- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-14
- Bylos Nr.
- 2-16854-559/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01034-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Atsakovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- R. C., S. C.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. J. dėl tėvo valdžios neterminuoto apribojimo, nuolatinės globos, vaiko globėjo skyrimo, globos vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo; tretieji asmenys R. C., S. C..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. J. nepilnamečio sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti nepilnamečiui vaikui A. J. nuolatinę globą ir paskirti jo nuolatine globėja R. C., nustatyti A. J. globos bei gyvenamąją vietą kartu su nuolatine globėja R. C.; priteisti iš atsakovo A. J. materialinį išlaikymą jo nepilnamečiui sūnui A. J. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti globėjai R. C. vaiko interesais; paskirti R. C. A. J. nuosavybės teise priklausančio turto administratore.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. J. yra nepilnamečio vaiko A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, vaiko motina K. C. mirė (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 24 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyboje buvo gautas R. C. prašymas paskirti ją laikina vaiko A. J. globėja, nes ji yra mirusiosios K. C. motina, dukros sūnus A. J. gyvena kartu su ja, o vaiko tėvas gyvena Airijoje, su sūnumi nebendrauja, tarp vaiko tėvo ir vaiko nėra jokių emocinių ryšių. Išnagrinėjus šį prašymą, nebuvo nustatyta objektyvių duomenų apie netinkamą atsakovo A. J. gyvenimo būdą ir R. C. prašymo netenkino.
2019 m. gegužės 24 d. R. C. kreipėsi į ieškovą su paaiškinimu, kuriame prašė atriboti jos anūką A. J. nuo jo tėvo A. J. ir nurodė, kad atsakovas nuo 2019 m. sausio mėnesio nesirūpina savo sūnumi A., vaikas gyvena kartu su R. C., ji vaiku rūpinasi. Atsakovas nedirba, neturi gyvenamosios vietos, vartoja alkoholį ir narkotikus, yra teistas. Atsakovas skyriaus specialistais nebendravo, iš jo buvo gautos įžeidžiančio turinio žinutės, buvo kviečiamas atvykti pas ieškovą, tačiau neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė. 2019 m. birželio 3 d. buvo sudaryta mobilioji komanda ir paskirtos specialistės intensyviam darbui su atsakovo šeima. Mobilioji komanda skambino atsakovui, tačiau atsakovas telefonu su mobilia komanda nebendravo, atsisakė bendradarbiauti su specialistais bei nurodyti tikslų savo gyvenamosios vietos adresą, todėl mobiliosios komandos darbas su atsakovu buvo nutrauktas. 2019 m. gegužės 30 d. ieškovas mažamečiui vaikui A. J. nustatė antrą grėsmės vaikui lygį, vaikui yra reikalinga globa, nes jo tėvas vaiko neaugino, juo nesirūpino, nebuvo žinoma atsakovo gyvenamoji ir buvimo vieta, o vaiko motina mirusi. Mažametis vaikas A. J. apgyvendintas su močiute R. C.. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-16705-559/2019 leido paimti nepilnametį A. J. iš jo tėvo A. J., nes vieninteliam likusiam iš tėvų palikus vaiką be tėvų globos ir visiškai nustojus rūpintis vaiku, iškilo pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, jo sveikatai ir saugumui.
Šalies argumentai
R. C. kreipėsi į Jonavos rajono socialinių paslaugų centrą 2019 m. birželio 12 d. su prašymu tapti laikinąja nepilnamečio vaiko A. J. globėja. 2019 m. birželio 19 d. ieškovas priėmė sprendimą Nr. 4SPĮ-111, kad R. C. atitinka fiziniam asmeniui, ketinančiam tapti be tėvų globos likusio vaiko globėju, keliamus reikalavimus. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 13B-810 likusiam be tėvų globos nepilnamečiui A. J. nustatyta laikinoji globa nuo 2019 m. birželio 19 d., vaiko laikinąja globėja paskiriant R. C., vaiko gyvenamąją vietą nustatant kartu su globėja. 2019 m. liepos 10 d. ieškovo specialistams lankant globojamą vaiką A. J. nustatyta, kad berniukas turi jam visus reikalingus daiktus bei savo atskirą kambarį, augdamas pas močiutę vaikas jaučiasi laimingas ir mylimas, gerai sutaria su močiute ir seneliu. Vaiko tėtis sūnumi paskutiniu metu nesidomėjo. 2020 m. sausio 30 d. globojamo vaiko A. J. lankymo metu taip pat nustatyta, kad vaikui globėja sudaro tinkamas gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, užtikrina saugią aplinką. R. C. nurodė, kad atsakovas savo sūnumi nesidomi, materialinio išlaikymo neteikia. Jonavos vaikų lopšelis-darželis (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 19 d. pateiktoje informacijoje nurodė, kad ugdytinis A. J. ugdymo įstaigą lanko reguliariai, jo močiutė R. C. nuolat rūpinasi anūku. Atsakovas dėl laikinosios globos sūnui A. nesikreipė, su specialistais visiškai nebendradarbiavo. Ieškovas 2020 m. vasario 19 d. išsiuntė atsakovui paštu informaciją, kviečiant atsakovą 2020 m. kovo 12 d. atvykti į skyrių dėl įvyksiančios A. J. laikinosios globos peržiūros, taip pat specialistai skambino žinomu atsakovo telefono numeriu bei siuntė žinutes apie įvyksiančią peržiūrą, tačiau atsakovas neatvyko bei su ieškovu nesusisiekė.
2020 m. kovo 12 d. įvyko nepilnamečio A. J. laikinosios globos peržiūra. Posėdžio metu buvo įvertinta, kad priežastys, dėl kurių vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, nėra išnykusios. Posėdyje dalyvausi R. C. nurodė, kad atsakovo ryšio su sūnumi nėra, atsakovas vaiku nesidomi, kartais, galimai būdamas neblaivas, paskambina, taip pat atsakovas kartais parašo įžeidžiančias žinutes. Posėdyje buvo įvertinta, kad atsakovas savo sūnumi nesirūpino, su atsakovu nepavyksta susisiekti, atsakovas nepakeitė savo elgesio, nepradėjo rūpintis sūnumi, todėl nuspręsta pabaigti atsakovo šeimos atvejo vadybą, bei nuspręsta, jog yra tikslinga teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios atsakovui apribojimo. Atsakovas nesiėmė visiškai jokių priemonių dėl sūnaus susigrąžinimo, yra visiškai nusišalinęs nuo pareigų savo sūnaus A. J. atžvilgiu vykdymo, nuo laikinosios globos nustatymo, t. y. 2019 m. birželio 19 d. atsakovas nei karto nėra susitikęs su savo sūnumi, nėra prisidėjęs prie jo išlaikymo. R. C. teigimu, atsakovas galimai veda asocialių gyvenimo būdą, girtauja, neturi nuolatinės gyvenamosios vielos.
Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro duomenimis atsakovas vienkartinai konsultuotas VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojo psichiatro 2003 m. vasario 25 d., jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Šiuo metu nesilanko, nesigydo. Atsakovas yra septynis kartus teistas, nebaustas Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Nėra duomenų, jog atsakovo nusišalinimą nuo pareigų savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu vykdymo sąlygotų objektyvios aplinkybės, taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas negali suprasti savo veiksmų prasmės bei jų valdyti. Atsakovas ilgą yra visiškai nusišalinęs nuo pareigų savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu vykdymo, pats savo vaiku visiškai nesirūpina, su juo nebendrauja bei nėra objektyvių duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Priežastys, dėl kurių buvo nustatyta laikinoji globa, iki šiol nėra išnykusios, atsakovas neatlieka pareigų auklėti savo mažametį sūnų, yra visiškai nusišalinęs nuo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymo, neteikia vaikui išlaikymo, su juo nebendrauja, juo nesirūpina, vaikas iki šiol gyvena globėjos šeimoje, atsakovas nesiėmė visiškai jokių priemonių dėl savo vaiko susigrąžinimo, todėl yra pagrindas apriboti tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko A. J. atžvilgiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovui A. J. yra neterminuotai apribotina valdžia jo nepilnamečio sūnaus A. J. atžvilgiu.
Siekiant užtikrinti atsakovo pareigą prisidėti prie jo nepilnamečio vaiko išlaikymo, iš atsakovo A. J. priteistinas materialinis išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui A. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur kas mėnesį mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas yra darbingas, duomenų, jog jam būtų nustatytas ribotas darbingumas, nėra. VSDFV duomenų bazės duomenimis atsakovas nedirba, tačiau jokių duomenų, jog tai sąlygotų objektyvios priežastys, nėra. Prašoma iš atsakovo priteisti vaiko išlaikymui suma padėtų patenkinti pagrindinius vaiko poreikius. Iš atsakovo vaikui priteistu materialiniu išlaikymu prašo pavesti disponuoti vaiko globėjai R. C. išimtinai vaiko interesais.
Jonavos rajono socialinių paslaugų centre gautas R. C. prašymas tapti nuolatine nepilnamečio vaiko A. J. globėja. R. C. yra artima vaiko giminaitė - jo močiutė iš mamos pusės, vaikaitį ji laikinai globoja nuo 2019 m. birželio 19 d. Duomenų, jog ji netinkamai vykdytų globėjo pareigas, nėra gauta. R. C. gyvena su S. C., kuris yra nepilnamečio A. J. senelis. R. C. yra nutraukusi santuoką su S. C., tačiau ir nutraukus santuoką su juo kartu gyvena faktinėje santuokoje. S. C. išreiškė sutikimą, jog nepilnametis A. J. gyventų šeimoje bei R. C. būtų paskirta vaiko globėja. R. C. atitinka globėjui keliamus reikalavimus, VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro medicininiame pažymėjime nurodoma, kad R. C. ligų, dėl kurių ji negalėtų globoti anūko, nenustatyta. Jonavos Psichikos sveikatos centre gydytojo psichiatro konsultacijoms dėl psichikos ir priklausomybių ligų R. C. nesilankė, nesigydė. R. C. paskyrimas nuolatine nepilnamečio vaiko A. J. globėja atitiktų vaiko interesus bei užtikrintų vaikui teisę augti jam gerai pažįstamoje aplinkoje, vaiko senelių šeimoje. Kitų fizinių ar juridinių asmenų, norinčių nuolatinai globoti nepilnametį vaiką A. J., prašymų nėra gauta. Vaiko interesus atitiktų nuolatinio globėjo paskyrimas vaikui priklausančio turto administratoriumi.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdyje palaikė visus ieškinyje nurodytus reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu dalyje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo jo sūnaus A. J. atžvilgiu, dėl nuolatinės globos A. J. nustatymo, nuolatinės globėjos skyrimo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo su nuolatine globėja nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad po A. J. motinos K. C. mirties jis grįžo į jos laidotuves ir po to kartu su sūnumi A. išvyko į Airiją, kur kartu gyveno. 2016 m. jis susituokė su E. K. J., tačiau jo santuoka nesusiklostė ir jis pradėjo vartoti alkoholį, tapo priklausomas ir nieko negalėjo padaryti. 2018 m. gruodžio 24 d. jis su sūnumi grįžo į Lietuvą ir apsigyveno R. ir S. C. namuose. Tačiau jis nenustojo vartoti alkoholio, dar labiau į jį įniko. 2019 m. pradžioje jis paliko sūnų R. ir S. C. ir nuo to laiko apleido sūnų, nes buvo stipriai priklausomas nuo alkoholio. Nuo 2020 m. liepos 27 d. jis gydosi priklausomybės organizacijos „Sugrįžimas“ priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje, numatyta reabilitacijos trukmė 12-18 mėnesių. Jis dalyvauja psichologinės socialinės reabilitacijos priemonėse, aktyvinimo ir specializacijos projekte, nori iš esmės pasikeisti, nes jam rūpi jo sūnus, kurį labai myli ir supranta, kad dėl alkoholizmo prarado porą gyvenimo metų, prarado ryšį su sūnumi, buvo neatsakingas žmogus. Jis nori, kad jam pasveikus, sūnus grįžtų pas jį, nes jis yra jo tėvas ir ketina dėti visas pastangas, kad sūnus su juo būtų laimingas. Neterminuotai apribojus jo kaip tėvo valdžią sūnaus A. atžvilgiu, jis praras galimybę su sūnumi sukurti visaverčius tėvo ir vaiko santykius. Jis supranta visas savo kaip tėvo pareigas ir ketina jas vykdyti, būti geru tėvu, rūpintis sūnumi, jo sveikata ir auklėjimu. Jo reabilitacija užtruks dar apie vienerius metus, jis bus gydomas nuo priklausomybės, jis supranta, kad sūnus negali likti be globos, todėl tikslinga pratęsti laikinąją globą, laikinąja globėja paskiriant R. C.. Kadangi jis šiuo metu gydosi nuo priklausomybės ir neturi galimybės dirbti, tačiau pasveikęs ketina nedelsiant susirasti darbą ir vykdyti savo kaip tėvo pareigą materialiai išlaikyti sūnų. Šiai dienai savo sūnaus išlaikymui jis gali skirti ne didesnį kaip 100 Eur materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Atsakovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jam gimė sūnus A. J., tuo metu jis gyveno su vaiko motina K. C., vedė bendrą ūkį. Kai sūnui nebuvo nei metų, jis su K. C. ir sūnumi išvyko į Jungtinę Karalystę. Po kurio laiko jis su K. C. išsiskyrė, o vaiko išlaikymui siuntė pinigų ir sūnumi rūpinosi iki 2016 m. K. C. mirė (duomenys neskelbtini) ir po jos laidotuvių jis su sūnumi išvyko gyventi į Airiją. (duomenys neskelbtini) jis susituokė su E. K. J., tačiau dabar jo santuoka jau nutraukta. Gyvenant Airijoje, jo sūnus lankė darželį, jis dirbo, tačiau 2018 m. gruodžio mėnesio pabaigoje jis susipyko su savo sutuoktine, nes dėl alkoholio prarado darbą ir apie keturis mėnesius nedirbo. 2018 m. gruodžio 23-24 d. jis grįžo į Lietuvą, o už jo ir sūnaus kelionę į Lietuvą sumokėjo R. C.. Grįžęs į Lietuvą, jis apsigyveno pas R. C., tačiau vėliau Vilniuje apsigyveno jo sutuoktinė, o jis Vilniuje susirado darbą ir išvyko gyventi pas savo sutuoktinę. R. C. sakė, kad vaiku pasirūpins. Nuo to laiko jis su vaiku nebendravo ir su juo nesimatė. Gyvendamas Vilniuje, jis dirbo tik kelis mėnesius ir darbą prarado dėl alkoholio vartojimo, be to jį iš namų išvarė sutuoktinė, todėl neturėdamas kur eiti, jis atsidūrė ligoninėje, o iš jos - reabilitacijos centre. Savo sūnui materialinio išlaikymo neteikia nuo 2018 m. gruodžio mėnesio. Jis neturi jokio kilnojamo ar nekilnojamojo turto, šiuo metu nedirba, kreditorių neturi, nes skolas sumokėjo 2016 m, nedarbingumo lygis jam nenustatytas, daugiau išlaikytinių jis neturi, tik vieną sūnų. Jis specialybės nėra įgijęs, o išsilavinimas – 9 klasės. Su vaiku nebendravo nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. liepos mėnesio. Dabartiniu metu jis susiskambina su sūnumi vaizdo skambučiu, tačiau jam skambinimas iš reabilitacijos centro yra ribojamas. Sūnus džiaugiasi, kai jis paskambina, noriai su juo bendrauja. Jis mano, kad R. C. tinkamai prižiūri jo sūnų ir juo rūpinasi. Dabartiniu metu jis sutinka su materialinio išlaikymo dydžiu, kurį nustatys teismas, tačiau tai bus jo skola, nes šiuo metu jis neturi lėšų mokėti išlaikymo, nes visiškai negauna pajamų. Valstybės mokamus pinigus –našlaičio pensiją ir vaiko pinigus jis, gyvendamas Vilniuje, išleido savo reikmėms, o R. C. tik keletą kartų pervedė pinigų vaiko išlaikymui.
Trečiasis asmuo R. C. su ieškiniu sutinka ir paaiškino, kad A. J. 2012 m. po bausmės atlikimo grįžo pas ją į namus, nes tuo metu jis draugavo su jos dukra K. C.. 2013 m. vasario mėnesį A. J. ir K. C. išvažiavo į užsienį, šiai kelionei ji davė pinigų, tačiau po dviejų mėnesių grįžo. Kadangi K. C. turėjo butą, ji su A. J. apsigyveno šiame bute. (duomenys neskelbtini) gimė A. J., o 2015 m. K. C. ir A. J. su vaiku išvyko į Jungtinę Karalystę, tačiau dukra po dviejų mėnesių su vaiku grįžo, nes A. J. naktimis negrįždavo į namus. (duomenys neskelbtini) duktė K. C. mirė ir po dukters laidotuvių A. J. išsivežė sūnų į Airiją. Apie A. J. gyvenimą Airijoje ji žino iš jo žmonos E., kuri jai skambindavo ir pranešdavo, kad ji su atsakovu dažnai pykdavosi, buvo kviečiama policija, pranešė, kad A. J. pragėrė darbą, su kaimynais rūko žolę ir liepė pasiimti vaiką. Ji apmokėjo A. J. ir A. kelionę iš Airijos į Lietuvą ir jie sugrįžo 2018 m. gruodžio pabaigoje. Atsakovas 2019 m. sausio 19 d. išvyko į Vilnių, kur tuo metu apsigyveno jo žmona, nes jis norėjo su ja taikytis. Tuo metu atsakovas jau buvo susitvarkęs dokumentus, kad gautų vaiko pinigus, našlaičio pensiją, o taip pat jam buvo pervesti pinigai ir už buvimo užsienyje laiką ir jis išvyko į Vilnių. A. J. jai pervedė vaiko išlaikymui 2019 m. sausio ir vasario, kovo mėnesiais po 200 Eur, balandį 300 Eur ir gegužės 6 d. 150 Eur, daugiau vaiko gaunamų pinigų nepervedė. Ji tik 2020 m. birželio mėnesį sutvarkė, kad vaikui mokamais pinigais negalėtų disponuoti atsakovas, o iki tada atsakovas šiuos pinigus leido savo reikmėm. 2019 m. gegužės 20 d. naktį A. J. parašė žinutę, kad atvažiuos pasiimti vaiką, todėl ji pakartotinai kreipėsi dėl vaiko globos. A. J. vaiku nesidomėjo iki 2019 m. lapkričio 5 d., o tą dieną pradėjo skambinėti neblaivus. 2020 m. liepos 7 d. jai parašė žinutę, kad žudosi, kad nedirba ir nežada dirbti. 2020 m. liepos 15 d. jau prašė jos pagalbos, bet ji jam nieko neatsakė. A. grįžęs iš Airijos buvo labai išgąsdintas, neprisileido vaikų, nekalbėjo lietuviškai. Jis buvo piktas, jam prasidėdavo pykčio priepuoliai, vaikas buvo neprižiūrėtas, jam buvo susiformavę ausyse kamščiai ir dėl to jis negirdėjo. Pradėjęs kalbėti lietuviškai, A. papasakojo, kad A. J. mušė savo žmoną, sudaužė kompiuterį, jam neduodavo valgyti, jį smaugė. Dabartiniu metu A. mokosi (duomenys neskelbtini) I klasėje, ji su A. daug dirba, kad jam sektųsi mokslas.
Trečiasis asmuo S. C. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta, jis prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas A. J. ir K. C. yra nepilnamečio A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (1 t., b. l. 97). Mirties liudijimu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96) nustatyta, kad K. C. mirė (duomenys neskelbtini) K. C. gimimo liudijimu (1 t., b. l. 90) nustatoma, kad jos tėvais yra S. C. ir R. C..
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-16705-559/2020 (1 t., b. l. 58-59) nustatoma, kad leista paimti nepilnametį A. J., gimusį (duomenys neskelbtini)., iš jo tėvo A. J.. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 13B-810 „Dėl laikinosios globos nustatymo A. J.“ (1 t., b. l. 57) likusiam be tėvų globos nepilnamečiam A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa nuo 2019 m. birželio 19 d. ir laikinąja globėja paskirta R. C., nustatyta A. J. globos vieta kartu su globėja.
Ieškovas prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. J. jo nepilnamečio sūnaus A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nes tėvas tinkamai vaiku nesirūpina, neužtikrina jam tinkamų gyvenimo sąlygų, sveikos aplinkos ir nėra tikimybės, kad situacija gali pasikeisti.
Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo
Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios apribojimo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas A. J. su vaiku A. J. nebendrauja, jo nelanko, vaiku neišrūpina, jo neauklėja nuo 2019 m. sausio mėnesio, kai išvyko gyventi į Vilnių. Atsakovas vaiką paliko jo senelei R. C.. Išvykstant atsakovui gyventi į Vilnių, valstybė atsakovui mokėjo vaiko pinigus ir vaiko našlaičio pensiją, tačiau atsakovas šių pinigų, skirtų vaiko išlaikymui R. C. nepervesdavo, o išleido savo reikmėms. Trečiasis asmuo R. C. nurodė, kad atsakovas tik penkis kartus pervedė jai pinigų vaiko išlaikymui. Atsakovas šiuo metu gyvena ir gydosi organizacijos „Sugrįžimas“ priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje ir nurodo, kad jam šiuo metu taikomi apribojimai, kurie apsunkina jo bendravimą su vaiku. Tačiau atsakovas, gyvendamas Lietuvoje, nebendravo su sūnumi A., neteikė jam išlaikymo ir net savo reikmėm išleido lėšas, kurias valstybė mokėjo atsakovo vaikui, o atsakovas, kaip įstatyminis atstovas, šiomis lėšomis disponavo. Trečiojo asmens R. C. paaiškinimais nustatyta, kad A. J. šiuo metu bendrauja su atsakovu, kai šis paskambina, tačiau nenori kartu su juo gyventi. Atsakovas teismo posėdyje pripažino, kad jis turi priklausomybę alkoholiui, tačiau šios priklausomybės nesigydė tol, kol turėjo pinigų ir turėjo kur gyventi, o kai jį išvijo iš namų sutuoktinė E. ir jis neturėjo, kur gyventi, tada kreipėsi į ligoninę. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas yra socialiai neatsakingas, visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų atlikimo ir kuo toliau, tuo labiau stengiasi šių pareigų neatlikti, savo elgesį pateisindamas tik rūpesčiu savimi, nes jis turi gydytis priklausomybę alkoholiui. Atsakovas nebendrauja su vaiku, o per laikotarpį nu 2019 m. sausio mėnesio iki teismo posėdžio su vaiku bendravo 3-4 kartus telefonu, neteikia vaikui materialinio išlaikymo, t. y. atsakovas nevykdo pareigos rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jo materialine ir dvasine gerove, jo auklėjimu ir sveikata. Keletą kartų pervestas R. C. pinigines lėšas, kurias atsakovas gaudavo iš valstybės kaip nepilnamečio sūnaus įstatyminis atstovas negalima laikyti tinkamu ir pakankamu rūpinimusi vaiku, negalima laikyti tai tinkamu tėvo pareigų atlikimu. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo ir A. J. ryšys iš esmės yra nutrūkęs, atsakovas neketina vykdyti tėvo pareigas, siekia išvengti šios pareigos.
Atsakovas negyvena kartu su vaiku nuo 2019 m. sausio mėnesio, nes norėjo gyventi su savo sutuoktine, kuri jį dėl netinkamo gyvenimo būdo ir elgesio išvijo. Atsakovas, gyvendamas su savo sutuoktine ir vaiku A. J. Airijoje, nesukūrė stabilių vaiko socialinių dvasinių ryšių šioje šeimoje, dėl to šiuo metu vaiko gyvenimas kartu su tėvu lieka negalimas dėl paties vaiko interesų, nes atsakovas neturi galimybių pasirūpinti savo vaiku - neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi pajamų, be to teismas neturi pagrindo pagrįstai tikėtis, kad vaikui mokamas lėšas atsakovas panaudos išimtinai vaiko poreikių tenkinimui, nes atsakovas nuo 2019 m. sausio mėnesio elgėsi priešingai savo vaiko interesams ir vaikui mokamas lėšas, kuriomis disponavo kaip vaiko įstatyminis atstovas, naudojo savo poreikių tenkinimui. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovui poreikis bendrauti su sūnumi atsirado tik po to, kai jis apsigyveno reabilitacijos centre. Atsakovas ilgą laiką pakankamai nesirūpino vaiku, materialiai jo neišlaikė, su vaiku nebendravo nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2020 m. liepos mėnesio, o ir dabar bendrauja epizodiškai.
Tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytina atsakovų kaltais veiksmais. Konkrečiu atveju parenkant tėvų valdžios ribojimo būdą, teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovo elgesys ir neveikimas daro ypatingą žalą vaiko psichikos vystymuisi, nes tai sąlygoja nepilnamečio vaiko nepasitikėjimą ne tik vieninteliu likusiu tėvu, bet ir kitais suaugusiais asmenimis, skatina jį jaustis nesaugiu jo socialinėje aplinkoje. Vieninteliam likusiam iš tėvų palikus vaiką be tėvų globos ir visiškai nustojus rūpintis vaiku, buvo iškilęs realus pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, jo sveikatai ir saugumui, todėl teismo sprendimu vaikas ir buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, kad atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu ateityje pasikeis, nes atsakovas ilgą laiką, t. y. nuo 2019 m. sausio mėnesio vaiko neaugino, juo nesirūpino, su juo nebendravo o paskutiniu metu bendrauja tik telefonu, nerodo jokių pastangų vykdyti tėvo pareigų. Atsakovas dabartiniu metu gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau šio gydymosi trukmė yra 12-18 mėnesių, o atsakovas gydosi dar tik keturis mėnesius, praėjo labai trumpas laikas, gydymas nebaigtas, gydymosi rezultatai neaiškūs, todėl nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, atsakovui A. J. neterminuotai apribotina tėvo valdžia jo vaiko A. J. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).
Atsakovui išaiškintina, kad neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymo, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas atsakovui įrodžius, kad jis pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei įrodoma, kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis, 3.181 straipsnio 2 dalis).
Dėl globos ir globėjo paskyrimo
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio nustatyta tvarka teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Šioje byloje ieškovas savo ieškinyje prašo paskirti R. C. vaiko A. J. globėja.
Ieškovas ieškinyje yra pateikęs duomenis ir pareiškęs savo nuomonę dėl globos nustatymo ir vaiko globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo reikalingumo, byloje yra pateikti duomenys apie trečiojo asmens R. C. pasirengimą būti globėja, todėl vadovaujantis proceso kooperacijos ir ekonomiškumo principu bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, teismas posėdyje nusprendė, kad tikslinga kartu su ieškiniu tėvo valdžios neterminuoto apribojimo išnagrinėti ir nepilnamečio vaiko nuolatinės globos nustatymo bei globėjo paskyrimo klausimus.
Nepilnamečiui A. J. likus be tėvų globos (rūpybos), atsižvelgiant į tai, kad vaikas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jam yra nustatytina nuolatinė globa (CK 3.251 ir 3.256 straipsniai, 3.257 straipsnio 6 punktas).
Iš surinktos informacijos apie šeimą ir trečiojo asmens paaiškinimu nustatyta, kad šiuo metu R. C. ir S. C. su anūku A. J. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), o šis turtas, t. y. namas ir 0,06 ha žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso R. C., o anksčiau gyveno trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini).
2019 m. liepos 1 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. sausio 30 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktu Nr. 4GVA-58 (1 t., b. l. 48-52) nustatoma, kad A. J. gyvenimo ir buities sąlygos saugios ir tinkamos, berniukas gyvena suremontuotame trijų kambarių bute, turi lovą, stalą, daug žaislų, knygelių, kitų ugdymui reikalingų daiktų, namuose šilta ir jauku. Maitinimo sąlygos šeimoje tinkamos. Globėjos namuose maistas atitinka vaiko amžių ir sveikos mitybos principus. Vaikas aprūpintas būtinais rūbais, avalyne pagal sezoną, higienos priemonėmis. Vaikas ugdomas ir auklėjamas atitinkamai pagal jo amžių, charakterio ypatumus. Didesnių problemų dėl jo elgesio namuose nėra. A. lanko vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) priešmokyklinę grupę ir kitiems mokslo metams užrašytas į (duomenys neskelbtini). Vaikas labai mėgsta žaisti su kitais vaikais. Gyvendamas kartu su močiute, vaikas jaučiais mylimas, reikalingas, saugus, gyventi jam su senele patinka. Darželyje vaikas turi draugų. Vaikas sakė, kad myli savo močiutę ir su seneliais jam patinka gyventi. Su tėčiu vaikui ryšį palaikyti sudėtinga, jis retai kada paskambina, išlaikymo neteikia, paskutiniu metu vaiku visai nesidomėjo. Močiutę ir anūką sieja glaudus ryšys, todėl nesutarimus jie siekia spręsti kartu. R. C. stengiasi tinkamai atlikti savo pareigas, spręsdama problemas bendradarbiauja su reikiamomis institucijomis, globėja rodo motyvaciją reikalui esant lankosi Vaiko teisių apsaugos skyriuje, bendradarbiauja su globotinio ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigomis. Globėjos tinkamai atlieka savo pareigas, globotiniui A. J. sudarytos geros gyvenimo ir auklėjimo sąlygos, saugi aplinka.
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis R. C. ir S. C. neteisti. Administracinių nusižengimų registro duomenimis administracine tvarka R. C. bausta 2017 m. birželio 8 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį 15 Eur bauda, o S. C. baustas 2019 m. liepos 24 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 3 dalį 15 Eur bauda, nuo baudos sumokėjimo jau praėjęs vienerių metų terminas, be to atsižvelgiant į padarytų nusižengimų nepavojingą poveikį ir mažareikšmiškumą, ši aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant globėjo paskyrimo klausimą.
2019 m. birželio 12 d. medicininiu pažymėju Nr. 1-85 (1 t., b. l. 39) nustatoma, kad ligų, dėl kurių R. C. negalėtų globoti anūko, nenustatyta.
Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 4SPĮ-111 (1 t., b. l. 54) nustatoma, kad R. C. atitinka vaiko globėjui keliamus reikalavimus ir priimtas sprendimas dėl teigiamo pradinio įvertinimo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos institucijos prašymą, teismas sprendžia, kad R. C. atitinka globėjai keliamus reikalavimus, ji faktiškai rūpinasi ir turi galimybę ateityje tinkamai pasirūpinti vaiku, todėl R. C. skirtina nepilnamečio A. J. globėja, vaiko gyvenamąją (globos) vietą nustatant globėjos gyvenamosios vietos adresu (CK 3.264 straipsnis, 3.265 straipsnio 1 punktas). Kitų fizinių ar juridinių asmenų, norinčių globoti mažametį A. J., nėra.
Jeigu vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria to turto administratorių (CPK 504 straipsnio 3 dalis). Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad A. J. turi nekilnojamąjį turtą, t. y. butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), todėl įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) bei vaiko teisių ir teisėtų interesų gynimo ir apsaugos principus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat siekiant vaiko turtinių interesų tinkamo įgyvendinimo, A. J. turto administratoriumi skirtina vaiko globėja.
Globėjai ir turto administratorei išaiškintina, kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, už globotinio padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymo nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Taip pat išaiškintina, kad globotinis neįgyja turtinių teisių į savo globėjo turtą, o globėjas, būdamas vaiko turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globotiniui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis).
CPK 407 straipsnis nustato, kad, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia materialinį išlaikymą vaikui.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo A. J. materialinį išlaikymą A. J. iki jo pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 180 Eur, pavedant jomis disponuoti globėjai globotinio interesais nuo ieškinio pateikimo dienos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnis).
CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris neturėtų būti mažesnis už bazinės socialinės išmokos dydį (anksčiau – MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 607 Eur.
Šioje byloje vertinant atsakovo A. J. turtinę padėtį, atsižvelgtina į tai, kad atsakovas VSDVF duomenimis (2 t., b. l. 6-8, 26) nedirba, gyvena (duomenys neskelbtini), kur gydosi nuo priklausomybės ligų reabilitacinėje bendruomenėje ir šios bendruomenės adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.
Viešųjų registrų duomenimis (2 t., b. l. 4-5) nustatyta, kad atsakovas A. J. neturi registruotino kilnojamojo ir kito turto. Byloje atsakovas nurodė, kad neturi kreditorių ir kitų išlaikytinių, negauna jokių pajamų, tačiau duomenų apie tai nepateikė.
Atsakovo sūnus A. J. gyvena globėjos namuose nuo 2018 m. gruodžio mėnesio, kai sugrįžo su atsakovu iš Airijos. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. C. nurodė, kad atsakovas 2019 m. sausio ir vasario, kovo mėnesiais po 200 Eur, balandį 300 Eur ir gegužės 6 d. 150 Eur ir daugiau vaiko gaunamų pinigų jai nepervedė.
Atsakovas teismo posėdyje sutiko, kad jo sūnui iš jo būtų priteistas didesnis materialinis išlaikymas, nei jis nurodė savo atsiliepime, tačiau jis materialinį išlaikymą galės teikti tik tada, kai baigsis reabilitacija ir jis susiras darbą.
Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Ieškovas vaikų poreikių neįrodinėja. Augančiam vaikui, kuriam šiuo metu yra 7 metai, būtinų daiktų, maisto produktų ar higienos prekių poreikis kiekvieną mėnesį gali būti skirtingas ir prieš metus ar kelis mėnesius pirktų prekių kiekis bei jų asortimentas gali neatitikti šiuo metu esamų vaiko poreikių. Ieškovui pateikti būtinų vaikų poreikių skaičiavimus ir tai patvirtinančius įrodymus šiuo atveju yra sudėtinga, todėl konkrečiu atveju darytina išvada, kad ieškovo prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja ir atitinka tokio amžiaus vaikų minimalius poreikius.
Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).
Atsakovas sutinka vaikui mokėti po 180 Eur materialinį išlaikymą, nors nurodo, kad dabartiniu metu išlaikymo neturi galimybės teikti. Atsakovas yra jaunas, darbingas ir turi galimybę pasirinkti darbo pobūdį, atitinkantį jo sveikatos būklę ir iš darbo gauti pajamų, kad galėtų teikti materialinį išlaikymą vaikui. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo darbingumo lygis būtų apribotas, byloje nėra. Atsakovas visiškai buvo nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir išlaikymo, net ir disponuodamas lėšomis, kurias valstybė mokėjo vaikui. Šios aplinkybės patvirtina tik aplaidų, neatsakingą atsakovo elgesį, teikiant išlaikymą savo vaikui..
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į vaiko amžių, jo poreikius bei interesus (specialūs poreikiai nenustatyti), atsakovo sutikimą, į tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti vieną vaiką, kad atsakovas yra darbingas asmuo, teismas konstatuoja, kad iš atsakovo yra pagrindas priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. J. po 180,00 Eur (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui momento 2020 m. birželio rugpjūčio 26 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).
A. J. globėja bei turto administratore paskyrus R. C., ji skirtina ir vaikui priteisto materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Teismo sprendimas dalyje dėl tėvo ir motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis, 282 straipsnio 2 dalies l punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovui A. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-3224-10214 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų pagalbos teikimo išlaidų. Šioje byloje abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 263-270, 282, 402, 406, 407, 496, 504 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečiui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.
Paskirti nepilnamečio A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėja bei jam priklausančio turto administratore R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini).
Nepilnamečio A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės globos ir gyvenamąją vietą nustatyti su jo globėja R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Iki šio sprendimo įsiteisėjimo A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo globėja R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., materialinį išlaikymą nepilnamečiui A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), mokant po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų; indeksuojant išlaikymo sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis ) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. birželio 26 d. iki A. J. pilnametystės.
Pavesti A. J. priteisto materialinio išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti globėjai R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigojant globėją priteistą išlaikymą naudoti išimtinai globotinių interesais.
Išaiškinti R. C., kad ji privalo vykdyti pareigas, numatytas CK 3.271 straipsnyje, turi CK 3.272 straipsnyje numatytas teises, o už nepilnamečių vaikų padarytą žalą ir už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Globotinis neįgyja turtinių teisių į savo globėjo turtą, o globėjas, būdamas nepilnamečio turto administratoriumi, neįgyja turtinių teisių į globotiniui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis). Turto administratorius turi teisę disponuoti ir vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis.
Sprendimą dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.