- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- A-1604-602/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03824-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. J. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. A. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. J. A. 2019 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – ir Utenos skyrius) 2019 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. (11.3E) DV_S-33248 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo“ (toliau – ir Skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2019 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (6.5) I-7444 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo“ (toliau – ir Valdybos sprendimas); 3) priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Utenos skyrius, vadovaudamasis 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo pakeitimais, sumažino pensijos išmokas iki 1,1637 vidutinio darbo užmokesčio (toliau – ir VDU), todėl pareiškėjas 2019 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais gavo po 57,63 Eur mažiau. Pareiškėjas manė, kad pensijos išmokų sumažinimas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais apie pensijų mažinimo atvejus (žr. 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą) bei valstybės pagal 1998 m. birželio 11 d. (valstybinės pareigūnų ir karių pensijos skyrimo pareiškėjui diena) galiojusį teisinį reglamentavimą prisiimta pareiga mokėti 1,5 VDU dydžio pensiją, taip pat teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais. 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojęs naujasis koeficientas – 1,1637 – turėtų būti taikomas tik asmenims, kuriems pensija skiriama po šios datos, priešingu atveju pažeidžiamas principas lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal).
Atsiliepimas
3. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Utenos skyrius teigė, kad 2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1351, įsigaliojusiu 2019 m. liepos 1 d. (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), buvo pakeista Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, nustatant, kad valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) 1,1637 dydžio. Šis įstatymo pakeitimas buvo padarytas atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. sausio 1 d. pasikeitė darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai. VDU vidurkis padidintas 1,289 karto, todėl nuo 2019 m. liepos 1 d. valstybinių pensijų ribojimo koeficientas buvo sumažintas tuo pačiu dydžiu iki 1,1637 (1,5 / 1,289). Ginčijamu Skyriaus sprendimu pareiškėjas buvo informuotas apie teisinio reglamentavimo pasikeitimus. 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl privaloma jas vykdyti. Utenos skyriaus nuomone, pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai už 2019 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius išmokėta po 921,43 Eur dydžio pareigūnų pensija, kadangi 2019 m. III ketvirtį pensijų suma negalėjo viršyti 1 469,40 Eur (1,1637 x 1 262,70 Eur). Utenos skyriaus Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo panaikinti šį administracinį aktą, taip pat priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo rėmėsi tais pačiais argumentais kaip ir Utenos skyrius, tvirtindamas, kad pensijos išmokų dydis pareiškėjui buvo apskaičiuotas tinkamai, pagal 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą, kuris nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog netenkino pareiškėjo reikalavimo panaikinti Skyriaus sprendimą, nes minėtame sprendime teisingai paaiškintos Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pareigūnų pensijų ribojimą, bei teisėtai ir pagrįstai už 2019 m. liepos mėnesį apskaičiuota 921,43 Eur dydžio pareigūnų pensiją. Pareiškėjo pareigūnų pensijos dydis nuo 2019 m. liepos 1 d. nebuvo sumažintas, pavyzdžiui, 2019 m. birželio mėnesį išmokėtos pareigūnų pensijos dydis buvo 907,48 Eur. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su skundo argumentais dėl įstatymo taikymo atgal ir akcentavo, kad pagal 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusias Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas apskaičiuota pareigūnų pensija pareiškėjui mokama nuo 2019 m. liepos mėnesio, t. y. nuo įstatymo įsigaliojimo, netaikant šių nuostatų pareiškėjo pareigūnų pensijų, kurios buvo gautos iki 2019 m. liepos 1 d., apskaičiavimui. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad, nekonstatavus valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė neatsiranda.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 23 d. pateikė atsikirtimą į Valdybos atsiliepimą į skundą. Jis nurodė manantis, kad Pakeitimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, tačiau jo nuostatos taikytinos tik pareigūnams ir kariams, kurie išeis į pensiją po 2019 m. liepos 1 d. Šiuo atveju Utenos skyrius minėtas nuostatas pritaikė savavališkai (atgal), nusavindamas pareiškėjo pensijos dalį. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, jis yra diskriminuojamas kitų pensijų gavėjų, kurių pensija neviršija 1,1637 VDU, atžvilgiu, nes jiems pensijų išmokos nebuvo sumažintos.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. J. A. skundą.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 2 d. raštu kreipėsi į Utenos skyrių, prašydamas jam išmokėti pensijos dalį, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo redakcija, galiojusia 1998 m. birželio 11 d. Utenos skyrius ginčijamu 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (11.3E) DV_S-33248 informavo pareiškėją apie Pakeitimo įstatymą ir pasikeitusias Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.
10. Pareiškėjas, nesutikdamas su Skyriaus sprendimu, 2019 m. rugsėjo 22 d. raštu kreipėsi į Valdybą ir prašė išmokėti jam sumažintos pensijos dalį už 2019 m. liepos mėnesį. Valdyba ginčijamame 2019 m. spalio 18 d. sprendime Nr. (6.5) I-7444 konstatavo, kad Skyriaus sprendime teisingai paaiškintos Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pareigūnų pensijų ribojimą. Utenos skyrius pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai už 2019 m. liepos mėnesį išmokėjo 921,43 Eur dydžio pareigūnų pensiją, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jo reikalavimą mokėti iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio pareigūnų pensiją. Be to, Valdyba pažymėjo, kad pareiškėjo pareigūnų pensijos dydis nuo 2019 m. liepos 1 d. nebuvo sumažintas: 2019 m. birželio mėnesį išmokėtos pareigūnų pensijos dydis buvo 907,48 Eur, o 2019 m. liepos mėnesį – 921,43 Eur.
11. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir konstatavo, kad pareiškėjas skundą nepagrįstai grindžia teisės akto redakcija, galiojusia iki 2019 m. liepos 1 d. Pakeitimo įstatymu buvo pakeista Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis ir išdėstyta taip: „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis (pareigūnų ir karių valstybinių pensijų – kartu su mokamu priedu už tarnybą) bei šios pensijos dydžio (pareigūnų ir karių valstybinių pensijų – kartu su mokamu priedu už tarnybą) ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) 1,1637 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.“. Utenos skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad VDU 2019 m. I ketvirtį buvo 1 262,70 Eur, o bruto darbo užmokestis indeksuotas 1,289 karto, todėl pensijų suma negalėjo viršyti 1 469,40 Eur (1,1637 x 1 262,70 Eur). Utenos skyrius pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai už 2019 m. liepos mėnesį išmokėjo 921,43 Eur (1 469,40 – 547,97 Eur (senatvės pensijos dydis)) pareigūnų pensiją ir paaiškino, kad pareigūnų pensijos mokamos už praėjusį mėnesį; už 2019 m. rugpjūčio mėnesį – 921,43 Eur; už 2019 m. rugsėjo mėnesį – 921,43 Eur. Kadangi 2019 m. spalio mėnesio pensijų suma negalėjo viršyti 1 500,01 Eur (1,1637 x 1 289,0 Eur), pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai už 2019 m. spalio mėnesį išmokėta 952,04 Eur (1 500,01 – 547,97 Eur (senatvės pensijos dydis)) pareigūnų pensija. Teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą mokėti jam iki 2019 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio pareigūnų pensiją.
12. Teismas, spręsdamas dėl Valdybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pažymėjo, kad Valdyba, patikrinusi Utenos skyriaus veiksmus ir skaičiavimus, išnagrinėjusi pareiškėjo kreipimosi argumentus, ginčijamu sprendimu Skyriaus sprendimą pripažino teisėtu. Valdyba savo sprendime vadovavosi ginčui aktualiomis Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, tinkamai pritaikė VDU dydžius, todėl tinkamai ir motyvuotai atsakė į pareiškėjo skundo argumentą, kodėl pasikeitė jo pensijos dydis. Atsižvelgiant į tai, Valdybos sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
13. Teismas nepritarė pareiškėjo argumentui dėl Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 11 d. ir 2015 m. gegužės 14 d. nutarimų pažeidimo. 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų konstitucingumo klausimas Konstituciniame Teisme nebuvo nagrinėjamas ir šios normos Konstitucinio Teismo nėra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl jos yra privalomos vykdyti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad Utenos skyrius privalėjo ar galėjo netaikyti pasikeitusių Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų pareiškėjo atžvilgiu.
14. Teismo vertinimu, ginčijamuose sprendimuose nurodyti motyvai, kuriais remiantis pareiškėjo prašymai netenkinti, taip pat teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis buvo išnagrinėti minėtieji pareiškėjo kreipimaisi. Utenos skyrius, priimdamas ginčijamą Skyriaus sprendimą, ir Valdyba, atlikdama išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką funkciją bei ginčijamu Valdybos sprendimu išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių (Valdybos direktoriaus 2016 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. V-330 redakcija) bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (Valdybos direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-247 redakcija) reikalavimų, todėl nėra pagrindo panaikinti minėtus sprendimus. Be to, nenustačius Utenos skyriaus veiksmų neteisėtumo mokant pareiškėjui pensiją, netenkintinas ir reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
III.
15. Pareiškėjas A. J. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 2018 m. birželio 28 d. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1351, įsigaliojusio 2019 m. liepos 1 d., konstitucingumo nustatymo, 1994 m. gruodžio 22 d. Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio 3 dalies redakcijų, galiojusių iki 2019 m. liepos 1 d., atžvilgiu.
16. Pareiškėjas apžvelgia ginčo aplinkybes. Mano, kad teismas nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl Pakeitimo įstatymo atitikties Konstitucijai įvertinimo. Pareiškėjas nesutikimą su teismo sprendimu grindžia Konstitucijos 7, 23, 29 ir 52 straipsniais, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2010 m. vasario 3 d. nutarimais (teisėti lūkesčiai) bei 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu, taip pat administracinių teismų praktika (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-31-624/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1606/2013, 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-17-261/2017). Pareiškėjas pakartoja, kad naujasis koeficientas turėtų būti taikomas tik asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos po 2019 m. liepos 1 d.
Atsiliepimas
17. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
18. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad nei pareiškėjo nurodytuose Konstitucinio Teismo nutarimuose, nei administracinių teismų sprendimuose nebuvo sprendžiama dėl 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų konstitucingumo ar jų taikymo, todėl nėra pagrindo vadovautis šiais teismų išaiškinimais.
Atsiliepimas
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo pastebi, kad apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias materialiosios ir proceso teisės normas pažeidė teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kokios aplinkybės nebuvo ištirtos. Pareiškėjas neįrodė pagrindų, dėl kurių reikėtų panaikinti teismo sprendimą. Pareiškėjo nurodytuose Konstitucinio Teismo nutarimuose nebuvo sprendžiama dėl 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusių Valstybinių pensijų įstatymo nuostatų, todėl pareiškėjas nepagrįstai jais remiasi. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą grindžiamas tik jo paties teisiškai nepagrįstomis abejonėmis dėl ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teises aktų. Trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas tvirtino, jog skundžiamas sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. birželio 28 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. 1-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1351 taikymas neatitinka teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų.
22. Atsakovas pabrėžė, kad 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies normos Konstitucinio Teismo nėra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl jos privalo būti vykdomos.
23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.
24. Nagrinėjamoje byloje neginčijama nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai veikė pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2018 m. birželio 28 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d.) reikalavimus. Pareiškėjas kelia šios normos konstitucingumo klausimą, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
25. Konstitucinis Teismas 2021 m. birželio 17 d. sprendimu (toliau – ir Konstitucinis Teismo sprendimas) atsisakė nagrinėti pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, tiek, kiek joje nėra nustatytas draudimas taikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2018 m. birželio 28 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d.) pensijoms, paskirtoms ir pradėtoms mokėti iki 2019 m. liepos 1 d., neprieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
26. Konstitucinis Teismas sprendime priminė, kad pagal Seimo 2018 m. birželio 28 d. priimtą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuris, išskyrus tam tikras išimtis, įsigaliojo 2019 m. sausio 1 d., dalis darbdavio lėšomis iki tol mokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų yra priskaičiuojamos prie darbuotojų atlyginimų, todėl šalies ūkio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nuo 2019 m. sausio 1 d. nominaliai padidėjo 1,289 karto. Atsižvelgiant į šį tik nominalų šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio padidėjimą, siekiant išlaikyti esamus valstybinių pensijų dydžius, Įstatyme buvo nustatytas naujas valstybinių pensijų dydžio bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendros sumos vienam asmeniui dydžio ribojimo koeficientas – 1,1637, t. y. iki tol nustatytojo koeficiento skaitinė vertė tuo pačiu dydžiu (1,289) sumažinta nuo 1,5 iki 1,1637 (1,5/1,289). Tai reiškia, kad, pagal šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio nominalų padidėjimą pakeitus minėto koeficiento skaitinę vertę, asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir pradėta mokėti iki 2019 m. liepos 1 d., valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui realiai nebuvo mažinami.
27. Konstitucinis Teismas sprendime pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, kad Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pagal Konstituciją, be kita ko, jos 23, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, pagal kuriuos draudžiama nepagrįstai sumažinti paskirtas ir mokamas pensijas, turi būti nustatytas pareiškėjo nurodytas draudimas pensijoms, paskirtoms ir pradėtoms mokėti iki 2019 m. liepos 1 d., taikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2018 m. birželio 28 d. redakcija), t. y. joje įtvirtintą paskirtų pensijų dydį ribojantį (bet realiai mokamų pensijų dydžio nesumažinantį) koeficientą.
28. Konstitucinis Teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjo prašyme ištirti Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai nėra tyrimo dalyko. Tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
29. Nagrinėjama byla yra analogiška bylai, kurioje Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, tiek, kiek joje nėra nustatytas draudimas taikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį (2018 m. birželio 28 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d.) pensijoms, paskirtoms ir pradėtoms mokėti iki 2019 m. liepos 1 d., neprieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Dėl nurodytų motyvų, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kelti klausimo dėl viešojo administravimo subjektų skundžiamuose Sprendimuose taikytos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2018 m. birželio 28 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. liepos 1 d.) konstitucingumo.
30. Nagrinėjamoje byloje skundžiamas sprendimas priimtas remiantis teisės aktų reikalavimais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis sprendimas yra teisėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. J. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.