Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1518-446/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-18
Bylos Nr.
1-1518-446/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30559-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Nukentėjusysis
D. K.
Kaltinamasis
J. Š.
Advokatai
Genadijus Lukminas, Aušra Žukienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1518-446/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30559-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 18 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Redai Mišeikytei,dalyvaujant prokurorei Dianai Vileikienei,nukentėjusiajai D. K., jos atstovui advokatui Genadijui Lukminui,kaltinamajam J. Š., jo gynėjai advokatei Aušrai Žukienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. Š. 2018 m. birželio 23 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), I. L. gyvenamojo namo kieme tyčia ne mažiau šešis kartus kumščiu sudavė ir koja spyrė į įvairias kūno vietas D. K., tuo padarydamas nukentėjusiajai galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje, abiejų akių vokuose, pereinančias į skruostus, dešinėje smakro pusėje, pereinančią į kaklą, dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, kraujosruvą kairės akies obuolio odenoje, tai yra nukentėjusiajai D. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. Š. kaltu prisipažino iš dalies, pripažino sudavęs du smūgius į veidą ir padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą D. K.. Jis paaiškino, kad 2018 m. birželio 23 d. po darbo, apie 15 val. atėjo pas kaimynystėje gyvenančią I. L. atšvęsti Joninių. Kaimynės namuose buvo jo sutuoktinė ir tėvas, tačiau po kurio laiko jie išėjo. Į I. L. namus sugrįžo ir D. K., su kuria jis anksčiau nebuvo pažįstamas. Danutė iš Kelmės miesto parvežė vaišių, trise jie vaišinosi, gėrė „Malūnininkų“ trauktinę. Išgėrė du butelius, trečio nebaigė, nes kilo konfliktas tarp jo ir D. K. Pripažįsta, kad konfliktą pradėjo jis. Kai kaimynė pasakė, kad jai matuos žemę, kažkodėl jam pasirodė, kad D. K. siekia tos žemės. Dabar, būdamas blaivus, jis suvokia, kad D. K. jokio intereso į I. L. žemę neturi. D. K. ir tuo metu nesakė, kad nori žemės, priešingai, ji teigė, kad žemė jai nereikalinga. Jo įsitikinimu, dėl išgerto alkoholio kiekio jis savaip suprato D. K. apsilankymą I. L. namuose. Jie susistumdė virtuvėje, po to išėjo į kiemą. Sėdėjo ant suoliuko ir rūkė. Jis vėl ėmė kaltinti D. K. žemės užgrobimu, grubiai suėmęs ją už plaukų, nusivedė prie šulinio. D. K. gynėsi, mosikavo rankomis, subraižė jam veidą. Jis dar labiau įpyko, sugriebė ją į glėbį ir jie abu nugriuvo ant betono dangos prie šulinio. Grumdamiesi nusirito ant žolyno. Jis pripažįsta, kad du kartus kumščiu sudavė į veidą ant žolės gulinčiai D. K.. Tuo metu iš kambario išėjo I. L., jis išgirdo ją šaukiant „ką darai, paleisk“. Atsipeikėjo ir daugiau smūgių D. K. nesudavė. Nepripažįsta, kad ją spardė, nes to jis neprisimena. Pripažįsta, kad buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ne visas aplinkybes gerai prisimena. Jis gailisi dėl savo elgesio, suprato, kad paveiktas alkoholio, jis sudavė smūgius D. K. Supratęs, kad blogai pasielgė, jis aplankė D. K. ligoninėjė, matė jos sudaužytą, mėlyną veidą, siūlė atlyginti jai už patirtą skausmą, tačiau D. K. nesutiko jo siūlomos 1 000 Eur sumos paimti. Kad būtų sudavęs daugiau smūgių į veidą D. K. ir ją spardęs, jis neprisimena, todėl kaltės nepripažinti jam patarusi advokatė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. Š. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad ji jau keleri metai gyvena užsienyje, 2018 m. birželio 22 d. grįžusi pasisvečiuoti į Lietuvą, apsistojo senos bičiulės, buvusios bendradarbės I. L. namuose. 2018 m. birželio 23 d. ryte ji kartu su I. L. ir dar viena drauge vaišinosi, gėrė trauktinę. Ji išgėrė nedidelį kiekį alkoholio, apsvaigusi nebuvo. Apie 12 val. ji išvyko į Kelmės miestą, kur aplankiusi artimųjų kapus, apsiprekinusi, į I. L. namus grįžo apie 16 val. Draugės namuose jau buvo J. Š., su kuriuo ji nebuvo pažįstama. Jie sėdėjo virtuvėje, prie stalo, ar gėrė alkoholinius gėrimus, ji nepastebėjo. Ji su J. Š. ir I. L. alkoholio negėrė, jų nevaišino. I. L. pasakius, kad atvyksta matininkas matuoti jos žemės, J. Š. ėmė priekaištauti jai, kad ji, neva, atvykusi atimti žemės iš I. L.. Ji pasakiusi, kad žemė jai nereikalinga, kad ji jokių pretenzijų į I. L. žemę neturi. Tačiau J. Š. į jos paaiškinimus nereagavo, ją vis kaltino noru pasisavinti svetimą žemę. Po kurio laiko jie visi trys išėjo į lauką parūkyti. I. L. grįžo į kambarį atnešti degtukų. Tuomet J. Š. sugriebė jai už plaukų ir prievarta nusitempė ją nuo suoliuko prie šulinio. Stovinčiai jai vieną kartą kumščiu trenkė į kairį smilkinį, ji pasisuko į jį, bandė gintis rankomis mosikuodama prieš jį, tuomet jis kumščiu trenkė jai antrą smūgį į dešinį smilkinį. Nuo antro smūgio ji nugriuvo ant žemės – betoninės dangos prie šulinio. Kaip atsidūrė ant žolės, ji neprisimena, mano, kad buvo trumpam praradusi sąmonę. Atsipeikėjo, kai J. Š. ją spardė. Ji rankomis dangstėsi veidą, saugojo, kad neišmuštų dantis. Kiek smūgių sudavė J. Š., ji negali pasakyti, tačiau smūgių buvo daug, kliuvo į koją, ranką, kitas kūno vietas, tačiau dagiausiai smūgių buvo į galvos sritį. Kai J. Š. ją spardė, ji gulėjo ant žolės, ant nugaros, rankomis užsidengusi veidą. J. Š. baigė ją spardyti, kai į kiemą išėjusi I. L., jį sutramdė, ėmusi šaukti ir reikalaudama ją paleisti. Jos paprašyta, I. L. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu ji buvo nuvežta į Šiaulių ligoninę, iš kur atlikus apžiūrą ir tyrimus, parvežta į Kelmės ligoninę, gydymui dėl patirto galvos sumušimo paguldyta į chirurgijos skyrių. Ligoninėje gydėsi savaitę laiko. Kaltinamasis jos neatsiprašė, ligoninėje jos nelankė. Ją aplankė jo sutuoktinė, siūlė pinigų, tačiau ji atsisakiusi juos paimti, nes siūloma pinigų suma, jai pasirodė per maža, be to, ji nori, kad jis už savo neteisėtus veiksmus būtų nuteistas įstatymų nustatyta tvarka.

Liudytoja I. L. parodė, kad nukentėjusioji D. K. – buvusi bendradarbė, 2018 m. birželio mėnesį, atvykusi į Lietuvą iš užsienio, apsistojo jos namuose. J. Š. – kaimynas. 2018 m. birželio 23 d. iš ryto ji savo namuose gėrė alų su J. Š. žmona ir J. Š. tėvu. D. K. alaus su jais negėrė, apie 12 val. ji išvažiavo į Kelmę. Po pietų pas ją atšvęsti Joninių atėjo J. Š.. Kai Danutė grįžo iš Kelmės, jie su J. Š. buvo dviese, Danutė iš Kelmės parsivežė alkoholio, vaišino juos „Malūnininkų“ trauktine. Trauktinę gėrė visi trys, kiek pamena – išgėrė du butelius. Konfliktą pradėjo J. Š., ėmęs priekaištauti D. K., kad ji norinti atimti jos žemę. D. K. aiškino, kad žemė jai nereikalinga, tačiau J. Š. į jos paaiškinimus nereagavo. Tos dienos įvykius ji prisimena miglotai, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Jai atrodo, kad D. K. ir J. Š. virtuvėje apsistumdė, dėl ko ji liepusi jiems išeiti iš kambario. Kas vyko lauke, ji nematė. Kai išėjo į kiemą, J. Š. ir D. K. buvo nugriuvę ant žolės. Ji matė, kaip gulinčiai D. K. J. Š. sudavė smūgį į veidą. Ji sušukusi Jonui liautis, J. Š. pakilo nuo žemės ir išėjo namo. D. K. iš jos namų išvežė greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Ji aplankė ją ligoninėje, matė sudaužytą, sutinusį, pajuodusį nuo kraujosruvų jos veidą. Ji neneigia, kad ikiteisminio tyrimo metu sakiusi, kad J. Š. į jos namus atėjo neblaivus, nes tuo metu jai taip atrodė, tačiau dabar šios aplinkybės ji nei patvirtinti, nei paneigti negalinti.

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 12) matyti, kad pranešimas apie D. K. sumušimą buvo gautas 2018 m. birželio 23 d. 22 val. 07 min. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), D. K. pareigūnams paaiškinusi, kad vartojant alkoholį draugės namuose ją sumušė netoliese gyvenantis J. Š., D. K. alkotesteriu nustatytas 1,51 promilės girtumas, nuvykus į J. Š. namus, jam nustatytas 2,29 promilės girtumas. Nurodyta, kad I. L. akivaizdžiai buvusi neblaivi, rišliai ir nuosekliai įvykio aplinkybių papasakoti negalėjo, pareigūnams pasakiusi, kad jos kaimynas J. Š. konfliktavo su jos drauge dėl žemės.

Įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 13-15) nurodyta, jog buvo apžiūrėta vieta, kur D. K. nurodymu ji buvo sumušta, – tai I. L. gyvenamojo namo kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Iš policijos pareigūnų darytų foto nuotraukų (b. l. 16-17) ir kaltinamojo pateiktų nuotraukų teismo posėdžio metu (b. l. 147) matyti, kad prie įėjimo į gyvenamąjį namą yra suoliukas, šalia namo šulinys, nuo įėjimo iki šulinio betono plytelių takas, aplink šulinį - betono danga, kiemas apaugęs žole. Grumtynių pėdsakų nei įvykio vietos apžiūros protokole, nei fotonuotraukose neužfiksuota.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados aprašomosios dalies (b. l. 30-31) matyti, kad medicininiuose dokumentuose įrašai patvirtina nukentėjusiosios D. K. apsvaigimą nuo alkoholio konflikto metu. VšĮ Kelmės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje nurodyta, kad į šią gydymo įstaigą ji atvežta greitosios med. pagalbos 2018 m. birželio 23 d. 22 val. 50 min, nurodė vartojusi alkoholį, kontaktas su ja ribotas dėl girtumo. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje taip pat nurodyta, kad jai diagnozuotas girtumas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados (b. l. 30-31) aprašomosios dalies matyti, jog 2018 m. birželio 24 d. 1 val. 45 min apžiūrėjus nukentėjusiąją VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo skyriuje matyti patinimai, kraujosruvos veide, gausu sumušimo žymių galvos plaukuotoje dalyje, dėl audinių paburkimo neatmerkia kairės akies, abiejų akių vokai paburkę, su pavienėmis kraujosruvomis, praskleidus vokus po jungine matosi kraujosruva, veido srityje audiniai sustorėję dėl poodinių hematomų, diagnozuotas galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas. VšĮ Kelmės ligoninės ortopedijos ir traumatologijos skyriuje dėl trauminės galvos smegenų ligos ir daugybinių veido sumušimų gydyta nuo 2018 m. birželio 24 d. iki 2018 m. liepos 2 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistas pateikė išvadą (b. l. 31), kad D. K. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje, abiejų akių vokuose, pereinančios į skruostus, dešinėje smakro pusėje, pereinanti į kaklą, dešinėje plaštakoje, kairėje blauzdoje, kraujosruva kairės akies obuolio odenoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau šešių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. D. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad 2018 m. birželio 23 d. vakare I. L. namuose nukentėjusiajai D. K., liudytojai I. L. ir kaltinamajam J. Š. girtaujant, tarp apsvaigusių nuo alkoholio D. K. ir J. Š. kilo konfliktas. Kad konfliktas kilo be aiškios dingsties, nesant nei menkiausiam pagrindui konflikto kilimui ir kad šio konflikto iniciatorius buvo būtent J. Š. patvirtina ne tik nukentėjusioji D. K., liudytoja I. L., bet ir pats kaltinamasis pripažįsta, kad jis ėmęs priekaištauti D. K. dėl žemės užvaldymo, vėliau pyktį išliejęs aktyviais veiksmais, sugriebęs jai už plaukų nutempęs prie šulinio, pargriovęs ant žemės ir sudavęs du smūgius.

Nukentėjusiosios, liudytojos parodymai atpasakojant kai kurias įvykio aplinkybes ne visiškai sutampantys, tačiau spręsti, kad kurios nors iš jų parodymai yra melagingi, nėra pagrindo. Liudytoja I. L. – nukentėjusiosios draugė, kaltinamojo kaimynė, nei su vienu iš jų nesusipykusi, todėl spręsti, kad liudytoja, nurodydama, jog visi trys girtavo, vaišinosi nukentėjusiosios nupirkta trauktine, apkalba D. K. nėra pagrindo. D. K. apsvaigimo būseną konflikto metu patvirtina visa eilė objektyvių įrodymų. Kad nukentėjusioji įvykio metu buvo apsvaigusi patvirtina alkotesterio parodymai, įrašai jos medicininiuose dokumentuose, kur nurodyta, kad pati nukentėjusioji medikams nurodžiusi, kad konfliktas, kurio metu ji buvo sumušta, kilo vartojant alkoholį, dėl girtumo kontaktas su ja apsunkintas, diagnozuotas girtumas. Be to, iš karto po įvykio nukentėjusioji buvo konsultuota neurologo, kuris konstatavo, kad nukentėjusioji ne visas įvykio aplinkybes prisimena. Nukentėjusioji neigdama girtavimo su J. Š. ir I. L. faktą, nenurodė kitos vietos, kitų asmenų, kur ir su kuo ji būtų vartojusi alkoholį. Esant tokioms aplinkybėms netikėti liudytojos I. L. parodymais, kad visi trys – ji, D. K. ir J. Š. - jos namuose girtavo, nėra pagrindo. Liudytoja I. L. teismo posėdžio metu pripažino, kad konflikto metu ji buvo girta. Akivaizdu, kad apsvaigimas nuo alkoholio turi įtakos matytų įvykių suvokimui, vertinimui, atminčiai, todėl tai, kad ji neprisimena išgerto alkoholio kiekio, tų aplinkybių, ar nuketėjusioji šaukėsi pagalbos, ką ji konkrečiai pasakiusi, pamačiusi J. Š. suduodant smūgį D. K., nepaneigia jos parodymų dėl tų aplinkybių, kurias ji prisiminė – girtavimą trise, konflikto pradžią – J. Š. nepagrįstus kaltinimus dėl žemės užgrobimo, J. Š. suduotą smūgį D. K. į galvos sritį, kurį ji mačiusi ir gerai prisimenanti, lankymo ligoninėje metu matytą sudaužytą D. K. veidą.

Abejoti teismo medicinos specialisto išvada teismas neturi pagrindo. Nustatyti sužalojimai savo pobūdžiu, lokalizacija, atitinka nukentėjusiosios parodymus apie įvykio aplinkybes ir suduotus smūgius.

Kaltinamasis J. Š. teisme pripažino sudavęs tik du smūgius nukentėjusiajai į veidą. Jo versija, kad daugiau smūgių suduotų jis nepripažįsta, nes neprisimena sudavęs tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime, yra niekuo nepagrįsta. Kaltinamajam iš karto po įvykio buvo nustatytas vidutinis apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis, ženkliai viršijantis žemiausią vidutinio girtumo ribą, kas neabejotinai turi įtakos atminčiai, gali iškreipti prisiminimas. Kaip parodė nukentėjusioji, ji buvo spardoma gulinti ant nugaros, į įvairias kūno vietas, daugiausia į veidą, kurį dangstėsi rankomis. Iš karto po įvykio nukentėjusioji pristatyta į gydymo įstaigą, kur buvo apžiūrėta medikų. Įrašai jos medicininiuose dokumentuose, teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai į veido sritį – smilkinius, paakius, smakrą, pakaušį, kitas kūno vietas - plaštaką, blauzdą. Kad J. Š. ne tik kumščiu sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį, bet ir spardė ją, patvirtina medikų įrašai apie daugybines kraujosruvas, patinimus, gausias sumušimo žymes galvos plaukuotoje dalyje. Įvertinus nuketėjusiosios parodymu, teismo medicinos specialisto aprašytus sužalojimus ir išvadą, spręstina, kad daugybinės kraujosruvos galvos srityje, blauzdoje ir plaštakoje atsirado būtent nuo spyrimų. Nors kaltinamasis tvirtino sudavęs tik du smūgius, neigė spardęs nukentėjusiąją, tačiau pripažino, kad matęs nukentėjusiąją ligoninės palatoje, jos veidas, kaltinamojo vertinimu, atrodęs siaubingai – sudaužytas, pamėlynavęs, kas neabejotinai liudija apie suduotų smūgių gausą.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis J. Š., suduodamas smūgius kumščiu, įspirdamas nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. K. sveikatą, todėl jo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Dėl civilinių ieškinių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Civiliniu ieškiniu (b. l. 126-127) nukentėjusioji D. K. prašo priteisti iš kaltinamojo neturtinei žalai atlyginti 2 000 Eur ir 300 Eur advokato atstovavimo išlaidų.

Nukentėjusioji D. K. pareikštame civiliniame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl neteisėtų J. Š. veiksmų ji patyrusi fizinį skausmą, pažeminimą, daug nepatogumų – buvo priversta gydytis ligoninėje, vartoti vaistus, už kurių įsigijimą ji nereikalaujanti atlyginti, dėl pamėlusio veido apie mėnesį laiko negalėjusi rodytis gatvėje.

Nukentėjusiosios D. K. civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo teismų praktika priteisiant neturtinę žalą svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki maždaug 1 700 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-473/2013; 2K-12/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-497/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-685-327/2017 ir kt.). Virš vieno tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą.

Nustatyta, kad neteisėtais kaltinamojo J. Š. veiksmais nukentėjusiajai D. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl ko neginčijamai nukentėjusioji juto fizinį skausmą, eikvojo savo laiką, vykdama į policijos įstaigą, teismą, jai buvo sugadintas laisvalaikis, viešnagė Lietuvoje, gana ilgą laiką buvo priversta slėpti nuo visuomenės akivaizdžius, gerai matomus smurto požymius – kraujosruvas veide. Sutiktina, jog D. K. dėl kaltinamojo neteisėto smurto proveržio buvo pažeminta. Tačiau byloje nenustatyta, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai atsirado liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesiniam laikui. Įvertinus visumą aplinkybių, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, siekiant protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, laikytina, kad teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą nukentėjusiajai, priteistina iš kaltinamojo, būtų 1 000 Eur suma. Kaltinamasis – darbingas, dirbantis, todėl tokia suma neturėtų būti jam nepakeliama našta.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, įvertinęs bylos pobūdį bei jos aplinkybes, vykusio teismo posėdžio trukmę, nukentėjusiosios atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiosios interesus, suteiktų paslaugų apimtį, daro išvadą, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma - 300 Eur (b. l. 129) - nėra aiškiai per didelė, ji proporcinga advokato įdėtam darbui atstovaujant nukentėjusiąją teisme (civilinio ieškinio surašymas, dalyvavimas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje), todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė teismui civilinį ieškinį dėl 293,67 Eur žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (b. l. 138-139). Šiaulių teritorinė ligonių kasa, kaip privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija, išieškodama privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, užtikrina apdraustųjų sveikatos draudimu teises ir įgyvendina valstybės socialinės apsaugos funkciją, taigi, įgyvendina viešojo intereso apsaugą privalomojo sveikatos draudimo srityje. Kaltinamasis J. Š. pripažintas kaltu, kad jis savo nusikalstamais veiksmais nežymiai sužalojo nukentėjusiosios D. K., kuri dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jai buvo suteiktos medicinos paslaugos, sveikatą. Todėl akivaizdu, kad žala padaryta ne tik nukentėjusiajai, bet ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų yra tiesiogiai susijęs su J. Š. nusikalstamais veiksmais, t. y. nukentėjusiosios sužalojimu.

D. J. Š. padarytų kūno sužalojimų nukentėjusiajai D. K. buvo suteikta pagalba VšĮ Kelmės ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, ji konsultuota VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, jai atlikti tyrimai kompiuteriniu tomografu, buvo gydoma VšĮ Kelmės ligoninėje stacionariai, jos gydymas apmokėtas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog nuteistojo veiksmai neabejotinai padarė Šiaulių teritorinei ligonių kasai 293,67 Eur turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų išrašo kopija (b. l. 141) ir kuri iki šiol nėra atlyginta. Dėl šių aplinkybių civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 293,67 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir ši suma priteistina iš J. Š. Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Dėl bausmės.

Kaltinamojo J. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis J. Š. praeityje buvo teistas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, tačiau vėliau ši veika buvo dekriminalizuota, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, 2013 m. lapkričio 22 d. buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu, todėl laikoma, kad jis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą. Jo padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis – dirba, užsiima individualia veikla (b. l. 148), vedęs, turi šeimą (b. l. 107), administracine tvarka baustas tik už nusižengimus, susijusius su individualia veikla (b. l. 100-102), galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Nors kaltę jis pripažino iš dalies, tačiau iš jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad jis pripažįsta neteisėtą savo elgesį nukentėjusiosios atžvilgiu, sutinka atlyginti neturtinę žalą, padengti advokato atstovavimo išlaidas nukentėjusiajai, atlyginti patirtas medicininių paslaugų ir gydymo išlaidas teritorinei ligonių kasai. Įvertinus visumą aplinkybių, darytina išvada, kad kaltinamajam paskyrus vidutinio griežtumo bausmę, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje, – laisvės apribojimą ir atitinkamus įpareigojimus, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti.

Prokurorė prašė kartu su bausme skirti kaltinamajam įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. BK 48 straipsnio 7 dalis suteikia teismui galimybę baudžiamojo proceso dalyvių prašymu vietoje BK 48 straipsnyje numatytų draudimų ir įpareigojimų, paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimu, jeigu teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Kadangi kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš jo paaiškinimų teisme matyti, kad agresiją nukentėjusiosios atžvilgiu įtakojo būtent suvartotas alkoholis, todėl tikslinga paskirti prokurorės prašomą įpareigojimą, kurio vykdymas padėtų kaltinamajam daugiau nenusikalsti, sulaikytų jį nuo neteisėtų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti J. Š. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš J. Š. D. K. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai ir 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš J. Š. privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 293,67 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt trijų eurų 67 ct.) žalą už nukentėjusiosios D. K. gydymą Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė