- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- 2-486-880/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00388-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- J. V.
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui J. V. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama:
nustatyti, kad jos dukros E. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas J. V.;nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo dukros E. J. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės;priteisti iš atsakovo dukros E. J. 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už tris metus.
Šalies argumentai
Ji nurodė, kad nuo 1999 m. yra pažįstama su atsakovu, jie abu draugavo, o 1999 pabaigoje ieškovė nuo atsakovo pastojo ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. Tačiau atsakovas tėvystės nėra pripažinęs, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo. Ieškovė šiuo metu augina dukrą viena ir prašo nustatyti dukros gyvenamąją vietą kartu su ieškove., kur jai sudarytos tinkamos sąlygos augti. Ieškovė taip pat nurodė, kad dukros mėnesio išlaikymui reikia 600 Lt, todėl prašo iš atsakovo priteisti po 300 Lt per mėnesį išlaikymą iki dukros pilnametystės bei 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, nes atsakovas nuo vaiko gimimo nėra teikęs išlaikymo.
Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. Teismo posėdžio metu gavęs DNR ekspertizės išvadą, jis nurodė, kad su ieškinio reikalavimais dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o su ieškinio reikalavimu dėl vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nesutiko ir nurodė, kad jis seniai atlieka laisvės atėmimo bausmę ir negali teikti dukrai išlaikymo. Jokio turto jis neturi, o laisvės atėmimo bausmę atliks kai vaikas praktiškai bus pilnametis.
Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovės ieškinys turėtų būti tenkinamas, nes jis yra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl tėvystės nustatymo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė yra savo nepilnametės dukros E. J., gimusios 2000 m. liepos 13 d., motina, o tuo pačiu ir įstatyminė atstovė (b.l. 9). E. J., gimimo liudijime įrašo apie tėvą nėra ( b.l. 9). CK 3.148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės.
Byloje buvo atlikta DNR ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad J. V. yra E. J. tėvas su 99,99999 proc. tikimybe. Po ekspertizės atlikimo su tėvystės nustatymu sutiko ir atsakovas, todėl atsižvelgiant į rašytinius įrodymus ir atsakovo poziciją, ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir atsakovas pripažintinas E. J. tėvu.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnis).
Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokį ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais.
Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad vaikas gyvena su ieškove, yra motinos ir vaiko ryšys artimas (b.l. 28). Su ieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos sutinka ir atsakovas, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti, jog vaiko gyvenamoji vieta yra su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.), juolab, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi galimybės prižiūrėti dukrą.
Dėl E. J. išlaikymo priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 straipsnis), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 straipsnis), išlaikymo priteisimą (3.194 straipsnis), išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą (3.201 straipsnis) ir kt. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visos šios įstatymo nuostatos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir sudaro vientisą sistemą, užtikrinančią harmoningą vaiko asmenybės raidą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
Pažymėtina, kad nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į jau minėtą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004).
Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti E. J. išlaikymui po 300 Lt per mėnesį. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jokių pajamų negauna, todėl neturi galimybės išlaikyti vaiką. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad per mėnesį vaiko išlaikymui išleidžia apie 600 Lt, kuriuos sudaro maistas, apranga, vaistai, mokesčiai, tenkantys vaikui už butą. Kadangi tėvai privalo išlaikyti vaiką lygiomis dalimis, atsakovui tektų per mėnesį mokėti po 300 Lt. Ieškovės mėnesio pajamos yra mažos, t.y. apie 600 Lt, ji gyvena socialiniame būste, taigi vaikui išlaikymas yra būtinas ir 300 Lt per mėnesį nėra didelis ir atitinka protingumo, sąžiningumo principus bei vaiko interesus, o aplinkybė, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo ieškinį dėl išlaikymo atmesti, nes tai pažeistų vaiko interesus.
Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaikų poreikiams, šalys gali kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo E. J. priteisimo.
Lietuvos Respublikos CK 3.3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi svarbu nustatyti nuo kada atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnametei E. J. ir kokio dydžio priteistinas įsiskolinimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovės ir atsakovo parodymais nustatyta, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikia nuo gimimo, todėl ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas. Remiantis aukščiau E. J. priteistu išlaikymo dydžiu, įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2014 m. gegužės 5 d. (ieškinio pateikimo dienos) sudaro 10800 Lt (300 Lt x 36 mėn.).
Ieškovė už ieškinio pateikimą buvo atleista nuo žyminio mokesčio (720 Lt) mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, kurias šalys patiria teismo metu priteisiamos proporcingai patenkintai ieškinio daliai (CPK 96 str.). Visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistina 720 Lt žyminio mokesčio, kurį sudaro du neturtiniai reikalavimai po 144 Lt (nustatyti tėvystę ir vaiko gyvenamąją vietą), 324 Lt žyminis mokestis už turtinį reikalavimą priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą ir 108 Lt žyminis mokestis už turtinį reikalavimą priteisti išlaikymą.
Ieškovės atstovė teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 520 Lt. Visiškai patenkinus ieškovės ieškinį atsakovo priteistina 520 Lt atstovavimo išlaidų. Be to, atsakovui nesutikus dėl vaiko tėvystės, buvo paskirta DNR ekspertizė, kuri kainavo 1050 Lt ir už ją sumokėjo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, todėl ši suma tarnybai priteistina iš atsakovo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 ir 392 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Pripažinti J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o E. J. J. V. dukra.
Nustatyti E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina S. J., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po 300 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2014 m. gegužės 5 d. bei išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, iš viso 10800 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus litų).
Nepilnametei E. J. šiuo teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoja iki vaiko pilnametystės paskirti jos motiną S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kuri priteistą vaikui išlaikymą tvarkys uzufrukto teise.
Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai.
Priteisti iš J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 720 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.
Priteisti iš J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 1570 Lt į valstybės biudžetą išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, nurodant, jog įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.