Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-04-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-222-988/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-13
Bylos Nr.
II-222-988/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00715-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Pranka
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-222-988/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00715-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2018 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 420 straipsnio 2 dalį penkių šimtų eurų bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas aštuoniolikai mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. sausio 20 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2018 m. sausio 20 d., apie 01.30 val., Vilniaus mieste, Karačiūnų gatvėje, chuliganiškai vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas būtinų atsargumo priemonių, keldamas pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams ar jų turto saugumui, kitų žmonių akivaizdoje, stipriai akseleruodamas, naudodamas rankinį stabdį, privertė šonu slysti automobilį, dėl ko keletą kartų išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą (b. l. 5).

Administraciniu nurodymu pareiškėjui buvo siūloma sumokėti 225 eurų baudą ir skirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą dvylikai mėnesių. Pareiškėjas siūlomos baudos nesumokėjo, specialiąją teisę patvirtinančio dokumento negrąžino.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2018 m. vasario 22 d. nutarimu pareiškėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarymą nubaustas penkių šimtų eurų bauda, jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas aštuoniolikai mėnesių (b. l. 8).

Šalies argumentai

2018 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės persiųstas pareiškėjo skundas „Dėl administracinio nusižengimo“ (b. l. 1). Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. sausio 20 d. jis, kartu su trimis keleiviais, važiavo Karačiūnų gatve paimti draugo. Važiavo tamsiu paros metu, po vidurnakčio. Matė, kad kelio danga padengta sniegu, todėl buvo atidus ir susikoncentravęs, kai vienu metu pamatė kliūtis, kurių siekdamas išvengti pasuko automobilį į šoną, ir transporto priemonė slystelėjo. Tada jis pastebėjo policijos ekipažą, kuris jį sustabdė. Jis pareigūnams pateikė visus reikiamus dokumentus. Pareigūnai jam pasakė, kad turi vaizdo medžiagą, kurioje matomas jo chuliganiškas vairavimas. Pareiškėjas su pateiktais kaltinimais nesutiko, todėl paprašė parodyti tą vaizdo medžiagą. Pareigūnams vaizdo medžiagos ir kitų įrodymų nepateikus, pareiškėjas nesutiko pasirašyti protokolo. Pareigūnai jam neišdavė protokolo kopijos ir jokio administracinio nusižengimo dokumento. Kadangi pareiškėjui nebuvo pranešta, kad jis turės atvykti į bylos nagrinėjimą, jis neturėjo pagrindo jame dalyvauti. Skundu pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamu nutarimu jam skirtą administracinę nuobaudą (b. l. 2).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2018 m. kovo 16 d. atsiliepime Nr. 10-S-30197(11.103.10.2.6) į pareiškėjo skundą nurodoma, kad pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vertino surinktų įrodymų visumą. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, dėl ko jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. 2018 m. vasario 22 d. tikrinant duomenis apie pareiškėjui surašyto administracinio nurodymo įvykdymą Administracinių nusižengimų registre, nustatyta, kad nurodymas nebuvo įvykdytas. Pareiškėjas prašymo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka neteikė, todėl pareigūnas išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pareiškėjui nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka, ir paskyrė piniginę baudą bei, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, įvertinęs ANK 35, 36 straipsniuose numatytas aplinkybes, taikė privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Atsiliepime pažymima, kad Kelių eismo taisyklės visus eismo dalyvius įpareigoja laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Atsiliepimu prašoma pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 3, 4).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu savo skundą palaikė, nurodė nežinantis, už ką jį nubaudė, galbūt pareigūnams pasirodė. Paaiškino, kad ten buvo siauras kelias, priešpriešinės juostos nėra, buvo duobės, o jo automobilis žemas, todėl jas apvažinėjo, nevažiavo tiesiai, galbūt kur ir slystelėjo. Matė, kad gale važiuoja pareigūnai. Jis rankinio stabdžio nenaudojo. Jis važiavo pirmas, už jo buvo kolona. Jis akseleratoriaus nespaudė, labai į kairę visiškai nebuvo išvažiavęs, važiavo maždaug kelio viduriu. Kai priešais buvo mašina, pasitraukdavo į dešinę, kad prasilenktų, nemanevravo per visą kelią, kuo dešiniau nevažiavo, nes šonuose buvo sniego. Tuo metu truputį snigo ir buvo prisnigta. Važiavo 30-40 km/h greičiu. Tai vyko sausio 20 d., gali būti 01.30 val. nakties, galimai Karačiūnų gatvėje. Ant protokolo nepasirašė, nes pareigūnai nesupažindino, dėl ko jis yra kaltas. Pareigūnai pasakė, kad nufilmavo, tačiau jam prašant, neparodė, liepė laukti, viskas vyko apie 2,5 val. Po to atėjo su protokolu ir liepė pasirašyti, bet kai jis pasakė „ne“, vėl liepė laukti. Po to atėjo, pakvietė, davė skaityti. Jis skaitė, bet nebaigė, nes iš jo paėmė, pasakė, kad vis tiek nepasirašys. Protokolo kopijos jis negavo. Apie svarstymą taip pat nežinojo. Vienas pareigūnas sakė duoti jam kopiją, tačiau kitas pasakė, kad nepasirašė, todėl nereikia duoti. Su juo važiavo draugai V. B., S. V. ir E. Š.. Pareiškėjas prašė teismo panaikinti nuobaudą ir nutarimą byloje, kurioje jis buvo nubaustas (b. l. 18, 35).

Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jie su pareiškėju yra draugai, buvo klasiokai, jų santykiai geri. Jie važiavo sodo keliu, automobiliu BMW 316, kuris yra pareiškėjo, valstybinio numerio neatsimena. Jis sėdėjo šalia vairuotojo. Tai vyko šių metų sausio 20 d. Važiavo netoli Baldžio ežero, galėjo būti Karačiūnų g. Buvo kliūtis, duobė, pasuko vairą, kad apvažiuotų, buvo slidu. Kadangi buvo nelygumas, duobė, kad neapgadintų automobilio, pasuko, ir užmetė, truputį slydo šonu. Rankinis stabdis nebuvo naudojamas, greičio pedalas nebuvo spaudžiamas stipriau, nebuvo stipriai akseleruojama. Vieną kartą į priešpriešinę juostą buvo išvažiavę. Automobilis šonu neslydo. Kliūtį apvažiavo tik vieną kartą. Po to, pareigūnai aplenkė ir juos sustabdė. Jis pamatė pareigūnus su švyturėliais, prieš tai jų nematė. Pareigūnai kalbėjo su pareiškėju pareigūnų automobilyje, kai jį pakviesdavo. Jie pasėdėjo dvi valandas, pareigūnai grąžino dokumentus, ir jie išsiskirstė. Pareiškėjas jiems sakė, kad jį kaltino chuliganišku vairavimu, bet pareiškėjas nesutiko. Kitų dokumentų iš pareigūnų pareiškėjas negavo, tik grąžino vairuotojo pažymėjimą ir atsisveikino. Protokolo, kito dokumento nedavė. Jis matė, kaip pareiškėjas grįžo iš pareigūnų, nieko neatsinešė. Dar automobilyje buvo du žmonės, vienas jų yra atvykęs (b. l. 18, 19).

Liudytojas E. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nepamena, kur tiksliai jie važiavo, nes vairavo pareiškėjas. Jis tiksliai nematė, kaip vyko vairavimas, nes buvo įnikęs į telefoną. Tačiau ten yra siauras keliukas. Rankinis stabdis nebuvo naudotas, nes neveikia. Nebuvo stipriau akseleruojama, kad automobilis slystų šonu, jie šonu neslydinėjo. Galimai dviem ar vienu ratu buvo išvažiavę į priešpriešinę juostą, nes apvažinėjo kliūtis, jis tuo metu susirašinėjo su drauge. Staigių automobilio judesių nebuvo, nebent apvažiuojant kliūtis. Jis nepamena, kiek kliūčių, kurias reikėjo apvažiuoti buvo, galimai viena ar dvi. Pareigūnai sustabdė, klausė, ar žino, ką daro, pasakė, kad tai, ką daro, traktuojama chuliganišku vairavimu, liepė paduoti dokumentus, paskui liepė prieiti prie automobilio. Pareiškėjas atsisakė pasirašyti, nes nebuvo duomenų. Jie porą kartų buvo išlipę iš automobilio, klausė, kas atsitiko. Pareigūnas, atsidaręs langą, liepė eiti, pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies, jie nuėjo. Automobilyje jie sėdėjo gal dvi valandas, liepė prieiti pareiškėjui ir pasirašyti dokumentus. Kiek jis matė, pareiškėjas skaitė, pareigūnai pakalbėjo ir pareiškėjas atidavė protokolą. Pasakė, kad jei nepasirašys, negaus protokolo, – taip jam pareiškėjas pasakė. Jis matė, kai pareiškėjas grįžo į automobilį. Pareiškėjas parsinešė savo automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Jam atrodo, kad protokolo savo rankose pareiškėjas neturėjo (b. l. 19).

Liudytoju apklaustas pareigūnas K. I. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškėju giminystės ryšiai nesieja, pareiškėjui buvo surašytas protokolas dėl to, kad jis pavojingai vairavo, kėlė pavojų aplinkiniams, baltos spalvos BMW slidinėjo per visą kelią, yra filmuota medžiaga. Gal kokius šešis septynis kartus į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo. Prieš tai buvo gautas pranešimas, kad daug automobilių aikštelėje, kurie pavojingai vairuoja, tačiau pavyko pastebėti tik baltą BMW pavojingai važiuojantį. Tai įvyko 2018 m. sausio pabaigoje, gali būti sausio 20 d., po 00.00 val., galbūt 2 ar 3 val. nakties, Karačiūnų gatvėje. Jo kolega R. Š. surašė protokolą už chuliganišką ar pavojingą vairavimą. Nuo pareigūnų automobilio 40 metrų važiavo vienas ar du automobiliai ir priekyje ketvirtas automobilis BMW, naudodamas rankinį stabdį, šoniniu slydimu išvažiuodavo į priešpriešinę juostą, tokiu būdu sukeldamas pavojų gale važiuojantiems automobiliams, kėlė pavojų eismo saugumui. Pareiškėjas, naudodamas rankinį stabdį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą gal kokius penkis kartus. Apie tai, kad buvo užtrauktas rankinis stabdis, sprendžia iš to, kad ant kelio dangos liko slydimo vėžės. Kelio danga buvo apsnigta, tačiau nebuvo taip, kad labai slidu, paprastai važiuojant, laikantis Kelių eismo taisyklių, nepaslysi. Vėžės liko ant sniego, iš kurių pareigūnai nusprendė, kad automobilis buvo rankiniu būdu stabdomas. Matėsi slydimo vėžės, kurios vedė iš eismo juostos į priešpriešinę juostą ir atgal, kokius penkis šešis kartus, gale važiuojantys automobiliai net pristabdė, kad laikytųsi atstumo nuo baltos spalvos automobilio BMW. Matėsi, kaip būtent tas automobilis slydo, pagal to automobilio vėžes pareigūnai ir nustatė, nes prieš tai jokių vėžių nebuvo, kai pareigūnai važiavo į iškvietimą, kitos dvi mašinos į priešpriešinę juostą neišvažiavo ir šoniniu slydimu neslydo, slydo būtent BMW. Pareigūno manymu, kiti automobiliai negalėjo palikti vėžių. Pareigūnai tuo keliu važiavo prieš 20 minučių, kai vyko į iškvietimą, aikštelėje buvo apie 15 minučių, stebėjo automobilius, kurie galimai chuliganiškai vairuoja. Jis pats matė kaip automobilis slysta, dar geriau nei filmuotoje medžiagoje, slydo kokius penkis kartus dėl to, kad naudojo rankinį stabdį, o ne dėl to, kad buvo slidu. Priežasties, kad reikėtų išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą nebuvo, nes jokių kliūčių nebuvo ant kelio. Taip buvo daroma specialiai. Pradžioje rankinis traukiamas, po to akseleruojama, tada tarpas, žymių, vėžių nėra, tada vėl rankinis. Buvo paeiliui, tai rankinis, tai akseleruojama. Po 00.00 val. nakties buvo tyla, gerai girdėjosi, kad stipriai akseleravo, galbūt duslintuvas sportinis uždėtas. Po to, kai buvo saugu, automobilis BMW buvo sustabdytas patikrinimui ir pareiškėjui surašytas protokolas. Pareiškėjui protokolas buvo įteiktas, bet pareiškėjas paliko jį ant galinės sėdynės, nepaėmė, susipažinti atsisakė, nuo parašo atsisakė, protokolą paimti atsisakė, su pažeidimu nesutiko, pasakė, kad nieko nežino. Jam buvo išaiškinta, kad surašytas protokolas, dėl tokių jo veiksmų, bet pareiškėjas nesutiko. Paliktą protokolą pareigūnai pristatė į Patrulių rinktinę. Protokolą įteikė pareiškėjui, jis jį pavartė, nežino, ar skaitė, ar ne, su savimi neišsinešė, paliko, nepaėmė. Liudytojui K. I. parodžius vaizdo įrašą, jis pakomentavo, kad jame toliau yra automobilis BMW, matosi šoninės vėžės, vėl vėžės, vingiuoja į vieną ir į kitą pusę. Žibintai slysta į vieną pusę ir į kitą pusę. Liudytojas pats asmeniškai tai taip pat matė. Į priešpriešinę eismo juostą buvo išvažiuota ir vėl grįžta. Pagal vėžes ir realioje situacijoje matėsi, kad baltas automobilis slidinėja. Kai kelias apsnigtas, nesimato ištisinių linijų, tačiau jei išvažiuoji, tai reikėtų parodyti signalą. Kol slydo, tamsesnės spalvos vėžės, kai atleido, nėra tamsios spalvos. Kiti automobiliai, kurie važiavo gale, atsitraukė toliau. Manevravimas truko apie 3-4 minutes, po to, kai jau buvo saugi vieta, pareigūnai sustabdė automobilį. Įrašo pradžioje matyti, kad slidinėjo. Du automobiliai priešais pareigūnus buvo ir tada automobilis BMW. Jei žmogus nieko nepažeistų, tai nebūtų nieko, bet pareigūnų akimis padarė pažeidimą, be to, buvo gautas toks iškvietimas, todėl ir sustabdė. Penkis kartus tikrai slydo, gali būti ir daugiau. To automobilio BMW galas slidinėjo po kelią, tai akivaizdžiai matosi (b. l. 30-32).

Liudytoju apklaustas pareigūnas R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo nepažįsta, giminystės ryšių neturi, žino, kad yra iškviestas dėl chuliganiško vairavimo. Datos nepamena, buvo gautas iškvietimas, kad susirinkę galimai BMW klubo entuziastai, atrodo prie Šilo ežero, chuliganiškai vairuoja ir pažeidinėja Kelių eismo taisykles. Atvykusį įvykio vietą, pareigūnai pastovėjo apie 25 minutes ir stovėjęs jaunimas pradėjo skirstytis. Pareigūnai važiavo Nemenčinės plentu, po to, pasuko į Karačiūnų gatvę. Trečias ar ketvirtas automobilis priekyje jų važiavo tyčia užtraukdamas rankinį stabdį, priversdamas automobilio galinę dalį slysti, chuliganiškai vairavo. Esant galimybei, pareigūnai aplenkė kitus automobilius ir sustabdė baltos spalvos automobilį BMW. Vairuotojas pateikė dokumentus, jis surašė protokolą dėl chuliganiško vairavimo. Tai galėjo būti sausio 20 d., buvo tamsu, vakaras arba naktis. Vairavo pareiškėjas. Automobilis BMV važiavo 150-200 metrų atstumu nuo pareigūnų, tame tarpe dar buvo du trys automobiliai. Automobilio galinė dalis gali slysti šonu tik užtraukus rankinį stabdį. Šiuo atveju automobilio galinė dalis mėtėsi į šonus per visą kelią, jis tą matė ir kolega matė. Chuliganiško vairavimo kitų veiksmų nebuvo atliekama. Pareiškėjas akseleravo stipriai ir užtraukdamas rankinį stabdį privertė automobilio galinę dalį slysti šonu, be to negalima automobilio priversti slysti šonu. Kadangi jis (pareigūnas) dalyvavo ekstremaliame vairavime, jis pagal automobilio slydimo būdą supranta, kaip automobilis slysta nuo rankinio, kaip nuo akseleravimo. Jei akseleruojama ir susukamas vairas, tai automobilis apsisuks, o jei dar ir užtraukiamas rankinis, tai slidinės galas į šonus. Šiuo atveju automobilis neapsisuko, išvažinėjo į priešpriešinę eismo juostą, gal tris keturis kartus. Pradžioje pareigūnai matė, kaip automobilis slidinėjo šonu, bet kai pasuko kairiau, jo nebematė. Stipriai akseleruojant, užtraukiant rankinį stabdį, priverčiant slysti šonu, tai yra chuliganiškas vairavimas. Mano, kad būtent priekinis automobilis taip važiavo, nes buvo šviežiai prisnigta. Jokių kliūčių nebuvo ant kelio. Kai pareigūnai arčiau privažiavo, matė vėžes, kurios tikrai buvo automobilio BMW. Pareiškėjas kėlė pavojų sau, kitiems eismo dalyviams. Toje vietoje yra kaimas, gyvenamoji vieta, jei būtų žmogus, tai galėjo užkliudyti ir sužaloti ar užmušti dėl tokio vairavimo. Pareiškėjui buvo pasiūlyta paimti protokolą ir pasirašyti, bet jis pusvalandį jį vartė ir pasakė, kad nesusipažino, jam jis nereikalingas, nepasirašys, nors du kartus pareigūnas siūlė pasirašyti, susipažinti ir paimti protokolą, bet pareiškėjas pasakė, kad neaišku, kas surašyta, nepaėmė, ant protokolo nepasirašė, pasakė, kad neaišku, už ką jį nubaudė. Pareigūnai protokolo kopijos neįteikė, nes pareiškėjas jos nepaėmė. Pareigūnai informavo pareiškėją apie protokolo sąlygas, nurodymą. Liudytojui R. Š. parodžius vaizdo įrašą, jis pakomentavo, kad akivaizdžiai matosi, kad toliau automobilis slysta. Dešiniau nusuko, tada vėl grįžo į kelią, sukdamas į kairę, užmetė automobilį į dešinę naudojant rankinį stabdį. Jie su kolega matė, kad automobilis po visą kelią. Čia yra tikrai to automobilio slydimo vėžės, nebuvo normaliai važiuota. Užtraukiant rankinį ir akseleruojant automobilį buvo išvažiuojama į priešpriešinę juostą. Į priešpriešinę eismo juostą galima išvažiuoti lenkiant, bet ne tada, kai nėra tikslo. Tos vėžės rodo, kad tyčia slysta, užtraukiant rankinį stabdį ir stipriai akseleruojant (b. l. 32-34).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmos kuopos Ketvirtojo būrio vyriausiojo patrulio R. Š. 2018 m. sausio 19 d. tarnybiniame pranešime „Dėl KET pažeidimo“ užfiksuota tai, kad 2018 m. sausio 19 d. (pažymėtina, kad datoje padaryta techninė klaida, turėtų būti sausio 20 d.), dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu K. I., Vilniaus mieste, Karačiūnų gatvėje, apie 01.30 val., pastebėjo, kad priekyje važiuojančio ketvirto automobilio (nuo tarnybinio automobilio) BMW vairuotojas, pareigūnų ir kitų eismo dalyvių akivaizdoje tyčia chuliganiškai vairuodamas, stipriai akseleruodamas, naudodamas rankinį stabdį, privertė pavojingai, sukeliant grėsmę kitiems eismo dalyviams, šonu slysti automobilį, dėl ko keletą kartų išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Pagal tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus filmuotą medžiagą akivaizdžiai matosi minėto automobilio slydimo vėžės priešpriešinėje ir dešinėje eismo juostoje. Pasivijus ir sustabdžius BMW automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jį vairavo pareiškėjas, kuris paaiškino, kad chuliganiškai nevairavo, su pažeidimu nesutiko. Pareiškėjas su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu supažindintas žodžiu, jam išaiškintos teisės ir pareigos, vėliau vairuotojas perskaitė protokolą, tačiau pasiaiškinti ir pasirašyti protokole atsisakė (b. l. 9).

Iš vaizdo įrašo matyti, kad užfiksuotas kelias, kuris yra apsnigtas, kelias nėra duobėtas, jame nėra kliūčių, išskyrus, greičio mažinimo priemones, prieš kurias pastatyti įspėjamieji ženklai. Tame kelyje yra aiškiai matomos automobilio vėžės, paliktos kelis kartus (ne mažiau kaip penkis) išvažiuojant automobiliu į priešpriešinę eismo juostą ir grįžtant atgal į važiuojamąją eismo juostą, kai nėra lenkiamas kitas automobilis, matyti, kad priekyje kitų dviejų automobilių važiuojantis automobilis manevruoja po visą kelią, iš vienos eismo juostos į kitą, taip pat matyti tai, kad to automobilio žibintai ir automobilio galas slysta į vieną pusę ir į kitą pusę (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – penkių šimtų eurų bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas aštuoniolikai mėnesių. Pareiškėjas nesutinka padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, prašo teismo panaikinti jam paskirtą nuobaudą ir skundžiamą nutarimą.

Pareiškėjo skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad jis 2018 m. sausio 20 d., važiuodamas Karačiūnų gatve, kai kelio danga buvo padengta sniegu, buvo atidus ir susikoncentravęs, kai vienu metu pamatė kliūtis, kurių bandydamas išvengti pasuko automobilį į šoną ir tada automobilis slystelėjo. Pareiškėjo skunde taip pat teigiama, kad pareigūnai neįteikė pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolo kopijos ir jis dėl to neturėjo pagrindo dalyvauti bylos nagrinėjime ne teismo tvarka.

Dėl pareiškėjo teisės dalyvauti bylos nagrinėjime ne teismo tvarka

ANK 616 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Vadovaujantis ANK 616 straipsnio 3 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pasinaudoti ANK 616 straipsnio 3 dalyje numatyta teise reikalauti, kad jo atžvilgiu byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, objektyviai gali tuo atveju, kai jam tokia teisė yra išaiškinta protokole, kuris turi būti įteiktas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju teisė reikalauti nagrinėti bylą žodinio procesą tvarka buvo nurodyta pareiškėjui surašytame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 6). Tačiau byloje kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjui buvo įteikta minėto protokolo kopija. Nors protokole nurodyta, kad protokolo kopija įteikta asmeniškai, pareiškėjo teigimu, pareigūnai jam protokolo kopijos neįteikė, dėl ko jam nebuvo žinoma apie bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka.

Šiuo aspektu teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartyje Nr. 2AT-7-976/2018, pateiktą išaiškinimą, kad proceso reikalavimų pažeidimas yra pripažįstamas esminiu, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Vadovaujantis minėta kasacinio teismo nutartimi, tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės ištaiso proceso pažeidimus, padarytus surašant protokolą ir priimant nutarimą, tai nelaikytina esminiu proceso reikalavimų pažeidimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skundą teismui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, kas patvirtina, kad pareiškėjas nutarimą gavo, t. y. žinojo dėl ko buvo nubaustas administracine tvarka. Pareiškėjas atvyko į bylos nagrinėjimą teisme, kuris vyko žodinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjui buvo išaiškintos jo teisės (taip pat ir teisė susipažinti su bylos medžiaga), perskaitytas priimtas nutarimas, buvo išklausyti pareiškėjo paaiškinimai dėl įvykio, apklausti įvykio liudytojai, pareiškėjui suteiktos galimybės teikti prašymus, reikšti nušalinimus, užduoti klausimus liudytojams, pasakyti baigiamąją kalbą, kuriomis pareiškėjas pasinaudojo, taip pat buvo peržiūrėtas įvykio vaizdo įrašas, ištirti kiti byloje esantys įrodymai (b. l. 34, 35). Pareiškėjas teikė paaiškinimus, prašymus, uždavė klausimus liudytojams, peržiūrėjo vaizdo įrašą. Tokiu būdu pareiškėjas aktyviai pasinaudojo savo teise į gynybą bei kitomis teisėmis. Atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad proceso pažeidimas, padarytas surašant protokolą bei galimai jo neįteikiant pareiškėjui, po to priimant nutarimą, buvo ištaisytas bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl nelaikytinas esminiu.

Dėl pareiškėjo administracinės atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį

ANK 420 straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, būtina nustatyti tai, kad buvo padarytas pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas, taip pat tai, kad toks pažeidimas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, nes veikos padarymo motyvas (chuliganiškos paskatos) yra šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis.

Vadovaujantis teismų praktika, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pastatyti save priešpriešiais aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, Nr. 2AT-7-976/2018). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017, Nr. 2AT-7-976/2018).

Nagrinėjamu atveju pagrindinis pareiškėjo argumentas, kuriuo grindžiamas pareiškėjo nesutikimas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, yra tai, kad kelyje, kuriuo jis važiavo, buvo duobės, ir jis apvažinėjo kelyje esančias kliūtis, kurias apvažiuodamas galėjo slystelėti. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad jis nenaudojo rankinio stabdžio, nespaudė akseleratoriaus, nemanevravo per visą kelią. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo argumentai yra paneigti kitais objektyviais byloje esančiais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą ir apklausus liudytojus (policijos pareigūnus), nustatyta, kad kelyje, kuriuo važiavo pareiškėjas, priešingai nei jis teigia, nėra jokių duobių ar kitų kliūčių, kurias būtų reikėję apvažiuoti. Antra, iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matosi automobilio paliktos vėžės, kurios vingiuoja po visą kelią, ne mažiau kaip penkis kartus nepertraukiamai pereidamos iš vienos važiuojamosios kelio dalies į kitą (priešpriešinę) važiuojamąją kelio dalį. Trečia, iš vaizdo įrašo matyti tai, kad priekyje važiuoja automobilis galimai tokia trajektorija, kuria važiuojant ir yra paliekamos vaizdo įraše matomos vėžės, pereinančios iš vienos kelio juostos į kitą. Kiti du automobiliai, važiuojantys už minėto priekyje važiuojančio automobilio, važiuoja tiesiai, nevinguriuoja po visą kelią, todėl po jų lieka tiesios vėžės. Ketvirta, vaizdo įraše taip pat matosi, kaip priekyje važiuojančio automobilio žibintai šviečia tai į vieną kelio pusę, tai į kitą, taip pat tai, kad to automobilio galas slysteli tai į vieną pusę, tai į kitą, priešingai nei kitų dviejų automobilių, važiuojančių paskui tą automobilį. Penkta, vaizdo įraše matomas priekyje važiuojantis automobilis, kuris išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, kitų automobilių nelenkia, jis nuo įrašo pradžios važiuoja kolonos pradžioje. Tokios aplinkybės patvirtina, kad automobiliu (kuriuo buvo paliktos vėžės, pereinančios iš vienos eismo juostos į priešpriešinę eismo juostą) buvo tyčia sąmoningai manevruojama po visą kelią, o ne siekiama apvažiuoti kelyje esančias kliūtis. Tokias aplinkybės patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: teismo posėdyje liudytojais apklaustų pareigūnų parodymai, pareigūno R. Š. tarnybinis pranešimas, taip pat administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuota pažeidimo esmė.

Liudytoju apklausto pareigūno K. I. parodymai patvirtina, kad įvykis buvo filmuojamas, o jis pats tiesiogiai matė kaip baltas automobilis slysta, matė, kad tas automobilis slydo kokius penkis kartus. Matė, kad automobilio BMW žibintai slysta į vieną pusę ir į kitą pusę, automobilis vingiuoja į vieną ir į kitą pusę, išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą ir vėl grįžta, slidinėja, automobilio BMW galas slidinėjo po kelią. Jokių kliūčių, dėl kurių reikėtų išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, ant kelio nebuvo. Iš esmės būtent tokios faktinės įvykio aplinkybės užfiksuotos ir vaizdo įraše. Be to, liudytoju apklausto pareigūno K. I. parodymai taip pat patvirtina tai, kad pareiškėjas, vairuodamas BMW automobilį tyčia išvažiuodavo į priešpriešinę eismo juostą, naudodamas rankinį stabdį, šoniniu slydimu. Iš pradžių buvo traukiamas rankinis, po to akseleruojama, tada vėl naudojamas rankinis. Kadangi buvo naktis, tylu, gerai girdėjosi, kad buvo stipriai akseleruojama. Liudytojas K. I. paaiškino, jog apie tai, kad buvo užtrauktas rankinis stabdis, sprendžia iš to, kad ant kelio dangos liko slydimo vėžės. Kelio danga buvo apsnigta, tačiau nebuvo labai slidu, važiuojant laikantis Kelių eismo taisyklių, nebūtų paslysta. Matėsi slydimo vėžės, kurios vedė iš eismo juostos į priešpriešinę juostą ir atgal, kokius penkis šešis kartus, gale važiuojantys automobiliai net pristabdė, kad laikytųsi atstumo nuo baltos spalvos automobilio BMW. Matėsi, kaip būtent tas automobilis slydo, nes prieš tai jokių vėžių nebuvo, kai pareigūnai važiavo į iškvietimą, kitos dvi mašinos į priešpriešinę juostą neišvažiavo ir šoniniu slydimu neslydo, slydo būtent BMW.

Liudytojo K. I. parodymai iš esmės atitinka liudytoju apklausto pareigūno R. Š. parodymus, kuris teismo posėdžio metu parodė, kad patruliuojant Karačiūnų gatvėje, pamatė, jog trečias ar ketvirtas automobilis priekyje jų važiavo tyčia užtraukdamas rankinį stabdį, priversdamas automobilio galinę dalį slysti. Teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad tiek jis pats, tiek jo kolega matė, kaip galinė to automobilio dalis mėtėsi į šonus per visą kelią. Mano, kad būtent priekinis automobilis taip važiavo, nes buvo šviežiai prisnigta. Jokių kliūčių nebuvo ant kelio. Kai pareigūnai arčiau privažiavo, matė vėžes, kurios tikrai buvo automobilio BMW. Liudytojui R. Š. parodžius vaizdo įrašą, jis pakomentavo, kad akivaizdžiai matosi, kad toliau automobilis slysta, ten yra tikrai to automobilio slydimo vėžės, nebuvo normaliai važiuota. Užtraukiant rankinį ir akseleruojant automobilį buvo išvažiuojama į priešpriešinę juostą. Tos vėžės rodo, kad tyčia slysta, užtraukiant rankinį stabdį ir stipriai akseleruojant. Pareigūnas R. Š. paaiškino, kad automobilio galinė dalis gali slysti šonu tik užtraukus rankinį stabdį, pareiškėjas stipriai akseleravo ir užtraukdamas rankinį stabdį privertė automobilio galinę dalį slysti šonu, be to negalima automobilio priversti slysti šonu. Pareigūnas paaiškino, kad yra dalyvavęs ekstremaliame vairavime, todėl pagal automobilio slydimo būdą supranta, kaip automobilis slysta nuo rankinio, kaip nuo akseleravimo.

Aukščiau aptarti liudytojų parodymai patvirtina tai, kad vaizdo įraše matomos kelyje paliktos automobilio vėžės yra padarytos pareiškėjo vairuotu automobiliu. Be to, minėti įrodymai patvirtina ir tai, kad vairuojant automobilį, buvo sąmoningai naudojamas rankinis stabdis ir akseleruojama, tokiu būdu tyčia priverčiant automobilį slysti. Šie įrodymai vieni kitus atitinka, papildo ir tarpusavyje neprieštarauja, yra nuoseklūs. Pareigūnai, prieš juos apklausiant liudytojais teismo posėdžio metu, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 29), pareigūnų su pareiškėju jokie giminystės ryšiai nesieja, jie nėra pažįstami, todėl jie neturi pagrindo pareiškėją apkalbėti, todėl teismas neturi pagrindo netikėti tokiais pareigūnų parodymais. Be to, pareigūnų parodymus patvirtina byloje esantis jau aptartas vaizdo įrašas ir tarnybinis pranešimas, kuriame yra užfiksuotos esminės įvykio aplinkybės. Šių įrodymų visuma paneigia pareiškėjo paaiškinimus bei liudytojais apklaustų pareiškėjo draugų V. B. ir E. Š. parodymus, kurie neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nėra nuoseklūs, dėl ko teismas jais nesivadovauja. Šiame kontekste pažymėta ir tai, kad liudytojai V. B. ir E. Š. yra pažįstami su E. V., todėl jų parodymai nėra laikomi patikimais.

Teismas, nustatytas faktines aplinkybes vertindamas nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, kontekste, daro išvadą, kad E. V. atlikti veiksmai vairuojant automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo chuliganiški ir atitiko ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Nutarime nurodyta, kad E. V. pažeidė KET 9 punktą, kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Šioje byloje nustatyta, kad E. V., vairuodamas automobilį, didindamas važiavimo greitį, staigiai akseleruodamas, sukinėdamas vairą, naudodamas rankinį stabdį, privertė automobilį slysti šonu, kelis kartus išvažiavo į priepriešinę eismo juostą, taip sukėlė realų pavojų sau ir kitų eismo dalyvių saugumui, parodė nepagarbą aplinkiniams. Teismas nenustatė, kad E. V. turėjo objektyvią ar svarbią priežastį taip elgtis, kas reiškia, kad tokie veiksmai buvo atlikti dėl menkavertės priežasties arba apskritai be priežasties. Pažymėtina ir tai, kad netoliese buvo gyvenamieji namai, todėl šalia kelio galėjo būti kiti eismo dalyviai, bet to, paskui E. V. važiavo dar keli kiti automobiliai, pažeidimo metu kelio danga buvo slidi, kas rodo, jog grėsmė kitiems asmenims ir pačiam E. V. buvo ne įsivaizduojama, bet reali. Teismas sprendžia, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad toks vairavimo būdas yra chuliganiškas ir keliantis pavojų eismo ir žmonių saugumui, o vairuotojas suprato savo daromų veiksmų esmę, prasmę ir norėjo taip elgtis. Teismas, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, visapusiškai įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Dėl pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos

Už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Vadovaujantis ANK 420 straipsnio 5 dalimi, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

E. V. buvo paskirta nuobauda, atitinkanti šios nuobaudos vidurkį. E. V. skundu neprašo mažinti jam paskirtos nuobaudos, tačiau teismas pažymi, kad jam nuobauda buvo paskirta įvertinus lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmens charakteristiką (baustas administracine tvarka), kitas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad E. V. paskirta yra proporcinga, adekvati ir atitinka nuobaudoms keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2018 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir E. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka