Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. S. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarties, kuria netenkintas D. S. skundas ir paliktas nepakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros 2012 m. liepos 9 d. nutarimas nubausti D. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d. 2 000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros (toliau - Agentūra) 2012-07-09 nutarimu D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas UAB „S (duomenys pakeisti)“ darbų saugos specialistu, neįvykdė Agentūros 2012-04-04 privalomųjų nurodymų Nr. VR-9.2-5 ir VR-9.2-9, t. y. nepateikė Agentūrai UAB „S“ (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., aplinkosauginės projektinės dokumentacijos bei nepatikslino UAB „S“ (duomenys neskelbtini) degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., 2011-2015 metų monitoringo programoje zonduojamo gręžinio vietos koordinačių, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d.

Teismas netinkamai įvertino jo socialinę padėtį, taip pat galimybes sumokėti paskirtą baudą. 2 000 Lt bauda turės neigiamos įtakos jo šeimos biudžetui. Dėl paskirtos baudos bus nubaustas ne tik jis, bet ir jo nepilnametės dukros.

D. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d. (2011-05-24 įstatymo Nr. XI-1407 redakcija) numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą pareigūnams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Agentūros 2012-07-09 nutarimu D. S. buvo paskirta sankcijoje numatyta maksimali bauda.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos ATPK 30² str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

D. S. padarė teisės pažeidimą aplinkos apsaugos srityje. Nors apeliantas teigia, kad jis pripažino savo kaltę dėl padaryto teisės pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, tačiau pagal Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p. lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444- 1504/2008, N62-2284/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-909-648/2011, ATP-123-648/2012). Nagrinėjamu atveju D. S. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad privalomieji nurodymai nebuvo įvykdyti laiku, nes nebuvo sugebėta iki nurodytos datos surasti ir pateikti tinkamos dokumentacijos. Nurodytų duomenų jis neturi dėl administruojančios įmonės delsimo (Agentūros medžiagos l. 3). Teismo posėdyje D. S. pripažino teisės pažeidimą iš dalies nurodydamas, kad jam įmonės bendrovės vadovas yra pavedęs spręsti klausimus dėl aplinkosaugos. Kita vertus, jis tik gali informuoti įmonės vadovą dėl susidariusios situacijos, nes jis nėra materialiai atsakingas asmuo, netvarko materialinių lėšų ir neturi galimybės pašalinti trūkumus (b.l. 29). Minėti apelianto teiginiai patvirtina, kad jis pripažįsta savo kaltę tik iš dalies, siekia sumenkinti savo indėlį dėl padaryto teisės pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad D. S. gailėjimasis yra nuoširdus, o jo elgesyje yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.

D. S. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas praeityje trauktas administracinėn atsakomybėn pagal analogišką straipsnį dar tris kartus - 2010-04-23, 2010-11-11 ir 2011-03-21 (Agentūros medžiagos l. 7-9). Minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina nubaustojo asmenybę, kadangi jis yra linkęs ignoruoti visuomenėje nustatytas taisykles, praeityje jam taikytos administracinės nuobaudos nepadarė teigiamos įtakos.

Įvertinus D. S. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, finansinę ir šeiminę padėtį, darytina išvada, kad apeliantui paskirta Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d. sankcijoje numatyta maksimali bauda nėra aiškiai per griežta, todėl jos mažinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Tai, kad D. S. ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, rodo nubaustojo neatsakingumą, kuris taip pat turi būti įvertintas sprendžiant atsakomybės dydžio klausimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. numatyta, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Taigi, remdamasis šia nuostata, apeliantas gali pateikti apylinkės teismui motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą, kad dėl sunkios materialinės padėties jam būtų išdėstytas baudos mokėjimas.

Remiantis tuo, kas nustatyta, keisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012-10-01 nutartį ir Agentūros 2012-07-09 nutarimą D. S. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nutarti ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros 2012 m. liepos 9 d. nutarimą nepakeistus bei D. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.