Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant atsakovui A. Z., atstovui advokato padėjėjui Vytautui Adžgauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. Z. dėl skolos, palūkanų, delspinigių, ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. Z.: 1) 2 734,96 Eur skolą; 2) 2 471,53 Eur palūkanas; 3) 494,80 Eur delspinigius; 4) 717,02 Eur palūkanų delspinigius; 5) 73,27 Eur ikiteismines skolos išieškojimo išlaidas; 6) 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) 13 proc. dydžio sutartines palūkanas pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-052158GV nuo pagrindinės skolos sumos (2 734,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. gegužės 15 d. „Swedbank“, AB (buvęs „Hansabankas“) ir V. Z. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-052158-GV (toliau – Sutartis), kurios pagrindu iki 2012 m. gegužės 12 d. suteiktas 2 896,20 Eur (10 000 Lt) kreditas. V. Z. tinkamai nevykdant kredito sutarties, AB „Swedbank“ pretenzija informavo apie įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir vienašalį sutarties nutraukimą. 2008 m. birželio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ST-08-738/08/08-20-15, sudarytos tarp UAB „Gelvora“ ir „Swedbank“, AB 2009 m. sausio 26 d. bylų priėmimo-perdavimo aktu buvo perleistas reikalavimas V. Z. atžvilgiu pagal Sutartį 6 491,58 Eur sumai, t. y. 2 734,96 Eur pagrindinė skola, 2 471,53 Eur palūkanos, 494,80 Eur delspinigiai, 717,30 Eur palūkanų delspinigiai, 73,27 Eur ikiteisminės skolos išieškojimo išlaidos. (duomenys neskelbtini), mirė V. Z., kurio palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė A. Z.. Paaiškėjus, kad V. Z. palikimą priėmė įpėdinis A. Z., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsniu informavo apie skolą ir kreipėsi į teismą dėl skolos, palūkanų, delspinigių, ikiteisminių skolos išieškojimo išlaidų priteisimo pagal Sutartį

Atsakovas A. Z. pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, kadangi ieškovas per 3 mėnesius po brolio V. Z. mirties reikalavimo dėl skolos nepareiškė.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas A. Z. teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad po brolio V. Z. mirties per 3 mėnesius kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, notarė apie palikimą sudarantį turtą ir skolas neinformavo, tik po metų, kai atėjo dokumentų, kad galėtų susitvarkyti Registrų centre duomenis apie turtą, notarė užklausė apie palikėjo skolas. Šiai dienai palikimo priėmimo procedūra nėra baigta, palikimo dokumentai nėra sutvarkyti. Žinojo, kad po brolio mirties lieka nekilnojamas turtas, t. y. dalis gyvenamojo namo, kurį kartu paveldėjo po tėvų mirties, ir piniginės lėšos pensijų fonde. Pažymėjo, kad UAB „Gelvora“ pretenzijas ir raginimus sumokėti skolą pradėjo reikšti raštu tik 2013 metais. Iš karto po brolio mirties, jo sugyventinei atnešus UAB „Gelvora“ siųstus dokumentus (vekselį), informavo, kad V. Z. yra miręs, nusiuntė jo mirties liudijimo kopiją, nurodė savo telefono numerį. Per visą tą laiką neskambino UAB „Gelvora“, negali patvirtinti ar paneigti, ar jam buvo skambinta, kaip nurodė ieškovas 2010 m. lapkričio 2 ir 8 dienomis, kadangi neatsimena. Paskutinius mokėjimus atliko brolis, pats mokėjimų ieškovui neatliko. Pabrėžė, kad tuo atveju, jeigu būtų žinojęs apie brolio skolas, nebūtų priėmęs palikimo. Apie tai, kad brolis galėjo būti paėmęs pakankamai nemažą kreditą nebuvo žinoma, nors gyveno kaimynystėje, tarpusavyje beveik nebendravo. V. Z. neturėjo pastovaus darbo ir pajamų, dirbo viešuosius darbus.

Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Vytautas Adžgauskas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl atsakovo, kaip skolininko įpėdinio pareigos, vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, pirmiausia, reikia įvertinti kredito išdavimo sąlygas. Pažymėjo, kad kreditas buvo išduotas V. Z., nors nebuvo įvykdytos visos kredito išdavimo sąlygos (Sutarties 3.1. p.), o būtent, sumokėtas administravimo mokestis, sudaryta laidavimo sutartis, pateikta specialiosiose sąlygose numatyta draudimo sutartis (Sutarties 3.1.1, 3.1.2., 3.1.3. p.), todėl bankas, be kita ko, UAB „Gelvora“, kadangi perėmė reikalavimą pagal sutartį, turi prisiimti riziką dėl pasirašytos sutarties vykdymo ir kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, prašė mažinti priteistinos skolos sumą iki 1/3 dalies. Pažymėjo, kad ieškovas tinkamai ir laiku, kaip tai numato CK 5.63 straipsnio nuostatos, reikalavimo atsakovui nepareiškė. Pretenzijos dėl skolos pareikštos raštu tik 2013 m., t. y. praleidus terminus. Aplinkybę, kad ieškovas 2010 m. lapkričio 2 ir 8 d. telefonu galėjo pranešti apie reikalavimą dėl skolos vykdymo, paneigia pateikti dokumentai, o būtent, V. Z. adresuotas 2010 m. lapkričio 5 d. vekselis dėl skolos, su kuriuo susipažinęs, atsakovas nedelsiant informavo apie V. Z. mirtį. Atsakovas suvokė, kad tas įsiskolinimas yra V. Z.. Ieškovas, gavęs atsakovo pranešimą ir mirties liudijimą, turėjo kreiptis į notarų biurą, patikslinti duomenis apie skolininko teisių perėmėjus ir siųsti reikalavimą dėl skolos. Pretenzijos dėl skolos atsiųstos atsakovui tik 2013 metais. Pabrėžė, kad ieškovas, siekdamas spręsti klausimą dėl skolos beviltiškumo, dar 2011 m. balandžio 21 d. kreipėsi į notarų biurą dėl duomenų apie skolininką suteikimo. Pripažino, kad skola beviltiška, tačiau 2015 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo.

Ieškinys atmestinas.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2008 m. gegužės 15 d. „Swedbank“, AB (buvęs „Hansabankas“) ir V. Z. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-052158-GV, kurios pagrindu iki 2012 m. gegužės 12 d. suteiktas 2 896,20 Eur (10 000 Lt) kreditas. 2008 m. birželio 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. ST-08-738/08-20-15, 2009 m. sausio 26 d. bylų priėmimo-perdavimo aktu „Swedbank“, AB perleido UAB „Gelvora“ reikalavimo teisę į skolininką V. Z. (duomenys neskelbtini), mirė V. Z., po mirties atsiradusį palikimą (duomenys neskelbtini), priėmė A. Z. 2015 m. rugsėjo 15 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl paveldimo turto (skolos) priteisimo pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Ginčas byloje kilo dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų vykdymo pagal CK 5.63 straipsnio nuostatas. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str.) ir negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (CK 5.50 str. 1 d.). Palikėjo mirties faktas yra pagrindas įpėdiniams perimti teises ir pareigas (CK 5.3 str. 1 d.). Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdiniai, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad palikimas po V. Z. mirties atsirado (duomenys neskelbtini),, todėl ieškovas reikalavimus įpėdiniams turėjo pareikšti arba kreiptis į teismą su ieškiniu dėl paveldimo turto iki 2011 m. sausio 23 d. Ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo iš atsakovo, kaip mirusio V. Z. įpėdinių, teisme buvo gautas 2015 m. rugsėjo 15 d., t. y. praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą reikalavimams pareikšti. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali pratęsti terminą kreditoriui reikalavimams pareikšti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Aplinkybė, kad skolininkas V. Z. mirė, ieškovui turėjo ir galėjo būti žinoma nuo 2010 m. gruodžio 3 d., kai atsakovas 2010 m. lapkričio-gruodžio mėn. pašto dėžutėje adresu (duomenys neskelbtini), radęs V. Z. adresuotus UAB „Gelvora“ laiškus, raštu pranešė apie pastarojo mirtį, be kita ko, nusiuntė mirties liudijimo šviesokopiją. Tuo tarpu, ieškovas tik 2011 m. balandžio 21 d. kreipėsi į Alytaus miesto 3-ąjį notarų biurą dėl duomenų apie V. Z. įpėdinius, siekdamas įsiskolinimą pripažinti beviltišku. Reikalavimus raštu atsakovui, kaip skolininko V. Z. įpėdiniui, CK 5.63 straipsnio pagrindu ieškovas pradėjo reikšti 2013 m. vasario mėn., t. y. nuo palikimo priėmimo praėjus daugiau kaip dvejiems metams, nuo kreipimosi į notarų kontorą dėl duomenų apie įpėdinius – beveik vieneriems metams. Įrodymų apie tai, kada notarų biuras informavo apie įpėdinius priėmusius palikimą, ieškovas nepateikė. Duomenis apie skolininko V. Z. palikimo priėmimą Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registre patikrino tik 2015 m. rugsėjo 1 d. Ieškovo akcentuojama aplinkybė, kad atsakovas, kaip skolininko įpėdinis, apie reikalavimo teisę informuotas 2010 m. lapkričio mėn. telefonu, nesant tai patvirtinančių įrodymų, vertinant reikalavimo skolininko įpėdiniams pareiškimo aplinkybes, neturi teisinės reikšmės. Nors CK 5.63 straipsnyje nėra detalizuota, kokia konkrečia (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014; 2012 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012 ir kt.). Ieškovas yra juridinis asmuo, užsiimantis skolų administravimo veikla, savo rizika siekiantis pelno, todėl realizuojant reikalavimo teisę, kylančią iš profesinės veiklos, jam keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo bei įgyvendinimo. Nors ieškovui apie skolininko mirtį buvo žinoma nuo 2010 m. gruodžio mėn., tačiau ieškovas pakankamai ilgą laiką nesiėmė jokių aktyvių veiksmų galimiems skolininko įpėdiniams nustatyti. Aplinkybių, dėl kurių galimai buvo praleistas terminas reikalavimams pagal CK 5.63 straipsnio nuostatas pareikšti, ieškovas nenurodė nė viename procesiniame dokumente (ieškinyje, papildomuose pranešimuose), teismo posėdyje ieškovo atstovas nedalyvavo, prašymas pratęsti terminą iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo gautas nepaisant to, kad atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimus, kaip nepagrįstumo pagrindą, nurodė būtent termino pareikšti reikalavimams praleidimą. Teismo vertinimu, toks pasyvus ieškovo elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens standarto (bonus pater familias). Ieškovui, neabejotinai žinant teisės į pažeistų teisių ir interesų teisminės gynybos realizavimo tvarką, terminus, praleidimo pasekmes (CK 1.125 str. 7 d., 1.138 str.), laiku ir tinkamai neįgyvendinus teisės į pažeistų teisių ir interesų teisminės gynybos, kyla tokio elgesio pasekmės. Lietuvos Aukščiausias Teismas, aiškindamas CK 5.63 straipsnio nuostatas yra pažymėjęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teisės palikimą priėmusiems įpėdiniams, tuo tarpu įpėdiniai užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, terminas pareikšti reikalavimus palikėjo įpėdiniams CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka buvo praleistas dėl subjektyvių tiesiogiai nuo ieškovo valios priklausančių priežasčių, kadangi galėjo ir turėjo objektyvias galimybes, kurias galėjo kontroliuoti, ir laiku pareikšti reikalavimus skolininko įpėdiniui ar ieškinį teisme dėl paveldimo turto.

Vertinant ieškovo pareikštų reikalavimų atsakovui, kaip skolininko įpėdiniui, pagal CK 5.63 straipsnio nuostatas pagrįstumą, be kita ko, būtina įvertinti palikėjo kreditoriaus pareikštų reikalavimų galimo tenkinimo padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Skolos priteisimo klausimas iš skolininko įpėdinių galėtų būti sprendžiamas tik pripažinus kreditoriaus, praleidusio CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pareiškimo skolininko įpėdiniams terminą, termino praleidimo priežastis svarbiomis (CK 5.63 str. 4 d.). Ginčo atveju konstatuota, kad ieškovas terminą pareikšti reikalavimus skolininko įpėdiniams praleido ne dėl objektyvių (svarbių) priežasčių, prašomos priteisti skolos priteisimas paneigtų atsakovo, kaip skolininko įpėdinio, subjektyvios teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą nuo nepagrįstai uždelstų pareikšti palikėjo kreditorių reikalavimų ir prieštarautų CK 5.63 straipsnio esmei, todėl nėra pagrindo vertinti prašomos priteisti skolos pagal Sutartį pagrįstumo atsakovo atstovo nurodytu aspektu.

Įvertinus bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, kad ieškovas reikalavimus atsakovui, kaip skolininko (palikėjo) V. Z. įpėdiniui, pagal CK 5.63 straipsnio nuostatas pareiškė praleidęs nustatytą terminą, nesant objektyvių (svarbių) priežasčių, kurios galėtų būti pagrindas pratęsti praleistą terminą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.) pripažintina, kad ieškovo pareikšti reikalavimai dėl skolos išieškojimo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Atmetus ieškovo reikalavimus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d.). Atsakovas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nereiškė ir duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,74 Eur, todėl atmetus ieškinį, valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovo UAB „Gelvora“, j. a. k. 125164834, 3,74 Eur (trijų eurų 74 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.