- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- e2YT-13129-359/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00419-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- M. K., A. K., L. R., R. K., valstybės įmonė Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – M. K., A. K., L. R., R. K. ir valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio J. K. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.
Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad kartu su J. K. gyveno santuokoje, kuri buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). V. K. ir J. K. santuokoje susilaukė keturių vaikų – suinteresuotų asmenų M. K., A. K., L. R., R. K.. J. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėjo nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalių ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Mirus J. K. įstatymo nustatyta tvarka palikimas nebuvo priimtas, t. y. per nustatytą laiko tarpą niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Teismui pateikiamas Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro notaro Gintauto Butkaus liudijimas, kuriuo liudijama, kad po J. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po palikėjo mirties pareiškėja priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi turtą valdyti. Ji aktyviais savo veiksmais rūpinosi vyro turtu, sutvarkė likusius vyro asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius bei kitus daiktus. Jį laidojo, prižiūrėjo ir iki šiol prižiūri kapus. V. K. ir toliau liko gyventi savo ir vyro bute, juo rūpinosi, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo ir iki šiol moka mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys – M. K., A. K., L. R., R. K. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, jiems procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei teismas įsitikintų, jog pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo J. K. sutuoktinė. Jie susituokė (duomenys neskelbtini). V. K. ir J. K. turėjo keturis vaikus – M. K., gimusį (duomenys neskelbtini), A. K., gimusį (duomenys neskelbtini), L. R., gimusią (duomenys neskelbtini) ir R. K., gimusį (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) J. K. mirė. V. K. ir J. K. santuokoje įgijo butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalių ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini). J. K. mirus, V. K. liko gyventi minėtuose namuose, jais rūpinosi, tvarkė, mokėjo visus mokesčius ir prižiūrėjo sutuoktinio likusią turto dalį, kaip savo.
Paveldėjimo byla Kaišiadorių rajono savivaldybės 1-ajame notaro biure po J. K., mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio J. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo vardu atsiradusį palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Šis klausimas spręstinas pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentavusias paveldėjimo teisinius santykius.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad V. K. iš karto po savo sutuoktinio J. K., mirties priėmė mirusiojo palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, nes ji ir naudojosi sutuoktinio turtu, tvarkė, mokėjo visus mokesčius ir prižiūrėjo sutuoktinio likusią turto dalį. Šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – šešis mėnesius nuo palikėjo mirties ir V. K. elgėsi su J. K. priklausiusiu turtu kaip paveldimo turto savininkė. Mirusiojo J. K., turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. kad V. K. po sutuoktinio J. K. mirties priėmė jo palikimą pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra duomenų, kad po J. K. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, suinteresuotų asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad po J. K. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė V. K. per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą priėmė palikimą, atsiradusį po jo mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą (galiojusio nuo 1964 m. CK 587 straipsnio 1-3, 5 dalys). V. K. atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. po sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti mirusiojo turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą-palikimo priėmimą, patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos V. K. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.