- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-220-267/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01710-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- R. J.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-467-339/2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė nušalinti antstolį V. D. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis V. D. 2019 m. gruodžio 23 d. patvarkymu atsisakė nusišalinti ir persiuntė pareiškimą nagrinėti teismui. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. sausio 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjo R. J. pareiškimo dėl antstolio nušalinimo. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo skundė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-467-339/2020, prašė ją panaikinti ir priimti naują nutartį – nušalinti antstolį V. D. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-467-339/2020 atsisakė priimti pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą, kuriuo pareiškėjas skundė Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 2 d. nutartį.
3. Atsisakydamas priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, teismas konstatavo, kad teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo ar atsisakymo jį nušalinti atskiruoju skundu neskundžiama, ši nutartis negali būti apeliacinio skundo objektas, dėl to, remiantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pareiškėjo atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Pareiškėjas R. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-467-339/2020, kuriuo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 2 d. nutartį. Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse neįtvirtinimas nuostatos, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo antstolį nušalinti yra skundžiama, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.
5. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad 2020-01-07 atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui apeliantas skundė 1) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-7452-1037/2019; 2) Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-467-339/2020, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą tik dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 2 d. nutarties, todėl skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-7452-1037/2019 pirmosios instancijos teismas turėjo perduoti apeliacinės instancijos teismui.
6. Apeliantas argumentuoja, kad, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, nei CPK 636, 637 straipsnių nuostatos, nei kitos CPK nuostatos nenumato, jog teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo arba atsisakymo jį nušalinti būtų skundžiama atskiruoju skundu, o tai tik patvirtina jog tokia teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, nes jokiu teisės aktu nėra numatyta, kad tokia nutartis būtų neskundžiama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo 2020 sausio 7 d. atskirąjį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
8. Apeliantas nurodo, kad 2020 m. sausio 7 d. atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui apeliantas skundė ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-7452-1037/2019, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą tik dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-467-339/2020.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto 2020 m. sausio 7 d. pateiktas atskirasis skundas civilinėje byloje Nr. 2YT-467-339/2020 galėjo būti paduotas tik dėl 2020 m. sausio 2 d. civilinėje byloje Nr. 2YT-467-339/2020 priimtos Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutarties, o 2019 m. gruodžio 31 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartis kitoje civilinėje byloje (bylos Nr. 2VP-7452-1037/2019) galėjo būti skundžiama, surašant kitą atskirąjį skundą, kadangi atskirasis skundas dėl dviejų nutarčių skirtingose civilinėse bylose negali būti nagrinėjamas tik vienoje byloje.
10. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo formalų pagrindą nustatyti terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis), tačiau siekdamas proceso operatyvumo vertino apelianto 2020 m. sausio 7 d. atskirąjį skundą kaip pateiktą tik dėl 2020 m. sausio 2 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-467-339/2020.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-467-339/2020, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 2 d. nutarties. 2020 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-467-339/2020 teismas išsprendė pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl antstolio V. D. nušalinimo nuo vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį pareiškimą atmetė.
Pagal CPK 636 straipsnį antstolis gali būti nušalintas esant CPK 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. CPK 636 straipsnio 3 dalis numato, kad nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad šis spręstų nušalinimo klausimą.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateikė antstoliui pareiškimą dėl antstolio nušalinimo. Antstolis 2019 m. gruodžio 23 d. patvarkymu atsisakė nusišalinti ir persiuntė pareiškimą dėl nušalinimo nagrinėti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2020 m. sausio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą. Tokia proceso eiga atitinka CPK 636 straipsnyje nustatytą pareiškimų dėl antstolio nušalinimų nagrinėjimo tvarką.
Būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). CPK 612 straipsnis numato, jog vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba šio CPK nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija. Tame pačiame straipsnyje numatyta, kad teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip. Nei CPK 636 straipsnis, nei CPK 637 straipsnis, reglamentuojantys antstolio nušalinimo pagrindus ir nušalinimo klausimų išsprendimo tvarką, nenumato kitaip, negu numatyta CPK 612 straipsnyje.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką analogiškose byloje, sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo neskundžiama atskiruoju skundu, t. y. ji negali būti apeliacijos objektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-332-330/2015; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. civilinėje byloje Nr. 2S-864-372/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2017m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-779-163/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1103-881/2018).
Pažymėtina ir tai, kad atsisakymas nušalinti antstolį, neužkerta kelio pareiškėjui realizuoti, jo manymu, pažeistų teisių gynybos mechanizmą kitomis proceso įstatyme numatytomis priemonėmis, pavyzdžiui, teikiant skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, nėra pagrindo naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirasis skundas atmetamas.
Pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse neįtvirtinimas nuostatos, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo antstolį nušalinti yra skundžiama, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso prieštaravimo Konstitucijai, sprendžia, kad pareiškėjo motyvai yra nepagrįsti. Kaip jau nurodyta, būtina atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo sąlyga – įstatymuose įtvirtinta tokios teismo nutarties galimybė būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas). CPK 612 straipsnis numato, kad teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip, o nei CPK 636 straipsnis, nei CPK 637 straipsnis, reglamentuojantys antstolio nušalinimo pagrindus ir nušalinimo klausimų išsprendimo tvarką, nenumato kitaip, negu numatyta CPK 612 straipsnyje. Tokią pat praktiką formuoja aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-332-330/2015; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. civilinėje byloje Nr. 2S-864-372/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-779-163/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1103-881/2018).
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo priėmimą reglamentuojančios teisės normos yra aiškios ir teismui nekelia abejonių, todėl pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra ir pareiškėjo prašymas kaip nepagrįstas atmestinas (CPK 3 straipsnio 3 dalis, 334 straipsnis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmesti.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.