Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei K. M. dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Laikotarpiu nuo 2015-06-22 iki šio ieškinio pareiškimo teismui akivaizdžiai išaugo K. M. poreikiai maistui, aprangai ir kitoms reikmėms, todėl jos išlaikymui priteista 87 Eur suma akivaizdžiai nebeatitinka K. M. būtinų poreikių.

Atsakovė K. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jai šaukimas į teismo posėdį įteiktas asmeniškai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą atsakovė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Rašytine bylos medžiaga, ieškovo T. M., jo atstovo advokato Rimanto Šimkaičio paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad K. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovas T. M. ir atsakovė K. M..

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-10-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2099-164/2015, buvo neterminuotai apribota atsakovės K. M. motinos valdžia dukros K. M. atžvilgiu; iš atsakovės K. M. priteistas išlaikymas K. M. po 87 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-06-22 iki vaiko pilnametystės. Tuo pačiu sprendimu laikinai - vieneriems metams apribota T. M. tėvo valdžia K. M. atžvilgiu.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-02-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-281-733/2017 neterminuotai apribota T. M. valdžia K. M. atžvilgiu.

Tauragės apylinkės teismo 2019-09-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-342-1069-2019 buvo pakeista Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-02-06 sprendimu nustatyta neterminuota T. M. tėvo valdžia K. M. į terminuotą tėvo valdžios apribojimą.

Tauragės apylinkės teismo 2020-06-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-154-635/2020 panaikintas Tomui M. T. apylinkės teismo 2019-03-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-342-1069/2019 nustatytas laikinas tėvo valdžios apribojimas dukros K. M., atžvilgiu. Panaikinta Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-10-20 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-2099-164/2015 K. M. nustatyta nuolatinė globa. Mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu T. M..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, žymiai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškiniu prašo padidinti iš atsakovės priteistą išlaikymo dydį ir nepilnametei dukrai priteisti 150 Eur dydžio išlaikymą. Ieškovas reikalavimą grindžia padidėjusiais dukros poreikiais. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pagerėjimu arba pablogėjimu), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Taigi, išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Vertinant šalių nepilnametės dukros K. M. poreikius ir tai, kaip jie pasikeitė nuo 2015-10-20, pažymėtina, kad priimant teismo sprendimą, kuriuo šalių nepilnametei dukrai buvo priteistas 87 Eur išlaikymas, šalių nepilnametei dukrai buvo penki metai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vaikams augant, jų poreikiai natūraliai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo išlaikymo vaikams priteisimo praėjo beveik šešeri metai, per šį laikotarpį šalių nepilnametė dukra pradėjo lankyti mokyklą, atitinkamai išaugo jos poreikiai. Esant nurodytam, teismas sprendžia, kad nuo 2015-10-20 teismo sprendimo priėmimo šalių nepilnametės dukros poreikiai iš esmės pasikeitė, dėl ko priteistas išlaikymo dydis turi būti pakeistas (padidintas), kad atitiktų pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius.

Spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingos sumos, teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Išlaidos, reikalingos nepilnamečiams vaikams, turi būti pagrįstos realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų turtine padėtimi. Nagrinėjamu atveju teismas, susipažinęs su ieškovo nurodytais dukros poreikiais, sprendžia, kad ieškovo nurodytos išlaidos dukros poreikiams patenkinti yra laikomos protingo ir realaus dydžio.

Vertinant ginčo šalių turtinę padėtį, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas T. M. šiuo metu vykdo individualią veiklą. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovas neturi nekilnojamojo turto, kuris jam priklausytų nuosavybės teise. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovas registruotų transporto priemonių neturi. Ieškovas turi penkis nepilnamečius vaikus. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašo duomenimis matyti, kad duomenų apie atsakovės K. M. darbovietę nėra, šiuo metu ji turi asmens, auginančio vaiką iki trejų metų, apdraustojo statusą. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovė Lietuvos Respublikoje neturi nekilnojamojo turto, kuris jai priklausytų nuosavybės teise. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra.

Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį daro išvadą, kad iš esmės šalių turtinė padėtis yra lygiavertė, dėl to abu tėvai lygiomis dalimis turi prisidėti prie savo nepilnametės dukros išlaikymo. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys yra jauno ir darbingo amžiaus. Lietuvos Aukščiausiojo teismo jurisprudencijoje akcentuojama, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas turtinę tėvų padėtį turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju, atsakovė į bylą nepateikė įrodymų apie tai, jog jos darbingumo lygis yra sumažėjęs, ar ji turėtų kokių sveikatos sutrikimų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra tiek sunki, kad ji negali teikti dukrai jos poreikių atitinkančio išlaikymo.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-10-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2099-164/2015, šalių nepilnametei dukrai K. M. priteistas išlaikymas didintinas iš atsakovės priteisiant po 150 Eur dukros išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymas yra optimalus bei užtikrins šalių nepilnamečio vaiko poreikius bei atsakovės galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą pusiausvyrą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (didesnio išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Kasacinis teismas minimoje nutartyje pažymėjo, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju 150 Eur išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-06-23).

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnametės dukros išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju skirtinas ieškovas.

Teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies už išlaidas, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis.

Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-05-05 sprendimu Nr. (8.3Mr)TP-21-T-490-3912 suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateikta 2021-09-09 Pažyma Nr.(12.34Mr) PT-5933 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 367,73 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidos, t.y. 17 Eur žyminio mokesčio valstybei bei 367,73 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu 282 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-10-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2099-164/2015 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jos dukrai K. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2021-06-23) iki dukros pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės dukros išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti ieškovą T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės K. M. 17 Eur (septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės K. M. 367,73 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus 73 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šias išlaidas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Luminor bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodas 18659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.