- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- e2A-1843-340/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02093-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-139-213/2020 pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. M. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti atsakovo A. M. ir ieškovės S. M. santuoką, sudarytą 2015 m. vasario 14 d., po santuokos nutraukimo S. M. suteikiant V. pavardę; nepilnametės šalių dukros S. M. gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. M.; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki dukros pilnametystės arba aplinkybių, numatytų CK 3.194 straipsnio 4 dalyje, atsiradimo, mokamą po 200 EUR iki kiekvieno mėnesio 15 dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke; taip pat iš atsakovo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. 2020 m. vasario 19 d. Vilniaus apygardos teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo padidinimo, kuriuo ieškovė prašė padidinti atsakovo mokėtino išlaikymo nepilnametei dukrai dydį iki 270 EUR per mėnesį bei priteisti iš atsakovo 6 590 EUR išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas neteikė lėšų savo nepilnametės dukros išlaikymui, nebuvo prisidėjęs prie jos išlaikymo ir poreikių tenkinimo jokia forma, o per paskutiniuosius 36 mėnesius atsakovas ieškovei pervedė tik 660 EUR. Ieškovės teigimu, nuo ieškinio pareiškimo dienos atsakovas išlaikymą nepilnametei dukrai mokėjo nereguliariai ir mažesnėmis, nei buvo būtina vaiko poreikiams tenkinti, sumomis, todėl išlaikymo įsiskolinimo suma per pastarąjį laikotarpį taip pat padidėjo 410 EUR. Ieškovė paaiškino, kad nors šalys didžiąją dalį laiko gyveno viename bute, sutuoktiniai bendro ūkio nebevedė, o atsakovas pinigų nepilnametės dukros išlaikymui neskyrė.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovas, be kita ko, prieštaravo ieškovės reikalavimui priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą. Atsakovo vertinimu, ieškovė nenurodė teismui visų iš atsakovo gautų piniginių mokėjimų bei lėšų, kurias atsakovas skyrė vaiko išlaikymui, taip pat nepagrindė priežasčių, dėl kurių vaikui išlaikyti iš atsakovo priteistina suma padidėjo nuo 200 EUR iki 270 EUR. Atsakovas paaiškino, kad neturi pajamų, iš kurių galėtų tenkinti ieškovės reiškiamus reikalavimus, todėl sutiktų nepilnametei dukrai per mėnesį teikti 160 EUR išlaikymą.
4. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į pateiktą ieškinį pareiškė, kad suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, todėl prašė klausimus, susijusius su ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimu, spręsti teismo nuožiūra, o bylą nagrinėti nedalyvaujant AB SEB banko atstovui.
5. Byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. lapkričio 22 d. teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog vaiko tėvas galimai yra priklausomas nuo alkoholio vartojimo, artimoje aplinkoje galimai smurtavo, nevykdė savo pareigų (neskiria lėšų vaiko išlaikymui, nesirūpina ugdymu, neskiria vaikui dėmesio, nepraleidžia kartu su juo laisvadienių, stokoja tėvystės įgūdžių). Nuo 2019 m. liepos mėnesio vaiko motinai (ieškovei) su nepilnamečiu vaiku buvo paskirta apgyvendinimo paslauga Trakų rajono Paramos šeimai ir vaikams centre (toliau – ir .
6. Duodama parodymus bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad šalys bendro ūkio šeimoje nevedė nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Paaiškino, kad vaiko poreikiai buvo tenkinami išimtinai iš jos uždirbamų pajamų, nes tiek maistą, tiek rūbus ar kitus vaikui būtinus dalykus pirkdavo tik ieškovė, o atsakovas prie vaiko poreikių tenkinimo neprisidėdavo. Ieškovės teigimu, atsakovas nelaikė esant būtinybei prisidėti prie vaiko išlaikymo, nes ieškovė su vaiku gyveno jam priklausančiame būste.
7. Duodamas parodymus atsakovas su ieškovės teiginiais nesutiko: teigė, kad savo uždirbamus pinigus atiduodavo ieškovei, kuri kartu su vaiku gyveno atsakovui priklausančiame būste, o ieškovė už tuos pinigus tenkindavo vaiko poreikius; be to, pažymėjo, kad ieškovė 6 mėnesius nedirbo, todėl iš savo pajamų viena išlaikyti nepilnamečio vaiko nebūtų galėjusi. Atsakovo vertinimu, šeima iš esmės vedė bendrą ūkį iki 2019 metų vidurio. Tiksliai nurodyti tikslaus momento, iki kada buvo vedamas šeimos ūkis, bylos nagrinėjimo metu negalėjo.
1 II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškovės S. M. ieškinį tenkino iš dalies: atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl uzufrukto nustatymo, šioje dalyje bylą nutraukė; ginčo šalių sudarytą santuoką nutraukė dėl atsakovo A. M. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei suteikė pavardę – V., o atsakovui – M.; nustatė, kad asmeninę prievolę kreditoriui AB SEB bankas ieškovė vykdys asmeniškai. Teismas turtą, kurį sutuoktiniai įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, padalino taip: ieškovei priteisė automobilį TOYOTA COROLLA VERSO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identif. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisė automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identif. Nr. (duomenys neskelbtini). Be kita ko, teismas nustatė nepilnamečio vaiko S. M. gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis, mokamą po 225,00 EUR iki kiekvieno mėnesio 15 dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą banke.
9. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas vertino, kad šalys nurodė skirtingas aplinkybės, nuo kurio momento nustojo vesti bendrą ūkį. Pripažinus, jog bendras ūkis faktiškai buvo baigtas vesti tik 2019 m. liepos mėnesį, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo už 36 mėnesius, skaičiuojamus nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, yra atmestinas.
10. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis, detalizuojančius prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai dydį, nustatė, kad kai kurios į nepilnamečio vaiko poreikius įtrauktos sumos yra nebeaktualios dėl pasikeitusių aplinkybių, todėl ieškovės prašomą priteisti 270 EUR sumą sumažino.
11. Teismo posėdžio metu šalys sutiko, jog konkreti bendravimo tvarka su vaiku neturėtų būti nustatyta, todėl teismas, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė neketinanti trukdyti atsakovui bendrauti su vaiku, konkrečios bendravimo tvarkos nenustatė.
2 III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė (apeliantė) S. M. prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo panaikinti ir toje sprendimo dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo A. M. 6 560 EUR išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
13.1. Teismas nepagrįstai siejo laikotarpį, per kurį galėjo susidaryti vaiko išlaikymo įsiskolinimas, su laikotarpiu, kurio metu šalys nebevedė bendro ūkio, nes įmanomos situacijos, kai sutuoktiniai bendrą ūkį veda, tačiau vienas ar abu išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams neteikia. Be to, civilinio kodekso normos numato galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo net nenutraukus santuokos.
13.2. Net jeigu pirmosios instancijos teismo išvadą dėl tiesioginių sąsajų tarp šeimos bendro ūkio ir nepilnamečio vaiko išlaikymo būtų galima laikyti pagrįsta, byloje nustatyti duomenys rodo, kad ginčo šalys bendrą ūkį nustojo vesti kur kas anksčiau, nei sprendė teismas. Per paskutinius 36 mėnesius iki ieškinio pareiškimo dienos atsakovas iš esmės neteikė lėšų nepilnametės dukros išlaikymui, nebuvo prisidėjęs prie jos išlaikymo poreikių tenkinimo jokia forma. Bylos medžiagoje be dviejų išrašų, liudijančių apie atsakovo atliktus pinigų pervedimus apeliantei, nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, jog atsakovas iki 2019 m, birželio mėnesio reguliariai teikė išlaikymą savo nepilnametei dukrai ar kitaip prisidėjo prie jos išlaikymo. Aplinkybė, kad atsakovas 2018 metais nereguliariai atliko apeliantei mokėjimus, kurių mokėjimo paskirtyje nurodyta „išlaikymas“, rodo, kad atsakovas suprato turintis prievolę teikti vaikui išlaikymą ir šią prievolę pripažino.
13.3. Iš atsakovo pateiktų dviejų banko sąskaitos išrašų matyti, kad nuo 2018 m. balandžio iki 2020 m. vasario atsakovas sumokėjo apeliantei ne 1 650 EUR, bet 1 680 EUR. Atsižvelgiant į tai, apeliantės iš atsakovo reikalaujama bendra vaiko išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina 30 EUR iki 6 560 EUR.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. M. prašo apeliantės apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo atmesti ir priteisti atsakovui iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
15. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas, įvertinęs abiejų šalių parodymus ir aplinkybę, kad nuo 2019 m. liepos mėnesio apeliantei buvo paskirta apgyvendinimo paslauga Trakų rajono PŠVC krizių centro (toliau – ir PŠVC) krizių centre, teisingai sprendė, kad šalys bendro ūkio neveda nuo šio momento.
15.2. Aplinkybė, kad atsakovas geranoriškai pagal galimybes mokėjo išlaikymą dukrai laikotarpiu, kai šalys laikinai gyveno atskirai, rodo, kad atsakovas nevengė pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas, kartu gyvendamas su apeliante ir nepilnamečiu vaiku, būtų vengęs išlaikyti vaiką. Apeliantės įvardinti pinigų mokėjimai buvo atlikti tuo metu, kai apeliantė buvo išėjusi gyventi atskirai ir nuomojosi būstą šalia šeimos gyvenamosios vietos. Vėliau ieškovei grįžus gyventi kartu su atsakovu, jie ir toliau vedė bendrą ūkį. Taigi vien aplinkybė, kad santuokos metu atsakovas atliko du mokėjimo pavedimus apeliantei, neįrodo aplinkybės, jog atsakovas neteikė išlaikymo dukrai visą kitą laikotarpį, kai šalys gyveno kartu.
15.3. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad atsakovas, kartu gyvendamas su apeliante ir nepilnamečiu vaiku, neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, tenka apeliantei – ji turėtų pateikti paaiškinimus, kur tokiu atveju atsakovas išleisdavo savo pajamas, o taip pat paaiškinti, kokie dukros poreikiai liko nepatenkinti dėl atsakovo kaltės.
16. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3 IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės S. M. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo A. M. kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių tenkino iš dalies – sprendimu buvo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo už 36 mėnesius priteisimo iš atsakovo. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės (apeliantės) reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo už 36 mėnesių laikotarpį, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pritaikė turtinius tėvų ir vaikų santykius reglamentuojančias teisės normas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
20. 2020 m. rugsėjo 30 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatymo. 2020 m. vasario 19 d. teisme buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, kuriame ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo jų nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą už 36 mėnesius, išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant nuo 2016 rugsėjo 1 d.
21. Teismas nustatė, kad šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters S. M. (1 t., e. b. l. 9). (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką (1 t., e. b. l. 1).
22. Nuo 2019 m. liepos mėnesio ieškovei su vaiku buvo paskirta apgyvendinimo paslauga Trakų rajono PŠVC krizių centre (1 t., e. b. l. 58). Byloje nėra ginčo, jog iki šio momento, išskyrus trumpus laikotarpius, ginčo šalys iš esmės gyveno atsakovui priklausančiame būste.
23. Atsakovas ieškovei atliko šiuos bankinius mokėjimo pavedimus į apeliantės banko sąskaitą: 2018 m. balandžio 11 d. – 150 EUR; 2018 m. gegužės 15 d. – 130 EUR; 2019 . birželio 12 d. – 200 EUR; 2019 m. liepos 16 d. – 200 EUR; 2019 m. rugpjūčio 27 d. – 180 EUR; 2019 m. rugsėjo 11 d. – 150 EUR; 2019 m. spalio 11 d. – 180 EUR; (1 t. e. b. l. 122 nurodytoje ZIP laikmenoje esantys atsiliepimo priedai).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
24. Ieškovė (apeliantė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį, skaičiuojamą nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Pirmosios instancijos teismui atmetus šį reikalavimą kaip nepagrįstą, ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai sprendė dėl momento, nuo kurio šalys nebeveda bendro ūkio. Apeliantės vertinimu, net ir pripažinus, jog šalys vedė bendrą ūkį, tai nebūtinai reiškia, jog vaiko tėvas (ar abu tėvai) tinkamai vykdo turtines prievoles nepilnamečio vaiko atžvilgiu.
25. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, siekdamas priimti pagrįstą sprendimą, turi atsižvelgti į bylos faktines aplinkybes: nepilnamečių vaikų poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, bei atsižvelgti į tai, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.
26. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio. CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, būtina įvertinti tą laikotarpį, už kurį apeliantė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, egzistavusias faktines aplinkybes, tuo pačiu atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 straipsnis), protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).
27. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodė, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikė nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio. Apeliantės teigimu, atsakovas per visą laiką atliko tik kelis epizodinius bankinius mokėjimus, todėl susidarė 6 560 EUR išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas su ieškove nesutiko, nurodydamas, kad iki 2019 m. vidurio (tiksliai negalėjo nurodyti) ginčo šalys vedė bendrą ūkį, gyveno kartu, rūpinosi nepilnamečiu vaiku, o ta aplinkybė, jog šalys tvarkė bendrą ūkį ir gyveno kartu, leidžia daryti išvadą, kad išlaikymą teikė abu tėvai. Taip pat nurodė, kad apeliantė kartu su vaiku 2018 metais kelių mėnesių laikotarpiui buvo palikusi atsakovo namus, tačiau netrukus grįžo vėl gyventi su atsakovu. Per pastarąjį laikotarpį, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantė su vaiku gyveno atskirai nuo atsakovo, atsakovas atliko 2 mokėjimo pavedimus, ką patvirtina byloje surinkti duomenys (1 t. e. b. l. 122 nurodytoje ZIP laikmenoje esantys atsiliepimo priedai).
28. Iš byloje nustatytų duomenų spręstina, kad apeliantė šeimos būstą (atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą) galutinai paliko 2019 m. liepos mėnesį, su nepilnamečiu vaiku apsigyvenusi Trakų rajono PŠVC krizių centre. Taigi laikotarpiu iki 2019 m. liepos mėnesio ginčo šalys su nepilnamečiu vaiku gyveno tuose pačiuose namuose. Šios aplinkybės šalys neginčija, tačiau apeliantė teigia, kad ji su atsakovu bendro ūkio nevedė, kiekvienas atskirai gyveno savo gyvenimą. Šias aplinkybes apeliantė grindė teiginiais, jog atsakovas galimai užmezgė naują pažintį su kita moterimi, prieš apeliantę fiziškai ir psichologiškai smurtavo.
29. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kadangi nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ginčo šalys iš esmės gyveno kartu su nepilnamečiu vaiku, pareiga įrodyti aplinkybę, jog atsakovas neprisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo, tenka apeliantei.
30. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
31. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė neįrodė, kad šalims gyvenant su nepilnamečiu vaiku tuose pačiuose namuose atsakovas neprisidėjo prie vaiko poreikių tenkinimo ir kad apeliantei vienai teko vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dengimas. Priešingai, labiau tikėtini atsakovo teiginiai, kad apeliantei su nepilnamečiu vaiku gyvenant atsakovui priklausančiame būste ginčo šalys buvo sutarusios dėl šeimos išlaidų pasiskirstymo, t. y. sutarusios, kokiu būdu ves bendrą šeimos ūkį. Be to, iš byloje surinktų duomenų matyti, kad laikotarpiu, kai 2018 metais apeliantė su nepilnamečiu vaiku buvo laikinai palikusi atsakovo namus, atsakovas mokėjo nepilnamečiui vaikui išlaikymą, atlikdamas du mokėjimo pavedimus (žr. 23 p.), iš ko darytina išvada, kad atsakovas nevengė išlaikyti nepilnamečio vaiko.
32. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2019 metais šalims nustojus gyventi kartu, atsakovas dar iki bylos iškėlimo teisme dienos kas mėnesį apeliantei atlikdavo mokėjimo pavedimus, aiškiai nurodydamas, jog tai yra išlaikymas vaikui. Sprendžiant iš to, kad atsakovas šalims nustojus vesti bendrą ūkį sistemingai teikė išlaikymą nepilnamečiui vaikui, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad atsakovas tokio išlaikymo nebūtų teikęs ir kartu gyvendamas su apeliante bei nepilnamečiu vaiku, t. y. su apeliante vesdamas bendrą ūkį. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad apeliantė neįrodė aplinkybės, jog atsakovas būtų vengęs išlaikyti vaiką šalims kartu vedant bendrą ūkį, todėl išlaikymo įsiskolinimas nagrinėjamu atveju nepriteistinas.
33. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju aktualus teisės reikalauti išlaikymo įsiskolinimo klausimas, kurį teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsprendė tinkamai ir pagrįstai.
34. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
35. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiąsias ir procesines teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimą, įrodymų vertinimą ir įrodinėjimo pareigos paskirstymą, taip pat tinkamai atsižvelgė į šiais klausimais formuojamą teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Spręstina, kad skundžiamo sprendimo dalies naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Taip pat nėra pagrindo pakeisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymą tarp šalių (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
37. Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Priteistinos išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija).
38. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovo pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą priedo matyti, kad atsakovas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 400 EUR. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad atsakovas nepateikė rašytinio dokumento, išsamiai detalizuojančio jam suteiktas teisines paslaugas, nesudaro kliūčių teismui identifikuoti atsakovui suteiktų advokato teisinių paslaugų turinio. Suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos nepateikimas, kaip formalaus pobūdžio trūkumas, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo nepateisinti atsakovui suteiktų teisinių paslaugų būtinumo ir netenkinti atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
39. Atsakovas ginčo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu turėjo pareigą pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą. Rekomendacijose nustatytas rekomendacinis dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą – 1,3 vidutinio darbo užmokesčio. Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamos teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 punktas). 2020 metų pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 1 381 EUR. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacijoje nurodytų dydžių, todėl, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, teismas atsakovui iš apeliantės priteisia 400 EUR advokato išlaidoms apmokėti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš apeliantės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 400 EUR (keturis šimtus eurų).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.