Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2020-02-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-20-557/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-02-06
Bylos Nr.
AN2-20-557/2020
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00178-2019-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti
Teisėjas
Linas Pauliukėnas (pirm.)
Pažeidėjas
E. L.
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato veiklos skyrius
Advokatai
Tomas Leščinskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-20-557/2020Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00178-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8; 21.1.7; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. atstovo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria netenkintas E. L. skundas ir paliktas nepakeistas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK, Institucija) 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas Nr. 94-ANR_N-1444-2019 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo E. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį 600 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2019-08-08 Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis surašė administracinio nusižengimo protokolą E. L. už tai, kad jis 2019-08-08 17.50 val. Lietuvininkų g., Šilutės m., vairavo automobilį „Audi A4“ neturėdamas teisės jo vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta. Tuo E. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Tokie E. L. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

2. 2019-08-14 Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK Reagavimo skyriaus nutarimu Nr. 94-ANR_N-1444-2019 E. L. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 600 Eur bauda. Šį nutarimą E. L. atstovas apskundė apylinkės teismui, prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną E. L. nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Tauragės apylinkės teismas 2019-11-28 nutartimi skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad E. L. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, kai ši teisė atimta. E. L. kaltė yra grindžiama byloje esančiais neabejotinais duomenims – liudytojo policijos pareigūno R. Š. teisme duotais parodymais, jog įvykio dieną, būdamas nedideliu atstumu nuo įvykio vietos, jis gerai matė (buvo dienos metas, geras matomumas), kad įvykio metu automobilį vairavo E. L.; liudytojo policijos pareigūno V. K. parodymais, kuris patvirtino pareigūno R. Š. parodymus, kad įvykio dieną matomumas buvo geras, ir nors jis neįsidėmėjo įvykio metu vairavusio asmens, tačiau iš esmės visą įvykio seką nurodė analogiškai kaip ir liudytojas R. Š.. Teismo nuomone, netikėti liudytojų parodymais, kurie yra neprieštaringi, papildantys vieni kitus, nėra pagrindo, nes byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog policijos pareigūnai R. Š. ir V. K. yra suinteresuoti melagingai apkalbėti E. L. ir apkaltinti jį nebūto administracinio nusižengimo padarymu. Teismo vertinimu, tai, kad byloje gauti vaizdo duomenų nėra galimybių (Institucija raštu teismui nurodė, kad tarnybiniame automobilyje, su kuriuo 2019-08-08 dirbo policijos pareigūnų ekipažas, įrengtų vaizdo kamerų vaizdo įrašų pateikti neturi galimybės, kadangi dėl vaizdo ir garso įrašymo įrangos gedimo minėtame automobilyje vaizdo ir garso įrašai nebuvo įrašinėjami (b. l. 31)), nepaneigia aptartų įrodymų byloje, patvirtinančių E. L. kaltę padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto E. L. atstovas advokatas T. Leščinskas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019-11-28 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-101-750/2019 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį E. L. nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas ir priėmė neteisingą ir bylos duomenimis nepagrįstą procesinį sprendimą.

5. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

6. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų matyti, jog šis teismas, įvertinęs Institucijos E. L. inkriminuotas faktines nusižengimų padarymo aplinkybes, remdamasis visais byloje surinktais įrodymais, nepagrįstai pripažino, kad šiuo atveju byloje yra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, pagrindžiančių E. L. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymo.

7. E. L. nuo pat tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino ir laikėsi nuoseklios versijos, kad įvykio metu, t. y. 2019-08-08 17.50 val., jis automobilio „Audi A4“ nevairavo, nes tuo laiku važiavo kaip keleivis visai kitame automobilyje, tai patvirtino patys policijos pareigūnai. Bylos duomenimis, policijos pareigūnai automobilį „Audi A4“ rado paliktą (duomenys neskelbtini) g., Šilutėje, kur nei paties E. L., nei kito asmens nebuvo. Jo žiniomis, šiuo automobiliu naudodavosi iš matymo pažįstamas asmuo, kuris jam yra skolingas pinigų.

8. Teismo nuomone, E. L. kaltę įrodo liudytojų policijos pareigūnų teisme duoti parodymai, kurie neva tarpusavyje neprieštarauja ir papildo vieni kitus.

9. Policijos pareigūnas R. Š. parodė, kad įvykio laiku būdamas tarnybiniame automobilyje apie 3–5 m atstumu matė, kaip E. L. vairavo automobilį „Audi A4“. Jį atpažino, nes anksčiau dėl padaryto pažeidimo yra tekę jį vytis ir žinojo, kad jam atimtas vairuotojo pažymėjimas. Apsisukę šį automobilį vijosi, tačiau atsiliko. Matė, kaip automobilis sustojo ir E. L. išlipęs nubėgo, jo nepavyko rasti. Matė, kad kitu moters vairuojamu automobiliu privažiavo E. L., kuris iš palikto automobilio pasiėmė raktelius ir nuvažiavo. Juos sustabdė ir E. L. surašė protokolą.

10. Kitas kartu buvęs policijos pareigūnas V. K. paliudijo, kad būnant tarnybiniame automobilyje R. Š. pastebėjo automobilį „Audi“, kurio vairuotojas galbūt neturi vairuotojo pažymėjimo. Kas vairavo šį automobilį ir ar jame buvo daugiau asmenų, jis nematė. Nusekė paskui automobilį, jis sustojo ir iš jo išlipo vairuotojas, kurio matė tik nugarą. Jie ieškojo vairuotojo, o po to pamatė, kad jis sėdi automobilyje, kurį vairuoja moteris, greičiausiai, jis grįžo raktelių.

11. Taigi iš policijos pareigūnų apklausų turinio matyti, kad jų parodymai yra prieštaringi, jų sugretinimas paneigia liudytojo R. Š. parodymus, jog jis matė (galėjo matyti), kad įvykio metu automobilį „Audi A4“ vairavo būtent E. L., o ne kitas asmuo. Kaip minėta, policijos pareigūnas R. Š. užtikrintai teigė, kad neva apie 3–5 m atstumu gerai matė minėto automobilio vairuotoją ir yra įsitikinęs, kad tai buvo E. L.. Greta tarnybiniame automobilyje sėdėjęs policijos pareigūnas V. K., kuris buvo tuo pačiu atstumu, kaip ir R. Š., esant tokioms pačioms matymo sąlygoms, automobilio „Audi A4“ vairuotojo nematė, taip pat jis patvirtino, kad pareigūnai po to, kai šis automobilis sustojo prie namo, negalėjo matyti išlipusio vairuotojo veido, nes matė tik jo nugarą. Aptartos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių liudytojo R. Š. parodymų tikrumu, kad jis tikrai matė automobilio vairuotoją, kai kitas policijos pareigūnas analogiškomis sąlygomis ne tik negalėjo matyti vairuotojo, bet ir negalėjo pasakyti, ar automobilyje dar buvo keleivių.

12. E. L. nesutinka dėl to, kad nėra jokių duomenų apie tai, dėl ko liudytojai R. Š. ir V. K. būtų suinteresuoti jį apkalbėti ir apkaltinti nebūto administracinio nusižengimo padarymu. Pats R. Š. teismui pripažino, kad jis yra dalyvavęs anksčiau E. L. sulaikant, jį kaltinant vairavimu neturint teisės vairuoti transporto priemones ir nepaklusimu uniformuoto policijos pareigūno aiškiai išreikštam signalui sustabdyti transporto priemonę. Ši byla ilgą laiką buvo nagrinėjama visose teisminėse instancijose ir buvo aiškiai išreikštas Institucijos interesas bet kokia kaina E. L. patraukti administracinėn atsakomybėn. Neabejotina, kad šioje byloje dalyvavęs policijos pareigūnas R. Š., kuris buvo sulaikęs E. L., nuo to laiko yra priešiškai nusiteikęs prieš jį, skiria jam perdėtą dėmesį ir tiesiog ieško dingsties, kaip vėl nubausti. Lygiai taip pat ir šioje administracinio nusižengimo byloje dėl 2019-08-08 įvykio policijos pareigūnas R. Š., iškraipydamas tikrąsias įvykio aplinkybes, stengiasi apkaltinti E. L. administracinio nusižengimo, kuriame jis nedalyvavo, padarymu.

13. Pagal anksčiau aptartą teisinį reguliavimą, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją ir pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Institucija buvo pasyvi, jos pareigūnas dėl 2019-08-08 įvykio tik surašė vienintelį administracinio nusižengimo protokolą ir jokiomis kitomis priemonėmis duomenų apie padarytą veiką ir įrodymų nefiksavo. Policijos pareigūnai nerinko įrodymų, veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

14. ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas, nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, jog būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui. Teismas 2019-10-03 raštu pareikalavo iš Institucijos pateikti vaizdo registratoriumi užfiksuotą vaizdo medžiagą, duomenis apie asmenis, mačiusius šį įvykį, taip pat visą turimą medžiagą dėl šio įvykio. Nors pati Institucija ant savo dokumento buvo pažymėjusi, kad reikia prie bylos medžiagos pridėti įvykio vaizdo įrašą, tačiau vėliau teismui nurodė, kad pateikti vaizdo įrašų negali dėl įvykio metu sugedusių tarnybiniame automobilyje buvusių įrengtų vaizdo kamerų. Kyla pagrįstas įtarimas, kad toks vaizdo įrašas iš tikrųjų egzistavo, tačiau jis nėra naudingas pačiai Institucijai, nes jame galbūt užfiksuoti duomenys patvirtina, jog E. L. įvykio metu minėto automobilio nevairavo ir administracinio nusižengimo nepadarė. Taigi Institucija nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.

15. Pagrindines viešosios policijos patrulių darbo organizavimo ir kontrolės nuostatas, privalomas patruliavimą vykdantiems Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, reglamentuoja Policijos patrulių veiklos instrukcija, patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – Veiklos instrukcija, redakcija, galiojanti nuo 2018-02-15). Veiklos instrukcijos 47 punkte nustatyta, jog policijos patrulis, nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Veiklos instrukcijos 49 punkte nustatyta, kad iš įvykio vietos policijos patrulis budėtojui pateikia šiuos dokumentus arba vieną iš jų: išsamų tarnybinį pranešimą (su įteikto šaukimo šaknele), administracinio teisės pažeidimo protokolą su medžiaga, pareiškimą. Tarnybinis pranešimas turi būti surašytas išsamiai, aiškiai ir tiksliai turi būti įvardytos aplinkybės, informacija turi būti pagal galimybes patikrinta.

16. Administracinio nusižengimo byloje esanti rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad policijos pareigūnai dėl 2019-08-08 įvykio faktinių duomenų vietoje nerinko ir jokio išsamaus tarnybinio pranešimo, kuriame būtų aiškiai ir tiksliai įvardytos aplinkybės, nesurašė. Taigi policijos pareigūnai nesurinko įrodymų, skubotai surašė administracinio nusižengimo protokolą, o pareigą aiškintis įvykio aplinkybes paliko teismui. Matyti, kad ir pats teismas nesivadovavo ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir, priėmęs administracinio nusižengimo bylą nagrinėti teisme, teismo posėdyje tik išklausė byloje dalyvavusių R. Š. ir V. K. parodymus, susipažino su protokolu ir neapklausęs moters, kuri įvykio metu vežiojo E. L., priėmė formalų procesinį sprendimą atmesti jo skundą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog administracinio nusižengimo protokolas savaime nėra joks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę pagrindžiantis įrodymas. Administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat dokumentas, kuriame fiksuojami jau surinkti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Byloje nesant nė vieno policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, kuriame būtų aiškiai nurodyta, jog E. L. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo minėtą automobilį, lieka visiškai neaišku, kokių įrodymų pagrindu buvo konstatuotas jam inkriminuotas nusižengimas.

17. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis.

18. Šioje byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog E. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, o nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl jo dalyvavimo padarant šią veiką. Pareigūnas R. Š. yra suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai neobjektyvūs, jis galėjo būti šališkas ir siekė melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl nebuvo pagrindo tikėti jo parodymais kaip vieninteliu įrodymo šaltiniu. Taigi bylos duomenys, kuriais rėmėsi teismas, atmesdamas E. L. skundą, kelia pagrįstų abejonių dėl šių duomenų patikimumo, informatyvumo ir objektyvumo. Byloje kitų patikimų įrodymų, gautų iš skirtingų šaltinių, kurie neabejotinai pagrįstų E. L. kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo, nesurinkta. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo 2019-11-28 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį E. L. turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

19. Apeliacinis skundas tenkintinas.

20. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

21. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

22. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

23. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

24. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl E. L. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimas negali būti pripažinti pagrįstais.

25. E. L. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Audi A4“, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, inter alia (be kita ko), administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

26. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys neleidžia neginčytinai nustatyti, jog E. L. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. kad jis 2019-08-08 17.50 val. Lietuvininkų g., Šilutės m., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Audi A4“, neturėdamas teisės jo vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta. Tokią išvadą Tauragės apylinkės teismas padarė, konstatavęs, jog policijos pareigūnas R. Š. teisme patvirtino neabejotinai matęs, jog įvykio metu automobilį vairavo E. L., kurio parodymus, kad įvykio dieną matomumas buvo geras, patvirtino kitas pareigūnas R. Š., ir nors jis neįsidėmėjo įvykio metu vairavusio asmens, tačiau iš esmės visą įvykio seką nurodė analogiškai kaip ir liudytojas R. Š.. Teismas pažymėjo, kad minėtų kaip liudytojų teisme apklaustų policijos pareigūnų parodymai yra neprieštaringi, papildo vieni kitus, byloje nenustatytas pareigūnų suinteresuotumas apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Sutikti su tokia apylinkės teismo išvada nėra pagrindo.

27. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. L. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo įrodinėjamas išimtinai administracinio nusižengimo protokolu ir policijos pareigūnų R. Š. ir V. K. parodymais. Tiksliau – vien policijos pareigūno R. Š. teisme duotais parodymais, jog įvykio metu jis matė, kad automobilį vairavo E. L., nes kartu su juo patruliavęs policijos pareigūnas V. K. nepatvirtino matęs, kad automobilį vairavo E. L.,. T. y. apklausiamas teisme nurodė: „<....> kas vairavo automobilį nemačiau, ar buvo daugiau asmenų, taip pat nemačiau <...>“ (b. l. 42–43). Taigi kokių nors reikšmingų bylai aplinkybių liudytojas V. K. nenurodė – nematė asmens, vairavusio automobilį „Audi A4“, negalėjo patvirtinti, jog tai buvo E. L.. Apklausiamas teismo posėdyje policijos pareigūnas R. Š. nurodė, kad pamatęs pravažiuojantį E. L. vairuojamą automobilį, žinodamas, kad šis asmuo neturi vairuotojo pažymėjimo, bandė greičiau apsisukti ir važiuoti paskui jį, nes nespėjo jo sustabdyti. Kadangi eismas buvo didelis, kol apsisuko, jis spėjo atsiplėšti, privažiavus pieninę, jis didino greitį ir staiga pasuko į kairę link gyvenamųjų namų, kol atvažiavo iki automobilio, pastebėjo, kad atsidarė durelės ir vairuotojas nubėgo už daržinės, durelės buvo paliktos atidarytos, automobilyje nieko nebuvo, vaikščiojo aplink namus, ūkinius pastatus, nieko neradę važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, pasukę link palikto automobilio pamatė, kad privažiavo kitas automobilis, iš kurio išlipo E. L., nubėgo link (duomenys neskelbtini) g. palikto automobilio, pasiėmė raktelius ir įšoko atgal į moters vairuojamą automobilį. Vėliau sustabdė moters vairuojamą automobilį, kuriame kartu važiavo E. L..

28. Apygardos teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, kai E. L. kategoriškai neigė vairavęs automobilį „Audi A4“, policijos pareigūnai turėjo apklausti moterį, su kuria, pasak pareigūno R. Š., atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) gatvėje palikto automobilio E. L., iššokęs iš moters vairuojamo automobilio, paėmė raktelius ir nuvažiavo, tačiau tai nebuvo padaryta – automobilį vairavusi moteris nebuvo nustatyta ir apklausta. Be to, nors pareigūnas R. Š. nurodė, kad iššokęs iš moters vairuojamo automobilio E. L. pasiėmė iš palikto automobilio raktelius, sėdo į moters vairuojamą automobilį ir nuvažiavo, tačiau automobilio rakteliai iš E. L. nebuvo paimti (net nebuvo bandoma aiškintis, ar šiuos raktelius E. L. apskritai turi) ir neaišku, kodėl tai nebuvo padaryta. Policijos pareigūnai net nebandė aiškintis, kam priklauso automobilis „Audi A4“. Pareigūnas R. Š. nurodė, kad E. L. dažnai vairuoja tai draugo, tai įmonės automobilius, tačiau nagrinėjamu atveju nesiaiškino, kam iš tiesų automobilis priklauso ir jo savininko neapklausė, byloje nėra duomenų ir neaišku, kam buvo perduotas neva E. L. gatvėje paliktas automobilis „Audi A4“. Automobilio savininko V. M. nepavyko apklausti ir teisme (Institucijos pareigūnai, neapklausę šio liudytojo administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu, nesugebėjo įvykdyti ir teismo nutarties dėl jo atvesdinimo į teismą), tokiu būdu mėginant išsiaiškinti, kas vairavo automobilį įvykio metu. Be to, iš policijos pareigūnų parodymų nėra aišku, kodėl persekiodami įtariamą pažeidėją pakankamai ilgą laiko tarpą jie nesinaudojo garsiniais ir šviesiniais tarnybinio automobilio signalais, nors, kaip nurodė R. Š., eismas buvo didelis, o persekiojamas automobilis mėgino atsiplėšti nuo persekiojančių pareigūnų ir jam tai pavyko (b. l. 40). Pažymėtina ir tai, kad E. L. surašytame administracinio nusižengimo protokole yra įrašas „Reikės video“, tačiau teismui pareikalavus pateikti vaizdo įrašą, policijos įstaiga pateikė pranešimą, kad vaizdo registratorius tarnybiniame automobilyje neveikė. Be to, nors pareigūnai įvykio vietoje bendravo su E. L., tačiau neaišku, kodėl pokalbis nebuvo fiksuojamas kitomis pareigūnų turimomis inventorinėmis techninėmis vaizdo ir (arba) garso įrašymo priemonėmis („pvz., „body“ kameromis, tarnybiniu mobiliuoju telefonu ar pan.), kad pokalbis su asmeniu būtų įrašytas. Taigi liko nepašalintos abejonės, kodėl įvykio aplinkybių fiksavimui nebuvo (ir ar tikrai nebuvo (kaip minėta, administracinio nusižengimo protokole yra įrašas „Reikės video“)) daromas vaizdo įrašas.

29. Taigi, kaip matyti, E. L. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo įrodinėjamas išimtinai policijos pareigūno R. Š. parodymais, kurio parodymų apie tai, kad automobilį „Audi A4“ vairavo E. L., kartu su juo patruliavęs V. K. nepatvirtino. Nei E. L. galimo automobilio vairavimo faktas, nei galimas jo vėlesnis atvykimas prie palikto automobilio pasiimti automobilio raktelių, nei pareigūnų bendravimas su E. L. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu nebuvo fiksuoti jokiomis techninėmis priemonėmis. Institucijos pareigūnai nesiaiškino, kas yra E. L. galimai vairuoto automobilio savininkas ir naudotojai, jų neapklausė, iš bylos medžiagos apskritai neaišku, kam po įvykio buvo perduotas, pareigūnų teigimu, neturinčio teisės vairuoti E. L. paliktas be priežiūros automobilis. Pareigūnai nenustatė ir neapklausė moters, kurios vairuojamame automobilyje netrukus po įvykio buvo pastebėtas ir sulaikytas E. L., neišsiaiškino, kur ir kada E. L. įsėdo į šį automobilį ir kur juo vyko. Pareigūnai neieškojo ir nepaėmė iš E. L. jo galimai vairuoto automobilio raktelių, nors patys nurodė, jog E. L. moters vairuojamu automobiliu atvyko prie palikto automobilio „Audi A4“ ir pasiėmė jame paliktus raktelius. Neaišku, kodėl pareigūnai, persekiodami galimai E. L. vairuotą automobilį, nenaudojo garsinių ir šviesos signalų, ko pasekoje vairuotojui pavyko atsiplėšti nuo jį persekiojusių pareigūnų ir pabėgti.

30. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp E. L. ir policijos pareigūno R. Š., kurio parodymais buvo įrodinėjama E. L. kaltė, buvo ankstesnių ginčų (apklausiamas teisme pareigūnas R. Š. nurodė, kad su E. L. susipažino prieš įvykį, kai jo stabdomas automobilis nestojo (b. l. 40)). Tuo būdu lieka nepaneigta apelianto versija, jog Tauragės apskrities VPK pareigūnas V. Š. galėjo būti suinteresuotas E. L. nepagrįstai apkaltinti. Iš to išeina, jog tiek kaip liudytojų teisme apklaustų policijos pareigūnų R. Š. ir V. K. šioje byloje duoti parodymai, tiek ir V. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas (kitų duomenų, netgi pareigūnų tarnybinių pranešimų, teismui nepateikta) turi būti vertinami itin kruopščiai ir pamatuotai ir jais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina objektyvūs ir neginčytini bylos duomenys. O tokių duomenų nebuvo rinkta ir vertinta, nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas, remiantis tik administracinio nusižengimo protokolu. Aptartų duomenų kontekste nėra pagrindo laikyti patikimais policijos pareigūnų parodymus, kurie, kaip matyti, priešingai, nei konstatavo apylinkės teismas, nėra nuoseklūs ir informatyvūs, ir kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys, todėl tik jais grįsti E. L. kaltę padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatyta ANK 424 straipsnio 3 dalyje, negalima.

31. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad E. L. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Audi A4“, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta. Stebina ir Institucijos užimta pozicija, išdėstyta atsiliepime į skundą apylinkės teismui bei atsiliepime į apeliacinį skundą apygardos teismui, kuriuose Institucijos vadovas teigia, jog E. L. kaltę inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme įrodo ir E. L. paaiškinimas, jog jis automobilio nevairavo ir su pažeidimu nesutinka.

32. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Remdamasis tuo, kas aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai E. L. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, įrodymų.

33. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, E. L. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl Institucijos 2019-08-14 nutarimas, kuriuo E. L. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas 600 Eur bauda, ir dėl jo priimta skundžiama nutartis naikintini ir administracinio nusižengimo bylos teisena E. L. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį bei Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-1444-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną E. L. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Linas Pauliukėnas