- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-380-1041/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11464-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- A. M. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. L. ieškinį atsakovei R. K. dėl leidimo kreiptis į institucijas be bendraturtės sutikimo bei turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo: 1) leisti be atsakovės sutikimo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) su 2022 m. liepos 20 d. žemės sklypų amalgamacijos projekto sprendinių brėžiniu M 1:500 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), kadastro duomenų bylos patikros; 2) leisti be atsakovės sutikimo kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – RC) dėl pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas), išregistravimo; 3) priteisti iš atsakovės 1 381,70 Eur nuostolius; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė yra žemės sklypo ir jo adresu esančių gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (toliau visi kartu – nekilnojamasis turtas) bendrasavininkės. Nekilnojamasis turtas nėra atidalintas. Žemės sklype esantis gyvenamasis namas yra apleistas, jam buvo surašytas statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas su reikalavimais statinį sutvarkyti arba nugriauti. 2020 m. lapkričio 13 d. šalys pakartotinai informuotos dėl gyvenamojo namo nugriovimo. Buvo atliktas gyvenamojo namo vizualinės apžiūros techninės būklės įvertinimas ir išduotas esamo statinio vizualinės apžiūros techninės būklės įvertinimo aktas (toliau – gyvenamojo namo apžiūros aktas). Už gyvenamojo namo būklės įvertinimo darbus ieškovė patyrė 2 000,00 Eur nuostolius. Atsižvelgiant į apžiūros akto išvadas, gyvenamasis namas buvo nugriautas. Nugriovus gyvenamąjį namą ieškovė norėjo tai įregistruoti RC, bet negalėjo, nes buvo reikalinga atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Už kreipimąsi į RC ieškovė patyrė 62,43 Eur nuostolius. Atlikus žemės sklypo ribų ženklinimą, kuriame dalyvavo ir atsakovė, ji atsisakė pasirašyti. Ieškovė inicijavo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo sutartį, už kurią patyrė 701,00 Eur nuostolius, ir toliau ruošė žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 2), perdalijimo projektą (toliau – amalgamacijos projektas). Žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimas yra svarbus, bet dėl atsakovės piktybiško elgesio, grasinimų ir kt. žemės sklypų amalgamacijos būdas yra vienintelis galimas sprendimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad kiekviena šalis nusigriovė po pusę gyvenamojo namo. Ieškovė nepranešusi ir negavusi atsakovės sutikimo užsakė gyvenamojo namo apžiūros aktą, dėl kurio prasidėjo nesutarimai. Šalys buvo išsikvietusios matininkus, tačiau paaiškėjo, kad matavimų nebūtų galima atlikti, nes ieškovės pastatytas neįteisintas statinys kerta žemės sklypo ir žemės sklypo Nr. 2 ribas. Dėl šios priežasties ieškovė turėjo kreiptis dėl amalgamacijos projekto parengimo, nes dėl minėto ieškovės statinio vien tik kadastrinių matavimų atlikti nepakanka. Atsakovė nesutiko pasirašyti amalgamacijos projekto, nes jai nebuvo išaiškinta, kaip keisis jos nuosavybės dalis, o projekto plane nurodyti duomenys nesutampa su aiškinamuoju raštu. Ieškovės ketinimai susiję ne su gyvenamojo namo išregistravimu, bet su jos pastatyto statinio įteisinimu. Ieškovės išlaidos susidarė dėl jos pačios veiksmų ir ieškovė neįrodė, kad jos buvo reikalingos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti.
4. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepimu į ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, nes neturi duomenų dėl ginčo tarp šalių.
5. Trečiasis asmuo RC atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: leido be atsakovės sutikimo kreiptis į NŽT su 2022 m. liepos 20 d. žemės sklypų amalgamacijos projekto sprendinių brėžiniu M 1:500 dėl žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikros, taip pat kreiptis į RC dėl pastato – gyvenamojo namo išregistravimo; priteisė iš atsakovės 1 381,70 Eur nuostolius ir 1 831,00 bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė buvo supažindinta su amalgamacijos projektu, o šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdžio metu matininkė, kuri nurodė, jog pati kreipėsi į atsakovę, kuri su ja negražiai pasielgė.
8. Ieškovė pagrįstai ėmėsi priemonių dėl gyvenamojo namo išregistravimo ir žemės sklypo kadastro duomenų perdalijimo, tačiau negali atlikti šių veiksmų be atsakovės sutikimo. Abiem šalims tenka pareiga informuoti kadastro tvarkytoją ir pateikti dokumentus patikrai NŽT.
9. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą tenka atsisakančiam jį duoti asmeniui. Atsakovės atsisakymas jį duoti negali būti pripažintas atitinkančiu kasacinio teismo praktikoje nurodytas pagrįsto sutikimo nedavimo sąlygas, t. y., kad atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat pagrįstas faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis.
10. Teismas vertino, kad ieškovės siekiami atlikti imperatyviai teisės aktų numatyti veiksmai nepažeidžia atsakovės, kaip bendrasavininkės, interesų. Ieškovės veiksmai atitiko kasacinio teismo praktiką, pagal kurią bendraturčiai turi aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita.
11. Dėl turtinės žalos ieškovei atlyginimo teismas nurodė, kad ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė 2 000,00 Eur išlaidas už gyvenamojo namo apžiūros aktą, 62,43 Eur už duomenų teikimą RC ir 701,00 Eur už amalgamacijos projektą.
12. Teismas nurodė, kad gyvenamojo namo apžiūros aktas buvo būtinas, nes statybos techninio reglamento (toliau – STR) nuostatos ir Kauno rajono savivaldybės administracijos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas įpareigoja jį parengti. Šį aktą ieškovė taip pat turėjo parengti todėl, kad civilinėje byloje Nr. e2-790-1070/2020 atsakovė buvo išreiškusi valią atstatyti gyvenamąjį namą ir jo nugriovimą laikė neteisėtu.
13. Ieškovė ne kartą kreipėsi į RC dėl gyvenamojo namo išregistravimo, tačiau jis nebuvo išregistruotas nepateikus kadastro duomenų bylos. Atsakovė su ieškove nebendradarbiavo, nesprendė kylančių klausimų, neatliko jokių veiksmų, būtinų sprendžiant su bendrąja nuosavybe susijusius klausimus. Šis nenoras bendradarbiauti lėmė ieškovės veiksmus, kai ji klausimus dėl nekilnojamojo turto turėjo spręsti savo nuožiūra ir realiai patyrė išlaidas, susijusias su duomenų teikimu RC.
14. Atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kad amalgamacijos projektas buvo reikalingas tik ieškovei. NŽT turėjo būti pateikiama žemės sklypo kadastro byla patikrai su amalgamacijos projektu, kuris privalo būti raštiškai pasirašytas kiekvieno nekilnojamojo turto savininko. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė neturi pareigos padengti išlaidų dalies už amalgamacijos projektą ir kadastro duomenų patikslinimo darbus proporcingai jos turto daliai (1/2 dalis).
15. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji nedėjo pastangų sutvarkyti jai, kaip bendrasavininkei priklausančius dokumentus, atlikti įstatymais nustatytus veiksmus, prisidėti finansiškai prie dokumentų tvarkymo. Toks neveikimas prisidėjo prie ieškovės nuostolių. Atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) laikytini tyčiniais ir kaltais. Už gyvenamojo namo priežiūrą ir nugriovimą yra atsakingos abi bendrasavininkės proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje. Byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kuria priteisti nuostoliai, ir priimti naują sprendimą – šį ieškovės reikalavimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovės patirtos išlaidos susijusios su jos asmeninių poreikių tenkinimu, o ne bendro turto išlaikymu ar išsaugojimu.
1.2. Ieškovė nederino su atsakove (apeliante) gyvenamojo namo vizualinės apžiūros akto ir amalgamacijos projekto rengimo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į atsakovę (apeliantę) ir tinkamai atskleidusi savo siekius, todėl atsakovei (apeliantei) nepakako duomenų įvertinti, kaip ieškovės užsakomos paslaugos ir jų įgyvendinimo sąlygos pakeis teises į bendrą daiktą.
1.3. Gyvenamojo namo apžiūros akto rengimas nebuvo būtinas ir jo atlikimo kaina neprotinga, nes tarp šalių nebuvo ginčo dėl gyvenamojo namo nugriovimo, o jo reikalingumą patvirtina byloje esantys įrodymai.
1.4. Ieškovės išlaidos RC darbų apmokėjimui buvo nebūtinos, nes ieškovė žinojo, kad neatlikus kadastrinių matavimų išregistruoti gyvenamojo namo nebuvo galimybės. Ieškovė į RC kelis kartus kreipėsi nepagrįstai ir dėl to patirtos išlaidos nepadėjo pasiekti jokio su bendru turtu susijusios rezultato.
1.5. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą dėl išlaidų už amalgamacijos projektą priteisimo. Ieškovė neįrodinėjo, kad šio projekto parengimas buvo susijęs su bendro turto pagerinimu ar išsaugojimo. Ieškovė yra pastačiusi statinį ant žemės sklypų ribos neturėdama atsakovės (apeliantės) sutikimo, todėl su neteisėtai pastatytu statiniu susijusios išlaidos turėjo būti padengtos ieškovės.
Atsiliepimas
17. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Gyvenamojo namo apžiūros aktas buvo reikalingas, nes tyrimas privalomas pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. STR 1.07.03:2017 ir STR 1.03.01:2016. Be to, gyvenamojo namo avarinė būklė buvo užfiksuota Kauno rajono savivaldybės administracijos statinio techninės priežiūros patikrinimo akte, jie pasitvirtino ir techninio įvertinimo metu. Gyvenamojo namo tyrimas taip pat buvo atliktas vykdant Kauno rajono savivaldybės administracijos įpareigojimą ir jis buvo būtinas įsitikinimui, kad gyvenamasis namas turi būti nugriautas.
2.2. Atsakovės (apeliantės) argumentai, kad ieškovė su ja nederino gyvenamojo namo apžiūros akto, yra nepagrįsti ir teismas teisingai nustatė, jog atsakovei (apeliantei) nebendradarbiaujant, ieškovė neturėjo galimybės to daryti. Atsakovė (apeliantė) nevykdydama bendrasavininkės pareigų prisiėmė visą su tuo susijusią riziką.
2.3. Atsakovė (apeliantė) nepateikė įrodymų, patvirtinančių gyvenamojo namo apžiūros akto išlaidų nepagrįstumą.
2.4. RC išlaidos buvo patirtos ieškovei vykdant pareigą dėl gyvenamojo namo išregistravimo. Atsakovei (apeliantei) dėl to nebendradarbiaujant, ieškovė kreipėsi į RC pati, kur sužinojo apie pareigą atlikti kadastrinius matavimus bei turėti atsakovės (apeliantės) sutikimą tai padaryti. Tai, kad ieškovė į RC kreipėsi kelis kartus, negali būti pagrindu nepriteisti išlaidų.
2.5. Amalgamacijos projektas buvo būtina šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų ir gyvenamojo namo išregistravimo dalis.
2.6. Ieškovės pastatytas statinys kerta šalims bendrai priklausančio žemės sklypo ir šalia esančio žemės sklypo Nr. 2 ribas, todėl siekiant, kad statinys būtų viename sklype, yra būtina amalgamacija. Atsakovė (apeliantė) nepateikė argumentų, paneigiančių amalgamacijos būtinumą.
2.7. Statinys, stovintis ant žemės sklypų ribos (pirtis), yra teisėtas, jam statybą leidžiančio dokumento nereikia.
2.8. Apeliaciniame skunde nėra paneigti skundžiamame sprendime nurodyti civilinės atsakomybės pagrindai. Priežastinis ryšys tarp atsakovės (apeliantės) veiksmų ir žalos grindžiamas bendrasavininkų pareigomis prisidėti prie daikto išlaikymo ir bendradarbiauti, taip pat atsakovės (apeliantės) neveikimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir ginčo esmės
18. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
19. Nagrinėjamu teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė turi atlyginti ieškovei nuostolius, kuriuos ieškovė sieja su abiem šalims nuosavybės teise priklausiusio gyvenamojo namo nugriovimo įregistravimu nekilnojamojo turto registre.
Dėl faktinių aplinkybių
21. Kaip patvirtina byloje surinkti įrodymai, ieškovei nuosavybės teise priklauso 1000/1900 dalys, o atsakovei – 900/1900 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 1) (elektroninės bylos tomas (toliau – e. b. t.) 1, lapas (toliau – l.) 12–14). Taip pat šalių nuosavybės teise registruota po ½ dalį žemės sklype esančių pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei taip pat nuosavybės teise priklauso žemės sklype esantis pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 15, 16).
Žemesnės instancijos teismas
22. Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 2). Žemės sklypas Nr. 2 yra šalia žemės sklypo Nr. 1 ir su juo ribojasi (e. b. t. 1, l. 174, 175).
23. Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau – KRSA) priėmė 2019 m. liepos 9 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – 2019 m. liepos 9 d. KRSA patikrinimo aktas), kuriuo pareikalauta, be kita ko, gyvenamąjį namą iki 2019 m. gruodžio 1 d. sutvarkyti (pašalinti užfiksuotus defektus), taip pat iki šios datos atlikti statinio konstrukcijų būklės įvertinimą su rekomendacijomis (e. b. t. 1, 1. 17, 18). KRSA viešosios tvarkos skyrius 2020 m. lapkričio 13 d. raštu „Dėl apleistų statinių“ Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 19) (toliau – 2020 m. lapkričio 13 d. KRSA raštas) pakartotinai įpareigojo sutvarkyti žemės sklype Nr. 1 esančius statinius iki 2021 m. kovo 31 d.
24. Vykdydama 2019 m. gruodžio 1 d. KRSA patikrinimo akte nurodytą įpareigojimą, ieškovė užsakė gyvenamojo namo vizualinės apžiūros techninės būklės įvertinimą, už kurį patyrė 2 000,00 Eur išlaidas (e. b. t. 1, l. 20, 21). Parengtame gyvenamojo namo statinio vizualinės apžiūros techninės būklės įvertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – techninės būklės įvertinimo aktas) pateikta išvada, kad „Pastatas šiuo metu negyvenamas. Pastato konstrukcijos pamatai, sienos, stogas smarkiai paveikti atmosferos. Dalis laikančiųjų pastato konstrukcijų yra avarinės būsenos ir neremontuojamos. Laikančiosios konstrukcijos netinkamos tolimesniam naudojimui. <...> Siekiant išvengti griūties ir nelaimingų įvykių, esamas avarinės būklės konstrukcijas rekomenduojama demontuoti.“ (e. b. t. 1, l. 22–27). Atsižvelgiant į techninės būklės įvertinimo išvadas, gyvenamasis namas buvo nugriautas (e. b. t. 1, l. 30–33).
25. Ieškovė už duomenų RC teikimą 2021 m. lapkričio 23 d. patyrė 35,49 Eur ir 2,66 Eur išlaidas, o 2022 m. balandžio 13 d. – 24,28 Eur, iš viso 62,43 Eur (e. b. t. 1, l. 34–39).
Žemesnės instancijos teismas
26. 2021 m. birželio 22 d. vyko žemės sklypo Nr. 1 ribų paženklinimas. Atsakovė į ribų ženklinimą buvo kviesta ir jame dalyvavo, tačiau nepasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto (toliau – ribų paženklinimo aktas), kuriame užfiksuota, kad atsakovė atsisakė tai padaryti „dėl asmeninių priežasčių“ (e. b. t. 1, l. 40, 41, 54). Ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija, kuria prašyta atsakovės pasirašyti ribų ženklinimo aktą (e. b. t. 1, l. 42–45), į kurią atsakovė atsakė, jog 2022 m. sausio 14 d. planą pasirašė (e. b. t. 1, l. 46). Apie tai, kad atsakovė iš tiesų pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, byloje nėra.
27. Ieškovė ir RC sudarė 2022 m. gegužės 10 d. žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo sutartį (toliau – 2022 m. gegužės 10 d. kadastro duomenų sutartis) dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 amalgamacijos projekto parengimo ir kadastro duomenų tikslinimo darbų (e. b. t. 1, l. 47–50). Už minėta sutartimi sutartų darbų atlikimą ieškovė patyrė 701,00 Eur išlaidas (e. b. t. 1, l. 51–53). Vykdant 2022 m. gegužės 10 d. kadastro duomenų sutartį, matininkė parengė žemės sklypo Nr. 1 ir žemės sklypo Nr. 2 perdalijimo (amalgamacijos) projektą (toliau – amalgamacijos projektas) (e. b. t. 1, l. 55–58, 125, 126, 172–175), su kurio supažindinimu ir suderinimu į RC patalpas buvo kviesta atsakovė (e. b. t. 1, l. 59).
28. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2023 m. sausio 18 d. atliko žemės sklype esančių statinių teisėtumo patikrinimą, kurio metu nustatė, kad žemės sklype Nr. 1 statinių statybos darbams statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi (e. b. t. 2, l. 3–21).
Dėl nuostolių ieškovei (ne)atlyginimo
29. Kaip nurodyta pirmiau, byloje kilo ginčas dėl atsakovės (apeliantės) pareigos atlyginti ieškovei pusę jos patirtų išlaidų (nuostolių) už gyvenamojo namo techninės būklės įvertinimo akto ir amalgamacijos projektą, taip pat duomenų teikimą RC. Atsakovės (apeliantės) teigimu, ji šių išlaidų atlyginti neturi, nes jos nebūtinos ir yra neprotingai didelės, o išlaidos amalgamacijos projekto parengimui nesusijusios su šalių bendru turtu. Ieškovė su tokia atsakovės (apeliantės) pozicija nesutinka.
30. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra analizuojamas atsakovės (apeliantės) civilinės atsakomybės, susijusios su bendraturčio pareigos padengti su bendru turtu susijusias išlaidas, (ne)tinkamu vykdymu, taikymas.
31. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė ir žala. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Taigi, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.
32. Ieškovė įrodinėjo ir pirmosios instancijos teismas skundžiama sprendimo dalimi konstatavo, kad atsakovės (apeliantės) neteisėti veiksmai pasireiškė CK 4.76 straipsnyje numatytų bendraturčio pareigų nevykdymu.
33. CK 4.76 straipsnyje reglamentuojama, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 4.76 straipsnio prasme nuostolius sudaro kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daikto išlaikymui dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bei kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. Minėtas išlaidas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).
34. Atsakovės (apeliantės) teigimu, ieškovės patirtos gyvenamojo namo techninės būklės įvertinimo akto išlaidos, sudarančios 2 000,00 Eur, nebuvo būtinos, nes tarp šalių nebuvo kilęs ginčas, kad yra reikalinga nugriauti gyvenamąjį namą, tokio akto parengimas nebuvo reikalingas gyvenamojo namo nugriovimui, be to, ieškovė jo parengimo nederino su atsakove (apeliante). Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovės (apeliantės) pozicija nesutinka.
35. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad gyvenamasis namas jau yra nugriautas, o prieš nugriovimą jis buvo avarinės būklės, kuri nustatyta 2019 m. liepos 9 d. KRSA patikrinimo aktu. Šiuo aktu gyvenamojo namo savininkėms (atsakovė (apeliantė) ir ieškovė) buvo pateikti reikalavimai iki 2019 m. gruodžio 1 d., be kita ko, stebėti statinio būklę, sutvarkyti akte nurodytus defektus ir atlikti statinio konstrukcijų būklės įvertinimą su rekomendacijomis (e. b. t. 1, l. 18). Šalims iki nurodyto termino gyvenamojo namo nesutvarkius arba nenugriovus, buvo priimtas 2020 m. lapkričio 13 d. KRSA raštas, kuriame nustatytas pakartotinis įpareigojimas tai padaryti iki 2021 m. kovo 31 d.
36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, statiniui turint avarinės būklės požymius, jo tiksliai būklei nustatyti yra reikalingas ekspertinis įvertinimas. Tokia pareiga yra reglamentuota STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2023 m. balandžio 11 d.) 13 punkte, numatančiame, kad statinio naudotojas, vykdydamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų jam nustatytas prievoles, nustatęs statinio galimos avarinės būklės požymius, užsako statinio ekspertizę.
37. Taigi, techninės būklės įvertinimo aktą buvo reikalinga parengti nepriklausomai nuo to, ar bendraturtės sutarė dėl gyvenamojo namo nugriovimo, ar ne, nes tai padaryti įpareigojo tiek viešojo administravimo subjektas (KRSA), tiek teisinis reglamentavimas (STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 13 punktas). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje pagrįstai nustatė, kad išlaidos minėto akto parengimui buvo būtinos. Šio teisinio vertinimo nekeičia ir atsakovės (apeliantės) argumentai, kad ieškovė su ja nesitarė dėl techninės būklės įvertinimo akto parengimo, nes, pirma, tai nedaro įtakos jo parengimo reikalingumui, ir, antra, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalyje dėl leidimo ieškovei kreiptis į valstybines institucijas be atsakovės (apeliantės) sutikimo nustatė, jog atsakovė (apeliantė) dėl klausimų, susijusių su bendru turtu, nebendradarbiavo. Atsakovė (apeliantė) sprendimo dalies, kuria tenkintas reikalavimas duoti sutikimą, ir aplinkybių, kuriomis vadovaujantis pirmosios instancijos teismas tokį leidimą suteikė, neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
38. Atsakovė (apeliantė) nurodo, kad, jos nuomone, ieškovės patirtos techninės būklės įvertinimo akto parengimo išlaidos yra neprotingai didelės, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Byloje nesant duomenų dėl išlaidų dydžio galimo nepagrįstumo, tačiau esant įrodymams apie ieškovės realiai patirtas 2 000,00 Eur išlaidas (e. b. t. 1, l. 20, 21), pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė pusę jų priteisti iš atsakovės (apeliantės).
39. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovės RC išlaidos, lygios 62,43 Eur, buvo nebūtinos ir nepadėjo pasiekti jokio su bendru turtu susijusio tikslo. Atkreipiamas dėmesys, kad išlaidų patyrimo metu (2021 m. lapkričio 23 d. ir 2022 m. balandžio 13 d.) gyvenamasis namas jau buvo nugriautas ir jį buvo reikalinga išregistruoti iš nekilnojamojo turto registro, o tokio pobūdžio RC paslaugos yra mokamos. Tai, kad ieškovei nepavyko gyvenamojo namo išregistruoti, nes buvo reikalinga atlikti žemės sklypo Nr. 1 kadastrinius matavimus, kuriems atsakovė (apeliantė) nepritarė, minėtų išlaidų pagrįstumui įtakos neturi. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovė yra garbaus amžiaus žmogus ir neturi pakankamai žinių nekilnojamųjų daiktų (iš)registravimo klausimais ir negalėjo iš anksto numatyti galimų gyvenamojo namo išregistravimo kliūčių. Atsakovei (apeliantei) į šį procesą geranoriškai neįsitraukus ir, kaip nustatyta apeliaciniu skundu neapskųstoje sprendimo dalyje, nepagrįstai atsisakius duoti sutikimą ieškovei kreiptis į RC dėl gyvenamojo namo išregistravimo, taip pat įrodymais nepagrindus išlaidų ryšio su gyvenamojo namo išregistravimo procesu nebuvimo, atsakovė (apeliantė) turi ieškovei atlyginti pusę su tuo susijusių išlaidų.
40. Vertindamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, susijusius su amalgamacijos projekto parengimo išlaidų, sudarančių 701,00 Eur (e. b. t. 1, l. 51–53), (ne)pagrįstumu, t. y. kad šis projektas buvo parengtas ieškovei siekiant įteisinti ant žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 jos galimai neteisėtai pastatytą statinį (pirtį), bet ne išregistruoti gyvenamąjį namą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog šio projekto parengimas yra tiesiogiai susijęs su poreikiu tikslinti žemės sklypo Nr. 1 kadastrinius matavimus siekiant išregistruoti gyvenamąjį namą. Tai, kad kadastrinių matavimų atlikimas yra neatskiriama gyvenamojo namo išregistravimo procedūros dalis, patvirtina Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. balandžio 13 d. iki 2023 m. sausio 1 d., t. y. amalgamacijos projekto parengimo metu 2022 m. liepos 20 d.) 15.5 punktas, numatantis, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami, jeigu žemės sklype, be kita ko, nugriauti pastatai, ir šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto, griovimo) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto registre.
41. Nagrinėjamoje byloje nustatyta (e. b. t. l., l. 172–175, e. b. t. 2, l. 7, 10), kad žemės sklype Nr. 1 stovi statinys (pirtis), kuri įsiterpia į žemės sklypą Nr. 2, kas yra kliūtis patvirtinti žemės sklypo Nr. 1 kadastrinius matavimus. Šią aplinkybę patvirtina matininkės parengtas amalgamacijos projekto aiškinamasis raštas (e. b. t. 1, l. 172), kurio teisingumui paneigti atsakovė (apeliantė) įrodymų ar pagrįstų argumentų nepateikė. Iš to daroma išvada, kad žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija), t. y. bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito žemės sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 dalies 26 punktas), yra būtina procedūra siekiant sėkmingai patvirtinti žemės sklypo Nr. 1 kadastrinius matavimus ir išregistruoti gyvenamąjį namą. Pastebima, kad atsakovė (apeliantė) kitų galimų alternatyvų nenurodė.
42. Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentus, kad amalgamacijos projektas buvo parengtas siekiant įteisinti, atsakovės (apeliantės) teigimu, neteisėtai pastatytą pirtį, juo labiau, kad, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikus faktinių duomenų patikrinimą žemės sklype Nr. 1, savavališkos statybos faktas nustatytas nebuvo (e. b. t. 2, l. 4–20). Įvertinus šiuos ir nutarties 41, 42 punktuose nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė turėjo pareigą padengti ½ dalį išlaidų už amalgamacijos projekto parengimą, t. y. 350,50 Eur (701,00 Eur ÷ 2).
43. Taigi, įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir esamus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamoje sprendimo dalyje yra pagrįstai konstatuota, jog atsakovės (apeliantės) neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė CK 4.76 straipsnyje numatytos pareigos apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas nevykdymu. Šie neteisėti veiksmai turi tiesioginį priežastinį ryšį su tuo, kad su gyvenamojo namo išregistravimu iš nekilnojamojo turto registro susijusias išlaidas patyrė ieškovė. Šias išlaidas sudaro 2 763,43 Eur (2 000,00 Eur už techninės būklės įvertinimo akto parengimą, 62,43 Eur už duomenų teikimą / gavimą RC ir 701,00 Eur už amalgamacijos projekto parengimą), jos yra realiai ieškovės patirtos ir pagrįstos byloje esančiais įrodymais (e. b. t. 1, l. 20, 21, 34–39, 51–53). Atsakovės kaltei esant preziumuojamai (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimo (CK 6.246–6.249 straipsniai) ir pagrįstai iš atsakovės (apeliantės) ieškovei priteisė pusę jos patirtų išlaidų, t. y. 1 381,70 Eur.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
45. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ginčo atveju aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio pareigą padengti su turtu susijusias išlaidas ir su šios pareigos nevykdymu susijusią civilinę atsakomybę, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovės (apeliantės) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovės atstovas advokatas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 726,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
47. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (atsižvelgiant į tai, kad teisinės paslaugos apmokėtos 2023 m. gruodžio 8 d., maksimali suma sudarytų 2 600,13 Eur (2 000,10 Eur × 1,3) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš atsakovės (apeliantės) ieškovei.
48. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei A. M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.