Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka už akių išnag­­ri­­nė­jęs civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Bal­tic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui K. J. dėl draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas AAS „Gjensidige Bal­tic“ Lietuvos filialas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo K. J. 2 459 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines pa­­­lū­kanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėji­mo­si išlaidas. Esant įstatyme nustatytiems pagrindams, prašo priimti sprendimą už akių.

Atsakovui procesiniai doku­men­­­tai įteikti 2016-05-14. Teismo 2016 m. birželio 10 d. nutar­ti­mi civilinė byla sustabdyta iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-780/2016 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-24421-2015-4). Nutarties kopija atsakovui įteikta 2016-06-14. Teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinė byla atnaujinta, išnykus aplinkybei, dėl kurios byla buvo sustabdyta.

Kadangi atsakovas nei per nu­­s­ta­­­­ty­tą 25 dienų terminą, nei per bylos sustabdymo laikotarpį be pateisina­mos prie­žasties ne­pa­­teikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovo prašy­mu, pri­­­ima­­mas sprendi­mas už akių, nein­formuo­jant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (Lietu­vos Respub­li­kos civi­li­nio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrody­mų verti­ni­­­mą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį spren­di­­mą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškinyje nurodyta, kad 2014-05-14 tarp ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo ir A. V. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas A. V. priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016-04-19 nuosprendžiu baudžiamojoje bylo­je Nr. 1-16-780/2016 nustatė, kad atsakovas K. J. 2015-04-29, būdamas neblai­vus, tyčia padegė apdraustą ūkinį pastatą, dėl ko jo savininkė patyrė žalos. Ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 2 459 Eur dydžio draudimo išmoką. Kadangi nustatyta, jog žalą padarė atsakovas K. J., ieškovas įgijo teisę išsireikalauti iš jo visas išmokėtas sumas.

Ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtinamos prie ieškinio pridėtais dokumentais: gyventojų turto draudimo liudijimu, prašymu išmokėti draudimo išmoką, sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktu, VĮ Registrų centro Alytaus filialo pažymėjimu apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, draudimo išmokos apskaičiavimo išvada, lokaline sąma­ta, išmokos aktu, pre­ten­­zija atsakovui, raginimu dėl skolos grąžinimo.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-780/2016 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-24421-2015-4) K. J. buvo pripa­žin­tas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį. Teismas nustatė, kad K. J. 2015-04-29 apie 19 val. Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia padegė A. O. V. priklausantį ūkinį pastatą. Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 28 d. apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1A-435-594/2016 pagal nuteisto­jo K. J. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016-04-19 nuosprendžio ir nuteistojo skundą atmetė. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016-04-19 nuospren­dis baudžia­mo­joje byloje Nr. 1-16-780/2016 įsiteisėjo 2016-11-28 (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 336 straipsnio 2, 3 dalys).

Pagal CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusi­kal­s­­tamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, todėl nustatant civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtą veiką, kaltę, priežastinį ryšį), teismai neprivalo iš naujo nustatinėti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų, jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė nuteistasis. Įsiteisėjusio procesinio dokumento negalima paneigti ar nuginčyti, todėl teismo nuosprendžio prejudicinės galios taisyklė galioja ir teismui. CPK 182 straipsnio 3 punkto norma reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio.

Nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę turi Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016-04-19 nuospren­dis, kuriuo atsakovas K. J. buvo pripa­žin­tas kaltu ir dėl A. O. V. priklausančio turto – ūkinio pastato, sunaikinimo visuo­ti­nai pavojingu būdu (BK 187 straipsnio 2 dalis). Atsakovo neteisėtų veiksmų, jo kaltės, priežas­ti­nio ryšio su ieškovui padaryta žala ir paties žalos fakto šioje civilinėje byloje įrodinėti nereikia, nes šios aplinkybės ir civilinės atsakomybės sąlygos yra nustatytos minėtu įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016-04-19 nuospren­džiu.

Įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiš­kai atlyginti atsa­kin­gas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu drau­di­mo sutartis nenu­sta­to ko kita, draudikui, išmo­kė­­ju­siam draudimo išmoką, pereina teisė reika­lau­ti iš­mo­­­kėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius.

Byloje esantys įrody­mai patvirtina, kad atsakovas K. J., padarydamas nusikals­ta­mą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarė kitam asmeniui žalą, kurios dalį atlygino ieško­vas. Minėtoje baudžiamojoje byloje iš atsakovo nukentėjusiajai buvo priteista tik ta turtinės žalos dalis, kurios neatlygino ieškovas. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms atsakovui kyla prievolė ieškovui atly­gin­ti ir tą pada­ry­tos žalos dalį, kurią ieškovas nukentėjusiajai atlygino vietoj K. J..

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 459 Eur draudimo išmokos, išmokėtos nukentėjusiajai A. O. V., yra pagrįstas ir tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs sko­­lininkas (fizi­­­­­­­nis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią su­mo­kėti praleis­­­­­­­­­­­tas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio palūka­nas už pri­teistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvyk­dy­mo ten­kin­tinas.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mo­kes­­tis – 55 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punk­tas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,12 Eur), iš atsakovo nepriteisti­nos, nes jos nevir­šija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 268 straipsnio 1 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 459 Eur (du tūkstan­čius keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus) išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-05-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) by­li­nė­ji­mo­si išlaidų ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, kodas juridinių asmenų registre 300633222, naudai.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pa­reiš­ki­mą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Lazdijų rajono apylinkės teis­­mui.

Ieškovas dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.