Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Myretai Deltuvienei ir Eglei Valinčienei dalyvaujant pareiškėjai M. O. G., suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei J. B., S. M., V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. O. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, S. M., V. K. dėl pastato valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklauso 238,02 kv.m. statinio, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei nustatyti, kad jai nuosavybės teise priklauso 143,78 kv.m. statinio, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyto iš S. M., a.k. (duomenys neskelbtini) (37-39 b.l.).

Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2000 m. kovo 30 d. įvykusio Užgirių žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo nutarimu buvo paskirta pajų grąžinimo komisija, kuri jai už pajus, turėtus Užgirių žemės ūkio bendrovėje, perdavė veršidės, esančios (duomenys neskelbtini), pastato dalį už (duomenys neskelbtini), Lt, traktorių JUMZ už (duomenys neskelbtini), du veršelius už 500 Lt, paršelius už 1885,00 Lt. Šis išvardytas turtas jai buvo perduotas pagal 2001 m. kovo 21 d. pajų atidavimo-priėmimo aktą. Paaiškino, kad perėmusi gautą už pajus turtą ji juo pradėjo naudotis nuo 2001 m. kovo mėn. 21 d. savo reikmėms, veršidžių pastato dalyje įsirengė tvartą, kuriame augino ir šiuo metu augina gyvulius, šiuo pastatu naudojasi kaip savu, jį prižiūri ir rūpinasi jo būkle. Nurodė, kad pagal 2004 m. liepos 4 d. pasirašytą tarpusavio sutartį iš S. M. už 50,00 Lt nusipirko jai priklausančią taip pat už pajus iš Užgirių žemės ūkio bendrovės gautą dalį veršidės pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigė, kad nors nuosavybės teisės į minėtos veršidės pastato dalį pagal 2001 m. kovo 21 d. pajų atidavimo-priėmimo aktą ji nėra įregistravusi ir įsigyjant iš S. M. pastato dalį pirkimo-pardavimo sutartis notarine tvarka nebuvo sudaryta, tačiau dalis veršidės pastato jai priklauso teisėtai, iki šiol ji naudojasi ja kaip savo. Norėdama priklausančias pastato dalis perleisti anūkui pareiškėja sužinojo, kad to padaryti negali, nes pastato dalys neįteisintos kaip jos nuosavybė VĮ Registrų centre, pastatas stovi ant valstybinės žemės. Todėl prašo nustatyti pastato dalies valdymo nuosavybės teise juridinį faktą, kad galėtų įregistruoti nuosavybės teises į jį.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime (56-59 b.l.) išdėstytus argumentus ir prašė pareiškimą atmesti, kadangi pareiškėja neįrodė savo pareiškimo pagrįstumo, mano, kad pareiškimas turi būti teikiamas kitu pagrindu.

Suinteresuotas asmuo S. M. pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir patvirtina, kad 2000-03-30 vykęs visuotinis Užgirių žemės ūkio bendrovės narių susirinkimas nutarė už turėtus pajus paskirti jai dalį pastato – dalį veršidžių, esančių (duomenys neskelbtini). Pagal 2001-03-21 pajų atidavimo-priėmimo aktą jai buvo perduota dalis veršidžių, esančių (duomenys neskelbtini). Savo priklausančią 143,78 kv.m. šių pastatų dalį ji 2004-07-07 už 50 Lt pagal pasirašytą sutartį pardavė pareiškėjai (68-69 b.l.). Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo S. M. palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus.

Suinteresuotas asmuo V. K. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Patvirtino, kad 2000-03-30 vykęs visuotinis Užgirių žemės ūkio bendrovės narių susirinkimas nutarė už turėtus pajus paskirti jam, pareiškėjai ir S. M. dalį pastato – dalį veršidžių, esančių (duomenys neskelbtini). Pagal 2001-03-21 pajų atidavimo-priėmimo aktą jam buvo perduota dalis veršidžių, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad tiek jis, tiek pareiškėja iki šiol naudojasi gauta už pajus minėtų veršidžių dalimi (70-71 b.l.). Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo V. K. palaikė savo atsiliepime išdėstytus motyvus.

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (76 b.l.), pateiktame atsiliepime prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (49-51 b.l.).

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjos M. O. G. pareiškimą atmesti, kadangi pareiškėja neįrodė prašomam patvirtinti faktui būtinų sąlygų, todėl jos pareiškimas negali būti tenkinamas. Mano, kad pareiškėja, norėdama įregistruoti nuosavybės teisę į statinio dalį, turėtų reikšti teisme pareiškimą kitu pagrindu, t.y. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį (49-51 b.l.).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (74 b.l.), pateiktame atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja pareiškėjos prašomo juridinio fakto nustatymui, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (63 b.l.).

Pareiškimas netenkintinas.

Pareiškėja, siekdama įregistruoti nuosavybės teisę į statinį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklauso 238,02 kv.m. minėto statinio, įgyto pagal 2001-03-21 pajų atidavimo-priėmimo aktą, ir 143,78 kv.m. minėto statinio, įsigyto 2004-07-04 iš S. M. pagal pasirašytą tarpusavio sutartį.

Pareiškėja savo reikalavimą grindžia CPK 444 str. 2 d. 5 P. ir remiasi į nagrinėjamą bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: 2000 m. kovo 30 d. įvykusio Užgirių žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo nutarimu, kuriuo buvo paskirta pajų grąžinimo komisija, kuri 2001 m. kovo 21 d. pajų atidavimo-priėmimo aktu jai už pajus, turėtus Užgirių žemės ūkio bendrovėje, perdavė veršidės, esančios (duomenys neskelbtini), pastato dalį už 8666,00 Lt, traktorių JUMZ už 3769,00 Lt, du veršelius už 500 Lt, paršelius už 1885,00 Lt (4, 5-12 b.l.), o taip pat 2004-07-04 su S. M. pasirašyta sutartimi (32 b.l.) bei Nekilnojamojo daikto statinio, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byla (13-31 b.l.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas, pareikštas CPK 444 str. 2 d. 5 p. pagrindu dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka; be to, kasacinis teismas nurodė, jog valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra visos būtinos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; ir kt.).

Todėl iš paminėto spręstina, kad pareiškėjos M. O. G. pareiškimas galėtų būti patenkintas tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad yra visos aukščiau paminėtos sąlygos.

Byloje turėjo būti įrodyti, jog pareiškėja turėjo nuosavybės teisę į ginčo pastatą patvirtinančius dokumentus, bet jie yra dingę. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė šios aplinkybės. Pareiškėja, siekdama įrodyti pareikštą reikalavimą, privalėjo įrodyti ne tik faktą, kad Užgirių žemės ūkio bendrovė už pajus perdavė jai nuosavybės teises į ginčo pastato dalį ir kad iš S. M. nusipirko jai priklausančią ginčo pastato dalį, bet ir tai, kad ši bendrovė ir S. M. (ankstesni savininkai) ginčo pastato dalis valdė nuosavybės teise, nes naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę turto savininkai (CK 4.48 str.). Nagrinėjamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo pastatas nuosavybės teise priklausė Užgirių žemės ūkio bendrovei ir vėliau jo dalis - S. M.. Pareiškėja savo reikalavimams pagrįsti remiasi 2000 m. kovo 30 d. įvykusio Užgirių žemės ūkio bendrovės visuotinio narių susirinkimo nutarimu, tačiau į nagrinėjamą bylą šio dokumento nėra pateikusi. Kitus pateiktus byloje rašytinius įrodymus, t.y. 2001 m. kovo 21 d. pajų atidavimo-priėmimo aktą (4 b.l.) ir Užgirių žemės ūkio bendrovės 2001 m. kovo 22 d. visuotinio ataskaitinio pajininkų susirinkimo protokolą Nr.1(5-13 b.l.) teismas vertina kaip nepakankamus prašomam juridiniam faktui nustatyti, kadangi 2001 m. kovo 21 d. pajų atidavimo-priėmimo akte nėra nurodyta jokių perduodamo veršidės pastato realinių ir idealinių dalių, o Užgirių žemės ūkio bendrovės 2001 m. kovo 22 d. visuotinio ataskaitinio pajininkų susirinkimo protokole Nr.1 nėra duomenų apie turto, skirto pajų grąžinimui, perdavimo pareiškėjai M. O. G..

Taip pat teismas atmeta kaip neturintį įrodomosios galios pareiškėjos pateiktą 2004 m. liepos 4 d. sutartį (32 b.l.), kuria pareiškėja įrodinėja nuosavybės teisę į 143,78 kv.m. ginčo pastato – veršidžių dalį, kurią ji neva įsigijo iš S. M., kadangi kaip matyti iš pateiktos sutarties, o taip pat ir iš pareiškėjos bei suinteresuoto asmens S. M. paaiškinimų, nekilnojamojo daikto dalis iš S. M. nebuvo įgyta laikantis įgijimo metu galiojusių įstatymų. Sandorio sudarymo metu galiojusiame CK 6.393 str. 1 d. įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, išskyrus bankroto proceso metu sudaromas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis. Šio straipsnio 2 d. pažymima, jog formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. Pateiktoje 2004-07-04 sutartyje nėra nurodyta nei parduodamo pastato dalis, nei jo vieta. Minėtoje sutartyje nurodyta tik tai, kad pardavėja S. M. įsipareigoja pareiškėjai parduoti jai priklausančių pastato dalį, gautą iš Užgirių žemės ūkio bendrovės už pajus. Ši sutartis turi tik preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties požymius. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad tarp sandorio šalių buvo sudaryta ir notariškai patvirtinta nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, todėl konstatuotina, jog nekilnojamasis daiktas nebuvo įgytas laikantis įgijimo metu galiojusių įstatymų.

Pareiškėja, prašydama nustatyti pastato-veršidės valdymo nuosavybės teise faktą, nurodo konkrečias šio pastato dalis, kurias nustatė tik iš parengtos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (13-31 b.l.), tačiau minėta kadastrinių matavimų byla nėra registruota Nekilnojamojo turto registre, be to neaišku kaip buvo apskaičiuotos šios konkrečios dalys. Todėl teismas taip pat nesiremia šiuo pareiškėjos pateiktu įrodymu, kadangi šioje konkrečioje situacijoje laiko jį nepatikimu.

Nors suinteresuoti asmenys V. K. bei S. M. nurodė, kad su pareiškėjos reikalavimais sutinka ir patvirtino, jog 2000-03-30 vykęs visuotinis Užgirių žemės ūkio bendrovės narių susirinkimas nutarė už turėtus pajus paskirti pareiškėjai dalį pastato – dalį veršidžių, esančių (duomenys neskelbtini), o taip pat kad pareiškėja iki šiol naudojasi gauta už pajus minėtų veršidžių dalimi, tačiau teismas sprendžia, kad šių suinteresuotų asmenų parodymai nėra pakankami nustatyti faktui, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo dalį ginčo pastato. Teismas mano, kad minėtų suinteresuotų asmenų parodymai galėtų būti reikšmingi, jeigu pareiškėja savo teises gintų kitu pagrindu, t.y. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija patvirtina, kad statinys, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas viešame registre; statinys yra valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, žemės sklypas šio statinio eksploatacijai nėra suformuotas (42 b.l.).

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.

Taigi apibendrinant aukščiau išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pareiškėjos 2016-01-21 pareiškimas dėl pastato valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo (37-39 b.l.) nepagrįstas leistinais įrodymais, todėl netenkintinas - CPK 178 str.

Iš pareiškėjos priteistina valstybei 6,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu - CPK 96 str., 443 str.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 str., 446 str., 137 str. 2 d. 1 p., 290 str., 291 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos M. O. G. pareiškimo dėl pastato valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo.

Priteisti iš pareiškėjos M. O. G. valstybei 6,48 Eur (šešis eurus 48 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.