- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- eAS-728-602/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00348-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- G. U.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos Utenos valdyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. U. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. U. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. U. kreipėsi su skundu į teismą ir prašė panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos (toliau – ir Valdyba) 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštą ,,Dėl tyrimo pradėjimo“ Nr. (17.2)-AD5-16646 ir įpareigoti atsakovą supažindinti pareiškėją arba jo įgaliotą asmenį su atlikto administracinio tyrimo medžiaga.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Teismas visų pirma nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 12 d. pateikė Valdybai prašymą ,,Dėl tyrimo pradėjimo“ atlikti tyrimą dėl galimai padarytų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnį. Atsakydamas į pareiškėjo 2021 m. liepos 12 d. prašymą, atsakovas 2021 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (17.2)-AD5-15004 ,,Dėl tyrimo pradėjimo“ informavo pareiškėją, jog atlikus tyrimą nenustatyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimai. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymu ,,Dėl susipažinimo su medžiaga“ kreipėsi į Valdybą ir prašė leisti susipažinti su atlikto tyrimo medžiaga, siekiant apskųsti 2021 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. (17.2)-AD5-15004 ,,Dėl tyrimo pradėjimo“, tačiau atsakovas 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. (17.2)-AD5-16646 ,,Dėl tyrimo pradėjimo“ atsisakė pareiškėjui pateikti atlikto tyrimo medžiagą.
Įvertinęs pareiškėjo 2021 m. liepos 12 d. prašymą ,,Dėl tyrimo pradėjimo“, 2021 m. rugpjūčio 16 d. prašymą ,,Dėl susipažinimo su medžiaga“ ir skundžiamą Valdybos 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštą Nr. (17.2)-AD5-16646 ,,Dėl tyrimo pradėjimo“, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas siekia gauti susipažinimui Valdybos atlikto tyrimo dėl galimai padarytų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnį medžiagą. Taigi, teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimai siejami ne su viešojo administravimo sritimi, tačiau yra susiję su administracinių nusižengimų teisena.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas apibendrino, kad tarp pareiškėjo ir Valdybos yra susiklostę Administracinių nusižengimų kodekso reguliuojami teisiniai santykiai, o administraciniai teismai nenagrinėja bylų, kylančių iš administracinių nusižengimų teisenos.
Taigi, teismas konstatavo, kad pareiškėjo keliamas ginčas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėjas teigia, kad, neturėdamas pagrindo abejoti klaidingu apskundimo tvarkos išaiškinimu, pasinaudojo apeliacijos teise ir ABTĮ nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad atsakovo sprendimas yra viešojo administravimo subjekto priimtas aktas, todėl buvo įsitikinęs, jog skundą administraciniam teismui pateikė pagrįstai pagal ABTĮ nustatytą bei jam išaiškintą apskundimo tvarką. Atkreipia dėmesį, kad dėl atsakovo atlikto tyrimo pagal pareiškėjo 2021 m. liepos 12 d. prašymą, su kuriuo atsakovas nesupažindino pareiškėjo, Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atisakyta priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas skunde prašo panaikinti Valdybos 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštą ,,Dėl tyrimo pradėjimo“ Nr. (17.2)-AD5-16646 ir įpareigoti atsakovą supažindinti pareiškėją arba jo įgaliotą asmenį su atlikto administracinio tyrimo medžiaga. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį ir į bylą pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas iš esmės siekia susipažinti su Valdybos atlikto tyrimo medžiaga dėl galimai padarytų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų pagal Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą.
Institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip administracinio nusižengimo tyrimo subjektai. Todėl administracinis teismas, svarstantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar pareiškėjo reikalavimai siejami su viešojo administravimo sritimi. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundo reikalavimai susiję ne su viešojo administravimo sritimi, o su administracinių nusižengimų teisena.
Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013). ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Atsižvelgiant į aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė priimti pareiškėjos skundą nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka, šis atsisakymas priimti skundą neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į kompetentingą bendrosios kompetencijos teismą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, administracinių nusižengimų bylas nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, todėl pareiškėjos skundu keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjo skundžiamame rašte nurodyta apskundimo tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau tokiu atveju neteisingos apskundimo tvarkos nurodymas negali būti laikoma priežastimi nagrinėti tokį skundo reikalavimą administraciniame teisme, nepaisant įtvirtintų teismingumo taisyklių. Neteisingai nurodytas rūšinis teismingumas gali būti aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą teismui, jeigu jis būtų praleistas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo G. U. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.