Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023 m. spalio 30 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovo 2023 m. rugpjūčio 22 d. atsakymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl 2023 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi su pakartotiniu prašymu. Klaipėdos AVPK 2023 m. rugsėjo 7 d. atsakymas į pakartotinį prašymą taip pat buvo neišsamus ir neargumentuotas, todėl kreipėsi su skundu į Komisiją. Komisija išsprendusi pareiškėjo skundo priėmimo klausimą priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė skundą priimti nagrinėti, motyvuodama, jog tokių skundu nagrinėjimas nepatenka į Komisijos kompetencijos ribas.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra nepagrįstas, neaiškus, prieštarauja Klaipėdos AVPK pozicijai, sprendžiant skundo priėmimo klausimą buvo netinkamai įvertintas ginčo dalykas, todėl Sprendimas privalo būti panaikintas.

Atkreipia dėmesį, kad minėtas Klaipėdos apygardos teismo nutarimas įsiteisėjo jo paskelbimo dieną, todėl darytina išvada, kad paskirtos administracinės poveikio priemonės terminas yra nuo 2023 m. birželio 29 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d.

Vadovaujantis ANK nuostatomis už asmeniui paskirtos administracinio poveikio priemonės vykdymą yra atsakinga šią teisę suteikusi institucija t. y. valstybės įmonė „Regitra“. Klaipėdos AVPK laikosi pozicijos, jog jis neturi pareigos pareiškėjui išaiškinti jo privalomus atlikti veiksmus siekiant susigrąžinti prarastą teisę vairuoti transporto priemones, tačiau tai vis tiek buvo padaryta. Taip pat Klaipėdos AVPK nėra įgaliota institucija aiškinti teismo nutarimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 21R2-130 (AG2-131/15-2023) (b. l. 3-5), teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į atsakovą prašydamas išaiškinti, kada baigiasi administracinio nusižengimo byloje paskirtos specialiosios teisės - vairuoti transporto priemones, atėmimo terminas. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad 2023 m. kovo 23 d. padarė administracinį nusižengimą, todėl Klaipėdos AVPK priėmė Nutarimą, kuris buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-158-606-2023. Pareiškėjas prašė atsakovo informuoti kada baigsis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, ar turi sumokėti baudą ir kokią sumą, kokias priėmones turi įgyvendinti prieš pradedant dirbti vairuotoju.

Atsakovas 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 30-S-8095 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 7) informavo pareiškėją, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra nuo 2023 m. birželio 29 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d. Paaiškino, jog asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, šią teisę gali atgauti tik užbaigęs papildomus vairuotojų mokymus. Pažymėjo, kad dėl teisės vairuoti transporto priemonės grąžinimo privaloma kreiptis į valstybės įmonę „Regitra“. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskirtos baudos mokėjimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jo netenkino anksčiau minėto Klaipėdos AVPK atsakymo turinys, todėl kreipėsi su skundu į Komisiją. 2023 m. rugsėjo 13 d. Komisijai pateiktame skunde pareiškėjas jos prašė panaikinti Klaipėdos AVPK 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. 30-S-8095 „Dėl informacijos pateikimo“ ir nustatyti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą.

Komisija išsprendusi pareiškėjo skundo priėmimo klausimą priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti priimti skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai. Sprendime Komisija nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir IAGNTĮ) 5 straipsnio 1 bei 2 dalimis, Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, tačiau nesprendžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 bei 3 dalyse nurodytų ginčų.

Sprendime taip pat akcentuojama, kad Komisija nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Konstatuojama, kad Komisijos kompetencijai nėra priskirta nagrinėti ginčus, kylančius iš paskirtų administracinių nuobaudų bei administracinių poveikio priemonių vykdymo, toks ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismuose, todėl vadovaudamasi ĮAGTNTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto bei 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

IAGNTĮ 5 straipsnio 2 dalis numato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.

Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia: 1) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų administracinių ginčų (bylų); 2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai nustato kitokią ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarką (ĮAGNTĮ 5 straipsnio 3 dalis).

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis numato, kad Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Komisijos kompetencijai priskirta spręsti ginčus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija nenagrinėja bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai.

Pagrindinis kriterijus, pagal kurį yra atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, prigimtis ir pobūdis. Sprendžiant dėl kilusio ginčo prigimties, reikšminga aplinkybė yra suinteresuoto asmens teismui teikiami reikalavimai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. T-16-11). Sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, lemiamos reikšmės neturi skundžiamo veiksmo išraiškos forma ar reikalavimo įforminimo lingvistinės formuluotės (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis). Teismas, spręsdamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinio padalinio atsisakymo priimti nagrinėti skundą teisėtumą bei pagrįstumą, privalo įvertinti pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų prigimtį ir pobūdį.

Vertinant pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 8 d. prašymo ir atsakovo 2023 m. rugpjūčio 22 d. atsakymo turinį akivaizdu, kad ginčas šioje byloje keliamas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarimu pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės vykdymo. Pareiškėjas prašė atsakovo išaiškinti kaip privalo būti vykdomas Klaipėdos apygardos teismo nutarimas ir jo netenkino atsakovo pateiktas atsakymo turinys.

Vadovaujantis ANK 22 straipsnio 1 dalimi administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Padariusiam administracinį nusižengimą asmeniui gali būti skiriamos šios administracinės nuobaudos: 1) įspėjimas; 2) bauda; 3) viešieji darbai (ANK 23 straipsnio 1 dalis).

ANK 27 straipsnio 1 dalis teigia, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos šios administracinio poveikio priemonės: 1) asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas; 2) asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas; 3) įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose); 4) draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose; 5) draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. Specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Surašant administracinį nurodymą, siūlomas specialiosios teisės atėmimo terminas gali būti skaičiuojamas dienomis (ANK 28 straipsnio 1 dalis).

Remiantis ANK 673 straipsnio 1 dalimi nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę atlieka ir su šio nutarimo vykdymu susijusius klausimus sprendžia nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas). Tuo tarpu ANK 681 straipsnis reglamentuoja, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės medžioti, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, teisės naudoti elektroninių ryšių išteklius, teisės užsiimti radijo mėgėjų ir kitų radijo stočių naudotojų veikla) atėmimą vykdo specialiąją teisę suteikianti institucija.

Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 673 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog skundus dėl nutarimus skirti administracines nuobaudas vykdančių institucijų ir dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų veiksmų nagrinėja apylinkės teismai, laikydamiesi šio kodekso XXXIV ir XXXVI skyriuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip administracinio nusižengimo tyrimo subjektai. Todėl administracinis teismas, svarstantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar pareiškėjo reikalavimai siejami su viešojo administravimo sritimi. (žr. pvz. LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-728-602/2021; 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2217-629/2021 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įvykdė administracinį nusižengimą, ko pasekmėje Klaipėdos AVPK jo atžvilgiu priėmė Nutarimą. Nutarimas buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarimu, tačiau pareiškėjui vis tiek buvo paskirta administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė. Vadovaujantis ANK 673 straipsnio 1 dalies bei ANK 681 straipsnio nuostatomis, Klaipėdos AVPK kaip institucija priėmusi nutarimą skirti administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, yra atsakinga už jų vykdymo kontrolę, o ginčų, kylančių iš administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių vykdymo, sprendimas yra priskirtas bendrosios kompetencijos teismams.

Remiantis anksčiau išdėstytu konstatuotina, jog Komisija Sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo skunde keliami reikalavimai nėra susiję su viešuoju administravimu, skundas nepriskirtinas nagrinėti Komisijai ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą darytina išvada, kad Komisija spręsdama pareiškėjo M. S. skundo priėmimo klausimą tinkamai taikė teises normas, pagrįstai nurodė, jog skundas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. 21R2-130 (AG2-131/15-2023) paliktinas nepakeistu.

Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinių skundo reikalavimų panaikinti Klaipėdos apskrities VPK 2023 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. 30-S-8095 bei įpareigoti Klaipėdos AVPK iš naujo pateikti atsakymą į pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 8 d. prašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.