Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia, sekretoriaujant Rasai Burbienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas S. J. ir atsakovė R. J. susituokė (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad santuoka tikrai yra iširusi ir išsaugoti ją galimybių nėra.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 3.60 str. 2 d.).

Ieškovas prašymą nutraukti šalių santuoką iš esmės grindžia atsakovės priekaištais jam bei konfliktiniu elgesiu.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta L. J. paaiškino, kad tėvų santuokos iširimo priežastis didžiąja dalimi greičiausiai yra motinos reiklumas ir kitų šeimos narių nuomonės nepaisymas. Kitą vertus, tik vienos motinos, kaltos dėl santuokos iširimo, nelaikytų – galbūt ir tėvas kartais pasielgdavo nederamai. Iš abiejų šalių pasitaikydavo ir smurto atvejų. Santykių pagerėjimas būdavo laikinas. Šiuo metu motina su savo vaikais nebendrauja.

Liudytoju apklaustas P. J. nurodė, kad tėvų bendro gyvenimo perspektyvų nemato. Santuokos iširimo priežastis – jų tarpusavio nuolatiniai nesutarimai, kaltė greičiausiai abiejų. Žino, kad 2012 m. buvo inicijuotas skyrybų procesas. Šiuo metu motina su vaikais nebendrauja, atvažiuoja tik tėvas.

Pagal į bylą pateiktą Kauno AVPK Kėdainių r. PK informacinį raštą (b. l. 42, 43), 2017-11-29 adresu (duomenys neskelbtini), policijos registruojamų įvykių registre registruoti 2 pranešimai: 16.36 val. atsakovė iš ieškovo atėmė buto raktus ir jo neišleidžia iš buto; 17.20 val. pranešimas, kad atsakovė piktybiškai neįsileidžia ieškovo į butą pasiimti daiktų. Įvykio vietoje pareiškimai nebuvo gauti, tyrimai neatliekami. Ieškovas bylose kaip įtariamasis, nukentėjusysis ar kaip pristatytas į policijos įstaigą asmuo nebuvo registruotas.

Atsakovės pozicija dėl santuokos iširimo priežasčių, sutuoktinių kaltės, jai nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir nedalyvavus teismo posėdyje, nėra žinoma.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai - lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, visapusiškai rūpintis vienas kitu bei vykdyti kitas įstatyme numatytas pareigas. Esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Taip pat, nustatant sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalu įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą.

Po bylos iškėlimo teisme nė viena iš šalių nerodė jokios iniciatyvos dėl santuokos išsaugojimo, - ieškovas nurodė, kad taikus susitarimas nėra įmanomas, o atsakovė apskritai nerodė jokio suinteresuotumo byla, nepriėmė jai teikiamų procesinių dokumentų ir neatvyko į posėdį, todėl laikytina, kad sutuoktiniams išsaugoti šeimą yra neįmanoma, santuoka galutinai iširusi. Iš ieškovo ir šalių vaikų, byloje apklaustų liudytojais, paaiškinimų matyti, kad šalims gyvenant kartu pastoviai kildavo nesutarimai ir konfliktai, kurie tęsėsi labai ilgą laiką, jiems nepavyko pasiekti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Teismas, įvertinęs vienintelį ieškovo pateiktą įrodymą, susijusį su ieškovo įrodinėjamomis aplinkybėmis – pažymą iš policijos įstaigos apie tai, kad atsakovė atėmė buto raktus ir ieškovui neleidžia pasiimti daiktų, išanalizavęs paties ieškovo bei liudytojų paaiškinimus teisme, įvertinęs atsakovės pasyvų elgesį iškeltos bylos klausimu, faktą, kad jau 2012 m. buvo kreiptasi į teismą dėl santuokos nutraukimo, sprendžia, jog abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, todėl vertinama, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliems ir pasitikėti vienas kitu, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė, jog santuoka turėtų būti nutraukta tik dėl atsakovės kaltės, o atsakovė savo ruožtu apskritai neišdėstė jokios pozicijos. Esant tokiai situacijai, teismas negali nustatyti vienos ar kitos šalies didesnės kaltės dėl santuokos iširimo, todėl daro išvadą, kad abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai dėmesingi, lojalūs, abipusiai garbingi, dėl skirtingo požiūrio į bendrą gyvenimą sutuoktiniai nesugebėjo priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, santuoka nutraukiama pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų šalių - sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką bendru sutikimu (CK 3.61 str. 3 d.), todėl atsakovei, atsižvelgiant į atsakovės pozicijos nebuvimą šiuo klausimu, paliktina turima santuokinė pavardė – J.

Sutuoktinių vaikai pilnamečiai.

Dėl turtinių klausimų

CK 3.117 straipsnyje preziumuojamas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šeimos teisinių santykių bylose yra nurodęs, kad teismas turi nustatyti sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys, 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.123 straipsnis), nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), atsižvelgiant į CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, parinkti turto padalijimo būdą, paskirstyti sutuoktiniams turtą natūra, siekiant išlaikyti nustatytas proporcijas, iš sutuoktinio, gavusio didesnę, nei jam priklauso, turto dalį, priteisti kitam sutuoktiniui kompensaciją pinigais. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko atžvilgiu gali būti siejama su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu ir teismas kartu turėtų atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Turto vertė gali būti nustatoma, remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės.

CK 3.127 str. reglamentuoja, kad sutuoktinų turtas dalijamas natūra, tačiau atsižvelgiant į dalijamo turto savybes, sutuoktiniui priskirto turto vertė gali viršyti jo dalį iš bendro turto ir tuo atveju didesnę dalį gavęs sutuoktinis privalo išmokėti kompensaciją, kad ją išmokėjusio ir gavusio sutuoktinio dalys taptų lygios.

CK 3.89 straipsnyje yra numatyta, koks turtas laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe, 3.120 straipsnio 1 dalyje – jog į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu.

CK 3.118 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 3, 4 dalys).

CK 3.118 str. 1 d. numato, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio turtas.

Pagal į bylą pateiktą Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pažymą Nr. (3.11.4)KATS-3865, ieškovui S. J. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (pažymoje klaidingai nurodyta Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) – minėtas turtas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi įgytas po šalių santuokos sudarymo, asmeninės nuosavybės juridinių faktų nenustatyta; R. J. – į nekilnojamąjį daiktą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (asmeninė nuosavybė pagal dovanojimo sutartį Nr. LP-869, b. l. 12).

Transporto priemonių, registruotų šalių vardu, nėra (b. l. 15, 16).

Ginčo dėl kiekvienai šaliai tenkančio konkretaus nekilnojamojo turto nėra (ieškovas prašo jam paskirti garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1410 Eur vertės ir 0,3500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1090 Eur vertės; nurodo neprieštaraujantis, kad atsakovei atitektų butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11300 Eur vertės), tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovei tenkančio turto dalis yra didesnė, iš jos ieškovui priteistina kompensacija, kad jos ir atsakovo turto dalys taptų lygios.

CK 3.119 straipsnis nustato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK 178 str., 382 str. 4 p.), išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., tikslu teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 str., CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais (b. l. 9, 11), garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 1410 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 1090 Eur. Viso ieškovui tenkančio turto vertė yra 2500 Eur. Atsakovei tenkančio turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 10), yra 11300 Eur. Bendra santuokoje įgyto turto vertė - 13800 Eur, t. y. jiems abiems tenkančio turto vertė, ją nustatant lygiomis dalimis, turėtų būti po 6900 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant išlyginti šalims dalintino turto vertę, iš atsakovės priteistina ieškovo naudai 4400 Eur kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas patyrė 150,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 175,60 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 162,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės ir ieškovo valstybės naudai priteisiama po 3,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuokoje įgytą turtą: garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1410 Eur vertės, ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1090 Eur vertės, priteisti S. J.; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11300 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti R. J.

Priteisti iš atsakovės R. J. ieškovo S. J. naudai 4400,00 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų eurų 00 ct) kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti iš atsakovės R. J. ieškovo S. J. naudai 162,80 Eur (vieno šimto šešiasdešimt dviejų eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Išregistruojant santuoką, šalims palikti pavardes: „J.“ ir „J.“.

Priteisti iš atsakovės R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,48 Eur (tris eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,48 Eur (tris eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.