- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-14
- Bylos Nr.
- 2-912-798/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00232-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Obelynė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-229-258/2016, kuria netenkintas uždarosios akcinės bendrovės „Obelynė“ prašymas dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo ir restruktūrizavimo termino tęsimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „Obelynė“ (toliau tekste – RUAB „Obelynė“) pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą patvirtinti RUAB „Obelynė“ restruktūrizavimo plano pakeitimus, bei nurodė, jog 2015 m. liepos 8 d. įvykęs kreditorių susirinkimas pritarė restruktūrizavimo plano pakeitimui. Taip pat prašė iki 2016 m. liepos 10 d. pratęsti RUAB „Obelynė“ restruktūrizavimo terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartimi atmetė RUAB „Obelynė“ prašymus dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo ir nepratęsė likvidavimo procedūros terminą.
Teismas nustatė, kad restruktūrizavimo bylos RUAB „Obelynė“ iškėlimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) redakcijos 13 str. 3 d. ir 15 str. 4 d. įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimui būtinas kreditorių, turinčių ne mažiau kaip ¾ (75%) visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimo sumos, pritarimas. RUAB „Obelynė“ kreditorių susirinkimo protokole Nr. 13, nurodyta, jog bendra RUAB „Obelynė“ kreditorių finansinių reikalavimų suma 2015-07-08 kreditorių susirinkimo dieną sudarė 1 479 045,40 Eur. 2015 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkime dalyvavo ir balsavo 8 kreditoriai, kurių patvirtintų finansinių reikalavimų suma yra 1 431 047 Eur arba 96,75 proc. visų kreditorinių reikalavimų. Kreditoriai, priimdami sprendimą antru darbotvarkės klausimu, pritarė restruktūrizavimo plano pakeitimams ir restruktūrizavimo proceso pratęsimui iki 2016 m. liepos 10 d.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismui 2015 m. liepos 22 d. buvo pateiktas kreditoriaus „Swedbank“ AB skundas dėl 2015 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu pratęsti bendrovės restruktūrizavimo terminą 12 mėnesių iki 2016 m. liepos 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties dalis, kuria panaikintas restruktūrizuojamos UAB „Obelynė“ 2015 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimas patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus pagal pateiktą projektą bei pratęstas bendrovės restruktūrizavimas 12 mėnesių iki 2016 m. liepos 10 d. paliktas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 8 d. nutartyje nusprendė, jog RUAB „Obelynė“ kreditorių susirinkimo nutarimas dėl įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimo ir įmonės restruktūrizavimo laiko pratęsimo teismo panaikintas ir nesant teisinio pagrindo netenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja RUAB „Obelynė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį ir klausimą dėl bendrovės prašymo dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo ir restruktūrizavimo termino pratęsimo perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais.
Pirmosios instancijos teismo išvada dėl maksimalaus restruktūrizavimo proceso termino nepagrįsta, nes skundžiamo nutarimo teisėtumo klausimą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė ĮRĮ 13 straipsnio 2 d. (dabartinės redakcijos 12 str. 3 d.) nuostatas, kas turėjo įtakos teisingam ginčo dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo tarp bendrovės ir kreditoriaus „Swedbank“ AB išsprendimui.
Iš įstatymo lingvistinės formuluotės matyti, kad ĮRĮ nustatyta tik galima restruktūrizavimo proceso pratęsimo termino trukmė, bet įstatyme nėra imperatyvo, kad teismas tokį terminą gali pratęsti tik vieną kartą, ar imperatyvaus ribojimo, jog restruktūrizavimo procesas negali trukti ilgiau nei 5 metus, taip palikdamas teisę patiems kreditoriams spręsti ar pratęsti restruktūrizavimo terminą ir kiek kartų. Restruktūrizavimo terminą ir jo pratęsimo galimybę numatančios nuostatos aiškintinos atsižvelgiant į restruktūrizavimo proceso reabilitacinio pobūdžio tikslus, kurie yra socialiai reikšmingesni už siekį likviduoti įmonę, todėl turėtų būti ginami prioritetiškai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (kreditorius) „Swedbank“ AB atsiliepimu prašo panaikinti atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą bei RUAB „Obelynė“ vadovui V. J. skirti 5795 Eur baudą už piktnaudžiavimą teise, pusę sumos skiriant „Swedbank“ AB. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs faktines aplinkybes, priėjo pagrįstą išvada, jog aptariamu atveju restruktūrizavimo proceso terminas nebegali būti pratęstas. Pažymi, kad RUAB „Obelynė“ prašymas yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-5429-258/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-338-330/2016.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė pakeisti restruktūrizavimo planą ir nepratęsė restruktūrizavimo termino, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog RUAB „Obelynė“ kreditorių susirinkimo nutarimas dėl įmonės restruktūrizavimo plano pakeitimo ir įmonės restruktūrizavimo laiko pratęsimo nesant teisinio pagrindo netenkinamas.
Apeliantas, nesutikdami su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad, pirmosios instancijos teismo išvada dėl maksimalaus restruktūrizavimo proceso termino nepagrįsta, nes skundžiamo nutarimo teisėtumo klausimą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė ĮRĮ 13 straipsnio 2 d. (dabartinės redakcijos 12 str. 3 d.) nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas CPK 18 straipsnyje. Šiuo straipsniu nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.
Taigi atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tiek pirmos instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, tiek suinteresuotas asmuo (kreditorius) „Swedbank“ AB atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai pažymėjo, kad RUAB „Obelynė“ prašymas jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-5429-258/2015, kuria buvo pripažintas negaliojančiu bendrovės 2015 m. liepos 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 2 darbotvarkės klausimu bei atmestas bendrovės vadovo prašymas dėl restruktūrizavimo plano pakeitimo, o Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-338-330/2016, tokią pirmos instancijos nutartį paliko nepakeistą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartimi jau yra konstatuota ir nuspręsta, kad tolimesnis RUAB „Obelynė“ restruktūrizavimo procesas jau iš viso nebegalimas ir pirmos instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje teisėtai ir teisingai netenkino RUAB „Obelynė“ prašymo (CPK 18 str.). Nustačius šias aplinkybes kiti pareiškėjo skundo argumentai jau neturi teisinės reikšmės siekiant teisingai išspręsti šią civilinę bylą.
Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
Suinteresuoti asmuo (kreditorius) „Swedbank“ AB atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad apelianto atskirasis skundas ne tik aiškiai nepagrįstas, bet ir pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, dėl to prašo skirti apeliantui 5792 Eur baudą, 50 procentų šios baudos skiriant kreditoriui. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs šalių argumentus, nemato pagrindo konstatuoti, jog apeliantas, pareikšdamas teismui atskirąjį skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti baudą netenkintinas.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirojo skundo argumentais negali būti keistina ar naikintina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.