Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-38-885/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-12
Bylos Nr.
1S-38-885/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Nuteistasis
V. I.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-38-885/2020
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, išnagrinėjo nuteistojo V. I. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 59-253 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžiu V. I. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 9 metų laisvės atėmimo bausme ir buvo priteista 754 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi nuteistojo gynėjo advokato apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi nuteistojo gynėjo advokato kasacinį skundą atmetė. Nuteistasis kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą, kuris 2019 m. kovo 14 d. prašymo nepriėmė, dėl nustatytų dokumentų pateikimo trūkumų.

2. Bausmės vykdymo pradžia 2015 m. lapkričio 27 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. lapkričio 27 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį V. I. atliks 2020 m. gegužės 27 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. lapkričio 29 d. – 4 metai 11 mėnesių 29 dienos.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 59-253 (toliau – Nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam V. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir siūlė teismui nuteistajam nustatyti baudžiamojo poveikio priemonę – nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų. Nuteistasis sutinka, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 59-253 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. I., nes dar nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog V. I. pasitaisė, yra tvirtai motyvuotas keisti gyvenimo būdą ir ateityje lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui, taip pat – ir daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiai dienai jau yra pasiekti, ir nuteistasis visuomenei nebepavojingas, jį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teismas sprendė, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo, teisingumo principo įgyvendinimo bei visuomenės interesų.

Šalies argumentai

5. Skunde nuteistasis V. I. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti, patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. 59-253 ir jį paleisti lygtinai iš pataisos namų. Skunde nurodė šiuos argumentus:

5.1. Lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu padaryto nusikaltimo vertinimas nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo, nes pagal BVK vertinama tai, kaip atliekama bausmė ir, ar nepadaryti nauji nusikaltimai. Jo nusikaltimą jau įvertino kitas teismas ir pagal kitą – BK – skirdamas bausmę, todėl vertinimas iš naujo – baudimas už tą patį antrą kartą, prieštarauja ne tik BK nuostatoms, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o Konstitucijos pažeidimai yra nepriimtini. Padarytas nusikaltimas – praeitis, o dabar turi būti vertinama dabartis: byla Nr. 1S-454-327/2016.

5.2. Teismas skundžiamoje nutartyje nesiremia teismų praktika, o remiasi tik manymu ir prielaidomis, nes jis BVK 157 straipsnio nuostatas atitinka pilnai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis atitinka visus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, o kaip žinoma – formalių kriterijų atitikimas yra materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kas konstatuota byloje Nr. 1S-69-485/2017. Taip pat materialusis lygtinio paleidimo pagrindas sudaro galimybę tikėtis nenusikalstamo elgesio lygtinio paleidimo metu, konstatuota byloje Nr. 1S-l601-231/2016.

5.3. Pažymėjo, kad jis neturi galiojančių nuobaudų, nepadarė jokių pažeidimų, kas patvirtina jo siekį taisytis, keistis teigiama linkme. Nesupranta teismo išvados, kad jis, būdamas paleistas lygtinai, gali nusikalsti. Pasak apelianto, jau kuris laikas dirba laisvėje, vyksta išeiginėms namo ir nė karto nepažeidė nustatytos tvarkos ir maršrutų – tai, ar nėra įrodymas, kad jis supranta savo netinkamo elgesio pasekmes ir elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas įstatymų besilaikantis pilietis. Tačiau teismas nemano, kad jis elgiasi nepriekaištingai. Teismas nesiremia nuostata vertinti bausmės atlikimą, o remiasi „kitomis aplinkybėmis“.

5.4. Pasak apelianto, pagal BVK nuostatas – reikalavimas, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas – atlikti tam tikrą bausmės dalį, o ne vertinama kokia bausmės dalis turi likti. Tuo būdu teismo argumentas – kokia liko neatliktos bausmės dalis – neturi teisinio pagrindo, tad negali turėti lemiamos reikšmės svarstant lygtinio paleidimo klausimą.

5.5. Jis įvertino savo netinkamo elgesio pasekmes, suvokė, kad elgėsi netinkamai ir yra nusistatęs elgtis tinkamai, laikytis įstatymų ne tik iki bausmės pabaigos, bet ir visą likusį savo gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. I. skundas atmetamas

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę BVK 157 straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 3 dalį). Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tačiau vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus ir materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Nuteistasis V. I. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (19 balų pagal OASys), tačiau taip pat turi būti sprendžiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad V. I. svarstymui Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas pirmą kartą, ankščiau teistas vieną kartą (27 metų), individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dirba, drausmine tvarka nebuvo baustas, dalyvavo privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Bausmės atlikimo metu jis buvo 3 kartus skatintas, aktyviai dalyvauja atliekant aplinkotvarkos darbus, išmokėjo ieškinį, nevartoja alkoholio. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, ir kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Vertindamas visumą aptartų V. I. asmenybę apibūdinančių duomenų, apygardos teismas, pritardamas žemesnės instancijos teismo išvadoms, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės.

9. Apygardos teismas negali sutikti su nuteistojo skundo argumentu, jog formalių kriterijų atitikimas yra materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, nes formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, faktiškai atliktą paskirtos bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Nuteistasis prašo remtis bylomis Nr. 1S-69-485/2017, 1S-1601-231/2016, nenurodydamas koks teismas nagrinėjo šias bylas. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO, nurodytą bylą Nr. 1S-69-485/2017 nagrinėjo Kauno apygardos teismas, kitos nurodytos bylos sistemoje rasti nepavyko. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašiomis faktinėmis aplinkybėmis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-10-895/2019, 2K-P-58-697/2019). Išanalizavus apelianto nurodytą nutartį matyti, kad faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios, nes nurodytoje byloje asmuo buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 233 straipsnio 1 dalį, subendrinta galutine 4 metų laisvės atėmimo bausme, o šiuo atveju V. I. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą, kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – kito žmogaus mirtis, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju nėra pagrindo remtis apelianto nurodyta Kauno apygardos teismo nutartimi, neva priimta panašaus pobūdžio byloje.

11. Apygardos teismas negali sutikti ir su kitu nuteistojo skundo argumentu, jog padaryto nusikaltimo vertinimas nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Nors nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas neabejotinai buvo įvertintas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžiu (paliktu nepakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi), V. I. paskiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama, nes įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šiuo atveju apelianto padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas bei likusi bausmės dalis (šio skundo nagrinėjimo metu nuteistasis nėra atlikęs net pusės jam skirtos bausmės) sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

12. Apygardos teismas pritaria nuteistojo argumentams, jog stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, kurie detaliai aptarti Komisijos nutarime, bei įvertinti pirmosios instancijos teismo, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu nuteistasis jau įrodė, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Kaip minėta, V. I. yra nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą, kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – kito žmogaus mirtis. Apygardos teismui pateikti duomenys bei socialinio tyrimo išvada liudija, kas nurodyta ir skundžiamojoje nutartyje, kad V. I. kaltės nepripažino teisme, neigia ją ir atlikdamas bausmę. Tokios aplinkybės, skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, neabejotinai patvirtina, jog šiuo metu nuteistasis vis dar nevertina savo neteisėtų veiksmų kritiškai, nepakankamai suvokia savo neigiamo elgesio pasekmių. Taip pat iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. I. linkęs menkinti alkoholio vartojimo ir savo nusikalstamo elgesio ryšį, tikimybė, jog gali vartoti alkoholį laisvėje, egzistuoja ir toliau. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismu, kad šios aplinkybės teismui kelia abejonių, kad nuteistojo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri, nes socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys kriminogeniniai veiksniai yra pažymėti mąstymas ir elgesys bei gyvenimo stilius.

13. Svarstant klausimą, ar yra pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, svarbus nukentėjusiųjų ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl apylinkės teismas, spręsdamas dėl galimybės V. I. paleisti lygtinai, pagrįstai atsižvelgė ir į atliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės dalį, o būtent į tai, kad V. I. nėra atlikęs pusės jam skirtos bausmės (2020 m. gegužės 27 d.), paskirtos už labai sunkų nusikaltimą, kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – kito žmogaus mirtis, bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, kur nuteistojo teisės varžomos mažiausiai. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, o tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

14. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog vis tik šiuo metu, V. I. paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl Komisijos nutarimas taikyti V. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai nepatvirtintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. I. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Bartkus