Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. J. dėl visų kaltinimų kaltu neprisipažino.

Fizinio skausmo sukėlimas mažametei ir viešosios tvarkos pažeidimas (BK 140 str. 3 d. ir 284 str. 1 d.)

Kaltinamasis K. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. balandžio 28 d. ėjo į savo ūkinį pastatą pro S. D. namus ir jį užpuolė keturi benamiai šunys, kuriuos nuolat šeria S. D. ir V. D.. Vienas šuo jam įkando į koją, todėl jis pasiėmė kažkokį geležį ir užsimojo juo suduoti šuniui. Tie šunys nubėgo į D. sodybą, o jis nuėjo pas juos pasakyti, kad prisirištų savo šunis. Tą dieną buvo išgėręs alaus Lazdijuose, o po to dar 1 litrą alaus kai grįžo į namus. Jis bandė įeiti į D. namus, bet tuo metu iš jų išėjo V. D.. J. D. nekeikė, o keikė šunis. Pripažino, kad sakė „bledės“, „kurvos“, nes buvo susinervinęs. Tuo metu vaikų kieme nebuvo. Šunys nubėgo toliau, o jis geležinį vyrį metė į šunis. Mergaitės tuo metu šalia nebuvo. To geležio daugiau į rankas neėmė. Jis pats paskambino į policiją ir pranešė apie palaidus šunis. Kai atvažiavo policija A. D. melagingai jį apkaltino.

Nors kaltinamasis K. J. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę dėl šių nusikaltimų patvirtina visi kiti byloje ištirti įrodymai:

2015-04-30 A. D. pareiškimas patvirtina, kad ji pranešė policijai, jog 2015-04-28 apie 17.00 val. K. J., būdamas girtas, triukšmaudamas ir keikdamasis atėjo į D. sodybą, reikalavo įleisti jį į namus, grasino padegsiąs namą, keikėsi įvairiais keiksmažodžiai, atsinešęs metalinę juostą (kluono durų vyrį), mojuodamas ja, keikėsi ir grasino ,,visus išmušti“, ta juosta sudavė katinui, šuniui, grasino ja V. D., mesdamas turėtą metalinę juostą pataikė K. D. į koją (t. I, b. l. 8).

2015-05-08 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esanti sodyba, kurioje apžiūros metu rastas ir paimtas 71 cm, ilgio, 6 cm pločio ir 6 mm storio durų vyris (t. I, b. l. 9-14).

2015-05-20 specialisto išvada Nr. G 498/15 (06) patvirtina, kad K. D. pagal 2015-04-29 chirurgo apžiūros duomenis kliniškai nustatyta dešinio čiurnos sąnario srities sumušimas (t. I, b. l. 25-27).

2015-10-15 specialisto išvada Nr. pG 1070/15 (06) patvirtina, kad esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems smūgio sudavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai K. D. galimybė (t. I, b. l. 31-33).

Bendrojo pagalbos centro pateikta informacija ir telefoninio pokalbio garso įrašai patvirtina, kad 2015-04-28 pirmasis pagalbos skambutis adresu (duomenys neskelbtini), buvo 17.31 val. iš abonento Nr. 868362010, kuriuo skambino O. P. ir prašė policijos pagalbos dėl to, kad girtas K. J. „daužosi“, „trankosi“ namuose. Iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi K. J., 2015-04-28 bendruoju pagalbos telefonu 112 nebuvo skambinta (t. IV, b. l. 2-3).

2015-10-13 apžiūros protokolas su priedais patvirtina, kad apžiūrėtoje CD – R laikmenoje įrašyti du 2015-04-28 17.39 val. ir 17.47 val. įvykę telefoniniai pokalbiai iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi A. D., į Bendrojo pagalbos centro telefoną Nr. 112. Sudarytos pokalbių stenogramos, iš kurių matyti, kad A. D. praneša apie kaimyno K. J. netinkamą elgesį, turimą metalinį daiktą (t. I, b. l. 36-40, garso įrašas).

Administracinio teisės pažeidimo ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad 2015-04-28, 17.55 val. alkotesteriu K. J. buvo nustatytas 1.69 promilių girtumas ir dėl ATPK 178 str. 2 d. pažeidimo, padaryto 2015-04-28 apie 17.55 val. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (t. II, b. l. 162-164).

N. S. E. D. patvirtino, kad 2015 m. balandžio 28 d. pas jį buvo atvažiavęs sūnus S. D. su vaikais ir marčia, buvo ir kito sūnaus J. D. du vaikai. Po pietų iš kažkur atėjo K. J. ir pasakė, kad jam reikia paskambinti numeriu 112. Žmona V. D. liepė K. J. skambinti iš savo namų. K. J. piktai pasakė, kad jo antra pusė užsirakino ir jo neįsileidžia. Po to K. J. klausė kam jie šunį paleido, rado geležinį strypą ir pradėjo su juo vytis jo šunį, kuris pabėgo į kalniuką. Vaikai bėgo gelbėti šuns. Jis matė kaip tuo strypu K. J. metė į šunį. Nematė ar pataikė, bet anūkė K. D. vėliau pasakojo, kad strypas atšoko ir pateikė jai į kopiją. G. K. J. strypą pasiėmė ir laikydamas rankoje keikėsi, sakydamas “aš jus išmušiu, sudeginsiu“, „bledės“, kurvos“. Tada kaltinamasis aiškinosi su jo sūnumi J. D. ir to strypo iš rankų nemetė tol, kol neatvažiavo policija.

Nukentėjusysis V. D. patvirtino, kad 2015 m. balandžio 28 d. K. J. parvažiavo iš Lazdijų labai prisigėręs ir pirmiausiai nuėjo į savo tvartą. Ten rado sugyventinę, kuri kol jo nebuvo išsivežė gyvulius. Jis labai įsiuto ir rėkdamas parsivijo sugyventinę keliu. Ji parbėgusi namo užsirakino. Tada K. J. atbėgo pas ją (nukentėjusiąją) ir prašė paskambinti numeriu 112, sakė, kad jo neįsileidžia sugyventinė. Nukentėjusioji nesutiko skambinti, todėl K. J. pasakė, kad jai bus blogai. Jis šoko vytis jos šunį ir anūkus, rėkė „aš juos išmušiu, aš jus sudeginsiu“. Bėgdamas rado metalinį vyrį su vinimis ir metė į vaikus. Matė kaip pataikė anūkei K. D. į koją. Grįždamas atgal į kiemą jis metalinį vyrį parsinešė ir keikėsi, sakydamas „bledės“, „kurvos“, „aš jus padegsiu“, „aš jus sudeginsiu“, „jūs čia negyvensit“. Sūnus J. D. stovėjo kieme, o K. J. švaistėsi tuo vyriu prieš jį. Paskui marti paskambino policijai.

Nukentėjusioji mažametė K. D. patvirtino, kad 2015-04-28 pas jos senelius atėjo K. J. ir kalbėdamas su močiute bei seneliu rėkavo, keikėsi, iš kluono pasiėmė metalinį pagalį ir bėgo paskui šunį, kurį norėjo užmušti. Ji su broliu ir pusbroliais gynė šunį ir ji pasislėpė už priekabos. K. J. metė geležį į ją ir pataikė į dešinę koją, apačioje, kur yra kauliukas. Jai skaudėjo koją, liko mėlynė. Mama kitą dieną vežė pas gydytoją. Ji bijojo K. šūkavimų.

Nukentėjusioji A. D. patvirtino, kad 2015 m. gegužės 28 d. apie 17 val. ji su vyru ir vaikais atvyko į Janėnų kaimą pas uošvius. Palikę vaikus su vyru išvažiavo tvarkyti kapų. Kai išvažiavo iš sodybos į kapus nei kieme, nei gatvėje nebuvo jokių benamių palaidų šunų. Po 10-15 minučių paskambino sūnus K. ir verkdamas šaukė, kad jie greičiau sugrįžtų, nes į senelių kiemą atėjo K. J. su dideliu metaliniu strypu, brovėsi į namus, kad jam leistų paskambinti, triukšmauja kieme. Ji su vyru grįžo į uošvių kiemą ir pamatė K. J., kuris stovėjo priešais vyro tėvus su metaliniu vyriu ir keikėsi bjauriais žodžiais: „kurvos“, „stervos“, svolačiai“, „bledės, „aš jus sutvarkysiu, aš jus sudeginsiu“, mosavo metaliniu vyriu, grasino. Tuo metu grįžo ir vyro brolis J. D.. Vaikų kieme tuo metu ji nematė. Juto alkoholio kvapą nuo K. J.. Ji skambino policijai du kartus, nes buvo baisu, kad K. J. nemestų metalinio vyrio į žmones. Praėjus apie 15 minučių atvyko policijos pareigūnai, uždėjo antrankius K. J. ir jį išsivežė. Vakare dukra pasakė, kad K. J. pateikė jai į koją kai vijosi šuniuką ir metė metalinį strypą. Matėsi kojos paraudimas ir patinimas. Ji uždėjo kompresą, tačiau ryte patinimas buvo didesnis, todėl nuvežė dukrą į gydymo įstaigą, kur buvo padaryta rentgenograma.

Nukentėjusysis. S. D. patvirtino, kad iš tėvų S. ir V. D. namų su žmona išvažiavo į kapines, o vaikus paliko pas tėvus kieme. Kieme buvo ir brolio J. D. du vaikai. Išvažiuojant aplik sodybą benamių palaidų šunų nematė, bet matė kaip iš savo tvarto ėjo K. J. su savo žmona ir ją stumdė. Gal po 10-15 minučių paskambino sūnus ir pasakė, kad atėjęs K. „durnavoja“, keikiasi. Sūnus prašė greičiau grįžti. Kai grįžo į tėvų namus K. J. stovėjo kieme ir barėsi su jo tėvais, rėkavo, keikėsi, sakydamas „kurvos“, „bledės“, „svolačiai“, „sudeginsiu“. Matė, kad vaikai buvo kitame sodybos gale, toli prie tvarto pasislėpę. Rėkaudamas K. J. rankose laikė metalinį strypą, nuėjo prie atvažiavusio brolio J. D. ir juo mosikavo. Jis pabandė tą strypą atimti, bet kai ėjo link kaltinamojo, šis užsimodavo. Pas K. J. rankose metalinis daiktas buvo iki tol kol atvažiavo policija. Jį numetė tik tada, kai pamatė atvažiavusią policiją. Vakare iš dukros sužinojo, kad K. J. sumušė jai koją. K. koja buvo paraudusi, patinusi, o ryte patino dar daugiau. Į ligoninę dukrą vežė žmona.

Nukentėjusysis J. D. patvirtino, kad 2015 m. balandžio 28 d. grįždamas iš (duomenys neskelbtini), netoli namų, susitiko su broliu S. D. ir jo žmona A., kurie važiavo tvarkyti kapų. Jo namai yra prieš tėvų S. D. ir V. D. namus. Jis ruošėsi sukti į savo namus, bet tuo metu paskambino brolis S. ir pasakė, kad tėvų namuose triukšmauja K. J.. Tuomet jis nuvažiavo į tėvų namus, o paskui jį atvažiavo ir brolis S. su žmona. Tėvai buvo kieme, o K. J. pareidinėjo nuo kalniuko, nuo ūkinių pastatų ir rėkė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, rankoje laikė metalinį durų vyrį. Jis prašė, kad K. J. padėtų šį vyrį ir nemojuotų juo, bet šis vis tiek keikėsi ir mojavo tuo metalu. A. D. skambino policijai kelis kartus. Atvažiavę policijos pareigūnai jį išsivežė. Tada vaikai parėjo iš tos pačios pusės kur matė ateinantį K. J. kai įvažiavo į kiemą. Jo vaikai pasakojo, kad K. J., pasiėmęs metalinį strypą vijosi juos, sakė „šunis ir kates išmušiu“, sakė, kad K. D. pataikė į koją su metaliniu strypu.

Liudytoja B. M. T. patvirtino, kad 2015 m. balandžio 28 d. buvo pas D. svečiuose ir su V. D. sėdėjo kieme kai atėjo neblaivus kaimynas K. J.. Jis atėjo su tikslu paskambinti iš V. D. ir prašė leisti tą padaryti. Atėjo vienas ir jokie šunys prieš jį neatėjo. Jis nesiskundė jokiais šunimis. K. V. D. neleido jam paskambinti jis bjauriais necenzūriniais žodžiais visus keikė, o pamatęs kates sakė, kad jas nužudys, kad nužudys V. D. šunį. Tuo metu kieme buvo S. D. vaikai K. ir K., dar matė J. D., kuriam kaltinamais taip pat sakė „aš tave sutvarkysiu“. Ji K. J. klausėsi apie 10 minučių, o po to nuėjo už namo ravėti žolių ir nematė kas vyko toliau.

Liudytojas L. D. patvirtino, kad gyvena su tėvais Stasiu E. D. ir V. D.. 2015 m. balandžio 28 d., apie 17 val. jis buvo prie garažo ir girdėjo kaip eidami nuo savo tvarto kaimynas K. J. ir jo sugyventinė rėkė vienas ant kito. Po to pas jo tėvus atėjo K. J. paskambinti telefonu 112. To jis prašė pas jo motiną V. D.. Jis per pastatus nematė kaimyno, bet girdėjo kaip šis kieme rėkė. Liudytojas patvirtino, kad brolių S. ir J. D. vaikai buvo prie jo atbėgę kol jis dar nematė K. J. ir sakė, kad šis rėkia. Po to K. J. prabėgo pro jį į kalniuką ir vėl grįžo atgal į kiemą. Liudytojas tuo metu nematė ar kaltinamasis ką nors vijosi, ar rankoje ką nors turėjo, nes buvo užsiėmęs. K. J. grįžus į kiemą vėl girdėjosi riksmai, o vaikai buvo dar kartą atėję prie jo. Liudytojas patvirtino, kad jis su automobiliu pravažiavo per kiemą už kito tvarto ir pravažiuodamas iš automobilio matė kaip K. J. su geležimi rankoje buvo užsimojęs prieš jo brolius Stasį ir J. D.. Šunų tuo metu kieme jis nematė.

Liudytojas O. P. patvirtino, kad anksčiau gyveno su kaltinamuoju K. J., bet dabar jau kartu negyvena. Ji patvirtino, kad iš kaltinamojo namų išsikraustė tą dieną, kai kilo V. pastato gaisras, o dieną prieš tai K. J. girtas užpuolė ją prie D. sodybos, nes buvo piktas. Tuo metu palaidų šunų ji nematė. Ji parėjo į jo namus ir užsirakino, o K. J. nuėjo pas D.. Ji paskambino policijai. Patvirtino, kad buvo toks telefoninis pokalbis, kurį išklausė teisme. Ką kaltinamasis veikė pas D. ji nežino.

Liudytojas G. C., kuris yra policijos pareigūnas, patvirtino, kad atvykęs į D. sodybą dėl konflikto, kieme rado kaltinamąjį K. J., kuris buvo nusiteikęs agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jis buvo išgėręs, elgėsi neadekvačiai, stumdėsi, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl buvo surakintas antrankiais. Nusiramino jis tik tarnybiniame automobilyje. Žmonės, buvę kieme sakė, kad K. J. vaikų akivaizdoje mušė ir vaikė D. šunį. Kaltinamajam policijos komisariate su alkotesteriu buvo nustatytas girtumas.

Nurodyti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, teismo medicinos eksperto pateiktos specialisto išvados, skambučiai į Bendrąjį pagalbos centrą ir telefoninių pokalbių garso įrašai, administracinio teisės pažeidimo tyrimo duomenys visiškai paneigia kaltinamojo K. J. parodymus ir patvirtina jo kaltę pagal pareikštą kaltinimą. Bendrojo pagalbos centro informacija ir pateikti telefoninių pokalbių garso įrašai paneigia kaltinamojo versiją, kad nukentėjusiesiems jis tik priekaištavo dėl jų nepririštų šunų, kurie jį neva užpuolė, jam įkando, todėl neva jis pats apie tai pranešė policijai. Iš 2015-04-28 užfiksuotų skambučių telefonu 112 matyti, kad K. J. įvykio dieną bendruoju pagalbos telefonu 112 iš viso neskambino ir apie nukentėjusiųjų šunis nepranešė. Priešingai, telefonu 112 pirmoji skambino buvusi kaltinamojo sugyventinė O. P. ir prašė policijos pagalbos dėl to, kad girtas K. J. triukšmauja namuose. Šie duomenys visiškai atitinka tiek liudytojos O. P., tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų B. M. T. ir L. D. parodymus, kurie patvirtino, kad K. J. į V. D. ir Stasio E. D. sodybą atėjo ne priekaištauti dėl jį užpuolusių šunų, o dėl to, kad jo į namus neįsileido sugyventinė ir jis norėjo paskambinti telefonu 112. Nukentėjusiųjų ir liudytojų B. M. T. bei L. D. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis atėjo vienas, ne dėl nepririštų šunų, kurių tuo metu iš viso nebuvo, o ant nukentėjusiųjų supyko dėl to dėl to, kad jam nebuvo leista paskambinti. Įžūlų ir nepagarbų K. J. elgesį nukentėjusiųjų sodybos kieme neabejotinai patvirtina visų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai apie jo išsakytus keiksmažodžius ir grasinimus, rankoje laikant grėsmingą metalinį durų vyrį ir juo mojuojant prieš nukentėjusiuosius. Abejoti šiais parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes jie buvo nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, juos visiškai patvirtina ir nurodyti objektyvūs įrodymai, nes įvykio vietos apžiūros metu iš tiesų rastas metalinis durų vyris, o mažametei nukentėjusiajai K. D. specialisto išvadoje iš tiesų konstatuotas kojos patinimas ir sumušimas. Be to, nukentėjusiosios A. D. telefoninių pokalbių su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi turinys patvirtina, kad pagalbos ji prašė būtent dėl įžūlaus ir bauginančio kaltinamojo elgesio ir tą darė du kartus. Pabrėžtina, kad įžūlų ir viešą tvarką trikdantį K. J. elgesį patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. C., kuris nurodė, kad net ir atvykus jam kaltinamasis dar buvo nusiteikęs agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, elgėsi neadekvačiai, stumdėsi, todėl buvo surakintas antrankiais. Administracinio teisės pažeidimo už girto pasirodymą viešoje vietoje duomenys patvirtina, kad kaltinamajam 17.55 val. alkotesteriu buvo nustatytas 1.69 promilių girtumas.

Šių tarpusavyje visiškai sutampančių ir vienas kitą patvirtinančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis K. J. girtas atėjo į V. D. ir S. E. D. sodybą ir keikdamasis bei grasindamas žodžiu bei rankoje laikomu metaliniu durų vyriu sutrikdė aplinkinių rimtį ir viešą tvarką, išgąsdino kieme buvusius vaikus ir suaugusius, kurie kreipėsi pagalbos į policiją. Tokie veiksmai neabejotinai pažeidė viešą tvarką ir sutrikdė nukentėjusiųjų rimtį, nes šie buvo priversti kviesti policiją, o pastaroji tik specialių priemonių pagalba nutraukė viešosios tvarkos pažeidimą. Todėl tokie kaltinamojo veiksmai visiškai atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Be to, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tais pačiais veiksmais kaltinamasis sukėlė mažametei K. D. fizinį skausmą, nes pažeisdamas viešąją tvarką jis metė metalinį vyrį ir pataikė juo nukentėjusiajai į koją, dėl ko ši sutino ir mažametė jautė skausmą. Nors kaltinamasis teigia metalinį vyrį metęs į šunis, o ne į vaikus, kurių, pasak jo, kieme nebuvo, tačiau kaip minėta jo parodymai yra paneigti visais kitais aukščiau nurodytais įrodymais. Nukentėjusieji K. D., V. D., S. E. D. patvirtino, kad metalinį vyrį K. J. metė į nubėgančius nuo jo nukentėjusiųjų šunį ir vaikus, kurie bėgo paskui šunį. Vakare po šio įvykio mažametė nukentėjusioji apie tai pasakė savo tėvams, kurie iš karto matė paraudusią dukros koją, o ryte nuvežus ją į ligoninę buvo konstatuotas sutinimas, kuris yra aprašytas ir specialisto išvadoje. Pabrėžtina, kad kaltinamasis pats pripažįsta tyčia metęs metalinį vyrį į šunis, t. y. neneigia paties jam inkriminuoto veiksmo – vyrio metimo. Todėl nekyla abejonės, kad K. J. tokį veiksmą atliko. Tuo tarpu šių kaltinamojo veiksmų pasekmės (mažametės kojos sumušimas) yra įrodytos minėtais įrodymais, kurie paneigia kalinamojo parodymus, kad vaikų kieme iš viso nebuvo. Toks tyčinis sunkaus metalinio daikto metimas į mažametės nukentėjusios pusę pripažintinas nusikaltimu, numatytu BK 140 str. 3 d., net jeigu kaltinamasis specialiai ir nesiekė sužaloti mažametės, o norėjo pataikyti tik į šunį, kaip teigia jis pats. Šiuo atveju kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad jo mestas sunkus metalinis daiktas gali pataikyti net tik į šunį, bet ir kartu su juo bėgusią mažametę. Todėl pripažintina, kad jis veikė neapibrėžta tyčia, t. y. suvokė įvairias galimas neigiamas savo veiksmų pasekmes, tyčia metė sunkų metalinį daiktą į mažametės pusę ir norėjo bet kurių iš galinčių kilti pasekmių. Tokiu atveju kaltinamasis atsako už faktiškai kilusias pasekmes, t. y. už fizinio skausmo sukėlimą mažametei nukentėjusiajai K. D..

Atsižvelgiant į tai, kad tais pačiais kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje buvo sutrikdyta ir visuomenės rimtis ir sukeltas fizinis skausmas mažametei nukentėjusiajai, kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis ir bausmės už šias veikas subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p.).

Kaltina­mojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl šių veikų padarymo nėra, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, kad nusikaltimus jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos jo veiksmams ir sugebėjimui adekvačiai vertinti situaciją bei savo veiksmus (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Nukentėjusiojo J. D. terorizavimas (BK 145 str. 2 d.), kuris perkvalifikuojamas į viešosios tvarkos sutrikdymą (BK 284 str. 1 d.)

Kaltinamasis K. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. balandžio 29 d., apie 18 val. atėjo į J. D. fermą išsiaiškinti dėl užsukto vandens iš vandens bokšto. J. D. rado su dviem darbininkais. Jis negrasino J. D., o tik sakė jam „nesukinėsi vandens be mūsų žinios“, „nevaidinsi čia ūkininko“, nes nukentėjusysis kada nori užsuka jam vandenį. Tuo metu buvo išgėręs bokalą alaus. Jų pokalbis truko apie 10-15 minučių, o po to nuketėjusysis jį išvarė.

Nors kaltinamasis K. J. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę patvirtina visi kiti byloje ištirti įrodymai:

2015-04-30 J. D. pareiškimas patvirtina, kad 2015-04-29 apie 17.50 val. jo veršidės pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), K. J., būdamas girtas, ėmė rėkauti, keiktis, grasino su juo susidoroti, padegti jam priklausančius pastatus. Jis liepė K. J. nustoti triukšmauti, keiktis ir grasinti bei paprašė išeiti iš pastato. K. J. toliau keikėsi ir grasindamas išėjo (t. I, b. l. 96, 97).

2015-05-08 įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esanti ferma (t. I, b. l. 98-102).

Nukentėjusysis J. D. patvirtino, kad 2015-04-29 jis buvo jam priklausančioje fermoje su savo darbininkais. Apie 17.30 val. atėjo girtas K. J. ir pradėjo keiktis, rėkti: „ką tu čia vaidini tokį ūkininką“, „aš tave sutvarkysiu, tu čia nevaidinsi, kad tu čia esi toks ūkininkas“, minėjo žodį „deginsiu“, keikėsi necenzūriniais žodžiais „kūrva, blede, bybį“. Nukentėjusysis nurodė, kad K. J. atėjo išsilieti dėl vandens, kuriuo jie naudojasi, bet jis kaltinamojo pretenzijų nesuprato. Jis nekreipė dėmesio į kaltinamojo žodžius, tik liepė išeiti, ir nerėkauti. Patvirtino, kad tuo metu nemanė, kad K. J. gali įvykdyti savo grasinimus jam ar kažkam kitam, nes kaltinamasis neturėjo nei degtukų, nei buvo kažką atsinešęs. Nukentėjusysis patvirtino nemanęs, kad tuo metu kaltinamasis kažką padarys, nes keiksmažodžius iš jo girto girdėdavo ne kartą ir anksčiau. Toks K. J. elgesys jo nenustebino, tai buvo ne pirmas kartas kai kaltinamasis priekaištavo dėl to vandens bokšto. Nukentėjusysis teigia, kad K. J. didesnę grėsmę kėlė išvakarėse, kai buvo su strypu kieme pas tėvus. Tuo tarpu tą dieną pas jį fermoje nukentėjusysis nepagalvojo, kad K. J. gali įgyvendinti savo grasinimus. Tik po to, kai buvo padegtas kaimynų V. pastatas jis suprato, kad kaltinamojo žodžius dėl padegimo reikia vertinti rimtai.

Liudytojas G. V. patvirtino, kad 2015-04-29 jis buvo J. D. priklausančioje fermoje kai atėjo girtas K. J. ir pradėjo keiktis, rėkti ant J. D. dėl vandens bokšto. Girdėjo kaip kaltinamasis sakė J. D., kad jis „nebus toks mandras“, „susitiks teisme“, „susitvarkys“, „susidoros“. Nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas. Maždaug po 10 minučių K. J. išėjo.

Liudytojas D. M. patvirtino, kad 2015-04-29 jis dirbo J. D. priklausančioje fermoje kai atėjo girtas K. J. ir pradėjo keiktis, rėkti. Jis šaukė, kad padarys kaime tvarką, kad J. D. nelaikytų savęs labai protingu, sakė, kad J. D. nesinaudos vandens bokštu, sakė, kad sudegins. J. D. paklausė pas kaltinamąjį „ar jau baigei“ ir liepė jam išeiti. K. J. iš kelinto karto išėjo iš fermos.

Blaivumo patikrinimo duomenys patvirtina, kad 2015 m. balandžio 29 d., 22.22 val. K. J. nustatytas 2.14 prom. girtumas (t. II b. l. 102).

Nurodyti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai paneigia kaltinamojo K. J. parodymus, kad jis negrasino nukentėjusiajam jį padegti ir patvirtina, kad tokį grasinimą kaltinamasis išsakė. Abejoti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes šie parodymai buvo nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, kaltinamojo žodžius jie girdėjo betarpiškai, kaltinamasis nenurodė jokių priežasčių kodėl visi tokius parodymus duodantys asmenys turėtų priežastį jį neteisingai apklabėti ir meluoti teismui. Todėl teismas pripažįsta, kad K. J. nukentėjusiajam J. D. išsakyti grasinimai padegti yra įrodyti. Tačiau pripažintina, kad išnagrinėjus bylą teisme šių veiksmų kvalifikacija, nurodyta kaltinamajame akte, nepasitvirtino.

Kaltinamajam inkriminuoto BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Teismų praktikoje šios veikos pripažįstamos alternatyviomis, todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014). Nagrinėjamu atveju kaltinamajam K. J. inkriminuotas žmogaus terorizavimas grasinant padegti. Vertinant tokį grasinimą, teismų praktikoje be kita ko, taikomas ir jo realumo kriterijus. Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010, 2K-347/2014). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-347/2014).

Kvalifikuojant šią kaltinamojo veiką pabrėžtina, kad grasinimas padegti buvo išreikštas tik žodžiu ir tarp konkrečių buitinių kaltinamojo priekaištų dėl nukentėjusiojo elgesio su bendru vandentiekio bokštu. Jokių konkrečių veiksmų, liudijančių kaltinamojo ketinimą realiai grasinimą vykdyti, jis neatliko, jokių degių medžiagų, degtukų ar kitokio ugnies šaltinio nukentėjusiajam nedemonstravo ir nėra duomenų, kad su savimi tuo metu turėjo. Be to, kaltinamasis buvo neblaivus ir priekaištavo dėl seniai vykstančių nesutarimų su nukentėjusiuoju J. D. dėl naudojimosi vandens bokštu, jo apsilankymo tikslas pas nukentėjusįjį buvo būtent šios pretenzijos. Toks kaltinamojo apsilankymo pas nukentėjusįjį tikslas ir bendravimo būdas pačiam nukentėjusiajam J. D. buvo jau ne pirmas ir nei nuostabos, nei išgąsčio nesukėlė. J. D. bylos nagrinėjimo metu ne kartą patvirtino (tiek apklausos metu, tiek savo baigiamojoje kalboje), kad jis nekreipė dėmesio į kaltinamojo žodžius, nemanė, kad K. J. gali įvykdyti savo grasinimą, nes keiksmažodžius ir pretenzijas iš jo girto girdėdavo ne kartą ir anksčiau, toks K. J. elgesys jo nenustebino. Nukentėjusysis patvirtino, kad didesnę grėsmę K. J. kėlė šio įvykio išvakarėse, kai buvo su strypu kieme pas jo tėvus, o tą dieną pas jį fermoje jis negalvojo, kad K. J. gali įgyvendinti savo grasinimus.

Įvertinus kaltinamojo išsakyto grasinimo aplinkybes, jo girtumą, ankstesnius K. J. ir nukentėjusiojo J. D. tarpusavio santykius, kaltinamojo bendravimo būdą bei nuolatinį priekaištų reiškimą būnant neblaiviam, paties nukentėjusiojo grasinimo realumo vertinimą, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo grasinimas buvo spontaniškai išsprūdę, girtumo sąlygoti žodžiai, kurie nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam nebuvo netikėti ir bauginantys, nes jis prie tokio kaltinamojo elgesio buvo įpratęs. Todėl nukentėjusiajam nebuvo pakankamo pagrindo bijoti dėl kaltinamojo ketinimų, ką vienareikšmiškai patvirtino ir pats nukentėjusysis J. D.. Tai, kad kaltinamasis neužilgo po šio pokalbio padegė kitos nukentėjusiosios A. O. V. pastatą neturi reikšmės šios veikos kvalifikavimui, nes K. J. inkriminuotas nukentėjusiojo J. D. terorizavimas laikomas baigtu nuo to momento, kai buvo išsakytas grasinimas padegti. Todėl šių grasinimų realumas turi būti vertinamas tik pagal tas aplinkybes, kurios egzistavo tokių grasinimų metu, o ne pagal tas, kurios atsirado vėliau. Šiuo atveju pokalbio su kaltinamuoju metu nukentėjusiajam nebuvo žinoma ankstesnių atvejų kai neabejotinai būtų nustatyta, jog kaltinamasis jau buvo padegęs svetimą turtą, o apie kaimynų pastato padegimą nukentėjusysis sužinojo jau po to, kai grasinimai jam buvo išsakyti. Nukentėjusysis J. D. pats pripažino, kad tik po to, kai buvo padegtas kaimynų V. pastatas jis suprato, kad kaltinamojo žodžius dėl padegimo reikia vertinti rimtai. Tai patvirtina, kad pačios veikos prieš nukentėjusįjį metu jis kaltinamojo žodžių ir jo asmenybės dar nevertino kaip galinčių kelti jam realią grėsmę. Šiuo atveju K. J. grasinimas neabejotinai būtų pagrindas nukentėjusiajam nerimauti dėl jo realumo jeigu grasinimas būtų buvęs išsakytas po to, kai užsidegė kaimynų pastatas, o ne atvirkščiai.

Nustačius, kad K. J. grasinimas padegti nesudarė pagrindo nukentėjusiajam J. D. manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, pripažintina, kad kaltinamojo veikoje nėra visų būtinų nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d., požymių, todėl jis negali būti nuteistas pagal šį BK straipsnį. Tačiau kaltinamojo elgesys, kai jis būdamas neblaivus, keiksmais ir grasinimais nukentėjusiajam, sutrikdė kitų žmonių rimtį ir viešą tvarką ir tam tikram laikui nutraukė įprastinį nukentėjusiojo ir jo darbuotojų darbą, kvalifikuotinas kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 str. 1 d. Viešosios tvarkos pažeidimu laikomas toks įžūlus elgesys bei grasinimai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šiuo atveju savo grasinimais kaltinamasis nors ir nesukėlė nukentėjusiajam baimės, kad tuo metu tokie grasinimai gali būti įvykdyti, tačiau neabejotinai sutrikdė tiek nukentėjusiojo, tiek kartu su juo dirbusių liudytojų N. V. ir D. M. darbą, jų rimtį ir tvarką. Todėl perkvalifikavus veiką iš BK 145 str. 2 d. į lengvesnę nusikalstamą veiką, K. J. pripažintinas kaltu pagal BK 284 str. 1 d.

Kaltina­mojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl šios veikos padarymo nėra, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos jo veiksmams ir sugebėjimui adekvačiai vertinti situaciją bei savo veiksmus (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Turto sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu (BK 187 str. 2 d.)

Kaltinamasis K. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. balandžio 29 d. po pokalbio su J. D. jis iš jo fermos parėjo namo. Kadangi J. D. jį įsiutino, tai jis nusipirko butelį degtinės iš L. D. ir namuose vienas išgėrė. Į V. sodybą tą dieną jis nebuvo užėjęs ir jų tvarto nepadegė. Jam buvo nesveika, todėl grįžęs atsigulė ir užmigo. Iš miego jį prikėlė gaisrinės mašinos. Miegodamas jis negirdėjo, kad kas nors belstų į jo duris. Į jo namą per rūsio langą įlindo G. V. ir įleido policiją. Jį sulaikė ir jo kelnėse rado dvi degtukų dėžutes, nes tą dieną jis ketino uždegti žvakes ant tėvų ir brolio kapų, todėl turėjo su savimi. Prieš tai jis tikrino savo blogai veikiantį benzininį pjūklą ir tikrino ar geras benzinas. Jis buvo išleidęs benzino iš pjūklo ir jį padegęs, nes norėjo įsitikinti ar benzinas geras ir ar dega. Todėl ant degtukų dėžučių yra benzino pėdsakų. O. P. jam pasakojo, kad girdėjo kaip (duomenys neskelbtini), kaimo parduotuvėje A. V. pardavėjams sakė, jog gaisras galėjo kilti dėl elektrinio pjūklo naudojamos elektros.

Nors kaltinamasis K. J. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę dėl šio nusikaltimo patvirtina visi kiti byloje ištirti įrodymai:

2015-04-29 A. V. pareiškimas patvirtina, kad 2015-04-29 apie 18.30 val. pas jį į kiemą atėjo neblaivus kaimynas K. J., beldėsi į namo duris, norėjo patekti į vidų. J. K. J. neįleido, todėl šis priėjo prie lango ir pradėjo jį keikti visokiais žodžiais, o nueidamas pagrasino ,,aš tau vis tiek padarysiu“. Maždaug po 30 min. pro langą pamatė degantį ūkinį pastatą. Jis yra įsitikinęs, kad ūkinį pastatą padegė kaimynas K. J.. Gaisro metu sudegė ūkinio pastato stogas, išdegė perdengimas, namų apyvokos daiktai, įrankiai. Taip pat sudegė dvi karvės, du veršeliai, šeši triušiai. Ūkiniame pastate buvo atjungta elektra, todėl yra įsitikinęs, kad pastatas padegtas tyčia (t. I, b. l. 115).

2015-05-05 Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektoriaus A. T. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2015-04-29 apie 19.04 val. degė A. O. V. priklausantis ūkinis pastatas, kurį sudarė dvi dalys - šiaurinė pusė medinė be perdengimo, pietinė pusė mūrinė su mediniu perdengimu. Gaisro metu nudegė pastato stogas, išdegė perdengimas, apdegė medinės sienos. Gaisre sudegė dvi karvės du veršeliai, šeši triušiai. Labiausiai ugnies ir temperatūros paveiktos pastato medinės dalies konstrukcijos ties pastato viduriu. Ugnies ir temperatūros poveikis pastato konstrukcijoms tolygiai mažesnis tolstant nuo pastato centro link pastato šiaurinės ir pietinės pusės. Pastato vakarinės pusės medinės konstrukcijos išdegusios tik ties pastato centru, ties dviejų varčių durimis. Rytinės konstrukcijos labiausiai išdegusios nuo pastato centro rytų kryptimi (tai galėjo atsitikti dėl gaisro metu pūtusio šiaurės vakarų vėjo). Pastate šildymo ar kūrenimo įrenginių nepastebėta. Elektros energijos tiekimas atjungtas viralinės pastate, ištraukiant iš rozetės kištuką. Apžiūrint gaisravietę prie dviejų varčių durų, medinėje ūkinio pastato dalyje, ant žemės, pastebėjo apdegusius šiaudų kitkų likučius. Apžiūrint metalinius gardų atitvarus gyvuliams pastebėjo, kad metalinio atitvaro, esančio arčiau minėtų durų, metalo dalys labiau atkaitusios (pakeitusios spalvą) nei esančios toliau nuo durų. Atitvaro metalo dalys labiau paveiktos ugnies ir temperatūros artėjant link minėtų durų, kur stovėjo šiaudų kitkos. Galima daryti išvadą, kad gaisro židinio zona buvo prie dviejų varčių durų apačios, medinėje vakarinėje ūkinio pastato dalyje. Labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo pašaliniam atviram ugnies šaltiniui patekus ant šiaudų kitkų arba šalia jų. Kitos gaisro priežastys mažai tikėtinos (t. I, b. l. 118).

2015-04-29 aktas dėl kilusio gaisro, patvirtina, kad gaisro metu nudegė pastato stogas, išdegė perdengimas, apdegė medinės sienos. Gaisre sudegė dvi karvės du veršeliai, šeši triušiai. Nurodoma labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – padegimas (t. I, b. l. 119).

2015-05-05 įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu patvirtina, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota gaisravietė, esanti (duomenys neskelbtini), Užfiksuota, kad nudegė pastato stogas, išdegė perdengimas, apdegė medinės sienos. Gaisre rasti trijų apdegusių gyvulių lavonai. Labiausiai ugnies paveiktos pastato medinės dalies konstrukcijos ties pastato viduriu. Pastate šildymo ar kūrenimo įrenginių nepastebėta. Metalinio atitvaro, esančio arčiau dviejų varčių durų, medinėje ūkinio pastato dalyje, metalo dalys labiau atkaitusios (pakeitusios spalvą) nei esančios toliau nuo durų. Nurodyta išvada, kad gaisro židinio zona buvo prie dviejų varčių durų apačios, medinėje vakarinėje ūkinio pastato dalyje (t. I, b. l. 120-127).

2015-04-29 asmens kratos protokolas patvirtina, kad 2015-04-29, 22.50 val. atlikus K. J. asmens kratą pas jį rastos ir paimtos dvi degtukų dėžutės (t. I, b. l. 132).

2015-10-05 apžiūros protokole aprašytos dvi degtukų dėžutės, jose abejose yra degtukų (t. I, b. l. 133-137).

2015-05-26 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada patvirtina, kad ant tirti pateiktų dviejų degtukų dėžučių yra ypač degaus skysčio – benzino, pėdsakų (t. I, b. l. 150, 151).

Blaivumo patikrinimo duomenys patvirtina, kad 2015 m. balandžio 29 d., 22.22 val. K. J. nustatytas 2.14 promilių girtumas (t. II, b. l. 102).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), yra registruoti A. O. V. nuosavybės teise priklausantys pastatai (t. I, b.l. 129-131).

Nukentėjusysis A. V. patvirtino, kad gyvena motinai A. O. V. priklausančioje sodyboje. 2015-04-29 vakare buvo namuose kai į kambarį atėjo jo mama ir pasakė, kad kieme yra girtas K. J.. Atsidaręs langą jis klausė pas kaltinamąjį ko jis ieško. K. J. buvo labai įsiutęs, rėkė „aš tau padarysiu, tu čia nevaidinsi“ ir nuėjo. Gal po 15-20 minučių išgirdo pliauškėjimą ir per langą pamatė, kad dega motinos tvartas. Jis puolė gelbėti gyvulių, bet sudegė dvi jo karvės, du veršiai, melžimo aparatas, elektrinis pjūklas malkoms pjauti, supjautos malkos, triušiai. Pastatas priklauso jo motinai, o visas sudegęs turtas - jam. Karves vertina po 750 Eur, nes po gaisro vieną karvę pirko už 850 Eur, du veršiai kainuoja po 150 Eur, melžimo aparatas kainuotų ne mažiau kaip 300 Eur, elektrinis pjūklas – ne mažiau kaip 200 Eur, vienas triušis - 10 Eur, o kiti triušiai po 5 Eur. Viso jam padaryta 2 360 Eur turtinė žala, kurią prašo priteisti. Be to, jis patyrė išgyvenimus, labai pergyveno dėl sudegusių gyvulių, ilgai negalėjo miegoti, kankino nerimas, pakriko nervai, patyrė nepatogumų atstatant sudegusį tvartą. Todėl prašo priteisti ir 1 000 Eur neturtinės žalos. Tvarto atstatymui pirko plytas, betonines perdengimo plokštes, stačią mišką medienai, skardą stogui, laidus ir rozetes elektros išvedžiojimui. Taip pat pjovėsi rąstus langų ir durų gamybai. Draudimo išmokos motinai nepakako pastatui atstatyti, jo žmona ėmė kreditą stogo skardos pirkimui. Todėl jo motina prašo priteisti sumą, kurios nepadengė draudimo išmoka.

Nukentėjusioji A. O. V. patvirtino, kad tą dieną kai sudegė jos tvartas, prie jos namų buvo atėjęs K. J.. Jis per langą kalbėjo su jos sūnumi A. V., sakė prisirišti savo šunį, nors jis buvo pririštas. Ji girdėjo kaip kaltinamasis sakė jos sūnui „aš tau padarysiu“. Po to ji pamatė dūmus ir gaisrą. Sudegė jos tvartas, kurio dalis buvo mūrinė, dalis -medinė. Jis buvo apdraustas, bet draudimo išmokos jam atstatyti neužteko, teko skolintis, todėl prašo, kad žala būtų priteista iš kaltinamojo. Šį pastatą ji pasistatė pati su mažais vaikais, todėl jai labai skaudu buvo jo netekti, ji patyrė ir neturtinės žalos.

Nukentėjusysis J. D. patvirtino, kad 2015-04-29, po to kai iš jo fermos išėjo K. J., jis apie 18.30 val. išgirdo kaip rėkia K. J. ir pamatė kaip jis išėjo iš A. V. ir O. V. sodybos. V. sodyba ir kaltinamojo sodyba yra šalia viena kitos, o jos abi matosi iš jo fermos. Dar maždaug po 15 minučių išgirdo pokšėjimo garsą ir pamatė, kad dega V. sodyba. Nubėgo į gaisro vietą. Su kitais asmenimis beldė į kaltinamojo duris ir langus, bet šis neatidarė. Matė kaip K. J. po beldimo į langą žiūrėjo pro užuolaidą į gaisrą, bet durų neatidarė net ir atvažiavus policijai. Jas atidarė pro rūsio langą įlindęs G. V..

Liudytojas G. V. patvirtino, kad 2015-04-29, praėjus maždaug 10 minučių po to, kai K. J. išėjo iš J. D. fermos, jis išgirdo kažkokį traškesį. Išėjęs į lauką pamatė, kad dega jo tėvų ir močiutės tvartas. Kai atbėgo į namus jau degė stogas. Labiausiai degė per pastato vidurį, kur yra dvigubos durys. Ties jomis tvarto viduje yra gardai gyvuliams laikyti. Ties šiomis durimis jokių prietaisų, naudojančių elektrą nėra. Elektrinis pjūklas ir malūnas stovėjo lauke prie pastato. Jie buvo pajungiami elektros laidu iš kito pastato – lauko virtuvės, tačiau tą dieną nei vienas prietaisas nebuvo naudojamas ir nebuvo įjungtas. Sudegė dvi karvės, veršiukas, elektrinis pjūklas, melžimo aparatas. Tėvai prie pastato laikė triušį, kuris taip pat sudegė. Tėvai pastatą atstatė, pirko statybines medžiagas. Gaisro metu jis matė kaip K. J. žiūrėjo pro savo namo langą, bet jo durys buvo užrakintos ir jis nieko neįsileido.

Liudytojas D. M. patvirtino, kad 2015-04-29, po to, kai K. J. išėjo iš J. D. fermos, maždaug po 15-20 minučių išgirdo pokštelėjimą ir išėjęs į lauką pamatė dūmų stulpą. Tada nubėgo link gaisro ir pamatė, kad dega V. tvartas. Ten jau buvo susirinkę daug žmonių, bet K. J. tarp jų nebuvo.

N. S. E. D. patvirtino, kad 2015-04-29 apie 18 val. matė kaip K. J. ėjo per lauką ir rankoje nešėsi kažkokį popierių. Nuėjęs prie J. D. tvarto rado kažkokį darbininką ir su juo pakalbėjo. Po to K. J. pro jį vėl praėjo link savo namų su tuo popieriumi rankoje. Apie 18.30 val. jis pamatė dūmus ir gaisrą.

Liudytojas E. K. patvirtino, kad 2015-04-29 jis dirbo J. D. ūkyje ir apie 18 val. į tvartą atėjo K. J.. Jis buvo neblaivus, užuodė nuo jo alkoholio kapą. Kalbėjo kažką apie tai, kad J. D. užėmęs vandens bokštą. Rankoje turėjo nedidelę baltos plėvelės skiautę. Jis liepė kaltinamajam eiti pas J. D. ir aiškintis su juo. K. J. išėjo, bet kur nuėjo nematė. V. sodyba yra už 50 metrų nuo tvarto, kuriame jis dirbo. Maždaug po pusalandžio nuo K. J. išėjimo jis baigė darbą ir nuvažiavo į parduotuvę. Grįždamas namo važiavo paskui gaisrinės automobilį ir atvažiavęs pamatė, kad dega V. ūkinis pastatas.

Liudytoja O. P. patvirtino, kad sekančią dieną po to, kai K. J. po jų konflikto buvo nuėjęs pas D., ji išsikraustė iš kaltinamojo namų. Daiktus išsivežė per du kartus su savo marčia. Kai antrą kartą apie 14 val. su daiktais išvažiavo iš K. J. namų jis liko namuose, buvo girtas. Vakare, apie 20 val. ji atvažiavo pasiimti savo telyčios ir pamatė gaisrą pas kaimynus. K. J. tuo metu visas namo duris buvo užsirakinęs. Kai pasiėmusi savo telyčią ji vėl užsuko į kaltinamojo kiemą policija jai atidavė namo raktus, o kaltinamąjį jau buvo sulaikiusi. Tikriausiai kažkas į namą įlindo per rūsio langą ir atrakino duris. V. M. kaimo parduotuvėje ji girdėjo kažkokius žmones kalbant apie kažkokį gaisrą. Vienas iš jų sakė, kad gaisras kilo nuo „kreizo“, kitas - nuo elektros. A. V. toje parduotuvėje tuo metu nebuvo. Ji nežino apie kokį gaisrą kalbėjo tie žmonės ir jų nepažįsta.

Liudytojas A. T. patvirtino, kad jis yra Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius ir tyrė O. V. pastato gaisro priežastis. Jis patvirtino, kad atvykus į gaisro vietą labiausiai išdegęs buvo pastato vidurys, medinė jo dalis. A. V. teigimu elektra į pastatą buvo tiekiama iš kito pastato – viralinės, įkišant į elektros kištuką laidą. Tuo metu kištukas buvo ištrauktas. Apžiūrint pastatą nustatė, kad vieno iš gardų metalas buvo stipriai pakeitęs spalvą, kas rodo, kad jis ilgiau buvo veiktas ugnies, t. y. anksčiausiai pradėjo degti ir ilgiausiai degė. Šis gardas buvo ties pastato vakarinėmis durimis, per pastato vidurį. Toks metalo oksidavimasis rodo, kad gaisro židinys buvo ties šiomis pastato durimis arba arti jų. Šioje vietoje, pastato išorėje, apie pora metrų nuo durų tik atvykęs į gaisrą matė apdegusių šiaudų ritinių (kitkų) likučių. Pastato apžiūros metu prietaisų, galinčių naudoti elektrą, šalia labiausiai apdegusio metalinio gardo nerado. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra padegimas. Savaiminio užsidegimo versijai pagrįsti nebuvo jokių požymių, nes šalia gaisro žininio elektros prietaisų nebuvo, chemikalų, butelių, nuo kurių galėtų kilti gaisras, pastate nebuvo.

Nurodyti nukentėjusiųjų A. O. V. ir A. V., liudytojų parodymai, Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriaus A. T. surašytas tarnybinis pranešimas, aktas dėl kilusio gaisro ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kaltinamojo asmens kratos protokolas, specialisto išvada dėl rastų benzino pėdsakų ant dviejų degtukų dėžučių, paimtų iš K. J., patvirtina kaltinamojo kaltę dėl nukentėjusiųjų turto tyčinio padegimo. Abejoti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes šie parodymai buvo nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, jie sutampa su akte dėl kilusio gaisro ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais objektyviais duomenimis ir gaisro požymiais, patvirtinančiais tyčinio padegimo versiją. Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius A. T. patvirtino, kad pagal objektyvius požymius nustatyta, jog gaisro židinys buvo ties pastato vakarinėmis durimis, per pastato vidurį, nes šioje vietoje buvo labiausiai apdegęs metalinis gardas ir šioje vietoje, apie pora metrų nuo durų, lauke, tik atvykęs į gaisrą liudytojas matė apdegusių šiaudų ritinių (kitkų) likučių. Šiuo atveju pažymėtina, kad savaiminio užsidegimo versijai pagrįsti nėra užfiksuota jokių požymių, nes liudytojas A. T. patvirtino, ir savo surašytuose dokumentuose konstatavo, kad šalia gaisro žininio jokių elektros prietaisų nebuvo, patvirtino, kad jokių chemikalų, butelių, nuo kurių galėtų kilti gaisras, pastate taip pat nebuvo. Nuketėjusysis A. V. ir liudytojas N. V. patvirtino, kad jokie elektros prietaisai gaisro dieną nebuvo naudojami, o esant reikalui jie pajungiami ne iš sudegusio tvarto, o iš kito pastato (lauko virtuvės) atvestu kabeliu. Taigi, byloje nustatyta, kad gaisras kilo dėl tyčinio padegimo, o ne dėl savaiminio užsidegimo ar netvarkingos elektros instaliacijos. Tai, kad liudytoja O. P. nurodė po gaisro girdėjusi (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvėje kažkokių jai nepažįstamų asmenų pokalbį apie gaisrą, kuriame kalbėję asmenys spėliojo apie galimas gaisro priežastis, neturi jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje, nes liudytoja net negalėjo patvirtini apie kokį gaisrą buvo kalbama. Šiuos liudytojos parodymus kaltinamasis subjektyviai iškraipė savo naudai, nurodydamas, kad O. P. neva jam sakė girdėjusi patį nukentėjusįjį A. V. pasakojant pardavėjams, jog gaisras galėjo kilti dėl elektrinio pjūklo naudojamos elektros. Tačiau pati liudytoja O. P. paneigė tokius kaltinamojo parodymus ir patvirtino, kad jos nugirsto pokalbio metu A. V. toje parduotuvėje nebuvo. Šiuo atveju subjektyvūs įvairių asmenų spėliojimai apie gaisro priežastis nepaneigia pagal objektyvius duomenis nustatytų gaisro kilimo priežasčių. Juo labiau, kad neaišku iš viso apie kokį gaisrą liudytoja nugirdo pokalbį.

Nustačius, kad gaisras kilo dėl tyčinio padegimo, kaltinamojo kaltę patvirtina minėti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, kurie yra nuoseklūs ir visiškai sutampa, patvirtindami loginę ir nenutrūkstamą įvykio sekos grandinę. Iš šių parodymų matyti, kad vienintelis prieš kylant gaisrui pas nukentėjusiuosius atėjęs asmuo buvo būtent K. J., o gaisras kilo praėjus vos 15-20 minučių nuo jo išėjimo iš nukentėjusiųjų sodybos. Pažymėtina, kad kaltinamasis neigia, kad iš viso buvo atėjęs pas nukentėjusiuosius V., tačiau tą patvirtina tiek A. O. V. ir A. V. parodymai, tiek kito nukentėjusiojo J. D. parodymai. Pastarasis patvirtino matęs kaip prieš gaisro kilimą iš nukentėjusiųjų sodybos išėjo kaltinamasis. Tuo tarpu patys nukentėjusieji patvirtino, kad K. J. ne tik buvo pas juos atėjęs, bet ir buvo labai piktas ir grasino žodžiais „aš tau padarysiu“. Be to, pas kaltinamąjį kelnėse buvo rastos dvi degtukų dėžutės, ant kurių ekspertai rado ir benzino pėdsakų, o kaltinamojo versija apie tai, kaip ant šių degtukų atsirado benzino pėdsakai yra visiškai neįtikinanti ir absurdiška. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis patvirtino nukentėjusiojo A. V. nurodytą aplinkybę, jog buvo labai įsiutęs ant nukentėjusiojo J. D., kai šis prieš tai jį išvijo iš savo fermos. Tuo tarpu teismo psichiatrijos ekspertizės akte yra konstatuota, kad K. J. turi psichikos sutrikimą – elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį (t. III, b. l. 5-6). Todėl pagrįstai galima konstatuoti, kad K. J. dėl kelias dienas iš eilės vartoto alkoholio buvo įsiutęs ir galiausiai išliejo savo pyktį, padegdamas nukentėjusiųjų turtą.

Kaltinamasis K. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d. jis neblaivus vairavo traktorių ir jį sustabdė policija. Jis išlipo iš traktoriaus ir norėjo nuo jo nueiti. Policininkas pasakė ateiti, nes nori jį sulaikyti ir priėjęs sulaikė. Sulaikomas jis mosikavo rankomis, nugriuvęs ant žemės „tabalvo“ kojomis, bet policininkui neįspyrė ir nesudavė. Pripažįsta, kad policininkai jį sulaikė pagrįstai, nes jis girtas vairavo, bet jis nieko blogo jiems nepadarė. Jeigu policininkai nepristatė jo į komisariatą, o surašę protokolą paleido, vadinasi jis jiems nesudavė ir nieko blogo nepadarė.

2015-09-01 administracinio teisės pažeidimo medžiaga patvirtina, kad 2015-08-07 apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini) K. J. būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.61 promilės girtumas, aktyviais veiksmais priešinosi Alytaus apskr. VPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyresniajam patruliui M. K., tai yra stumdėsi, trenkė M. K. ranka į petį, spardėsi. Medžiagoje yra tai patvirtinantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, teismo posėdžio protokolas (t. II, b. l. 33-60).

2015-08-07 pajėgų išdėstymo planas patvirtina, kad 2015-08-07 nuo 13.00 val. iki 2015-08-08 01.00 val., patrulių būrio vyresnysis patrulis M. K. atliko eismo priežiūros funkcijas kartu su kelių patrulių būrio vyresniąja patrule A. A. (t. II, b. l. 65, 66).

Administracinio teisės pažeidimo ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad 2015-08-07, 20.40 val. alkotesteriu K. J. buvo nustatytas 1.61 prom. girtumas ir dėl ATPK 126 str. 4 d., 124(1) str. 8 d. pažeidimų, padarytų 2015-08-07 apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o 2015-08-19 Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarimu K. J. skirta administracinė nuobauda (t. II, b. l. 165-168).

Nukentėjusysis M. K., kuris yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresnysis patrulis, patvirtino kad dirbdamas su kolege A. A. 2015-08-07 (duomenys neskelbtini) sustabdė K. J., kuris neblaivus vairavo traktorių. Kai nustatė girtumą ir pasakė, kad už vairavimą neblaiviam surašys protokolą K. J. pasakė, kad jis traktoriaus nevairavo ir pradėjo nueidinėti nuo jo tolyn. Jis pasakė kaltinamajam, kad šis reikalingas protokolo surašymui, perspėjo dėl teisėtų reikalavimų nevykdymo, bet kaltinamais ir toliau ėjo tolyn. Tada suėmė K. J. už dešinės rankos, kad jį sulaikytų, o šis su kita laisva ranka sudavė jam vieną smūgį į dešinį petį. Po šio smūgio jis pargriovė kaltinamąjį ant žemės. Šis priešindamasis spardėsi kojomis ir kelis kartus įspyrė jam į koją. Pamačiusi tai iš automobilio atėjo jo kolegė ir padėjo uždėti K. J. antrankius. Po suduotų kaltinamojo smūgių jis jautė skausmą. Įsodinus kaltinamąjį į tarnybinį automobilį šis nurimo, todėl surašius protokolą jį paleido.

Liudytoja A. A., kuri dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniąja patrule, patvirtino, kad 2015-08-07 (duomenys neskelbtini) su kolega M. K. sustabdė neblaivų K. J., kuris vairavo traktorių. Girtumą tikrino jos kolega, o ji sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir per galinio vaizdo veidrodėlį matė juos abu. Kai kaltinamasis pasirašė alkotesterio kvito šaknelę ir kolega pasakė, kad jam surašys protokolą, K. J. pradėjo skėsčioti rankomis, sakė, kad eina, kad nieko nenori ir pradėjo eiti. Kolega bandė jį sulaikyti ir kaltinamasis sudavė jam į petį. Tuomet M. K. pargriovė kaltinamąjį, o ji išlipusi padėjo uždėti jam antrankius. K. J. gulėdamas spardėsi, bet ji nepastebėjo kuriuo momentu įspyrė kolegai.

Nurodyti nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, administracinio teisės pažeidimo medžiaga, kurioje yra pirminiai policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir jų parodymai teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apie kaltinamojo pasipriešinimą ir suduotus smūgius, teismo nutartis, kuria kaltinamojo veiksmuose buvo nustatyti nusikaltimo, numatyto BK 286 str. požymiai, patvirtina kaltinamojo kaltę dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui panaudojant fizinį smurtą. Abejoti nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes šie parodymai buvo nuoseklūs nuo pat tyrimo pradžios, analogiškas pasipriešinimo aplinkybes policijos pareigūnai nurodė ir būdami prisaikdinti teismo kaip liudytojai administracinio teisės pažeidimo byloje. Pažymėtina, kad kaltinamasis iš esmės pripažįsta, kad priešinosi policijos pareigūnams, nes jis patvirtino nenorėjęs būti sulaikytas, pripažįsta, kad mosikavo rankomis ir kojomis, tik neigia, kad pataikė policijos pareigūnui bent vieną smūgį. Tačiau kaltinamasis nepaaiškino kodėl policijos pareigūnai turėtų tikslą jį apklabėti ir meluoti teismui, nurodydami smūgius, kurių, pasak kaltinamojo, nebuvo. Šiuo atveju nukentėjęs policijos pareigūnas atliko savo pareigą, sulaikė bandantį pasišalinti iš pažeidimo vietos kaltinamąjį ir surašė tarnybinį pranešimą apie kaltinamojo veiksmus. Tarnybiniuose abiejų policininkų pranešimuose nurodytos pasipriešinimo aplinkybės administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo teisme metu buvo įvertintos ne kaip administracinis teisės pažeidimas, o kaip nusikalstama veika. Šioje byloje policijos pareigūnai dar kartą patvirtino, kad K. J. priešinosi suduodamas nukentėjusiajam vieną smūgį ranka į petį ir spardydamasis kojomis. Netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai šioje byloje prieštarauja visiems kitiems įrodymams, visų nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo girtas, todėl teismas neturi pagrindo tikėti K. J. paaiškinimais.

Pasipriešinimas policijos pareigūnui vengiant padaryto administracinio teisės pažeidimo įforminimo ir panaudojant fizinį smurtą, t. y. suduodant smūgį policininkui ranka ir spardant į jo kojas, visiškai atitinka BK 286 str. numatyto nusikaltimo požymius, todėl ši veika kaltinamajame akte kvalifikuota teisingai.

Kaltina­mojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl šios veikos padarymo nėra, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos jo veiksmams ir sugebėjimui adekvačiai vertinti situaciją bei savo veiksmus (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmių skyrimas

Kalinamasis K. J. padarė keturis nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 3 d., 284 str. 1 d. (dvi veikos) ir 286 str., ir vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 2 d. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunki­na tai, kad visas nusikalstamas veikas pa­darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įta­kos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Praeityje kaltinamasis nebuvo teistas, todėl remiantis BK 55 str. jam, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, formuodamas baudžiamąją politiką bausmių srityje ir siekdamas mažinti laisvės atėmimo bausmėmis nuteisiamų asmenų skaičių, kuris Lietuvos Respublikoje yra vienas didžiausių visoje Europoje, 2015-03-19 įstatymu Nr. XII-1554 pakeitė BK 187 str. 2 d. sankciją, o 2015-04-23 įstatymu Nr. XII-1649 pakeitė ir BK 140 str. 3 d. sankciją. Šiais įstatymo pakeitimais abiejų straipsnių sankcijose šalia iki tol buvusių išimtinai su laisvės atėmimu susijusių bausmių (arešto ir laisvės atėmimo) yra numatytos ir kitos, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. Kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 187 str. 2 d., padarytas jau galiojant švelnesnei sankcijai (nusikaltimas padarytas 2015-04-29, o minėtos šio straipsnio 2 dalies pataisos įsigaliojo nuo 2015-03-24), todėl bausmė skirtina pagal nusikaltimo padarymo metu jau galiojusią švelnesnę sankciją. Tuo tarpu nusikaltimas, numatytas BK 140 str. 3 d., padarytas dar prieš įsigaliojant švelnesnei sankcijai (nusikaltimas padarytas 2015-04-28, o minėtos šio straipsnio 3 dalies pataisos įsigaliojo nuo 2015-05-01), tačiau BK 3 str. 2 d. numato, kad įstatymas, švelninantis bausmę, taikomas ir iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Todėl bausmė už BK 140 str. 3 d. numatytą nusikaltimą kaltinamajam K. J. skirtina pagal 2015-04-23 įstatymo Nr. XII-1649 redakciją, numatančią ir alternatyvias areštui bei laisvės atėmimui bausmes.

Nustatant nukentėjusiajai A. O. V. padarytos turtinės žalos dydį pirmiausiai pabrėžtina, kad šios žalos dydį ji įrodinėjo prieštaringai, todėl visos ieškiniu reikalaujamos sumos nepagrindė pakankamais įrodymais. Ieškinyje turtinė žala siejama su sudegusių pastatų (ūkinio pastato, kluono ir malkinės, kurie buvo sujungti į vieną) verte ir nurodoma, kad bendra pastatų vertė yra 5 213 Eur (t. 4, b. l. 4-6). Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šių pastatų vertė yra būtent tokia, kokią ji nurodė, nukentėjusioji nepateikė. Kita vertus turtinei žalai pagrįsti nuketėjusioji pateikė rašytinius įrodymus (t. 4, b. l. 7-17) ir savo sūnaus bei jo žmonos parodymais įrodinėjo ne pastatų vertę, o tai, kiek pinigų buvo išleista sudegusio pastato atstatymui. Tai reiškia, kad iš esmės nukentėjusioji faktiškai reikalauja atlyginti ne sunaikinto turto vertę, kurios ji net ir neįrodinėjo, o jo atstatymo išlaidas. Kadangi sudegęs pastatas iš tiesų yra iš esmės atstatytas, tai turtinę žalą sudaro nukentėjusiosios patirti nuostoliai dėl atstatymo darbų, o ne prarasto turto vertė. Pats turtas šiuo atveju nėra prarastas. Taigi, turtinei žalai apskaičiuoti teismas vadovaujasi nukentėjusiosios pateiktais rašytiniais įrodymais dėl pastato atstatymui pirktų statybinių medžiagų ir jos sūnaus A. V. bei jo žmonos M. V. parodymais apie kitas statybos darbų išlaidas, kurioms pagrįsti nebuvo surašomi rašytiniai įrodymai. Pateikti rašytiniai įrodymai dėl plytų įsigijimo (300 Eur sumai), nenukirsto miško pirkimo (388 Eur sumai), perdengimo plokščių pirkimo (660 Eur sumai), skardos stogui pirkimo (1 068,84 Eur) patvirtina, kad rašytiniais įrodymais neabejotinai pagrįsta nuostolių suma yra 2 416,84 Eur (t. 4, b. l. 7-12). Be to, kartu su nukentėjusiąja gyvenantys A. V. ir M. V. patvirtino, kad sudegusio pastato atstatymui iš pirktos medienos reikėjo išpjauti lentas langų ir durų gamybai, kas kainavo apie 600 Eur, taip pat pirko 30 metrų kabelio po 1,20 Eur/m, viso už 36 Eur, ir 20 metrų žarnos kabeliui po 2 Eur/m, viso už 40 Eur. Taip pat pirko 4 elektros dėžutes po 4 Eur, viso už 16 eur, 4 jungiklius po 2-3 Eur, viso maždaug už 10 Eur, 3 rozetes po 3 Eur, viso už 9 Eur. Kurui važinėjant pirkti medžiagų buvo išleista apie 40 Eur. Be to, pirko 2 tonas cemento, kurio kainos nepamen. Dar reikėjo pirkti maisto darbininkams, kurie atliko statybos darbus. Jų nurodyto 2 tonų cemento kiekio kaina pagal viešai prieinamus duomenis yra dar maždaug 230 Eur (www.senukai.lt duomenys). Nors šias išlaidas patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta, tačiau abejoti nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais nėra pagrindo, o žalos dydis gali būti įrodinėjamas ir asmenų parodymais. Taigi, A. V. ir M. V. parodymais įrodyta dar 981 Eur nuostolių suma (600 Eur + 36 Eur + 40 Eur + 16 eur + 10 Eur + 9 Eur + 40 Eur + 230 Eur). Tokiu būdu byloje įrodyta nuostolių suma dėl sudegusio pastato atstatymo yra 3 397,84 Eur (2 416,84 Eur + 981 Eur). Tačiau priteisiant turtinę žalą atsižvelgtina ir į tai, kad dar ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo pilnai atstatytas pastato vidus, t. y. neįrengti sudegę gardai gyvuliams, todėl nukentėjusioji faktiškai yra patyrusi ir daugiau žalos, kurią sudaro būsimi ir neišvengiami nuostoliai pilnai atstatant sudegusį pastatą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad statybos darbus atlikusiems darbininkams pamaitinti buvo išleista tam tikra pinigų suma, kurios pagrįsti rašytiniais įrodymais nėra galimybės, tačiau šie nuostoliai faktiškai buvo. Todėl A. O. V. priteistinos turtinės žalos dydis nustatytinas 4 000 Eur, iki kurių turtinė žala ir mažintina nuo ieškinyje nurodytos bendros 5 231 Eur sumos. Kadangi nukentėjusiajai draudimo kompanija atlygino 2 459 Eur turtinės žalos, tai iš kaltinamojo jai priteistina likusi žalos dalis – 1 541 Eur (4 000 Eur - 2 459 Eur).

Ištirtais įrodymais taip pat nustatyta, kad nukentėjusioji A. O. V. dėl padegto jos ūkinio pastato patyrė didelį išgąstį ir didelius neigiamu emocinius išgyvenimus, nes šalia buvo ir jos gyvenamas namas, dėl ko ji išsigando, jog neužsidegtų ir jis. Dėl sudegusio pastato, kurį ji pati statėsi su šeimos nariais, ji jautė nuoskaudą, patyrė nepatogumų tiek atstatinėjant sudegusį pastatą, tiek gyvenant tam tikrą laiką be jo. Visos šios aplinkybės įvertintos pinigais pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį pripažintinos neturtine žala, o Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Todėl A. O. V. turi teisę reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos priteisimas negali visiškai atlyginti patirtų išgyvenimų ir netekimų, ir ši žala negali būti apskaičiuojama tiksliai pagal formalius ir objektyvius kriterijus, todėl teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, į kaltinamojo kaltės formą, ir nusikalstamų veiksmų pobūdį bei pasekmes, teismas pripažįsta, kad reikalaujamas priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos dydis yra visiškai atitinkantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus ir teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius, kai ji padaroma panašaus pobūdžio nusikaltimais.

Nukentėjusysis A. V. savo ieškinyje nurodo, kad dėl sudegusio jo turto, buvusio pastate ir greta jo, jam padaryta 2 360 Eur turtinė žala. Be to, jis patyrė ir neturtinę žalą, nes gaisro metu išsigando, kad nesudegtų ir gyvenamas namas, kuriame gyvena, patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą kai matė žūstančius savo gyvulius, po gaisro ilgai negalėjo miegoti, kankino nerimas, pakriko nervai, patyrė nepatogumų atstatant sudegusį tvartą. Todėl prašo priteisti ir 1 000 Eur neturtinės žalos.