Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinio nusižengimo protokolas surašytas

A. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, per nustatytą laikotarpį Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė 2017 m. ir 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 1 d., o 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., tačiau metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2017 m. ir 2018 m. buvo pateiktas tik 2020 m. vasario 12 d. Tokiais veiksmais A. J. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

A. J. teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė ne piktybiškai, o dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių. Paaiškino, kad 2017 m. įvyko konfliktas su bendrove, tvarkiusia UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, kai jos direktorė telefoniniams sukčiams perdavė aptarnaujamų įmonių banko sąskaitų kodus, po ko užtruko buhalterinių dokumentų perdavimas, buhalterio paieškos, finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymas, surinkti visus dokumentus praktiškai pavyko tik 2020 m. vasario 12 d., tą dieną finansinius dokumentus ir pridavė Juridinių asmenų registrui. Prašė neskirti baudos, skirti tik įspėjimą, pasižada ateityje laiku teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, nurodė, kad gailisi dėl padaryto nusižengimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ir už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 10 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi vykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registrui privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 1 d., o 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d.

Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 7 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo apie UAB (duomenys neskelbtini) duomenimis, bendrovės direktoriumi nuo 2014 m. liepos 1 d. yra paskirtas A. J., finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., o finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d., UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. ir 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti 2020 m. vasario 12 d. (b. l. 6-9).

Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų, pirmiau aptartų ir teismo ištirtų duomenų daroma išvada, kad A. J., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, turėdamas pareigą Juridinių asmenų tvarkytojui įstatymų nustatytu laiku pateikti bendrovės metinių ataskaitų rinkinius, to nepadarė. Būtent toks įstatymų tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad bendrovės metinių ataskaitų rinkiniai registrui pateikti 2020 m. vasario 12 d., taigi ši pareiga buvo įvykdyta po termino ir tai nešalina įmonės vadovo atsakomybės. Pagal nustatytas aplinkybes aptariama A. J. veika protokole teisinga kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nuobaudos skyrimo

ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios normos dispozicijoje numatyto nusižengimo padarymą skiriama bauda nuo 200 Eur iki 3 000 Eur.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą – nusižengimas formalus, realios žalos nesukėlė, padarytas nepiktybiškai (teisme A. J. paaiškino, kad 2017 m. įvyko konfliktas su bendrove, tvarkiusia buhalterinę apskaitą, kai jos direktorė telefoniniams sukčiams perdavė aptarnaujamų įmonių banko sąskaitų kodus, po ko užtruko buhalterinių dokumentų perdavimas, buhalterio paieškos, finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymas, surinkti visus dokumentus praktiškai pavyko tik 2020 m. vasario 12 d.). Svarbu tai, kad nors įmonės finansinės ataskaitos nebuvo pateiktos VĮ Registrų centrui laiku, tačiau jos buvo pateiktos dar iki administracinio protokolo surašymo, kas patvirtina, jog A. J. neveikimas, nepateikiant ataskaitų, nebuvo piktybinis. Šiuo metu pažeidimas yra ištaisytas. Anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus A. J. nebuvo baustas, nors, kaip pats nurodė teismo posėdyje ir taip pat yra matyti iš Juridinių asmenų išrašo apie bendrovę UAB (duomenys neskelbtini) jis turi ilgametę vadovavimo juridiniams asmenims patirtį. Praeityje (2012 m.) administracine tvarka baustas už tai, kad būdamas kitos bendrovės vadovu, įstatymo nustatyta tvarka laiku nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų, neteistas („Liteko“ duomenys). Visa tai sudaro pagrindą vertinti šį nusižengimą kaip vienkartinį, nepiktybinį, santykinai nedidelio pavojingumo. A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinio nubaudimo tikslai šiuo atveju bus pasiekti A. J. paskyrus ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

A. J. teismo posėdyje prašė neskirti jam baudos, o prašė skirti jam įspėjimą, nes, jo nuomone, ir minimali bauda už jo padarytą nusižengimą yra per griežta. Be to, jis augina du nepilnamečius vaikus.

Teismas gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, atsižvelgęs į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais (ANK 34 straipsnio 6 dalis). ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta taisyklė gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Priešingu atveju, nenustačius ypatingų, išskirtinių aplinkybių ir paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, būtų pažeisti konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nagrinėjamoje byloje nėra. A. J. nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jam skirti švelnesnę nei minimali nuobaudą už jo padarytą nusižengimą. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už finansinių ataskaitų nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, todėl bendrovės vadovas, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, o pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. Teismo vertinimu, įvertinus padaryto nusižengimo aplinkybes, A. J. asmenybę, kas jau aptarta pirmiau, minimali nuobauda už A. J. padarytą nusižengimą nėra per griežta, neteisinga ar neproporcinga. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Ja siekiama užtikrinti teisės aktų laikymąsi, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas pažeidėjui neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami paskirtosios nuobaudos padariniai yra teisės pažeidimo rezultatas. Administracinės nuobaudos priemonės paskirtis, nesant išskirtinių aplinkybių, įpareigoja pažeidėją sankcijos ribose atsakyti už savo neatsakingą elgesį. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-350/2018, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-112-185/2018 ir kt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635-637 straipsniais,

nutaria:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) (duomenys neskelbtini).

Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, ji bus išieškota priverstine tvarka. Taip pat galima pateikti motyvuotą prašymą teismui pakeisti baudą (jos dalį) viešaisiais darbais.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.