- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-14
- Bylos Nr.
- e2A-478-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- T. R., V. G.
- Trečiasis asmuo
- Ž. A.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. R. ir V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-84444-639/2018 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Žydrūno medis“ ieškinį atsakovams T. R. ir V. G., trečiajam asmeniui Ž. A. dėl vienašalių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Žydrūno medis“, atstovaujama bankroto administratoriaus M. O., kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: pripažinti BUAB „Žydrūno medis“ atsiskaitymą grynaisiais pinigais su atsakovu T. R. negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovei 28 600,00 Eur skolą; pripažinti BUAB „Žydrūno medis“ atsiskaitymą grynaisiais pinigais su atsakovu V. G. negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo ieškovei 12 350 Eur skolą; priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-912-513/2016 iškėlė bankroto bylą ieškovei UAB „Žydrūno medis“. BUAB „Žydrūno medis“ bankroto byloje patvirtinti 38 810,87 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai. BUAB „Žydrūno medis“ yra neatsiskaičiusi tiek su pirmos eilės kreditoriais (darbuotojais), tiek su antros eilės (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), tiek su trečios eilės kreditoriais.
3. Ieškovė teigė, jog UAB „Žydrūno medis“ atsiskaitymas grynaisiais pinigais su atsakovais T. R. ir V. G. prieštaravo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje įtvirtintoms imperatyvioms normoms, kadangi ieškovui neturint pakankamai turto ir lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais buvo pažeista atsiskaitymo eilė, todėl toks atsiskaitymas niekinis ir negalioja ir CK 1.80 straipsnio 2 dalies pagrindu turi būti taikyta restitucija.
4. Ieškovė paaiškino, kad 2016-03-25 bankroto administratorius pareikalavo iš UAB „Žydrūno medis“ direktoriaus Ž. A. perduoti bendrovės dokumentus ir turtą, tačiau bendrovės dokumentai ir turtas perduoti nebuvo. BUAB „Žydrūno medis“ buhalterinę apskaitą vedė UAB „Klaipėdos buhalterija“, iš kurios perdavimo–priėmimo aktu bankroto administratorius perėmė ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentus (kasą, deklaracijas ir pan.). Iš perimtų dokumentų nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės kasoje buvo 63 974,13,00 Eur suma, įsipareigojimai kitiems kreditoriams sudarė 87 592,30 Eur (skola visiems bankroto byloje patvirtintiems kreditoriams, išskyrus darbuotojus, ir skola fiziniams asmenims). Skolą sudarė: 25 599,87 Eur skola valstybės biudžetui (VMI) ir VSDFV, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktas); 2 987,52 Eur skola kreditoriams, dėl skolos išieškojimo buvo išduoti vykdomieji raštai ir jie perduoti vykdyti (UAB „Girmedis“, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 4 punktas); 9 441,97 Eur skola kitiems kreditoriams, su kuriais kalendorinio eiliškumo tvarka turėjo būti atsiskaityta pirmesne eile (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 5 punktas); 49 162,94 Eur skola atsakovams ir bendrovės vadovui Ž. A.. Nurodė ir tai, jog duomenų dėl 49 162,94 Eur skolos atsakovams ir bendrovės vadovui Ž. A., t. y. jos atsiradimo pagrindo ir laiko administratorius neturėjo, išskyrus buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės pateiktus duomenis apie tai, kad po 2016 m. sausio 15 d. su šiais asmenimis buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais pagal nuomos sutartis. Pažymėjo, jog dokumentai dėl sudarytų sutarčių tarp UAB „Žydrūno medis“ ir atsakovų bankroto administratoriui perduoti nebuvo. Paaiškino, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad skolos kitiems kreditoriams atsirado nuo 2014 m. sausio 31 d. ir jos nuolat augo. Minėtos skolos atsirado anksčiau nei atsakovams. Be to, kai kurios kitų kreditorių skolos buvo priteistos teismo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas T. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,5545 komercinės paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantis pastatas – lentpjūvė, 751,44 kv. m bendro ploto. Šalys sudarė rašytinę 2015 m. sausio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išnuomojo paminėtą lentpjūvę UAB „Žydrūno medis“, kur įmonė vykdė savo gamybinę ūkinę veiklą ir kiekvieną mėnesį atsakovui mokėjo 1870,00 Eur dydžio nuomos mokestį, nes iš sutartos mėnesinės 2200,00 Eur nuomos mokesčio sumos nuomotoja UAB „Žydrūno medis“ atskaičiuodavo 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) (330,00 Eur), kurį įsipareigojo sumokėti VMI. Nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2016 m. sausio 31 d. Per nuomos laiką atsakovui buvo sumokėta 24 310,00 Eur.
6. Atsakovas V. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklausė sunkvežimis „Renault Midlum 135“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal rašytinę 2015 m. sausio 2 d. savivarčio nuomos sutartį Nr. 15-01 jis sunkvežimį buvo išnuomojęs AB „Žydrūno medis“; kiekvieną mėnesį atsakovui buvo mokamas 807,50 Eur dydžio nuomos mokestis, nes iš sutartos mėnesinės 950,00 Eur savivarčio nuomos mokesčio sumos UAB „Žydrūno medis“ atskaičiuodavo 15 proc. GPM (142,50 Eur), kurį įsipareigojo sumokėti VMI. Nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2016 m. sausio 31 d. Per nuomos laiką atsakovui buvo sumokėta 10 947,00 Eur.
7. Atsakovai prašė ieškinį atmesti atsiliepimuose nurodytais motyvais; nuomos sutartys su ieškovu buvo sudarytos, pajamas atsakovai gaudavo kas mėnesį, pažeidimus padarė trečiasis asmuo, o atsakyti turi atsakovai. Pateiktos sutartys atitinka formos reikalavimus, yra galiojančios bei neginčijamos. Atsakovų teigimu, jie yra sąžiningi įgijėjai, t. y. gavo jiems priklausančias pinigines sumas sutartyse nurodytais terminais ir nėra pažeidę jokių teisės aktų reikalavimų, nėra atsakingi už juridinio asmens veiksmus, kuriais juridinis asmuo tinkamai neįgyvendino jam įstatymais nustatytų reikalavimų. Įstatymas ir teismas turi ginti sąžiningo įgijėjo teises, vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.
8. Trečiasis asmuo Ž. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė nesutinkantis su ieškiniu; pagal sudarytas sutartis atsakovams buvo mokama kiekvieną mėnesį, atsiskaitinėjo grynaisiais pinigais, apie nuomą buvo žodžiu informavęs buhalteriją tvarkiusią UAB „Klaipėdos buhalterija“; dokumentus perduodavo ne visus, nežino, kodėl.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino BUAB „Žydrūno medis“ atsiskaitymą grynaisiais pinigais su atsakovu T. R. negaliojančiu ab initio, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo T. R. ieškovei BUAB „Žydrūno medis“ 28 600 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nurodytos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1513,13 Eur. bylinėjimosi išlaidas. Pripažino BUAB „Žydrūno medis“ atsiskaitymą grynaisiais pinigais su atsakovu V. G. negaliojančiu ab initio, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo V. G. ieškovei BUAB „Žydrūno medis“ 12 350 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nurodytos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1513,12 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo T. R. į valstybės biudžetą 644 Eur žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo V. G. į valstybės biudžetą 278 Eur žyminio mokesčio. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. birželio 28 d. nutartimi atsakovų T. R. ir V. G. turto areštui, paliko galioti iki sprendimo įvykdymo.
10. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą ieškovei UAB „Žydrūno medis“, nutartyje nurodė, jog bendrovė UAB „Žydrūno medis“ nepateikė 2014 metų balanso, nemokėjo susidariusių įsiskolinimų VMI, „Sodrai“, nors buvo įsipareigojusi iki 2015 metų lapkričio sumokėti skolas. Ieškovės pateikta pažyma apie kreditorius ir jų kitimą (II t. b. l. 144 ) patvirtino, kad ieškovo skolos kitiems kreditoriams atsirado 2014 m. sausio 31 d. (ankščiau, nei atsakovai sudarė nuomos sutartis) ir jos nuolat augo. Konkrečiai ieškovo skola „Sodrai“ atsirado 2014 m. spalio mėn. ir didėjo (II t. b. l. 152–153). Skola VMI atsirado 2014 m. birželio mėn. (II t. b. l. 150–155). Kitiems kreditoriams skolos taip pat atsirado anksčiau, nei atsakovams buvo padarytos išmokos, t. y. UAB „Girmedis“ 2987,52 Eur skola atsirado 2014 m. rugpjūčio 15 d.; AB „Debt Capital Management“ 2301,09 Eur skola atsirado 2014 m. rugsėjo 4 d. UAB „TELE2“ 825,32 Eur skola atsirado 2014 m. sausio 31 d.; M. R. IĮ 4144 Eur skola atsirado 2014 m. liepos 9 d.; KB „Surblys ir ko“ 2033,13 Eur skola atsirado 2014 m. gruodžio 9 d.; UAB „Baltic Transline“ 435,60 Eur skola atsirado 2015 m. rugsėjo mėn.; antstoliui J. P. 102,83 Eur skola atsirado 2015 m. vasario mėn.
11. Teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 2 d. sudaryta savivarčio nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo V. G., kuria susitarta mokėti per mėnesį po 950,00 Eur nuomos mokesčio, 15 procentų nuo šios sumos sumokant mokesčių. Taip pat nustatyta, kad tą pačią dieną, t. y. 2015 m. sausio 2 d., tarp ieškovo ir atsakovo T. R. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2015/01/02, pagal kurią iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo išnuomota už 2200,00 Eur per mėnesį lentpjūvė, ieškovui įsipareigojant sumokėti valstybei 15 procentų mokesčių. Pateiktose deklaracijose nurodyta, kad pagal minėtas nuomos sutartis atsakovui T. R. buvo išmokėta 28 600,00 Eur suma, o atsakovui V. G. – 12 350,00 Eur suma, iš viso 40 950,00 Eur suma.
12. Teismas tai pat nustatė, jog 2015 m. gruodžio 3 d. VMI priėmė sprendimą Nr. (23).31-08)467-179372 iš UAB „Žydrūno medis“ išieškoti į biudžetą 9 707,52 Eur. 2015-10-27 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius raštu Nr. IB-143 ieškovei nurodė, jog ieškovė 2015-10-27 privalo sumokėti 3 182,17 Eur.
13. Nustatė, kad 2016 m. kovo 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. e2-534-889-/2016 dėl 1 937,53 Eur skolos, 261,57 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų už priteistą 2 199,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo solidariai iš atsakovų UAB „Žydrūno medis“ ir Ž. A. ieškovei UAB „Mogo LT“.
14. Teismas nustatė, kad UAB „Mogo LT“ teikė ieškinį UAB „Žydrūno medis“ ir Ž. A. dėl 2014 m. birželio 10 d. sudarytos lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties, kuria ieškovas lizingo sutartyje nurodytu būdu ir tvarka įsipareigojo suteikti ir suteikė atsakovei UAB „Žydrūno medis“ 7 292,63 Eur finansavimą, o atsakovė pagal lizingo sutarties Bendrųjų nuostatų 9.5 punktą įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti visas lizingo (išperkamosios nuomos) sutartyje numatytas įmokas ir mokėjimus. Atsakovė savo prievoles vykdė netinkamai, todėl ieškovė 2014 m. lapkričio 20 d. vienašališkai nutraukė lizingo sutartį.
15. Teismas nustatė, jog minėti duomenys įrodo, jog ieškovė atsiskaitydama su atsakovais turėjo kitų kreditorių reikalavimų ir juos turėjo patenkinti laikydamasi CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas pažymi, kad tiksliai nustatyti, kada atlikti mokėjimai atsakovams, yra neįmanoma, kadangi ieškovės vadovas trečiasis asmuo Ž. A. neišsaugojo ir neperdavė visų įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų. Nustatė, kad liudytoja Ž. D. iki UAB „Žydrūno medis“ bankroto tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Pagal 2014 metais sudarytą buhalterinės apskaitos sutartį į apskaitą įtraukdavo tik tuos dokumentus, kuriuos jai pateikdavo direktorius Ž. A.; kasos pajamų / išlaidų orderiai nėra griežtos atskaitomybės, todėl ji apie Ž. A. išrašytus orderius už nuomą nieko nežino; nežino ir apie grynųjų pinigų įmonėje gavimą, nes kasos netvarkė. Nurodė, kad 2016 metų sausį gavo informacijos iš bendrovės direktoriaus, kad faktinis pinigų likutis neatitinka apskaičiuotojo, nes 12 350,00 eurų 2015 metais buvo išmokėta V. G., o 28 600,00 eurų T. R.. Liudytoja teigė, jog jokių pirminių tai patvirtinančių apskaitos dokumentų ji negavo, rėmėsi direktoriaus raštu, nurodytus duomenis pateikė VMI.
17. Teismas padarė išvadą, kad nurodyti mokėjimai (pradedant pirmuoju) buvo atlikti po 2015 m. sausio 2 d. sudarytų nuomos sutarčių, pažiedžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės skola (pirmesnės (trečios) eilės kreditoriams) VSDFV atsirado 2014 m. spalio mėn. ir didėjo. Skola VMI atsirado 2014 m. birželio mėn. Kitiems kreditoriams skolos taip pat atsirado anksčiau, nei atsakovams buvo padarytos išmokos, t. y. UAB „Girmedis“ 2987,52 Eur skola atsirado 2014 m. rugpjūčio 15 d.; AB „Debt Capital Management“ 2301,09 Eur skola atsirado 2014 m. rugsėjo 4 d.; UAB „TELE2“ 825,32 Eur skola atsirado 2014 m. sausio 31 d.; M. R. IĮ 4144 Eur skola atsirado 2014 m. liepos 9 d.; KB „Surblys ir ko“ 2033,13 Eur skola atsirado 2014 m. gruodžio 9 d. ir t. t. Nurodyti įsiskolinimai tebeegzistavo ir Klaipėdos apygardos teismui 2016 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-912-513/2016 iškėlus bankroto bylą ieškovei, kurioje patvirtinti 38 810,87 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai. Teismas konstatavo, kad BUAB „Žydrūno medis“ yra neatsiskaičiusi tiek su pirmos eilės kreditoriais (darbuotojais), tiek su antros eilės (VMI, VSDFV), tiek su trečios eilės kreditoriais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovai T. R. ir V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė visų reikšmingų faktinių aplinkybių, pažeidė materialines teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotos teismų praktikos. Teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
18.2. Teismas priteisė iš atsakovų pinigines sumas, kurių jie nebuvo gavę, t. y. 15 procentų GPM, kurį UAB „Žydrūno medis“ išskaičiavo iš atsakovams mokėtinų sumų (2015-01-02 Negyvenamų patalpų nuomos sutarties Nr. 2015/01/02, sudarytos su T. R., 4.2 punktas, 2015-01-02 Savivarčio nuomos sutarties Nr. 15-1, sudarytos su V. G., 4.1 punktas). Teigia, jog T. R. buvo išmokėta ne 28 600,00 Eur, o 24 310,00 Eur (2200 – 330 = 1870 x 13 = 24 310), tai patvirtina T. R. išsaugoti bei į bylą pateikti UAB „Žydrūno medis“ kasos išlaidų orderiai. V. G. per visą sutarties galiojimo laikotarpį buvo sumokėta ne 12 350,00 Eur, o 10 497,50 Eur (807,50 x 13). Nurodo, kad teismas, taikydamas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, priteisė iš atsakovų didesnes pinigų sumas, nei atsakovams buvo išmokėta, taip pažeisdamas šio įstatymo nuostatas.
18.3. Teismas netinkamai taikė CK 6.930¹ straipsnį, nes apsiribojo tik viena sąlyga, t. y. kad ginčijamų atsiskaitymų metu bendrovė buvo skolinga pirmos eilės kreditoriui – VMI. Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl antrosios privalomos šios CK 6.930¹ straipsnio taikymo sąlygos, t. y. kad ginčo atsiskaitymo momentu bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Teismas šios sąlygos buvimą preziumavo vien tuo pagrindu, kad mokėjimų T. R. ir V. G. metu bendrovė turėjo ir kitų kreditorių.
Žemesnės instancijos teismas
18.4. Teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą ir konstatuoti, kad mokėjimų atsakovams metu bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais.
18.5. Apeliantai teigia, kad į pažymą nėra įtraukti visi bendrovės duomenys apie jos gautas pajamas. Pažymoje pateikti duomenys apie bendrovės pajamas 2013-12-31–2016-03-31 laikotarpiu. Byloje yra aktualus 2015-01-15–2016-01-15 laikotarpis. Pažymoje nėra atspindėtos bendrovės išrašytos sąskaitos aktualiu laikotarpiu: nėra duomenų mažiausiai apie 33 sąskaitas. Todėl ieškovės pateiktos pažymos (3 ir 4 priedai) neatspindi visų bendrovės gautų ir turėtų pajamų byloje aktualiu laikotarpiu. Nurodė, jog ieškovės atstovė pripažino, kad bankroto administratorius negali nustatyti, kiek tiksliai pajamų bendrovė gavo bylai aktualiu laikotarpiu.
18.6. Byloje iš viso nėra pateikta duomenų apie UAB „Žydrūno medis“ bendrovei pagrįstai pareikštų, t. y. neginčijamų, ir vėliau patvirtintų teismo reikalavimų sumas aktualiu laikotarpiu (2015-01-15–2016-01-15), tuo labiau išskaidytų pamėnesiui, atsižvelgiant į atsakovams atliktų mokėjimų datas.
Žemesnės instancijos teismas
18.7. Teismas neatsižvelgė, jog byloje surinkta medžiaga duoda pagrindą teigti, jog UAB „Žydrūno medis“ buhalterinė apskaita galbūt buvo tvarkoma aplaidžiai ar apgaulingai ir dėl to nėra įmanoma nustatyti bendrovės veiklos rezultato, t. y. galbūt padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 222 ar 223 straipsniuose. Ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrindo ir dalyko, o atsakovai įrodė savo atsikirtimus, t. y. teismas pažeidė ir CPK 178 bei 185 straipsnių nuostatas nepagrįstai perkėlęs įrodinėjimo naštą atsakovams.
18.8. Teismas nepasisakė dėl atsakovų nesąžiningumo. Atsakovai yra fiziniai asmenys, realiai nuomojo bendrovei savo turtą, kuris bendrovės buvo naudojamas ūkinėje veikloje, ir gavo jiems priklausančias pajamas. Jie neturėjo jokios prievolės ir galimybės tikrinti bendrovės mokumą ar įstatymo suteiktų pareigų (išskaičiuoto iš jiems mokėtinos nuomos mokesčio sumos gyventojo pajamų mokesčio sumokėjimo VMI) vykdymą. Įstatymai bei teisės principai gina sąžiningo asmens teises.
19. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
19.1. Teismo išvada, jog dar iki sutarčių su atsakovais sudarymo UAB „Žydrūno medis“ buvo neatsiskaičiusi su kitais kreditoriais, buvo nutrauktos sutartys, išduoti vykdomieji raštai, bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie atsirado 2014 m. sausio 31 d., tai yra anksčiau, nei buvo sudarytos sutartys su atsakovais, pagrįsta.
19.2. Nesutiktina su apeliantų teiginiais, neva T. R. buvo išmokėta mažesnė nei 28 600,00 Eur suma, o V. G. mažesnė nei 12 350,00 Eur suma. Ieškovė pateikė teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog gyventojų pajamų mokestis nebuvo sumokėtas, o atsakovų teiginiai, neva jie gavo mažesnes sumas, paneigti byloje esančiais ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais ir liudytojos Ž. D. parodymais, jog būtent tokias sumas UAB „Žydrūno medis“ nurodė išmokėjusi atsakovams.
19.4. Nepagrįsti apeliantų argumentai, jog kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB „Žydrūno medis“ turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. UAB „Žydrūno medis“ buvęs akcininkas ir direktorius Ž. A. ne kartą patvirtino, jog vykdė atsiskaitymus su kreditoriais (ypač mokėjo mokesčius valstybei) iki to momento, kai buvo areštuotos bendrovės sąskaitos, kai lėšų neturėjo pakankamai, atsiskaitė tik su tais kreditoriais, kurie buvo svarbūs bendrovės veiklos vykdymui.
Žemesnės instancijos teismas
19.5. Teismas pagrįstai sprendė, jog bendrovei lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais nepakako, kadangi įsipareigojimai kreditoriams nebuvo vykdomi, pažymėjo, kad buvo skolų ir trečios eilės kreditoriams dar iki sutarčių su atsakovais sudarymo, buvo nutraukta lizingo sutartis, pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Atsakovų teiginiai, neva teismas apie UAB „Žydrūno medis“ neturėjimą pakankamai lėšų sprendė pagal byloje esančius duomenis, apie skolą VMI ir VSDFV, yra nepagrįsti.
19.6. Nepagrįsti apeliantų teiginiai, neva bankroto administratoriaus pateiktos pažymos, parengtos pagal bankroto administratoriui perduotus pirminius dokumentus, paneigia ieškovės tvirtinimą, kad ginčijamų mokėjimų metu bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais.
19.7. Pažymėtina, jog atsakovai vadovaujasi pažyma, kurioje neįtraukta informacija apie atsakovams mokėtinas ir išmokėtas sumas.
19.8. Aplinkybė, jog pažymose pateikti duomenys apie bendrovės pajamas 2013-12-31–2016-03-31 laikotarpiu, o ne 2015-01-15–2016-01-15 laikotarpiais, nepaneigia šiose pažymose esančių duomenų.
19.9. Administratorius nustatė, jog bendrovė, vykdydama veiklą, pylė kurą, pirko medieną, tačiau nė vienas iš paslaugos teikėjų, medienos pardavėjų nepateikė prašymo patvirtinti finansinius reikalavimus, vadinasi, darytina išvada, jog arba šie kreditoriai nepateikė prašymų dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo (jie turi tokią teisę ir bankroto procese dažna situacija, kai kreditoriai neteikia prašymo, žinodami, jog bendrovė neturi turto ir jų reikalavimai nebus patvirtinti), arba iš bendrovės turimų lėšų buvo su jais atsiskaityta, tačiau bankroto administratoriui nebuvo perduoti tai patvirtinantys dokumentai. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, jog bendrovė neturėjo pakankamai lėšų laiku ir tinkamai vykdyti įsipareigojimus visiems kreditoriams.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
21. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė visų reikšmingų faktinių aplinkybių, pažeidė materialines teisės normas ir nukrypo nuo LAT suformuotos teismų praktikos. Teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
22. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
23. Apeliantų teigimu, teismas, taikydamas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, priteisė iš atsakovų didesnes pinigų sumas, nei atsakovams buvo išmokėta, taip pažeisdamas šio įstatymo nuostatas. Teismas priteisė iš atsakovų pinigines sumas, kurių jie nebuvo gavę, t. y. 15 procentų GPM, kurį UAB „Žydrūno medis“ išskaičiavo iš atsakovams mokėtinų sumų (2015-01-02 Negyvenamų patalpų nuomos sutartis Nr. 2015/01/02, sudaryta su T. R., 2015-01-02 Savivarčio nuomos sutartis Nr. 15-1, sudaryta su V. G.. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip visiškai nepagrįstą. Apeliantai nepaneigė, jog T. R. buvo išmokėta mažesnė nei 28 600,00 Eur suma, o V. G. mažesnė nei 12 350,00 Eur suma. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog nuo šių sumų gyventojų pajamų mokestis nebuvo sumokėtas, o atsakovų teiginiai, neva jie gavo mažesnes sumas, paneigti byloje esančiais ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais ir liudytojos Ž. D. parodymais.
24. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas netinkamai taikė CK 6.930¹ straipsnį, nes apsiribojo tik viena sąlyga, t. y. kad ginčijamų atsiskaitymų metu bendrovė buvo skolinga pirmos eilės kreditoriui – VMI. Teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl antrosios privalomos šios CK 6.930¹ straipsnio taikymo sąlygos, t. y. kad ginčo atsiskaitymo momentu bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą vertina kritiškai.
25. Kaip nurodė ieškovė, UAB „Žydrūno medis“ skolos atsirado 2014 m. ir augo. Jei UAB „Žydrūno medis“ būtų turėjusi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, su jais ir būtų atsiskaitoma, o ne priešingai – mokama tik atsakovams, o skolos kitiems kreditoriams didinamos. Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad nors UAB „Žydrūno medis“ buvęs akcininkas ir direktorius Ž. A. teigė, kad turėjo lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau jis negalėjo paaiškinti, kur tos tariamai buvusios lėšos yra ir kur jos dingo, kodėl nebuvo vykdomi atsiskaitymai su visais kreditoriais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog jei buvo atsiskaitoma su atsakovais, siekiant tęsti bendrovės veiklą, tai tokie veiksmai buvo atlikti dėl to, kad bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada laikytina teisinga ir pagrįsta.
26. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas aiškiai ir konkrečiai išdėstė faktines aplinkybes, nurodė, jog pagal deklaracijas nustatyta, jog UAB „Žydrūno medis“ išmokėjo T. R. 28 600,00 Eur, V. G. 12 350,00 Eur, jog dar iki sutarčių su atsakovais sudarymo UAB „Žydrūno medis“ buvo neatsiskaičiusi su kitais kreditoriais, buvo nutrauktos sutartys, išduoti vykdomieji raštai, bankroto byloje patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie atsirado 2014 m. sausio 31 d., tai yra anksčiau, nei buvo sudarytos sutartys su atsakovais, jog, pagal liudytojos Ž. D., tvarkiusios buhalterinę apskaitą, parodymus, ji apie sudarytas nuomos sutartis nieko nežinojo, o UAB „Žydrūno medis“ direktorius jai nurodė, jog V. G. 2015 m. buvo išmokėta 12 350,00 Eur, o T. R. 28 600,00 Eur. Ieškovės pateikta pažyma apie kreditorius ir jų kitimą patvirtina, kad ieškovės skolos kitiems kreditoriams atsirado 2014 m. sausio 31 d. (anksčiau, nei atsakovai sudarė nuomos sutartis) ir jos nuolat augo. Konkrečiai ieškovo skola „Sodrai“ atsirado 2014 m. spalio mėn. ir didėjo. Skola VMI atsirado 2014 m. birželio mėn. Kitiems kreditoriams skolos taip pat atsirado anksčiau, nei atsakovams buvo padarytos išmokos, t. y. UAB „Girmedis“ 2987,52 Eur skola atsirado 2014 m. rugpjūčio 15 d.; AB „Debt Capital Management“ 2301,09 Eur skola atsirado 2014 m. rugsėjo 4 d.; UAB „TELE2“ 825,32 Eur skola atsirado 2014 m. sausio 31 d.; M. R. IĮ 4144 Eur skola atsirado 2014 m. liepos 9 d.; KB „Surblys ir ko“ 2033,13 Eur skola atsirado 2014 m. gruodžio 9 d.; UAB „Baltic Transline“ 435,60 Eur skola atsirado 2015 m. rugsėjo mėn.; antstoliui J. P. 102,83 Eur skola atsirado 2015 m. vasario mėn.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, Turto areštų registro duomenys patvirtina, jog nuo 2014 m. rugsėjo 23 d. UAB „Žydrūno medis“ turtas buvo areštuotas, buvęs bendrovės direktorius Ž. A. patvirtino, jog nuo areštų pradžios turėjo finansinių problemų ir negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl atsiskaitymus vykdė su kreditoriais (ypač mokėjo mokesčius valstybei) iki to momento, kai buvo areštuotos bendrovės sąskaitos, kai lėšų neturėjo pakankamai, atsiskaitė tik su tais kreditoriais, kurie buvo svarbūs bendrovės veiklos vykdymui. Nustatyta, jog bendrovė turėjo skolų taip pat ir trečios eilės kreditoriams dar iki sutarčių su atsakovais sudarymo, buvo nutraukta lizingo sutartis, pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB „Žydrūno medis“ neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais.
28. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kuris remdamasis CK 6.930¹ straipsnyje išdėstytomis teisės normomis, byloje esančių įrodymų visuma apie skolas kitiems kreditoriams, kurios atsirado anksčiau nei atsakovams, padarė pagrįstą išvadą, jog 2015 m. sausio 15 d. ir vėliau UAB „Žydrūno medis“ neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais ir atsiskaitydama su atsakovais pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eiliškumo tvarką.
29. Pagal CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis).
30. CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Taigi konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka.
31. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad, pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-403/2018).
32. Byloje įrodyta, jog nepaisant priežasčių, dėl ko tiksliai negalima nustatyti, kada atsakovams buvo atlikti mokėjimai, vienareikšmiškai aišku, kad nurodyti mokėjimai (pradedant pirmuoju) buvo atlikti po 2015 m. sausio 2 d. sudarytų nuomos sutarčių. Net jei pirmas mokėjimas (pagal atsakovo T. R. pateiktus kasos išlaidų orderius) buvo atliktas 2015-01-15 T. R. (1870,00 Eur suma), jis jau buvo padarytas pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, kadangi ieškovo skola (pirmesnės (trečios) eilės kreditoriams) „Sodrai“ atsirado 2014 m. spalio mėn. ir didėjo. Skola VMI atsirado 2014 m. birželio mėn. Kitiems kreditoriams skolos taip pat atsirado anksčiau, nei atsakovams buvo padarytos išmokos, t. y. UAB „Girmedis“ 2987,52 Eur skola atsirado 2014 m. rugpjūčio 15 d.; AB „Debt Capital Management“ 2301,09 Eur skola atsirado 2014 m. rugsėjo 4 d.; UAB „TELE2“ 825,32 Eur skola atsirado 2014 m. sausio 31 d.; M. R. IĮ 4144.00 Eur skola atsirado 2014 m. liepos 9 d.; KB „Surblys ir ko“ 2033,13 Eur skola atsirado 2014 m. gruodžio 9 d. ir t. t. Nurodyti įsiskolinimai tebeegzistavo ir Klaipėdos apygardos teismui 2016 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-912-513/2016 iškėlus bankroto bylą ieškovei, kurioje patvirtinti 38 810,87 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad BUAB „Žydrūno medis“ yra neatsiskaičiusi tiek su pirmos eilės kreditoriais (darbuotojais), tiek su antros eilės (Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba), tiek su trečios eilės kreditoriais. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės atlikti mokėjimai atsakovams pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvųjį mokėjimų eiliškumo reikalavimą, kadangi ieškovė tuo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti.
33. Apeliantai taip pat teigia, jog į pažymą nėra įtraukti visi bendrovės duomenys apie gautas pajamas, pateiktos pažymos neatspindi visų bendrovės gautų ir turėtų pajamų byloje aktualiu laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais, nepaneigė pažymose esančios informacijos teisingumo. Pažymėtina, kad nurodytuose pažymose yra ir duomenys apie laikotarpiu nuo 2015-01-15 iki 2016-01-15 bendrovės turėtas lėšas ir įsipareigojimus kreditoriams. Pažymėtina, kad jei pažymoje trūksta vieno orderio, tai nereiškia, jog iš esmės keičiasi bendrovės finansinė būklė (turimos lėšos ir įsipareigojimai kreditoriams). Sąskaitos faktūros nepatvirtina pinigų gavimo fakto ir neturi jokios įtakos pažymose nurodytiems duomenims apie bendrovės kasoje turimas lėšas. Sąskaita faktūra patvirtina prekės (paslaugos) pardavimą, bet nepatvirtina piniginių lėšų gavimo. Sutikdama su ieškove, teisėjų kolegija pažymi, kad, atsakovams nepaneigus ieškovės pateiktose pažymose esančių duomenų apie bendrovės turimas lėšas ir įsipareigojimus, nepagrįsti atsakovų argumentai, neva pažymos patvirtina, jog bendrovė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais. Pabrėžtina, kad aplinkybė, jog pažymose pateikti duomenys apie bendrovės pajamas 2013-12-31–2016-03-31 laikotarpiu, o ne 2015-01-15–2016-01-15 laikotarpiu, nepaneigia šiose pažymose esančių duomenų byloje aktualiu laikotarpiu.
34. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pažymoje apie UAB „Žydrūno medis“ lėšas ir įsipareigojimus, parengtoje pagal bankroto administratoriui perduotus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, galutinė bendrovės neįvykdytų kreditinių reikalavimų suma 2015 m. sausio 31 d. sudaro 96 065,54 Eur, 2016 m. kovo 31 d. sudaro 111.402,64 Eur. Pažymoje apie UAB „Žydrūno medis“ lėšas ir įsipareigojimus, darant prielaidą, kad bendrovė atsiskaitė su T. R. tomis dienomis, kaip nurodyta jo pateiktuose kasos išlaidų orderiuose, nurodyta, kad galutinė bendrovės neįvykdytų kreditinių reikalavimų suma 2015 m. sausio 31 d. sudaro 108 528,20 Eur, 2016 m. kovo 31 d. – 111 098,64 Eur. Pažymoje apie UAB „Žydrūno medis“ kreditorius, su kuriais nebuvo atsiskaityta, skolos atsiradimo datą ir kitimą nurodyta, kad galutinis bendrovės skolos kreditoriams likutis 2016 m. kovo 31 d. sudaro 38 810,86 Eur.
35. Taigi, įvertinus byloje esančius duomenis apie ieškovės turėtas pinigines lėšas ir skolinius įsipareigojimus ginčijamų sandorių atlikimo metu, akivaizdu, kad ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems atsiskaitymams atlikti, apeliantams atlikti ginčijami mokėjimai pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvųjį mokėjimų eiliškumo reikalavimą, todėl sandoriai negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
36. Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovai yra sąžiningi ir neturėjo jokios prievolės ir galimybės tikrinti bendrovės mokumą ar išskaičiuoti iš jiems mokėtinos nuomos mokesčio sumos gyventojų pajamų mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai, o įstatymai bei teisės principai gina sąžiningo asmens teises, yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog ginčijant įstatyme nustatytą atsiskaitymo eiliškumo tvarką nėra būtina nustatyti šalių sąžiningumo ar nesąžiningumo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, taikant ir aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas teisės normas ieškovas turi įrodyti dvi aplinkybes: kad bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais; kad atsiskaitant buvo pažeistas atsiskaitymo eiliškumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015; 2017-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017). Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus, konstatavo, jog ieškovė įrodė anksčiau nurodytų sąlygų egzistavimą ir pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį visiškai.
Dėl bylos procesinės baigties
37. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, apeliantų T. R. ir V. G. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 straipsnis). Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Žydrūno medis“ su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas – 500,00 Eur išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Šias išlaidas teisėjų kolegija vertina kaip pagrįstas, atitinkančias CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, pakeistu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas visas priteisia iš apelianto (CPK 93 ir 98 straipsniai).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Žydrūno medis“, juridinio asmens kodas 303087013, 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.