Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, iš dalies sudedant, subendrinus su Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nuosprendžiu skirta bausme, jai skirta galutinė subendrinta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, I. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 (ketveriems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant draudimą tokią specialiąją teisę įgyti, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, I. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant V. G. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (VIN): (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, I. K. pripažinta recidyviste.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. 2025 m. spalio 16 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. G. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti galioti iki I. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo visiško įvykdymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą – nuspręsta panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš I. K. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. I. K. nuteista pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2025 m. spalio 11 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. G. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatyta daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y. kai jai 16 val. 40 min. nustatytas 3,10 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistoji aukštesnio teismo prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendį, skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą vieneriems metams. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

2.1. Apeliantės vertinimu, nuosprendis yra neteisingas, todėl keistinas.

2.2. Nurodo, kad teismas nuosprendį priėmė, be kitų, ir remdamasis Tyrėjos V. V. tarnybiniu pranešimu dėl įvykio aplinkybių. Cituojamas minėtas tarnybinis pranešimas (1 t. b. l. 31–33). Toliau nurodoma, kad teismas, pripažindamas šį tarnybinį pranešimą įrodymu, patvirtinančiu I. K. kaltę, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, nes išvadas grindė prielaidomis, spėjimais, abejotinais duomenimis, o ne surinktų įrodymų visumos analize, įrodymus vertino apibendrintai, selektyviai, atsietai vieną nuo kito, dalies bylai reikšmingų įrodymų apskritai nevertino, nepašalintas abejones vertino nuteistojo nenaudai ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalį ir joje įtvirtintus nekaltumo prezumpcijos principus. Mano, kad teismas privalėjo teisminio posėdžio metu apklausti liudytojais tiek tarnybinį pranešimą surašiusią policijos pareigūnę, tiek ir jame minimus pareigūnus.

2.3. Pažymi, kad teismas, priimdamas skundžiamą Nuosprendį, nuoširdaus nuteistosios I. K. prisipažinimo ir gailėjimosi padarius nusikaltimą nepripažino pagrindu atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir atliko dalinį įrodymų tyrimą. Taip pat nuosprendyje teismas nepasisakė dėl galimybės, skiriant I. K. bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

2.4. Atkreipiamas dėmesys į tą aplinkybę, kad charakterizuodamas nuteistosios I. K. asmenybę, teismas neatsižvelgė į tai, kad I. K. buvo išėjusi iš darbo prieš du mėnesius ir buvo ir dabar yra registruota Užimtumo tarnyboje, iš ten gauna pašalpą, kurios didžiąją dali skiria sūnaus išlaikymui.

2.5. Akcentuoja, kad pasisakydamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis), teismas laisvai traktuoja 1 ir 2 dalyje nustatytas normas. Kasacinių bylų formuojama praktika nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014).

2.6. Apeliantė mano, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė nepagrįstai nesivadovavo BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistosios gynėja apeliacinį skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistosios I. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Kiti bylos aspektai apeliacinės instancijos teisme, nepaisant to, ar gautas dėl jų skundas, vertinami tik nustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

6. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto nuteistosios I. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji iš esmės neneigia jai inkriminuotos nusikalstamos veikos ir neginčija savo kaltės. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų ir pagrįstai I. K. pripažino kalta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Nors apeliaciniame skunde ir akcentuojama, kad teismas išvadas grindė prielaidomis, spėjimais, abejotinais duomenimis, o ne surinktų įrodymų visumos analize, su kuo aukštesnis teismas iš esmės nesutinka, tačiau iš paties skundo turinio bei jame reiškiamo reikalavimo matyti, jog iš esmės nuteistoji siekia, kad jos atžvilgiu būtų taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir skundžiamu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas būtų atidėtas vienerių metų laikotarpiui. Nuteistoji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nepasisakė dėl galimybės jai skiriant bausmę taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, kas, neabejotinai galėjo turėjo įtakos nustatant I. K. skirtinos galutinės bausmės dydį. Kadangi kitų nesutikimo su apkaltinamuoju nuosprendžiu aspektų apeliaciniame skunde neišsakoma, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat atsižvelgtina į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Teismas privalo nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu nuteistajam skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

8. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl nuteistajai I. K. skirtinos bausmės, sprendžia, kad apylinkės teismas, įvertinęs skundžiamame nuosprendyje aptartas nuteistosios asmenybę ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, kurių aukštesnis teismas nebekartoja, pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai skiriant griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, tai yra keturių mėnesių laisvės atėmimą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčo dėl I. K. paskirtos bausmės (tiek rūšies, tiek dydžio) nėra, tačiau nuteistoji akcentuoja, kad jos atžvilgiu nebuvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Teisėjų kolegija tokiai apeliantės pozicijai taip pat pritaria.

9. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Priėmus sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas – liudytojai ir nukentėjusieji neapklausiami.

10. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose užbaigti daug greičiau. Siekiant šio tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2017, 2K-264-697/2017, 2A-7-1/2014). Šis BK straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialiąją procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta atitinkama supaprastinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1/2014). Taigi, BK 64¹ straipsnio taikymui privalu nustatyti dvi sąlygas – sutrumpintą įrodymų tyrimo atlikimą (pagreitintą procesą ir baudžiamojo įsakymo priėmimą reglamentuojančios nuostatos šiuo atveju neaktualios) bei kaltės pripažinimą.

11. Iš pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 27 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisėja, vadovaudamasi BPK 273 straipsnio 1 dalimi, nutarė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, kadangi tam yra visos įstatymo numatytos sąlygos, kaltinamoji (tuo metu) kaltę pripažįsta, davė parodymus, kaltinama ne sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamoji (tuo metu). Tiek minėtame teisiamojo posėdžio protokole, tiek skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad apklausta teisme I. K. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, kad pripažįsta savo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, skirdamas bausmę apylinkės teismas konstatavo, kad I. K. atsakomybę lengvina tai, jog ji prisipažino dėl nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

12. Taigi, apylinkės teismas, teisminio nagrinėjimo metu konstatavęs, kad atlieka sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamoji (tuo metu) prisipažįsta kalta, nagrinėjamoje byloje nepagrįstai I. K. atžvilgiu netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų.

13. Esant nurodytoms aplinkybėms, nepritaikius baudžiamojo įstatymo (BK 64¹ straipsnio), I. K. neteisingai buvo paskirta bausmė, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1, 2 punkte numatytais pagrindais. Pritaikius BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, skundžiamu nuosprendžiu I. K. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jai skirtina 2 (dviejų) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

14. Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

15. Nagrinėjamoje byloje nusikalstama veika buvo padaryta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 1 d. nuosprendžiu I. K. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl skundžiamu nuosprendžiu jai paskirta bausmė pagrįstai buvo subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Šiuo aukštesnio teismo nuosprendžiu I. K. atžvilgiu pritaikius BK 64¹ straipsnį ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, iš naujo spręstinas bausmių bendrinimo klausimas. Kaip ir skundžiamame nuosprendyje, bausmės bendrintinos taikant nuteistajai palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie šiuo aukštesnio teismo nuosprendžiu paskirtos vienu trečdaliu sumažintos 2 (dviejų) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės, prieš tai arešto bausmę pagal bausmių keitimo taisykles pavertus laisvės atėmimo bausme (pridedant 1 mėn.) (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 65 straipsnio 1 punkto a papunktis), ir tokiu būdu I. K. paskiriant galutinę 3 (trijų) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

16. Nuteistoji I. K. apeliaciniame skunde prašo jos atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

17. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors I. K. paskirtos bausmės dydis ir padarytos nusikalstamos veikos kategorija atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe.

18. Baudžiamajame įstatyme nenurodytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe, t. y., nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar asmuo supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys teismui turi sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, jog konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, jog pakanka nuteistam už konkretų nusikaltimą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, kurie ribotų asmens elgesį ir turėtų auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

19. Teisėjų kolegija vertina, kad nėra pagrindo I. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nors nuteistoji ir atitinka formalias sąlygas, tačiau šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas I. K. yra negalimas.

20. Pažymėtina, kad nuteistajai I. K. anksčiau taikytos bausmės (tarp jų ir bauda, laisvės apribojimas, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas) jos nepaveikė taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistajai anksčiau priimtu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. spalio 1 d. nuosprendžiu buvo taikytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ji nepateisino teismo jai išreikšto pasitikėjimo ir bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė nagrinėjamoje byloje aktualią nusikalstamą veiką. Byloje nustatytos aplinkybės aukštesniam teismui neleidžia spręsti, kad nuteistoji yra linkusi keisti savo nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad kaltinamoji (tuo metu) išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesilaiko įstatymų ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, kaltinamosios teistumų kiekis, jos pakartotinis nusikalstamų veikų darymas (past. – praeityje teista penkis kartus, nagrinėjamoje byloje pripažinta recidyviste) sudaro pagrindą spręsti, kad teisei priešingas elgesys yra susiformavusio kaltinamosios nusikalstamo elgesio dalis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajai galėtų būti pasiekti be realaus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

21. Įvertinus pirmiau išdėstytą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas nuteistosios atžvilgiu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų, nenukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos minėtu klausimu ir pagrįstai vertino, jog jokia prasme nėra pagrindo atidėti I. K. atžvilgiu paskirtos bausmės vykdymą. Dėl to nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje apeliacinio skundo motyvais.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

22. Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. vasario 18 d. pažyma Nr. APD-2026-01970 dėl nuteistajai I. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 183,33 Eur.

23. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr.2K-41-697/2021 ir kt.).

24. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nuteistoji nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo, jai yra paskirta laisvės atėmimo bausmė. Įvertintina ir tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajai buvo teikiama ne jos iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), tuo tarpu nuteistosios apeliacinis skundas yra atmetamas. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios I. K. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalis 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistosios I. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti:

vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu I. K. paskirtą 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti vienu trečdaliu sumažintą 2 (dviejų) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 punkto a papunkčiu, šią vienu trečdaliu sumažintą 2 (dviejų) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2025 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti I. K. galutinę 3 (trijų) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš I. K. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.