- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-17
- Bylos Nr.
- e2-238-577/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01536-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- R. W.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Trakų investicijos“
- Kategorijos
- 2.6.1.6.2Netiesioginis ieškinys
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. netiesioginį ieškinį, pareikštą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Meicė“ vardu, atsakovui R. W. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Trakų investicijos“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas E. K. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovui R. W., kurį patikslinęs, prašo CK 1.91 str., 1.82 str., 1.81 str., 1.80 str. pagrindu pripažinti tarp atsakovo ir UAB „Meicė“ 2007-05-23 sudarytą akcijų pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia ab initio; taikyti restituciją, priteisti iš atsakovo BUAB „Meicė“ naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo iš atsakovo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas, palaikydamas procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, paaiškino, kad 2007-05-23 tarp atsakovo ir UAB „Meicė“ buvo sudaryta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas perleido UAB „Meicė“ 100 proc. UAB „Trakų investicijos“ akcijų už 1 075 000 Eur. UAB „Meicė“ atsakovui už įgytas akcijas pavedimu sumokėjo 1 066 561 Eur. Pažymėjo, jog UAB „Trakų Investicijos“ JAR įregistruota 2007-04-05, atsakovas R. W. buvo šios įmonės steigėju ir registruotas vieninteliu akcininku nuo 2007-04-05 iki 2007-07-05, ir nuo 2007-04-05 iki 2009-07-31 įmonės vadovu; nuo pat bendrovės įregistravimo iki šios dienos jos įstatinis kapitalas 10 000 Lt (2 896,20 Eur), o vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur. Ginčo akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu bendrovė neturėjo jokio vertingo turto; tačiau jau 2007-05-25 tarp UAB „Trakų investicijos“ ir UAB „Meicė“ buvo sudaryta beprocentinė paskolos sutartis, kuria paskolos davėjas UAB „Meicė“ suteikė UAB „Trakų investicijos“ 1 180 000 Eur paskolą. 2007-10-17 UAB „Trakų investicijos“ (paskolos gavėjas) ir UAB „Meicė“ (paskolos davėjas) sudarė dar vieną beprocentinę paskolos sutartį dėl 123 000 Eur; 2007-05-24 atsakovas (paskolos davėjas) su UAB „Meicė“ (paskolos gavėjas) taip pat sudarė paskolos sutartį dėl 275 000 Eur paskolos suteikimo.
1.2. Atsakovas, būdamas UAB „Trakų investicijos“ vadovu, lėšas, kurias UAB „Meicė“ paskolino bendrovei, naudojo turto įgijimui; buvo sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias bendrovė už UAB „Meicė“ skolintas lėšas įgijo nekilnojamąjį turtą už 4 069 411,80 Lt (1 178 583,12 Eur), o būtent: a/ Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo 2007-04-26 sutartimi įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - karvidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - grūdų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 2 090 000 Lt (605 305,84 Eur). Turto priėmimo perdavimo aktas pasirašytas 2007-05-30; b/ Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo 2007-05-29 sutartimi įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), už 612 000 Lt (177 247,45 Eur). Turto priėmimo perdavimo aktas pasirašytas 2007-06-13; c/ Žemės sklypo pirkimo - pardavimo 2007-06-28 sutartimi įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 1 129 411,80 Lt (327 100,27 Eur). Turtas perėjo bendrovės nuosavybėn nuo sutarties pasirašymo dienos (2007-06-28); d/ Pastato pirkimo - pardavimo 2007-10-26 sutartimi įsigijo pastatą - veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 238 000 Lt (68 929,56 Eur) kainą. Turtas perėjo bendrovės nuosavybėn nuo sutarties pasirašymo dienos (2007-10-26).
1.3. Anot ieškovo atstovo, pirmasis galutinis atsiskaitymas ir nuosavybės perėjimas pagal pirkimo- pardavimo sutartis įvyko jau sudarius ginčo sutartį ir UAB „Meicė“ suteikus paskolas UAB „Trakų investicijos“, be to, įgyto turto kaina (1 178 583,12 Eur) iš esmės tapati pagal 2007-05-25 Paskolos sutartį UAB „Meicė“ bendrovei suteiktos paskolos sumai (1 180 000 Eur), patvirtina, jog iš tikrųjų turto įsigijimą finansavo pati naujoji bendrovės akcininkė UAB „Meicė“, ir dėl to jai atsirado skoliniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims. Tai, anot ieškovo, patvirtina ir tai, kad UAB „Meicė“ įgijo iš esmės bevertės bendrovės akcijas net už 1 075 000 Eur kainą, skolinosi pinigus iš trečiųjų asmenų menkaverčiam bendrovės turtui įgyti.
1.4. Akcentavo, kad 2009-08-07 UAB „Meicė“ sudarė Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Meicė“ perleido 100 proc. bendrovės akcijų už 10 000 Lt (2 896,20 Eur) kainą, t. y. lygią įstatinio kapitalo dydžiui. Be to, teismo paskirtos ekspertizės išvadose nustatyta, kad UAB „Trakų investicijos“ akcijų vertė 2007-05-23 Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp R. W. ir UAB „Meicė“, sudarymo dieną buvo 2 896 Eur.
1.5. Ieškovo atstovo teigimu, 2007-05-23 UAB „Trakų investicijos“ Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp R. W. ir UAB „Meicė“, pripažintina negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sutartis, sudaryta dėl apgaulės, CK 1.82 straipsnio pagrindu, kaip sutartis, prieštaraujanti juridinio asmens teisnumui, bei CK 1.81 straipsnio pagrindu yra niekinė ir negalioja, nes prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, taip pat yra niekinė, kadangi buvo pažeistas sąžiningumo principas, todėl ginčo sutartis, anot ieškovo, prieštarauja imperatyvioms teisėms normoms.
1.5.1. Pažymėjo, jog atsakovas potencialiems investuotojams ir UAB „Meicė“ pristatinėjo „investicinį projektą“, apgaule įtikinėjo asmenis, kad tariamas „investicinis projektas“ yra realus ir naudingas, o žemės sklypai – itin vertingi, ir kad juose galima vystyti „investicinį projektą“. Tačiau nekilnojamasis turtas nebuvo vertingas, taip pat ir atsakovo nurodomas „investicinis projektas“ nebuvo nei naudingas, nei realus. Atsakovas dėl šių aplinkybių apgavo UAB „Meicė“ ir investavusius asmenis. Akcijų kaina, 371 kartą didesnė nei jų vertė, buvo mokama remiantis atsakovo teiginiais dėl tariamų trečiojo asmens investicijų į vertingus nekilnojamojo turto objektus, kuriuos tariamai bus galima išvystyti. Pažymėjo, kad UAB „Meicė“ vadovas J. J. S. ir kiti užsienio valstybių piliečiai buvo menkai nusimanantys Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje. Tai patvirtina ir tas faktas, jog tame „investiciniame pasiūlyme“ buvo bandoma pristatyti T., lyginant juos su Airijos geografiniais objektais („T. galima būtų lyginti su Airijoje esančiu Kilarnėjaus nacionaliniu parku (10000 hektarų / 24700 akrų), kuris yra už maždaug 15 mylių nuo Dublino centro“).
1.5.2. UAB „Meicė“ buvo įsteigta teisėtos veiklos vykdymo ir pelno siekimo tikslais, todėl ginčo sutartis, pagal kurią mokėta nepagrįstai didelė kaina už akcijas, neatitiko ir negalėjo atitikti UAB „Meicė“ veiklos tikslo siekti ekonominės naudos, kurio įgyvendinimui UAB „Meicė“ ir buvo įsteigta. Sutarties sudarymo metu nebuvo realiai vykdomas joks „investicinis projektas“, į kurį bando apeliuoti atsakovas, taip pat UAB „Trakų investicijos“ neturėjo jokio turto, o jis buvo įgytas nepagrįstai didele kaina tik pačios UAB „Meicė“ skolintomis lėšomis, pasiskolintomis iš trečiųjų asmenų. Vadinasi, ir akcijų vertė buvo tik nominali (2 896,20 Eur), nors perleista už 371 kartą didesnę kainą nei jų vertė (1 075 000 Eur) ir ši kaina apmokėta taip pat skolintomis lėšomis.
1.5.3. Anot ieškovo, sutartis prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei; pagrindinis atsakovo tikslas buvo apgauti UAB „Meicė“, į ją investavusius asmenis bei gauti nepagrįstai dideles pinigines sumas UAB „Meicė“ ir į ją investavusių asmenų sąskaita. Tai yra nesuderinama su sąžiningumo principu, atitinkamai ir vieša tvarka bei gera morale, todėl sutartis turi būti pripažinta negaliojančia ir CK 1.81 str. pagrindu.
1.5.4. Teigia, jog buvo pažeistas sąžiningumo principas, todėl sutartis prieštarauja imperatyvioms teisėms normoms ir dėl to taip pat yra niekinė (CK 1.80 str.).
1.6. Nesutiko su atsakovo argumentais nei dėl ieškovo teisės reikšti netiesioginį ieškinį, nei dėl prašymo taikyti ieškinio senatį; mano, kad jie nepagrįsti ir atmestini. Tačiau pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad būtų pagrindas tenkinti atsakovo prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo, prašo praleistą senaties terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių.
2. Atsakovo atstovai, bylos nagrinėjimo metu palaikydami procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Paaiškino, kad UAB „Trakų investicijos“ buvo įsteigta turint tikslą Trakų rajono savivaldybėje įsigyti žemės sklypus (kartu su juose esančiais statiniais), juos išvystyti parengiant reikiamus teritorijų planavimo dokumentus ir gaunant statybos leidimus viešbučio/ poilsiavietės statybai bei, priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus, parduoti pasirinktam viešbučių operatoriui arba išvystytus žemės sklypus tik su statybos leidimu, arba pastatyti viešbutį / poilsiavietę ir parduoti žemės sklypus su pastatytu viešbučiu/ poilsiaviete. UAB „Trakų investicijos“ steigėju ir vieninteliu akcininku iki visų UAB „Trakų investicijos“ akcijų pardavimo UAB „Meicė“ ginčo 2007 m. gegužės 23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi buvo atsakovas R. W.. Investicinio projekto įgyvendinimui buvo reikalingos didelės investicijos, todėl atsakovas kartu su J. J. S. (vieninteliu UAB „Meicė“ steigėju ir akcininku ir tuo metu UAB „Meicė“ vadovu) sutarė pasiūlyti jiems žinomiems asmenims investuoti į minėtą projektą, tokiu būdu pritraukiant projekto vystymui reikiamų lėšų. Investiciniame pasiūlyme buvo nurodyta: a/ objekto kaina – 2 337 500 Eur, į kurią įskaičiuotos ir su sandoriu susijusios sąnaudos – įmonės įsteigimas, teisinės išlaidos ir kt., taip pat į ją buvo įskaičiuota tiek UAB „Trakų investicijos“ tuo metu įsigyjamo ir sutarto įsigyti nekilnojamojo turto kaina (t. y. 1 178 583,12 Eur), tiek ir UAB „Trakų investicijos“ akcijų kaina, kurią UAB „Meicė“ sumokėjo atsakovui už UAB „Trakų investicijos“ akcijas pagal ginčo 2007 m. gegužės 23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį; b/ 10 proc. akcijų paketas kainuotų 275 000 Eur, 5 proc. – 137 500 Eur, o už 302 500 Eur būtų galima įsigyti 11 proc. akcijų. Investuotojams siūloma 1 proc. akcijų paketo arba 1 akcijos kaina buvo 27 500 Eur. Investicijų pritraukimui buvo pasirinkta UAB „Meicė“. Buvo nuspręsta, jog tam, kad UAB „Meicė“ galėtų įsigyti projekto bendrovės – UAB „Trakų investicijos“ – akcijas ir pastarajai paskolinti lėšų, reikalingų projekto įgyvendinimui reikiamo turto įsigijimui, vietoj UAB „Meicė“ įstatinio kapitalo didinimo išleidžiant papildomų akcijų ir jas įgyjant investuotojams, kiekvienas investuotojas, įsigydamas esamas UAB „Meicė“ akcijas iš J. J. S., papildomai suteiks UAB „Meicė“ atitinkamą paskolą, kurios suma priklausys nuo įsigyjamų akcijų skaičiaus (t. y. 1 akcija = 27 500 Eur paskola, kaip ir buvo nurodyta investiciniame pasiūlyme). Įgyvendinant šį investicijų pritraukimą J. J. S. pagal 2007-05-24 ir 2007-07-06 sudarytas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis trylikai investuotojų (įskaitant ir atsakovą) perleido 90 proc. UAB „Meicė“ akcijų, o nauji akcininkai suteikė paskolas. UAB „Meicė“, panaudodama akcininkų suteiktų paskolų lėšas, atsiskaitė pagal ginčo 2007 m. gegužės 23 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir suteikė UAB „Trakų investicijos“ paskolas, už kurias UAB „Trakų investicijos“ įsigijo nekilnojamąjį turtą.
2.1. A. K. 2008-04-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 100 proc. UAB „Meicė“ akcijų už 3 712 355 Eur; pirkimo kainos dalį – 2 474 900 Eur (lygi visų UAB „Meicė“ akcininkų UAB „Meicė“ suteiktų paskolų bendrai sumai, kuri buvo panaudota atsiskaitant su atsakovu už UAB „Trakų investicijos“ akcijas bei projekto vystymui reikalingo nekilnojamojo turto įsigijimui) pirkėjas A. K. įsipareigojo suteikti kaip paskolą UAB „Meicė“ tam, kad ji galėtų grąžinti visas paskolas savo akcininkams, o likusi kainos dalis, t. y. 1 237 455 Eur, sudarė UAB „Meicė“ akcininkų pelno maržą. A. K. tapus UAB „Meicė“ akcininku, 2008-10-09 buvo paskirtas įmonės vadovu; vėliau A. K. 2009-02-27 perleido visas jam priklausančias akcijas ieškovui – savo tėvui E. K. (byloje ieškovas).
2.2. Akcentavo, jog nei A. K., nei ieškovas E. K., kaip UAB „Meicė“ akcininkai, niekada neginčijo UAB „Trakų investicijos“ akcijų įsigijimo iš atsakovo sandorio, nors apie jį neabejotinai žinojo. UAB „Meicė“, būdama vienintele UAB „Trakų investicijos“ akcininke, atstovaujama UAB „Meicė“ vadovo A. K., nuo 2009-07-31 UAB „Trakų investicijos“ vadovu (generaliniu direktoriumi) vietoj atsakovo paskyrė G. M. (inicijavus ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnams iki šiol šio asmens nustatyti nepavyko). Ir tą pačią dieną, t. y. 2009-07-31 (kai atsakovas buvo atleistas iš UAB „Trakų investicijos“ direktoriaus pareigų), UAB „Trakų investicijos“ pardavė visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą UAB „Arvydų giria“, kurios vienintelė akcininkė yra UAB „Užupio investicijos“, kurios akcininkai yra E. K. sūnus A. K. ir pastarojo sutuoktinė. 2009-08-07 visos UAB „Trakų investicijos“ akcijos UAB „Meicė“ buvo parduotos.
Atsiliepimas
2.3. Atsakovo atstovų teigimu, ieškovas neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį, nes atsakovas neturi neginčytinos ir neabejotinos prievolės UAB „Meicė“, kurią pastaroji tariamai vengia įgyvendinti, t. y. nėra juridinio pagrindo netiesioginiam ieškiniui pareikšti. Pažymėjo, jog CK 6.68 str. 3 d. nustato, kad kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu. Ieškovas grindžia reikalavimus CK 1.91 str. pagrindu, t. y. prašo pripažinti sandorį negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės, tačiau dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį, t. y. tik pačios sandorio šalies; mano, kad ši teisė yra išimtinai susijusi su skolininko asmeniu, nes tik sandorio šalis gali žinoti, ar ji buvo apgauta kitos sandorio šalies ar ne, o kreditorius, reikšdamas reikalavimą dėl sandorio negaliojimo, kaip sudaryto dėl apgaulės, akivaizdžiai pažeidžia dispozityvumo principą, nes tik skolininko diskrecijos teisė vertinti, ar jo atžvilgiu buvo panaudota apgaulė.
2.4. E. K., būdamas įmonės akcininku, turėjo teisę reikšti tiesioginį ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 str. pagrindu, tačiau šia teise nepasinaudojo.
2.5. CK 1.125 str. 1 d. pagrindu prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu; mano, kad senaties termino pradžia skaičiuotina nuo 2007-05-23, t. y. nuo ginčo sutarties sudarymo dienos, arba vėliausiai nuo 2009-02-27, t. y. nuo ieškovo E. K. UAB „Meicė“ akcijų įsigijimo. Kadangi ieškovas įsigijo akcijas iš savo sūnaus, UAB „Meicė“ direktoriaus A. K., akcijų įsigijimo metu jam turėjo būti ir buvo žinoma apie ginčo sandorį; todėl, vėliausiai, senaties terminas baigėsi 2019-02-27.
2.6. Anot atsakovo atstovų, ieškovo reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nei pagal CK 1.92 straipsnio, nei pagal CK 1.82 straipsnio, nei pagal CK 1.81 str. nuostatas neįrodyti ir nepagrįsti. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. BUAB „Meicė“, UAB Trakų investicijos“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (CPK 246, 247 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
4. Byloje nustatyta, kad 2007-05-23 tarp atsakovo ir UAB „Meicė“ buvo sudaryta Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas R. W. perleido UAB „Meicė“ 100 proc. UAB „Trakų investicijos“ akcijų. UAB „Meicė“ atsakovui už įgytas akcijas pavedimu sumokėjo 1 066 561 Eur. Vilniaus apygardos teismo 2015-10-05 nutartimi UAB „Meicė“ buvo iškelta bankroto byla, 2019-03-07 nutartimi patvirtinti ieškovo E. K. kreditoriniai reikalavimai.
5. Ieškovas prašo pripažinti 2007-05-23 Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas R. W. perleido UAB „Meicė“ 100 proc. UAB „Trakų investicijos“ akcijų, negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu, kaip sandorį, sudarytą dėl apgaulės, ir CK 1.82 str. pagrindu, kaip sandorį, prieštaraujantį juridinio asmens teisnumui; nurodo, kad ginčo sutartis yra niekinė, nes prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, sąžiningumo principams, todėl laikytina negaliojančia CK 1.81 straipsnio, ir CK 1.80 str., kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisėms normoms, pagrindais. BUAB „Meicė“ bankroto administratorius nesiima ginti bankrutuojančios įmonės teisių ir neteikia ieškinio dėl akcijų pirkimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, todėl ieškovas, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorius, siekdamas apginti pažeistus interesus, kreipėsi į teismą CK 6.68 str. pagrindu su netiesioginiu ieškiniu. Atsakovas su ieškiniu nesutiko; nesutikimą grindė šiais argumentais: a/ ieškovas neįrodė visų būtinų CK 6.68 str. taikymui sąlygų, jis neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį; b/ ieškovas neįrodė reikalavimų pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.92 straipsnio, CK 1.81 straipsnio pagrindu nei kitais pagrindais; c/ ieškovas netinkamai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, CK 1.82 straipsnio pagrindu ieškovas, kaip įmonės akcininkas, galėjo reikšti tiesioginį ieškinį, tačiau šia teise nepasinaudojo, ieškovas neturi jokio juridinio pagrindo atstovauti įmonei; d/ ieškovas praleido ieškinio senatį, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, ieškovo reikalavimai turi būti atmesti vien tuo pagrindu; ieškovo prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
6. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.
7. Akcentuotina, jog ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialinės teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas, kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-137/2009 ir kt.). Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Būtent ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, užtikrinti visišką ginčo išsprendimą ir byloje dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir teisės į teisingą teismą įgyvendinimą (CPK 12 str., 13 str., 17 str., 42 str. 1 d.). Taigi teismai, nagrinėdami bylas bei priimdami procesinius sprendimus, privalo laikytis pareikšto ieškinio ir / ar priešieškinio ribų ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas (CPK 135 str.).
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo teisę reikšti netiesioginį ieškinį sieja su tuo, kad jis yra BUAB „Meicė“ kreditorius. Byloje nustatyta, kad ieškovas patikslintame ieškinyje buvo nurodęs, kad prašo pripažinti sandorį negaliojančiu dviem pagrindais, t. y. pagal CK 1.91 str. ir 1.82 str. nuostatas, dublike praplėtė ieškinio pagrindą ir dalyką ir nurodė, kad ginčo sutartis laikytina niekinė CK 1.81 str. ir CK 1.80 str. pagrindais; tokie ieškovo veiksmai atlikti iki pasirengimo teisminiam nagrinėjimui pabaigos, todėl laikytini atitinkantys CPK 141 straipsnyje nustatytą tvarką.
7.2. Pažymėtina, jog ieškovas savo procesiniuose dokumentuose yra aiškiai apibrėžės ir nurodęs, kad netiesioginį ieškinį jis reiškia kaip BUAB „Meicė“ kreditorius, ir akcentavęs, jog kaip BUAB „Meicė“ akcininkas jis turi teisę pareikšti ir tiesioginį ieškinį tuo pagrindu, kad ginčo sutartis prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 str. 1, 3 d.); kadangi ieškinys jau teikiamas BUAB „Meicė“ vardu, ieškovas E. K. papildomai kaip atskiras ieškovas nereiškia tų pačių reikalavimų šioje civilinėje byloje, bet pažymi, kad juos palaiko.
7.3. Taigi, tokia ieškovo pozicija, kurioje aiškiai apibrėžtas ieškovo procesinis statusas, suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą jis prašo teismo taikyti, t. y. koks ieškovo apibrėžtas teisminio nagrinėjimo dalykas. Todėl teismas turi pagrindą ir gali nagrinėti bylą ieškovo nustatytose nagrinėjimo ribose, tokios bylos nagrinėjimo ribos buvo nustatytos iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Vilniaus apygardos teismo 2020-07-8 nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje; vyko keli teismo posėdžiai, buvo sprendžiami klausimai dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, ekspertizės skyrimo, tačiau jokių kitų pareiškimų dėl ieškinio dalyko, pagrindo pakeitimo, papildymo iš ieškovo gauta nebuvo. Dėl aukščiau išdėstyto, ieškovo atstovo bylos nagrinėjimo metu duodant paaiškinimus pasisakymas, kad ieškovas reiškia reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 str. pagrindu ir kaip UAB „Meicė“ akcininkas, negali būti laikomas tinkamu ir savalaikiu pareiškimu CPK 141 str. nuostatų kontekste.
7.4. Akcentuotina, jog ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu pats pripažino, kad ieškovo, kaip akcininko, siekiant operatyvumo šioje byloje reikalavimai pareikšti nebuvo, tuo pačiu nurodė, jog dėl to, kad byloje buvo pateikti duomenys apie tai, kad ieškovas yra akcininkas, laikytina, kad ieškovo reikalavimai pareikšti ir kaip akcininko, apeliuoja į CK 1.82 str.3 d. nuostatas. Tačiau, visų pirma, vien tai, kad į bylą pateikti duomenys, patvirtinantys, kad ieškovas yra UAB „Meicė“ akcininkas, nesudarė pagrindo nei teismui, nei kitiems proceso dalyviams laikyti, kad reikalavimai yra reiškiami ieškovo kaip akcininko, juolab, kad, kaip jau minėta aukščiau, ieškovas procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodė, kad jis kaip akcininkas reikalavimų nereiškia. Nesant kitų ieškovo prašymų, tokia ieškovo atstovo žodžiu, nagrinėjant bylą iš esmės (bylos nagrinėjimui vykstant keliuose tesimo posėdžiuose) išsakyta pozicija nesudaro pagrindo teismui spręsti, kad ieškovas reiškia reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 str. pagrindu ir kaip UAB „Meicė“ akcininkas, ir spręsti (nagrinėti) ginčą ir šiuo aspektu; priešingu atveju, teismo vertinimu, būtų pažeista įstatymo nustatyta privaloma procesinių teisių įgyvendinimo tvarka bei dispozityvumo principas.
7.5. Papildomai, ieškovo pozicijos dėl jo, kaip akcininko, teisės reikšti ieškinį kontekste, neneigdamas tokios ieškovo teisės (kaipo tokios apskritai), teismas dar kartą pažymi, kad teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymo nustatyta tvarka; ieškovas, reikšdamas ieškinį, aiškiai nurodė, kokį teisių gynybos būdą pasirinko, nurodydamas, kad žino apie kitą būdą ginti pažeistas teises, pabrėžė, kad juo nagrinėjamu atveju nesinaudoja.
8. Dėl netiesioginio ieškinio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015). Šiuo kreditorių teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės atsakovui, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014; 2007-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2007). Tačiau netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 str. 2 d.). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti (CK 6.68 str. 3 d.). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-146/2007; 2008-05-29 nutartis byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2014-05-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-254/2014). Todėl pasisakytina dėl būtinųjų įstatymo nustatytų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti (ne) egzistavimo.
8.1. Dėl kreditoriaus neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019-03-07 nutartimi ieškovas E. K. įtrauktas su 843 668,24 Eur finansiniu reikalavimu į BUAB „Meicė“ trečios eilės kreditorių sąrašą bankroto byloje; nutartis įsiteisėjusi. Taigi, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotinas ieškovo, kaip kreditoriaus, neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės egzistavimas.
8.2. Dėl kreditoriaus skolininko neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės bei skolininko skolininko (atsakovo) pareigos vykdyti savo prievolę. Ieškovas, neneigdamas, kad kreditoriaus teisė pareikšti netiesioginį ieškinį siejama su skolininko prievolės vykdytinumu kreditoriui ir su skolininko turimomis teisėmis, nurodo, kad šiuo atveju E. K. neabejotinai yra BUAB „Meicė“ kreditorius, o BUAB „Meicė“ turi teisę ginčyti sandorį bei reikalauti jo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos ir tokia teisė savo esme yra turtinė, ne asmeninė. Vien tai, kad atsakovas neigia jo atžvilgiu reiškiamus reikalavimus, neeliminuoja E. K. teisės realizuoti pažeistų teisių gynybą netiesioginio ieškinio instituto pagalba. Ieškovo nuomone, kiekviena teisė gali būti ginčijama atsakovo ir draudimas kreiptis į teismą vien dėl to, kad atsakovas kvestionuoja jam pareikštus reikalavimus, praktiškai lemtų, jog CK 6.68 str. niekuomet nebūtų taikomas (net skolos, netesybų dėl netinkamo sutartinės prievolės įvykdymo ir kitais panašiais atvejais, nes net ir toks reikalavimas gali būti ginčijamas), o tai paneigtų pačią šio instituto esmę. Todėl mano, kad ieškovas E. K. turi teisę reikšti ieškinį UAB „Meicė“ vardu, kuris yra nukentėjęs asmuo dėl šio sandorio. Ieškovas apeliuoja į CPK 5 str., Konstitucijos 30 str. nuostatose įtvirtintą teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, į Europos Žmogaus Teisių Teismo aiškinimus dėl, anot ieškovo, nagrinėjamu atveju aktualios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nuostatų, bei į būtinumą ginti viešąjį interesą. Nesutinka su atsakovu, kad ieškovas turėtų ginti savo teises actio Pauliana instituto pagrindu, sandoris pripažintinas negaliojančiu dėl jo ydingumo kitais aspektais, t. y. sudarymo apgaulės pasėkoje, prieštaravimo juridinio asmens veiklos tikslams bei viešai tvarkai ir gerai moralei, todėl reikalavimas, veikiant skolininko vardu, reiškiamas netiesioginio ieškinio pagalba. CK 6.68 str. 2 d. tiesiogiai numato tokio ieškinio reiškimo galimybę tais atvejais, kai skolininkas tampa nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais atvejais. Patenkinus ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 str. 5 d.). Atsakovo gi teigimu, ieškovas neįrodė visų būtinų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti, o būtent, kad skolininkas turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan., ir, kad ji neabejotina, galiojanti ir vykdytina. Ieškovas tik ieškiniu teigia, kad ieškinio patenkinimo atveju, jei teismas pripažintų ginčo sandorį negaliojančiu, tuomet BUAB „Meicė“ įgytų reikalavimo teisę į atsakovą, nes būtų pritaikyta restitucija. Tai rodo, kad šiai dienai skolininkas BUAB „Meicė“ neturi neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovą. Nesant galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą, negali būti ir vengimo realizuoti tokią teisę.
8.3. Kaip jau buvo nurodyta sprendimo 8 p., nesant nors vienos iš būtinų, įstatyme nustatytų sąlygų netiesioginiam ieškiniui pareikšti, netiesioginis ieškinys negalimas. Ieškovas, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, privalo įrodyti ne tik savo reikalavimo teisę į asmenis, kurių vardu reiškia ieškinį, bet ir tai, kad: a/ jo skolininkas turi tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; b/ skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi nekvestionuotiną pareigą vykdyti savo prievolę, tokia pastarojo asmens prievolė negali būti ginčijama šio netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Tai reiškia, kad ieškovas, būdamas BUAB „Meicė“ kreditoriumi bei reikšdamas jos vardu ieškinį, privalėjo įrodyti, kad šioje byloje atsakovas R. W. turi egzistuojančią, neabejotiną ir neginčijamą prievolę BUAB „Meicė“, kurios įvykdymo terminas yra suėjęs (CK 6.68 str. 2 d.), tik bendrovė nesiima jokių priemonių savo teisėms, kylančioms iš būtent šio reikalavimo (prievolės) įgyvendinimo.
8.4. Ieškovas šių sąlygų neįrodė (CPK 178 str.). Ieškovo aukščiau nurodytų argumentų dėl ieškovo (kreditorių) pažeistų teisių gynimo, samprotavimų dėl CK 6.68 str. įtvirtinto netiesioginio ieškinio instituto esmės, CPK 5 str., Konstitucijos 30 str. nuostatose įtvirtintos teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo aiškinimus dėl, anot ieškovo, nagrinėjamu atveju aktualios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nuostatų bei būtinumo ginti viešąjį interesą, kontekste teismas, nekvestionuodamas ieškovo teisės kreiptis į teismą kaipo tokios, pažymi, kad: a/ visų pirma, asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis); b/ kaip minėta, kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Nagrinėjamu atveju ieškovas pasirinko, kad gins pažeistą teisę netiesioginio ieškinio instituto pagalba. Įstatymas, reglamentuojantis šio, ieškovo pasirinkto, instituto taikymą sieja tik su visų CK 6.68 straipsnyje išvardintų sąlygų egzistavimu. Pareiga įrodyti šias sąlygas tenka ieškovui. Ieškovo minėti argumentai dėl CPK 5 str., Konstitucijos 30 str. nuostatose įtvirtintos teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo aiškinimus dėl, anot ieškovo, nagrinėjamu atveju aktualios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nuostatų bei būtinumo ginti viešąjį interesą, samprotavimai dėl CK 6.68 str. instituto prasmės negali būti vertinami kaip tinkamas netiesioginio ieškinio sąlygų įrodymas (CPK 178 str.). Aplinkybė, kad ieškovas pareikštu ieškiniu siekia nuginčyti sandorį, prašo taikyti restituciją ir restitucijos taikymo atveju BUAB „Meicė“ naudai priteisti tam tikrą sumą, negali būti vertinama kaip galiojanti ir vykdytina atsakovo R. W. prievolė BUAB „Meicė“. Tokia „galima“ reikalavimo teisė, dėl kurios vyksta ginčas teisme ir kurios pripažinimo dar tik siekiama pareikštu netiesioginiu ieškiniu, negali būti vertinama kaip atitinkanti jai keliamus neabejotinumo ir vykdytinumo reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-28 nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012-12-07 nutartyje, priimtoje byloje Nr. 3K-3-520/2012 bei kitose bylose suformuotoje nagrinėjamam klausimui aktualioje praktikoje yra išaiškinta, kad viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra tiek kreditoriaus, tiek skolininko (įmonės), kurios vardu kreditorius reiškia ieškinį, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas; skolininko (įmonės), kaip kito asmens (atsakovo) kreditoriaus, reikalavimas negali kelti abejonių ir negali būti ginčijamas netiesioginio ieškinio pareiškimo metu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi būtent tokia situacija, kuomet netiesioginiu ieškiniu yra siekiama tik sukurti įmonės – BUAB „Meicė“ turtinę teisę į atsakovą.
8.5. Reziumuojant nurodytą bei atsižvelgiant į tai, kad ieškinio pareiškimo metu BUAB ,,Meicė“ neturėjo neabejotinos ir galiojančios turtinės teisės į atsakovą, ji nėra atsakovo kreditorė, o atsakovas nėra įmonės skolininkas, spręstina, kad būtinosios netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos ieškovo neįrodytos, t. y. ieškovas neturi teisės pareikšti netiesioginio ieškinio, todėl ieškovo reikalavimai atmestini vien šiuo pagrindu (CK 6.68 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
5. Esant aukščiau teismo padarytoms išvadoms, kiti, tiek ieškovo, tiek atsakovo atstovų argumentai nagrinėjamam ginčui yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
6. Reziumuojant nustatytą bei vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, spręstina, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmestini (CK 6.68 str., CPK 178 str.).
7. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. (...) Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovas patyrė 16 253,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 947,11 Eur už vertimus, ir 15 306,50 Eur, susijusių su advokatų teikiama teisine pagalba (adv. I. Lemežytė – 5 445 Eur, adv. S. Gudynas – 9 861,50 Eur). Teismas, atsižvelgęs į bylos apimtį, sudėtingumą, atsakovo parengtų procesinių dokumentų kiekį, bylos nagrinėjimo trukmę, į spręstinų klausimų specifiškumą, reikalingas žinias, į atstovų darbo laiko sąnaudas (pateiktos ataskaitos), į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) nustatytus dydžius, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkina visa apimtimi; iš ieškovo atsakovui priteistina 16 253,61 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str., 93 str., 91 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovui R. W., gim. (duomenys neskelbtini), 16 253,61 Eur (šešiolika tūkstančių du šimtus penkiasdešimt tris eurus 61 centą) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.