- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-28
- Bylos Nr.
- 1A-137-238/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41685-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. V., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduodant jį laiduotojos S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieniems) metams be užstato ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 6 punktu, BK 68 straipsniu, BK 71 straipsniu, Ž. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-09-30, t. y. nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos bei 12 MGL, t. y. 600 (šešių šimtų) eurų įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskirtą įmoką sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuspręsta automobilį „Citroen“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas – savininkas yra Ž. V. ir kuris laikomas UAB „A“ aikštelėje (duomenys neskelbtini) bei automobilio “Citroen“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti Ž. V., o Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus 2019 m. spalio 1 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą Ž. V. turtui – automobiliui „Citroen“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad Ž. V. 2019 m. rugsėjo 29 d., apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Citroen“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu jam nustatyta 1,74 promilės etilo alkoholio neblaivumas.
2. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras Osvaldas Stadalius prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti ir konfiskuoti iš Ž. V. automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
2.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo proporcingumo principo svarbą, tačiau šiuo konkrečiu atveju jį taikė netinkamai. Prokuroro manymu, apylinkės teismo nuosprendyje nurodomi argumentai nėra pakankami teigti, jog paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, neproporcingai būtų suvaržytas ir itin neigiamai paveiktų Ž. V. gyvenimą. Teigiama, jog Ž. V. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė būtų aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Nurodo, jog teismo išsakyti argumentai, kad toks asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, yra neteistas, niekada anksčiau nevairavo transporto priemonės neblaivus, gailisi padaręs nusikaltimą, nėra pakankami teigti, jog automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Tokį asmenį apibūdinančios aplinkybės (neteistas, gailisi) nėra kažkuo išskirtinės.
2.2. Atsižvelgiant į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nėra pakankamos, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Ž. V. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Būtina įvertinti ir tai, kad Ž. V. ne tik, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, bet ir pasipriešino atvykusiems policijos pareigūnams ir jam už tai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tai rodo, jog jo elgesys buvo nukreiptas ne tik į Kelių eismo taisyklių visišką ignoravimą, bet ir į kitas teisės normas. O tai jį apibūdina kaip linkusį pažeisti visuomenėje priimtas normas. Todėl automobilio konfiskavimas, šiuo konkrečiu atveju, yra ne tik kad proporcinga poveikio priemonė, bet ir būtina.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras Osvaldas Stadalius prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Ž. V. ir jo gynėja Angelė Fominienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliaciniame skunde keliamas tik papildomos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.
6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ž. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį. Jis buvo kaltinamas vairavęs kelių transporto priemonę – automobilį „Citroen“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), esant apsvaigus nuo alkoholio. Taigi, minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė.
Motyvuojamoji dalis
7. Kolegija konstatuoja, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas.
8. Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
9. Atleisdamas Ž. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnio 2 dalis), Ž. V. neteistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, AB „P“ charakterizuojamas teigiamai. Taip pat apylinkės teismas nustatė, jog Ž. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, UAB „“ Garliavos filialo psichikos sveikatos kabineto įskaitoje, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas. Byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, už jį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti Ž. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti ir jis yra atiduotinas pagal laidavimą vieniems metams S. M. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutraukiama (BK 40 straipsnis).
10. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo Ž. V., nurodė, kad jis anksčiau neteistas, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, dirba AB „Pieno žvaigždės“, byla jo atžvilgiu nutraukta, atiduodant jį laiduotojai, todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas) ir Ž. V. asmenybę, transporto priemonės konfiskavimas netaikomas.
11. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas tikėti, jog Ž. V. daugiau nedarys nusikaltimų, taip pat nevairuos neblaivus bei pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį. Pažymėtina, kad jam taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę, o tai suvaržys jo galimybę vairuoti transporto priemones. Taip pat jam taikyta baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kas rodo, kad jis patirs finansinį poveikį ir išlaidas. Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad Ž. V. nepatyrė padarinių, susijusių su atsakomybės taikymu.
12. Todėl daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju, transporto priemonės konfiskavimas yra netikslingas ir neproporcingas. Aukštesnysis teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Ž. V. paskirtas baudžiamojo poveikio priemones (draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų asmenų fondą) yra pakankamos poveikio priemonės nubaudimo tikslams įgyvendinti, jos suderinamos ir gali taisomai paveikti Ž. V.. Daroma išvada, kad paskyrus minėtas baudžiamojo poveikio priemones, jos yra pakankamos siekiant užkirsti kelią analogiškoms nusikalstamoms veikoms, atitinka proporcingumo, teisingumo principus, o priimtas sprendimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad Ž. V. būtų privalomai skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, kadangi šiuo atveju konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo paskyrimas šiuo atveju neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir būtų neproporcingas.
13. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y., pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas Ž. V. pritaikytas tinkamai, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės individualizuotos teisingai, nepažeidžiant BK nuostatų.
14. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinį skundą atmesti.