- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- 1-3112-311/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41685-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- Ž. V.
- Advokatai
- Gintaras Platūkis
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. V., gimęs duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis Ž. V. 2019-09-29, apie 00.30 val. Kaune, Baltų pr. ties namu Nr. 81, automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį "Citroen C5", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu jam nustatyta 1,74 promilės etilo alkoholio neblaivumas, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis Ž. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-09-29 jis susipyko su drauge, todėl apie 21 val. atvažiavo prie savo namo, pastatė mašiną ir nuėjo į kavinę. Ten išgėrė alkogolio, nors šiaip jo nevartoja. Po to sėdo už vairo ir pavažiavo 100 metrų. Tuomet jį sustabdė policijos pareigūnai.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti Ž. V. paroidymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2019-09-29 jau buvo po vidurnakčio, buvo restorane duomenys neskelbtini). Kartu buvo draugė, kiti draugai. Restorane vartojo alkoholinius gėrimus - išgėrė apie 150-200 gr. degtinės. Į restoraną atvyko nuosavybės teise priklausančiu automobiliu "Citroen C5", valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Atvykęs automobilį pastatė šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Planavo automobilį palikti per naktį stovėti aikštelėje, nes draugė gyvena Šilainių mikrorajone, planavo iš restorano grįžti namo pėsčiomis. Pamena, kad išėjo iš restorano ir ėjo link draugės namų. Pakeliui įvyko konfliktas. Sugrįžo prie savo automobilio, įsėdo į jį - vairuotojo vietą. Pagalvojo, kad mašinoje pamiegos, o ryte važiuos namo. Nesupranta, kas nutiko, bet įkišo raktelius į užvedimo spynelę, užvedė automobilį ir pradėjo važiuoti. Automobilyje yra automatinė pavarų dėžė. Gali būti, kad tamsoje neteisingai įjungė pavaras, automobilis pavažiavo į priekį ir priekine dalimi atsirėmė į restorano tvorą. Atsirėmimas buvo nestiprus, nes automobilis judėjo labai palengva. Matydamas, kad nieko blogo nenutiko, pavažiavo atgal ir įvažiavęs (duomenys neskelbtini) važiavo kryptimi link kelio A1. Pamena, kad nuolat matė paskui savo vairuojamą automobilį važiuojančią kitą transporto priemonę. Savo automobilį "Citroen C5" sustabdė IX forto gatvėje, išlipo iš jo. Matė, kad šalimais sustojo šviesios spalvos automobilis, vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis. Pasiteiravo vyro, kodėl jis seka. Ką vyras atsakė, nepamena.Tuo metu privažiavo policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Du kartus buvo patikrintas alkotesteriu, pasodintas į pareigūnų tarnybinį automobilį. Kas buvo paskui neprisimena (b.l. 64-65).
Motyvuojamoji dalis
Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis Ž. V. juos patvirtino.
Galima laiduotoja S. M. paaiškino, kad kaltinamasis Ž. V. yra jos sūnus. Jie gyvena kartu duomenys neskelbtini), gyvena dviese. Apie sūnų negali pasakyti nieko blogo. Jis labai geras, visada klauso jos nuomonės, kai tariasi dėl darbo. Jai paskambina per pietus. Sūnus net alaus negeria.Jis labai darbštus, daug dirba
Jis turi tokią moterį duomenys neskelbtini). Gal susipyko jis su ta moterim, tai todėl taip viskas ir gavosi..
Ji pati gauna 280 € pensiją. Jai sūnus padeda materialiai. Įvykio dieną sūnus man pranešė, kad važiuos pas draugę.
Kadangi kaltinamasis Ž. V. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu.
Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-09-29, apie 00.30 val. vairavo automobilį "Toyota Prius". Atvažiavo prie restorano " duomenys neskelbtini). Sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, liko sėdėti automobilyje, jame buvo vienas. Jau buvo tamsus paros metas. Matė, kad maždaug 8-10 metrų atstumu nuo liudytojo sustojusio automobilio, prie automobilio "Citroen", tamsios spalvos, stovi vyras. Staiga vyras, neišsilaikęs ant kojų, krito aukštielninkas. Matė, kad vyras savarankiškai atsistojo, pasiramstydamas į automobilį nuėjo iki priekinės keleivio vietos ir atsisėdo į automobilį. Labai greitai, tas pats vyras, išlipo iš automobilio, apėjo aplink jį ir atsisėdo į to paties automobilio vairuotojo vietą. Po akimirkos įsijungė automobilio "Citroen" žibintai, automobilis buvo užvestas. Aiškiai matė, kaip automobilis lėtai pajudėjo į priekį, paskui pariedėjo atgal, o tada vėl stipriai pavažiavo į priekį - atsirėmė į tvorą, kurią nuvertė. Vairuotojas iš automobilio neišlipo, automobilis pavažiavo atbuline eiga ir tada pajudėjo link Baltų pr. važiuojamosios dalies. Į kelią automobilis “Citroen” įvažiavo labai greitai, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštele važiavo per neaukštus bordiūrus. Liudytojas iš karto iš savo asmeninio mobilaus telefono apie įvykį pranešė kolegoms, kurie tuo metu dirbo mieste. Kas iš bendradarbių konkrečiai ir kur dirbo tą naktį buvo žinoma, nes liudytojas pats turėjo tą naktį dirbti. Dėl perdirbtų valandų skaičiaus buvo suteikta poilsio diena. Telefonu policijos pareigūnams pasakė automobilio duomenis, nurodė, kuria kryptimi važiuoja automobilis. Asmeniniu automobiliu važiavo paskui automobilį "Citroen", kuris važiavo ganėtinai greitai, kelis kartus atsitrenkė į kelio bordiūrus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve automobilis "Citroen" sustojo. Liudytojas taip pat sustabdė savo vairuojamą transporto priemonę. Iš "Citroen" vairuotojo vietos išlipo vyras ir atėjo prie liudytojo, atidarė vairuotojo dureles. Vyras paklausė: ko čia mane persekioji?". Tuo metu privažiavo policijos pareigūnai su tarnybiniu automobiliu. Matė, kad "Citroen" vairuotojas du kartus buvo patikrintas alkotesteriu, pasodintas į tarnybinį automobilį. Su vienu iš pareigūnu sugrįžo į įvykio vietą, parodė nuverstą tvorą (b.l. 51-52).
Iš 2019-09-29 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. S. tarnybinio pranešimo dėl įvykio matyti, kad jame nurodytos aplinkybės, jog 2019-09-29, apie 00.30 val. iš kolegos A. S. gavo informaciją, jog prie duomenys neskelbtini), pastebėjo galimai neblaivų asmenį, kuris vos pastovi ant kojų, įsėdo į "Citroen" automobilį, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), važiuodamas atsitrenkė į priekyje stovėjusią tvorą, ją apgadino, iš įvykio vietos pasišalino. A. S. važiavo paskui automobilį "Citroen", nurodė jo važiavimo maršrutą. Telefoninio pokalbio metu A. S. nurodė, kad automobilis "Citroen" sustojo duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, rastas automobilis "Citroen", valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), prie kurio stovėjo Ž. V., gimęs (duomenys neskelbtini) m. A. S. nurodė, kad šis vyras vairavo automobilį "Citroen", pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nuo Ž. V. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Vyras patikrintas alkotesteriu. 00.40 val. alkoholio matuokliu Ž. V. nustatytas 1,74 promilės girtumas, o 01.01 val. - 2,14 promilės girtumas (b.l. 28).
Iš 2019-09-29 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Nubraižyta eismo įvykio vietos planas, fotografuota,sudarytos fotolentelės. Apžiūrėta eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė automobilis "Citroen", valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Įvykio vietos apžiūros metu niekas nerasta ir niekas nepaimta (b.l. 14-20).
Iš 2019-09-29 Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matytti, kad apžiūrėtas automobilis "Citroen C5", valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) fiksuoti automobilio sugadinimai (b.l. 21-26).
Iš 2019-09-29 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2019-09-29 00.40 val. Ž. V. alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARBH-0043 nustatytas 1,74 promilės girtumas, o 01.01 val. - 2,14 promilės girtumas (b.l. 35-38).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo iš duomenų bazės ir transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilio „Citroen“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra Ž. V. (b.l. 39-40).
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Citroen C5“, gamybos periodas 2004-2009, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 2067 Eur, su PVM yra 2500 Eur (b.l. 49).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos sudėtis, esanti kaltinamojo Ž. V. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1d. atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas,
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis Ž. V. 2019-09-29 apie 00.30 val. vairavo transporto priemonę-automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
Jį sustabdžius policijos pareigūnams ir patikrinus jo blaivumą, jam buvo nustatyta 1,74 promilės etilo alkoholio neblaivumas. Kad transporto priemonę vairavo neblaivus, pripažino ir pats Ž. V., taip pat jo girtumas patvirtintas ir alkoholio patikrinimo testo alkotesteriu. Pripažintina, kad Ž. V. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent-jis suvokė, kad negalima vairuoti transporto priemonės, pavartojus alkoholinių. Todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis Ž. V. paprašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojai-jo motinai S. M..
Sprendžiant kaltinamojo Ž. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas S. M. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Teismo posėdyje S. M. paaiškino, kad ji yra kaltinamojo motina, apibūdinti jį gali tik iš gerosios pusės, nes jie gyvena kartu, jis jai padeda, klauso jos, vetina jos nuomonę. Pati S. M. šiuo metu yra pensininkė, gauna 280 EUR pensiją, administracine tvarka nebausta, neteista. S. M. supranta, kad apklausiama dėl to, kad yra laiduotoja ir žino, ką tai reiškia, supranta, kad už laidavimą ji turėtų būti atsakinga dėl sūnaus Ž. V.. Dėl užstato neturi tokios galimybės, nebūtų iš ko.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Sprendžiant klausimą dėl Ž. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Kaltinamasis Ž. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 60), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai (b.l. 53). Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.
Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis Ž. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 58-59), (duomenys neskelbtini) įskaitoje, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (b.l. 55, 57).
Bylos duomenys patvirtina, jog S. M. yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista (b.l. 91), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 92), šiuo metu yra pensininkė, gyvena šeimoje su kaltinamuoju Ž. V.. S. M. nurodė galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, abejoti S. M., kaip laiduotojos, tinkamumu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant S. M. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį Ž. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams S. M. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, laiduotojos turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Net ir atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą saugumui keliuose, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, taikymo.
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015). Šiuo atveju matyti, kad Ž. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad Ž. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo automobilį, būdamas neblaivus ir jam buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilių, tai yra 1,74 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo-BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad kaltinamasis Ž.vaišnora savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
Įvertinus Ž. V. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – taikymas vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.
Be to, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis Ž. V. vairavo automobilį-padidinto pavojaus šaltinį, būdamas neblaivus ir sudarė sąlygas bei galimybę įvykti eismo įvykiui, kurio metu galėjo būti sužaloti žmonės ar sugadintas turtas, todėl Ž. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Dėl automobilio konfiskavimo
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Šiuo konkrečiu atveju, teismas atsižvelgia į tai, kad Ž. V. ankščiau neteistas, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, dirba (duomenys neskelbtini), byla jo atžvilgiu nutraukiama, atiduojant jį laiduotojai, todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas) ir kaltinamojo asmenybę, transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas, automobilis „Citroen C5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas-savininkas yra Ž. V. ir kuris laikomas (duomenys neskelbtini) bei automobilio “Citroen C5” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 75), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini Ž. V..
Vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) , išduotas Ž. V. vardu, paimtas 2019-09-30, paskyrus kardomąją priemonę-dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus persiųstinas VĮ „Regitra“.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam Ž. V. paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės-teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas bei dokumento paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro O. S. 2019-10-01 nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Ž. V. turtui-automobiliui „Citroen C5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsnio 1-4 dalimis, 6-8 dalimis, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 6 punktu, 68 straipsniu, 71 straipsniu, BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Ž. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios Tujų g. 7, Stanaičių k., Garliavos sen., Kauno raj., atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti S. M., kad ji gali atsisakyti laidavimo.
Ikiteisminio tyrimo metu Ž. V. paskirtas kardomąsias priemones-specialiosios teisės-teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą bei dokumento paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 6 punktu, 68 straipsniu, 71 straipsniu, paskirti Ž. V. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriem) metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-09-30, t.y. nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos bei 12 (dvylikos) MGL, t.y. 600 (šešių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskirtą įmoką sumokant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro O. S. 2019-10-01 nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą Ž. V. turtui-automobiliui „Citroen C5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Automobilį „Citroen C5“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas-savininkas yra Ž. V. ir kuris laikomas UAB „Augenas“ aikštelėje (duomenys neskelbtini) bei automobilio “Citroen C5” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 75), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Ž. V.
Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Ž. V. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti Ž. V., kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (apskundus nuosprendį, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
.