžiai nepakankama, todėl atsakovo argumentas, kad nekilnojamojo turto pakaktų sprendimo įvykdymui, yra nepagrįstas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nereiškia, kad atsakovui užkertamas kelias patenkinti elementarius poreikius. Tokiais atvejais atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar jų masto sumažinimo, pateikdamas įrodymus, jog būtini poreikiai negali būti užtikrinti.
28. Teigia, kad atsakovas, nurodymas, jog ieškovė neva demonstruoja priešišką nusistatymą, neturi teisinės reikšmės. Atsakovo teiginiai dėl tariamo rungimosi principo ir teisės būti išklausytam pažeidimo yra nepagrįsti. CPK 147 straipsnio 1 dalyje, 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad teismas turi teisę spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovui. Be to, atsakovas, teikdamas prašymą nustatyti terminą atsiliepimui į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikti, jau išsakė savo poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
30. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas ir laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, pakeistos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
31. Atsakovas (apeliantas) E. N. kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus – Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus ir AB SEB banko sąskaitos išrašą.
32. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, nes CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
33. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Iš CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teikiamų naujų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla, atsižvelgęs į tai, jog šių dokumentų turinys ieškovei yra žinomas, kadangi byloje yra pateiktas jos atsiliepimas į atskirąjį skundą ir ji turėjo galimybę dėl jų išdėstyti savo poziciją, be to, nėra pagrindo manyti, kad naujų įrodymų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą ar sudarys sąlygas proceso dalyvių procesinių teisių suvaržymui ar apribojimui, sprendžia, kad atsakovo (apelianto) teismui pateikti dokumentai priimtini ir vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atsakovo procesinių teisių (ne)užtikrinimo
35. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartimi yra pažeista jo teisė būti išklausytam, kadangi teismas nesuteikė galimybės atsakovui pasisakyti dėl ieškovės prašymo.
36. CPK 147 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.
37. Taigi, dėl būtinumo pranešti apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą teismas sprendžia savo nuožiūra. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovui, CPK normų bei apelianto procesinių teisių nepažeidė. Savo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1802/2014; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015 ir kt.).
38. Nagrinėjamu atveju savo teise pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantas šiuo atveju realizavo teikdamas atskirąjį skundą, todėl negalima pripažinti buvus jo procesinių teisių pažeidimą (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties nurodytu pagrindu.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
39. Ieškovė LUAB „Norvūksa“ pareiškė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo ir jo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį automobilį BMW ALPINA B7. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi apribota teisė disponuoti automobiliu. Ieškovė 2025 m. lapkričio 20 d. pateiktu dubliku patikslino savo reikalavimą, prašydama taikyti vienašalę restituciją pinigais – priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) Eur ieškovei, ir 2025 m. lapkričio 27 d. teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą, turtines teises, o jo nepakakus, ir pinigines lėšas, esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, neviršijant prašomos taikyti restitucijos sumos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo automobilio BMW pardavimo aplinkybes, sprendė, jog jos pagrįstai leidžia abejoti atsakovo sąžiningumu, ir, atsižvelgęs į tai, sprendė, kad tikslinga taikyti ieškovės prašomą kitą laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo turto areštą.
40. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismo išvados apie atsakovo nesąžiningumą yra deklaratyvios ir visiškai nepagrįstos; (2) teismas nevertino, jog, perleidus automobilį, atsakovo turtas realiai nesumažėjo; (3) aplinkybės apie automobilio pirkėjo sąsajas su S. N. niekaip nėra susijusios su atsakovu; (4) taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
41. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
42. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, tai yra, nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
43. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, dėl netinkamo prima facie pagrįstumo įvertinimo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl prima facie sąlygų nepasisako.
44. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).
45. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).
46. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog byloje nėra įrodytas jo nesąžiningumas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su šia apelianto pozicija. Pažymėtina, jog, taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-293-464/2024; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-330/2023).
47. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismui civilinėje byloje Nr. eB2-178-1042/2026 2025 m. rugpjūčio 14 d. pateiktas BUAB „Norvūksa“ nemokumo administratoriaus pareiškimas dėl BUAB „Norvūksa“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kurio vienas iš nurodytų tyčinio bankroto epizodų yra nagrinėjamoje byloje ginčijamo automobilio BMW ALPINA B7 perleidimo sandorio sudarymas, kuriuo LUAB „Norvūksa“ buvęs vadovas S. N. automobilį pardavė savo tėvui E. N. (atsakovui). Minėtas pareiškimas S. N. įteiktas 2025 m. rugpjūčio 22 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tą pačią dieną, t. y. 2025 m. rugpjūčio 22 d. automobilis BMW ALPINA B7 parduotas M. G., kuris, remiantis byloje pateiktais duomenimis, taip pat yra susijęs su S. N., t. y. žaidžia Asociacijoje regbio klube „Baltrex“ ir yra šios asociacijos buvusios direktorės sutuoktinis, o Asociacijos regbio klubo „Baltrex“ vienas iš valdybos narių yra S. N.. Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog 2025 m. rugsėjo 27 d. M. G. ginčo automobilį BMW ALPINA B7 perleido O. K. IĮ. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti atsakovo sąžiningumu ir/ar sąžiningais ketinimais ateityje, jeigu teismo sprendimas būtų jam nepalankus.
48. Nors apeliantas teigia, kad nėra įrodymų, jog atsakovas žinojo apie iškeltą civilinę bylą dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir su automobiliu susijusias aplinkybes, tačiau, įvertinus tai, jog atsakovas ir LUAB „Norvūksa“ buvęs vadovas S. N. yra artimais giminystės ryšiais susiję asmenys (tėvas ir sūnus), be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas automobilį pardavė su S. N. susijusiam asmeniui, šie duomenys leidžia pagrįstai daryti išvadą, kad atsakovui aplinkybės apie iškeltą bylą dėl LUAB „Norvūksa“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir ginčijamą automobilio perleidimo sandorį buvo žinomos.
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atskirojo skundo argumentai, jog nėra įrodytas jo nesąžiningumas, nepaneigia išvados dėl egzistuojančios teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimo įvykdymo grėsmės realumą pagrindžia ir paties ginčo pobūdis, t. y. sudarytas automobilio pirkimo – pardavimo sandoris ginčijamas kaip nesąžiningi atsakovo veiksmai, siekiant paslėpti LUAB „Norvūksa“ didelės vertės turtą, tokiu būdu pažeidžiant kreditorių interesus.
50. Atsakovas skundžiamos nutarties nepagrįstumą grindžia ir tuo, kad jo atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimų; nepagrįstai suvaržo atsakovo būtiniausių pragyvenimo poreikių tenkinimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su tam tikrais suvaržymais asmenims, kurių atžvilgiu šios priemonės pritaikytos, bet šioje konkrečioje situacijoje atsakovui pritaikytas suvaržymas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra proporcingas siekiamiems tikslams, o teiginių, kad laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai riboja atsakovo teises ir interesus, atsakovas detaliau nepagrindė ir neįrodė.
51. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, įvertinus bylos medžiagą ir paties ginčo pobūdį, kuris iš esmės ir pagrindžia sprendimo įvykdymo grėsmės realumą, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovo teisių daugiau, nei būtina būsimo, galbūt ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir yra išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra.
52. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Dėl nurodyto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo E. N. atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Kadangi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą nagrinės pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimant šį procesinį sprendimą, nesprendžia (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.