Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Skunde pareiškėjas paaiškina, kad nuo 1998-06-11 jam buvo paskirta ir mokama pareigūnų pensija, neviršijant 1,5 dydžio vidutinio šalies darbo užmokesčio. 2009-12-08 įstatymu pensija buvo sumažinta iki 1,3 vidutinio šalies darbo užmokesčio. Nesutikdamas su tokiu sumažinimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2012-02-06 nutarimu pripažino, kad neteisėtai sumažintinas išmokamas pensijos dydis, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-12-12 priteisė išmokėti sumažintą pensijos dalį.

Pasak pareiškėjo, atsakovas vėl neteisėtai sumažino pensiją. Fondo valdybos Utenos skyrius vadovaudamasis įstatymu Nr. XIII-1351, galiojančiu nuo 2019-07-01 sumažino pensijos išmokas iki 1,1637 vidutinio šalies ūkio darbo užmokesčio ir nusavino už 2019 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius po 57,63 Eur. Pareiškėjo vertinimu, valstybinės pareigūnų pensijos išmokos už minėtus mėnesius buvo po 921,43 Eur nors turėjo būti po 979,06 Eur (maksimali paskirta pareigūnų pensija) ir kartu su senatvės pensija 547,97 Eur turėjo sudaryti po 1527,03 Eur, nes vidutinis šalies ūkio darbo užmokestis 2019 m. I ketvirtį buvo 1262,70 Eur (buvo mokama 1469,40 Eur).

Pareiškėjas nesutikdamas su pensijos dydžiu, 2019-09-02 kreipėsi į Fondo valdybos Utenos skyrių, prašydamas mokėti jam pensiją pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakciją, galiojusią 1998-06-11. Fondo valdybos Utenos skyrius, skundžiamu sprendimu Nr. 1 paaiškindamas teisinį reguliavimą, atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Fondo valdybos Utenos skyriaus skundžiamu sprendimu Nr.1, kreipėsi į Fondo valdybą, kad būtų patikrintas pastarojo teisingumas. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, skundžiamu sprendimu Nr. 2, atsakė jog nuo 2019-01-01 buvo pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo tarifai. Vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio (toliau – VDU) vidurkis padidintas 1,289 karto, todėl nuo 2019-07-01 valstybinių pensijų ribojimo koeficientas nuo 1,5 buvo sumažintas tuo pačiu dydžiu iki 1,1637. Atsižvelgiant į tai, Fondo valdyba netenkina pareiškėjo prašymo mokėti iki 2019-07-01 galiojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nes neturi teisinio pagrindo. Be to, Fondo valdyba, patikrino skundžiamą sprendimą Nr. 1 ir konstatavo, kad jame teisingai paaiškintos Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimą. Pareiškėjas pažymi, kad vidutinis darbo užmokestis pastoviai didėjo ir iki 2019-01-01, bet pensija nebuvo mažinama. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasisakęs, kada galima mažinti pensijas. Mano, kad 2019-07-01 įsigaliojęs įstatymas jam netaikytinas ir pensijos išmokos turi būti mokamos pagal 1998-06-11 galiojusią redakciją, kuri nenumatė, jog didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui galima mažinti pensijas.

Paaiškina, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 (toliau – Nuostatai). Šiuose teisės aktuose nustatomi asmenys, turintys teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, apibrėžiamos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygos, pareigūnų tarnybos laikas pensijai skirti, šios pensijos dydžio nustatymo taisyklės, pensijų skyrimo tvarka ir kitos sąlygos. Pagal Pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuo 2015 m. sausio 1 d. pareigūnams, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (toliau – pareigūnų pensija) skiria ir moka iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų Fondo valdybos įgaliota administravimo įstaiga – Utenos skyrius (Fondo valdybos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-464 „Dėl papildomų funkcijų priskyrimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui“ pareigūnų pensijų skyrimo funkciją vykdo Utenos skyrius).

Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata dėl valstybinių pensijų dydžio ribojimo, kurį taiko valstybinę pensiją mokanti institucija. 2018-06-28 Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1351, įsigaliojusiu 2019-07-01, buvo pakeista Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, nustatant, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose (pareigūnų pensijos įvardytos Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3 punkte) nustatytos valstybinės pensijos dydis (pareigūnų pensijų – kartu su mokamu priedu už tarnybą) bei šios pensijos dydžio (pareigūnų pensijų – kartu su mokamu priedu už tarnybą) ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) 1,1637 dydžio. Šis įstatymo pakeitimas buvo padarytas atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019-01-01 buvo pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai. Vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio (toliau – VDU) vidurkis padidintas 1,289 karto, todėl nuo 2019-07-01 valstybinių pensijų ribojimo koeficientas nuo 1,5 buvo sumažintas tuo pačiu dydžiu iki 1,1637 (1,5/1,289). Fondo valdybos Utenos skyrius pareiškėjui moka pareigūnų pensiją, taikant minėtą valstybinės pensijos dydžio ribojimą.

Fondo valdybos Utenos skyrius skundžiamu sprendimu Nr. 1 informavo pareiškėją, kad 2018-06-28 Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1351, įsigaliojusiu 2019-07-01pakeista Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostata dėl valstybinių pensijų dydžio ribojimo išdėstyta taip ir skundžiamame rašte išdėstė pasikeitusį teisinį reglamentavimą. Taip pat pažymėjo, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-04-13 nutarimą Nr. 409 „Dėl darbo užmokesčio statistinės informacijos rinkimo, apdorojimo ir skelbimo kas ketvirtį“ sudarė už 2019 m. I ketvirtį – 1262,70 Eur. Paaiškino, kad nuo 2019-01-01 pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai. Bruto darbo užmokestis indeksuotas 1,289 karto. Informavo, kad atsižvelgiant pasikeitusias teisės aktų nuostatas, pareiškėjui pareigūnų pensija už liepos mėn. išmokėta teisingai, kadangi valstybinės pensijos ir socialinio draudimo pensijų bendra suma negalėjo viršyti 1469,40 Eur (1262,70 Eur x 1,1637). Skundžiamame rašte buvo teisingai paaiškintos Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pareigūnų pensijos ribojimą. Pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai už 2019 m. liepos mėn. išmokėta 921,43 Eur dydžio pareigūnų pensija, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jo reikalavimą mokėti iki 2019-07-01 galiojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio pareigūnų pensiją.

Nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl Konstitucinio Teismo 2001-01-01 ir 2015-05-14 nutarimų ir pabrėžia, jog nuo 2019-07-01 įsigaliojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų konstitucingumo klausimas Konstituciniame Teisme nebuvo nagrinėjamas, šios normos Konstitucinio Teismo nėra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl privalomos vykdyti.

Paaiškina, kad Fondo valdybos Utenos skyrius remdamasis Lietuvos statistikos departamento paskelbtais 2019 m. I ketvirčio VDU – 1 262,70 Eur ir vadovaudamasis nuo 2019-07-01 galiojančios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 2019 m. liepos mėnesio minėtame straipsnyje nurodytų pensijų suma negalėjo viršyti 1 469,40 Eur (1,1637x1 262,70 Eur). Todėl Fondo valdybos Utenos skyrius pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai už 2019 m. liepos mėn. išmokėjo 921,43 Eur pareigūnų pensiją; už 2019 m. rugpjūčio mėn. išmokėjo 921,43 Eur pareigūnų pensiją; už 2019 m. rugsėjo mėn. išmokėjo 921,43 Eur pareigūnų pensiją. Fondo valdybos Utenos skyrius remdamasis Lietuvos statistikos departamento paskelbtais 2019 m. II ketvirčio VDU – 1 289,0 Eur ir vadovaudamasis nuo 2019-07-01 galiojančios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 2019 m. spalio mėnesio minėtame straipsnyje nurodytų pensijų suma negalėjo viršyti 1 500,01 Eur. Todėl Fondo valdybos Utenos skyrius pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai už 2019 m. spalio mėn. išmokėjo 952,04 Eur pareigūnų pensiją.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atsakovė akcentuoja, jog nekonstatavus valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė neatsiranda. Fondo valdybos Utenos skyriaus raštas yra teisėtas ir pagrįstas, o skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti žalos padarymą, todėl reikalavimas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimui taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Paaiškina, kad Fondo valdyba 2019-10-18 sprendimu Nr. (6.5) I-7444 informavo pareiškėją, kad 2018-06-28 Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1351, įsigaliojusiu 2019-07-01, buvo pakeista Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, nustatant, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis (pareigūnų ir karių valstybinių pensijų – kartu su mokamu priedu už tarnybą) bei šios pensijos dydžio (pareigūnų ir karių valstybinių pensijų – kartu su mokamu priedu už tarnybą) ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (neįtraukiant individualių įmonių darbo užmokesčio duomenų) 1,1637 dydžio. Taip pat paaiškino, kad šis įstatymo pakeitimas buvo padarytas atsižvelgiant į tai, kad nuo 2019-01-01 buvo pakeisti darbdavio ir darbuotojo mokamų valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifai. Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – VDU) vidurkis padidintas 1,289 karto, todėl nuo 2019-07-01 valstybinių pensijų ribojimo koeficientas nuo 1,5 buvo sumažintas tuo pačiu dydžiu (1,289) – iki 1,1637 (1,5/1,289). Lietuvos statistikos departamento paskelbtas 2019 m. I ketvirčio VDU – 1262,70 Eur, taigi, vadovaujantis nuo 2019-07-01 galiojančios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, 2019 m. liepos mėnesio minėtame straipsnyje nurodytų pensijų suma negalėjo viršyti 1469,40 Eur (1,1637x1262,70 Eur).

Fondo valdyba, patikrinusi Fondo valdybos Utenos skyriaus skundžiamą sprendimą Nr. 1, skundžiamu raštu Nr. 2, konstatavo, kad jame teisingai paaiškintos Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pareigūnų pensijų ribojimą. Fondo valdyba, atsižvelgdama į nustatytą teisinį reglamentavimą, skundžiamu sprendimu Nr. 2 nusprendė, jog Fondo valdybos Utenos skyrius pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai už 2019 m. liepos mėn. išmokėjo 921,43 Eur dydžio pareigūnų pensiją, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jo reikalavimą mokėti iki 2019-07-01 galiojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio pareigūnų pensiją. Skundžiamame sprendime Nr. 2 Fondo valdyba pažymėjo, pareiškėjo pareigūnų pensijos dydis nuo 2019-07-01 nebuvo sumažintas: 2019 m. birželio mėn. išmokėtos pareigūnų pensijos dydis buvo 907,48 Eur, o 2019 m. liepos mėn. – 921,43 Eur.

Atsiliepime pažymėjo jog nuo 2019-07-01 įsigaliojusios redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų konstitucingumo klausimas Konstituciniame Teisme nebuvo nagrinėjamas ir šios normos Konstitucinio Teismo nėra pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl privalomos vykdyti.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog atsakovas neteisėtai taiko atgal įstatymą Nr. XIII-1351 ir ignoruoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnį ir 23 straipsnį. Nurodo, jog dėl nuo 2019-07-01 įsigaliojusių Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų konstitucingumo ar jų taikymo nebuvo sprendžiama nei pareiškėjo nurodytose Konstitucinio Teismo nutarimuose, nei jo nurodytose administracinėse bylose, todėl šioje administracinėje byloje pareiškėjo nurodytais Konstitucinio Teismo nutarimais ir minėtose administracinėse bylose esančiais išaiškinimais nesivadovautina. Nesutinka su atsakovo teiginiu, jog atsakovai taiko įstatymą atgal. Pareiškėjui paskirta pareigūnų pensija pagal nuo 2019-07-01 įsigaliojusias Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas mokama nuo 2019 m. liepos mėnesio, t. y. nuo įstatymo įsigaliojimo, netaikant šių nuostatų pareiškėjo pareigūnų pensijų, kurios buvo gautos iki 2019-07-01, apskaičiavimui.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovų veiksmų. Nekonstatavus valdžios institucijos darbuotojų veiksmų neteisėtumo, civilinė atsakomybė neatsiranda. Fondo valdybos Utenos skyriaus raštas yra teisėtas ir pagrįstas, o skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti žalos padarymą, todėl reikalavimas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimui taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas 2019-12-23 pateikė teismui atsikirtimą į Fondo valdybos atsiliepimą ir nurodė, jog su atsiliepime išdėstyta pozicija nesutinka ir nurodė, kad galimai Fondo valdybos Utenos skyriaus darbuotojai savavališkai taikė teisinio reglamentavimo pakeitimus ir nusavino jam skirtą pensijos dalį.