- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-1216-553/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17595-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas, Liuda Uckienė
- Atsakovas
- UAB „Laustiga“
- Ieškovas
- K. S.
- Trečiasis asmuo
- Ukrainos įmonė „Dobri mebli“
- Kategorijos
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Laustiga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-05 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui UAB „Laustiga“ dėl sumokėtų už prekę pinigų priteisimo, trečiasis asmuo Ukrainos įmonė „Dobri mebli“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė K. S. kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovo už prekę sumokėtą 8 000 Lt sumą, 957,65 Lt nuostolių, susijusių su prekės įsigijimu, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-03-29 su atsakovu sudarė užsakymo sutartį Nr. Litexpo-12, pagal kurią ieškovė įsipareigojo už 8 000 Lt sumą pirkti baldus ir sumokėjo 2 000 Lt avansą. Likusiai prekės kainos daliai apmokėti buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis. 2008-05-13 prekė perduota ieškovei. Ieškovė 2010-05-20 sumokėjo paskutiniąją įmoką pagal išperkamosios nuomos sutartį. Atsakovas prekei suteikė 24 mėnesių garantinį terminą, tačiau pradėjus naudotis preke buvo pastebėtas odos defektas, kurį atsakovas pripažino gamykliniu broku ir ištaisė. 2010 metų pradžioje ieškovė vėl kreipėsi į atsakovą dėl parduotos prekės defekto, tačiau atsakovas atsisakė defektą pašalinti. Ieškovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2010-07-21 nutarimu ieškovės pretenziją dėl netinkamos prekės kokybės pripažino pagrįsta, tenkino ieškovės reikalavimą grąžinti už prekę sumokėtą 8 957,65 Lt kainą, pasiūlė atsakovui sumokėti nurodytą sumą iki 2010-08-02, tačiau atsakovas šio įpareigojimo nevykdė. (b. l. 1-4, 46-47). Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė, papildomai teismui paaiškino, kad išpakavę pristatytus baldus pastebėjo ant trivietės sofos porankių išsipūtusias odos pūsles, ant dviviečio fotelio buvo raukšlė. Ieškovė kreipėsi dėl dvivietės sofos pakeitimo, kurią atsakovas pakeitė. Po kelių mėnesių pastebėjo įtrūkį, telefonu kreipėsi į atsakovą, kuris nurodė, kad defektai atsirado dėl naudojimo. Ji baldus valė drėgna šluoste, jokios specialios valymo priemonės nebuvo naudojamos. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos specialistės, apžiūrėjusios baldus, nustatė odos apmušalo trūkumus ir miegamojo mechanizmo trūkumą, kurio ieškovė nebuvo įvertinusi. Trūkumai yra gamyklinės kilmės, nustatyti per garantinį laikotarpį, todėl atsakovui kyla pareiga atsakyti pagal ieškinį (b. l. 119-121, 137-139)
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Laustiga“ su ieškovės reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad atsakovo kompetentingas darbuotojas apžiūrėjęs ieškovės įsigytą odinį baldų komplektą „Barbados“ 3-2-1, nustatė, kad baldai yra natūraliai susidėvėję dėl kasdienio naudojimo, tai nėra gamyklinis brokas. Baldų apmušalo defektas atsirado dėl netinkamos priežiūros, pažeidus daikto naudojimo ir saugojimo taisykles, nors ieškovei buvo pateikta visa informacija apie baldų priežiūrą ir saugojimą (b. l. 24-26). Tripliku atsakovas papildomai nurodė, kad gamintojas broko nepripažįsta. Baldų komplektas buvo ieškovės dispozicijoje ir po to, kai atsakovas pakeitė sofos odinį apmušalą, ieškovė jokių pretenzijų dėl baldų kokybės beveik metus nereiškė, taigi baldų komplektas buvo kokybiškas, defektai atsirado dėl netinkamo baldų eksploatavimo (b. l. 51-53). Teismo posėdyje atsakovo ir trečiojo asmens atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad baldų apmušalams naudojama kokybiška oda, be to, gamintojas turi visus sertifikatus, baldai yra kokybiški. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad baldai yra nekokybiški. Byloje nėra jokių duomenų apie Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos specialisčių, kurios apžiūrėjo baldus ir surašė patikrinimo aktą, kvalifikaciją. Vien šia išvada remtis negalima.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-05 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti visiškai. Teismas nustatė, kad atsakovas neginčija aplinkybės, kad baldų apmušalas yra su trūkumais – oda sutrūkusi ir suskylinėjusi, yra pūslelių. Be to, atsakovas neginčija ir aplinkybės, kad ieškovė dėl pastebėtų defektų kreipėsi per garantinį 24 mėnesių laikotarpį. Teismas pažymėjo, kad tokius pačius defektus (odos apmušalo raukšlės ir pūslės) atsakovas yra pripažinęs gamykliniu broku ir savo lėšomis pašalinęs, pakeisdamas ieškovei dvivietės sofos odos apmušalus. Atsakovas, įrodinėdamas, kad ieškovės nurodyti defektai atsirado ne dėl gamyklinio broko, nepateikia jokių leistinų įrodymų, galinčių patvirtinti parduotų baldų kokybę. Be to, ginčo šalims skirtingai vertinant galimo kokybės trūkumo aplinkybę, teismas siūlė atlikti byloje ekspertizę, tačiau ieškovė, pradžioje sutikusi su tokiu pasiūlymu ir išreiškusi tokį būtinumą, galop jo atsisakė, nepasinaudojo galimybe atlikti ekspertizę. Atsakovas, nurodydamas, kad ieškovė pažeidė daikto naudojimo taisykles, nepateikė jokių šią aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų, kad parduodant baldus ieškovei buvo pateikta informacija apie baldų komplekto priežiūros ir naudojimo ypatumus, o ieškovė šiuos ypatumus kokiu nors būdu pažeidė. Atmestinas ir atsakovo argumentas, jog baldas nusidėvėjo įprastinio jo naudojimo eigoje. Baldas buvo naudojamas trumpą laiką, jau garantinio laikotarpio metu išryškėjo jo defektai, kurių atsirado daugiau, tokiu būdu apeliuoti į tai, o taip pat į galimą neteisingą jo priežiūrą yra nelogiška ir nesąžininga. Atsakovas neįrodė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų aplinkybių, kurias įrodyti jis privalėjo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismas, išanalizavęs byloje esančią rašytinę medžiagą, išklausęs šalių paaiškinimų, padarė išvadą, jog byloje neįrodytas ieškovės įsigytos prekės kokybiškumo faktas, priešingai, įrodyta, kad prekės defektus sąlygojo gamyklinės kilmės trūkumai, kurie priklausomai nuo baldų eksploatacijos intensyvumo, pasireiškė skirtingu laiku, t. y. nebuvo vienkartiniai. Šia aplinkybę patvirtina Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2010-05-14 patikrinimo aktas Nr. 7VS-10-1250-21, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010-07-21 nutarimas Nr. 10-494 (b. l. 13-16). Vertindamas įrodymų visumą, teismas pripažintino, kad atsakovas nepaneigė konstatuotų aplinkybių dėl parduotų baldų netinkamos kokybės, bei neįrodė, kad defektai galėjo atsirasti dėl netinkamo baldų eksploatavimo. Pats atsakovas, atsisakydamas šalinti nustatytus defektus, juos pirmiausia siejo su natūraliu fiziniu nusidėvėjimu, o ne su netinkama baldų eksploatacija. Iš ieškiniu reiškiamų reikalavimų pobūdžio matyti, kad ieškovė siekia realizuoti CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą vartotojo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, nes vadovavosi būtent šia nuostata. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta vartotojo pažeistų teisių gynimo alternatyva, t. y. galimybė reikalauti sumokėtų pinigų grąžinimo ir sutarties atsisakymo. Nors ieškovė reikalavimo dėl sutarties nutraukimo konkrečiai ir neformulavo, tačiau akivaizdu, jog ji, reikalaudama pinigų grąžinimo, kartu ir atsisakė sutarties. Todėl nustačius, jog ieškovei parduotas nekokybiškas baldų komplektas „Barbados 3-2-1“, nustatyti defektai yra esminiai, tenkinant ieškinį, laikytina, jog ieškovė, pasirinkdama tokį savo pažeistų teisių gynimo alternatyvų būdą, faktiškai atsisakė sutarties, todėl teismas sprendė, kad 2008-03-29 užsakymo sutartį laikytina nutraukta (CK 1.5 straipsnis), o ja įsigyta prekė grąžintina atsakovui, nes teismas taiko restituciją ex oficio (CK 6.222 straipsnis). Teismas sprendė, kad ieškovės patirti 957,65 Lt nuostoliai yra priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais (nekokybiškos prekės pardavimu), todėl ieškovės reikalavimas priteisti dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo patirtus nuostolius (pirkdama baldų komplektą, ieškovė sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią sumokėjo 835,81 Lt palūkanų ir 121,84 Lt sutarties sudarymo mokesčio) yra pagrįstas (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, CK 6.363 straipsnio 5 d.alis). Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo ieškovei priteistina 957,65 nuostolių (b. l. 141-145).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Laustiga“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-05 sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas, neatskleidė bylos esmės, teismo sprendimas nemotyvuotas, pažeisti asmenų lygybės įstatymui ir teismui, betarpiškumo ir nešališkumo principai, nepagrįstai nukrypta nuo teismų praktikos nuostatų. Teismas, konstatavęs baldų komplekto „Barbados 3-2-1“ nekokybiškumą, nenustatė, dėl kurios iš CK 6.363 straipsnyje išvardytų sąlygų nebuvimo parduota prekė buvo netinkamos kokybės. Teismas netyrė, ar parduodamam daiktui taikomas techninis reglamentas, Europos Sąjungos ir Lietuvos standartai ar kiti norminiai aktai. Atsakovas ir trečiasis asmuo prašė skirti ekspertizę ir teismas nustatė 14 d. terminą klausimams pateikti, tačiau teismui pateikus prašymą dėl minėto termino pratęsimo (nes laiku nebuvo gautas atsakymas iš baldams naudojamos odos gamintojo iš Italijos atsakymas dėl ginčo baldų odos bandymų protokolų, būtinų ekspertizei atlikti), teismas jį nepagrįstai atmetė ir bylą išnagrinėjo iš esmės. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vartotojų teisių apsaugos tarnybos patekta neinformatyvia išvada, kuri neatitinka CPK 216 straipsnio nuostatų, be to, ji negali būti vertinama kaip rašytinis įrodymas. Ieškovas nenurodė faktinių aplinkybių, susijusių su pirktų baldų trūkumais dėl pakankamos informacijos apie perkamą prekę iš pardavėjo negavimo, šių aplinkybių neįrodinėjo ir jomis negrindė nuostolių atlyginimo reikalavimo. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (3K-3-149/2009, 3K-3-287/2009, 3K-3-182/2009), galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms teisėms apginti ir tik konstatavus daikto trūkumų reikšmingumą (esmingumą) ir negalimumą juos pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti teise sutartį nutraukti. Byloje patekti įrodymai, kad buvo siekiama pakeisti baldų odą, trečiojo asmens (baldų gamintojo) atstovai specialistai buvo atvykę į Lietuvą ir atvežę naują ginčo baldų odą pakeitimui, tačiau ieškovė piktybiškai to neleido daryti, taip pat neleido gamintojui apžiūrėti ir įvertinti odos defektų atsiradimo priežasties. Teismas konstatavo, kad ieškovė baldų komplektą naudojo apie 2 metus, t. y. pakankamai ilgą laiką, dėl to nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi. Byloje yra pakankamai įrodymų apie ginčo baldų ištaisomumą, defektų šalinimas ekonomiškai tikslingas, kadangi tai sudarytų iki 20 proc. baldų vertės (b. l. 152-154).
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą. Prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti 1 210 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas ginčijamame sprendime nurodė, kad prekė yra netinkamos kokybės dėl CK 6.363 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytų sąlygų nebuvimo. Jeigu atsakovas norėjo, kad būtų įrodyta, jog ginčo baldų komplektui taikomas techninis reglamentas, Europos Sąjungos ir Lietuvos standartai ar kiti norminiai aktai ir pagal juose nustatytus reikalavimus prekė yra kokybiška, šią aplinkybę atsakovas turėjo įrodyti pats. Atsakovas prašymą pratęsti terminą klausimams pateikti pateikė po to, kai šis terminas jau buvo pasibaigęs, o prašymo atnaujinti praleistą terminą atsakovas nepateikė. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ekspertizė negalima dėl to, jog atsakovas ekspertui nepateikė duomenų apie ginčo baldų pradinius parametrus. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priimtas nutarimas laikomas oficialiu valstybės institucijos priimtu dokumentu, kuriame pateikiama informacija apie atliktą baldų komplekto „Barbados 3-2-1“ kokybės patikrinimą, todėl, vadovaujantis CPK 197 straipsniu, šis nutarimas laikytinas rašytiniu įrodymu. Atsakovas nepagrįstai Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą prilygina ekspertizės išvadai. Ieškovė dublike nurodė, kad jai nebuvo suteikta informacija apie baldų priežiūrą ir saugojimą. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, todėl šiuo atveju reikia vadovautis ne CK 6.334 straipsnius, o CK 6.363 straipsnio 8 dalimi, kur nustatyta pirkėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą vadovaujantis ne esminiu sutarties pažeidimo faktu, o netinkamos kokybės daikto pardavimo faktu. Atsakovas pareiškė norą apžiūrėti baldų komplektą ir ištaisyti defektus tik tada, kai ieškovas jau buvo pateikęs ieškinį teismui, atsakovas vengė įvykdyti savo pareigą ir per protingą terminą ištaisyti atsiradusius trūkumus. Ieškovė išbandė visus įmanomus ginčo sprendimo būdus, todėl, vadovaudamasi CK 6.363 straipsnio 8 dalimi, ji turi teisę prašyti vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą sumą, neatsižvelgdamas į CK 6.363 straipsnio 4 – 7 dalyse išdėstytus reikalavimus (b. l. 161-164).
Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Byloje ginčas kilo dėl to, kad ieškovė (vartotoja) teigė įsigijusi iš atsakovo (pardavėjo) nekokybišką prekę, t. y. baldų komplektą „Barbados 3-2-1“. Ieškovė reikalavimas – grąžinti visus už nekokybišką prekę sumokėtus pinigus ir atlyginti dėl šios prekės įsigijimo patirtus nuostolius. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas ieškovei parduotai prekei suteikė 24 mėnesių garantinį laikotarpį (b. l. 6). Teisėjų kolegija pažymi, kad kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą (CK 6.338 straipsnio 3 dalis). Pardavėjo atsakomybės ribos ir įrodinėjimo našta kokybės garantijos atveju, palyginus su situacija, kai tokio termino nėra, pasikeičia pirkėjo naudai: kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už garantijos termino metu atsiradusius daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Ši pardavėjo pareiga galioja per visą daiktų kokybės garantijos terminą (CK 6.335 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad būtent pardavėjas turi pareigą įrodyti, jog daiktas yra kokybiškas, o daikto trūkumai atsirado pirkėjui pažeidus daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Išanalizavus byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovas minėtos pareigos neįvykdė, t. y. neįrodė, jog ieškovei pardavė kokybišką baldų komplektą. Kaip minėta anksčiau, įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu. Į bylą pateiktas Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2010-05-14 patikrinimo aktas (b. l. 78-79), kuriuo konstatuota ginčo baldų komplekto nekokybė. Pažymėtina, kad Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos vienas iš dviejų pagrindinių tikslų yra įgyvendinti ne maisto gaminių ir paslaugų rinkos priežiūros srities politiką, o viena iš funkcijų – atlikti ne maisto produktų saugos, kokybės ekspertizes, bandymus ir (ar) tyrimus (Ūkio ministro 2010-09-16 įsakymu Nr. 4-693 patvirtintų Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatų 8, 9 punktai). Nagrinėjant tarp ieškovės ir atsakovo kilusį ginčą tiek ikiteismine tvarka, tiek teisme, atsakovas nei Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos, nei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad ieškovės įsigytas baldų komplektas yra kokybiškas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde atsakovas pats nurodo, kad defektų šalinimas ekonomiškai tikslingas. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovas ne tik, kad neįrodo prekės kokybės, bet ir pats pripažįsta, jog prekė yra nekokybiška.
Atmestini apelianto argumentai dėl teismo pareigos tirti, kokie techniniai reglamentai, Europos Sąjungos ir Lietuvos standartai ar kiti norminiai aktai taikomi parduodamam daiktui. Kaip teisingai nurodo ieškovė savo atsiliepime, jeigu atsakovas norėjo, kad būtų įrodyta, jog ginčo baldų komplektui taikomas techninis reglamentas, Europos Sąjungos ir Lietuvos standartai ar kiti norminiai aktai ir pagal juose nustatytus reikalavimus prekė yra kokybiška, šią aplinkybę atsakovas turėjo įrodyti pats (CPK 178 straipsnis).
Dėl ekspertizės teisėjų kolegija pažymi, kad būtent atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo skirti ekspertizę (b. l. 72, 121) ir teismas įpareigojo šalis suformuluoti klausimus ekspertams, nurodyti ekspertizę atliekančių institucijų ir asmenų duomenis, jų sutikimą atlikti ekspertizę. Teismas taip pat įpareigojo atsakovą minėtus duomenis pateikti teismui ir ieškovės atstovui per 2 savaites nuo 2011-06-02 tesimo posėdžio, tačiau atsakovas tik 2011-07-14 (t. y. praleidęs nustatyta terminą) pateikė teismui prašymą pratęsti minėtą 2 savaičių terminą (b. l. 125), o vėliau 2011-09-28 teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad neįmanoma ir netikslinga buvo skirti ekspertizę, kadangi ekspertams neužteko parametrų (b. l. 137). Tokiu būdų teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės be ekspertizės.
Dėl ieškovės pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta pirkėjo teisė vietoj kitų gynybos būdų vienašališkai nutraukti sutartį yra esminė pažeistų vartotojo teisių gynimo ypatybė – pagal bendrąją pirkimo–pardavimo sutartims normą, įtvirtintą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, netinkamos kokybės daiktą nusipirkęs pirkėjas gali atsisakyti sutarties tik tuo atveju, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnis); tuo tarpu pagal CK 6.363 straipsnio 8 dalį vartotojo teisė nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį įstatyme nesiejama su esminiu sutarties pažeidimu, įstatyme expressis verbis neįtvirtinta jokių šios teisės įgyvendinimo sąlygų. Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pirkėjo teisė rinktis vieną ar kitą teisių gynimo būdą vis dėlto negali būti suabsoliutinta, nes ir vartojimo sutartiniuose santykiuose galioja bendrieji civilinių santykių reglamentavimo principai, inter alia, taikomų priemonių proporcingumo, civilinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros, civilinės apyvartos stabilumo. Proporcingumo ir interesų derinimo principo taikymas ginant vartotojo teises reiškia, kad specialiais gynimo būdais turi būti siekiama užtikrinti (atkurti) teisėtų pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyrą, o ne ją nepagrįstai iškreipti vartotojo naudai ir sudaryti sąlygas piktnaudžiauti teise. Nesuderinamomis su proporcingumo principu laikytinos situacijos, kai pardavėjo interesų suvaržymas yra neadekvatus vartotojo interesų pažeidimui. Sutartinių teisinių santykių stabilumas neatskiriamas nuo jų subjektų teisinio saugumo, teisinės padėties apibrėžtumo, todėl sutarties nutraukimas turi būti taikomas ne beatodairiškai, o konstatavus pakankamą įstatyminį ir faktinį pagrindą. Nagrinėjamos bylos atveju svarbu pažymėti, kad atsakovas nuo pat pradžių laikėsi pozicijos, kad ginčo baldų komplektas yra kokybiškas (jau 2010-04-07 rašte, adresuotame ieškovei, dėl trivietės sofos odos kokybės atsakovas nurodė, kad gamyklinio broko nėra (b. l. 12)). Tik 2011-11-03 apeliaciniame skunde atsakovas pripažino, kad defektai yra ir ekonomiškai tikslinga šiuos defektus pašalinti nei grąžinti ieškovei visus pinigus už kelis metus naudotą baldų komplektą, o atsakovui – minėtą panaudotą prekę (b. l. 154). Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas apelianto argumentas dėl ekonominio tikslingumo nėra pagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Be to, patikrinimo akte užfiksuoti daikto nekokybės požymiai (trivietės sofos – lovos ir fotelio (pažymėtina, kad likusios baldų komplekto „Barbados 3-2-1“ dalies, t. y. dvivietės sofos, odą atsakovas geranoriškai pakeitė iki šio ginčo pradžios) odos apmušalų gamykliniai kilmės trūkumai (netinkamas odos apdirbimas) ir deformuoto transformavimo mechanizmo netinkama kokybė (b. l. 79)) negali būti vertinami kaip mažareikšmiai. Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti taikomų priemonių proporcingumo, civilinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros, civilinės apyvartos stabilumo principai nagrinėjamos bylos atveju pažeisti nebuvo. Ieškovė turėjo teise, vadovaujantis CK 6.363 straipsnio 8 dalimi reikalauti už nekokybišką prekę sumokėtų pinigų grąžinimo, o pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai įvertinęs į bylą ginčo šalių pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), priėmė teisingą sprendimą, pripažindamas 2008-03-29 užsakymo sutartį Nr. Litexpo-12 laikyti nutraukta ir priteisdamas iš atsakovo UAB „Laustiga“ ieškovės K. S. naudai 8 000 Lt, sumokėtų už baldų komplektą „Barbados 3-2-1“, ir 957,65 Lt nuostolių (CK 6.363 straipsnio 5 ir 8 dalys).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto UAB „Laustiga“ apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė 2011-12-05 sąskaitos išrašą dėl 1 210 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (b. l. 166). CPK 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, į suteiktos pagalbos pobūdį (atsiliepimas į apeliacinį skundą), bylos sudėtingumą daro išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti advokato pagalbos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma (1 210 Lt) yra pagrįsta ir priteistina iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Apelianto UAB „Laustiga“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-05 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Laustiga“ (į. k. 135456025) 1 210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.