- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- 2-586-210/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- VĮ Šiaulių valstybės, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Trečiasis asmuo
- LR Teisingumo ministerijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Namita“
Šiaulių apygardos teismas, pirmininkaujantcivilinių bylų skyriaus teisėjui Vytautui Kursevičiui,
atsakovui VĮ Šiaulių valstybės Garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos laikinai einančiai direktoriaus pareigas V. V.;
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Namita“ ieškinį atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo nagrinėjamojebyloje atsakovo pusėje – Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nagrinėjamos bylos ginčo esmė
Ieškovas ieškiniukreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 241 535,28 Lt šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių, 11 032,87 Lt palūkanų, 9,75 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pareiškime ieškovas nurodė, kad 2007 metais atsakovui paskelbus konkursą, UAB „Eriadas“ (kurio teises ir pareigas vėliau perėmė ieškovas) pateikė pasiūlymą išnuomoti patalpas, esančias Dvaro g. 123A, Šiauliuose. Šalių derybų dėl sutarties eigoje ir išdavoje 2007 m. lapkričio 10 d. šalys pasirašė nekilnojamo turto nuomos sutartį 9 metų ir 10 mėnesių terminui.
Žemesnės instancijos teismas
Sutarties termino pabaiga – 2017m rugsėjo 10 d.
Nuomotojo teigimu, jis, susitarimo ribose, savo lėšomis įrengė ir pritaikė patalpas pagal nuomininko pageidavimus ir jas perdavė atsakovui, o 2008 metais, gavęs atsakovo sutikimą, išnuomotas patalpas pardavė dukterinei įmonei UAB „Namita“ (šios bylos ieškovui). 2009 m. lapkričio 30 d. tarp nuomotojo ir nuomininko buvo pasirašytas susitarimas dėl nuomos sutarties pakeitimo.
Atsakovas 2012 m. spalio 29 d. raštu informavo ieškovą, jog nuo 2013 m. gegužės 1 d. vienašališkai nutraukia nuomos sutartį. Ieškovo manymu ir teigimu, atsakovas sutartį anksčiau šalių sutarto termino vienašališkai nutraukėneteisėtai, o dėl atsakovo neteisėtų veiksmųieškovas patyrėžalos. Kartu ieškovas priminė, jog skelbdamas konkursą atsakovas siekė ilgam terminui išsinuomoti specialiai jo veiklai pagal jo pageidavimus įrengtas patalpas, taigi, jo manymu, šalys aiškiai išreiškė valią sudaryti sutartį ilgam terminui, kartu iš anksto susitarė ir dėl minimalių nuostolių dydžių, taip pat dėl patalpų įrengimo sumos įskaitymo į nuomos mokestį. Teigė, jog sudarydamas sutartį su biudžetine įstaiga, pagrįstai tikėjosi, kad sudaro ilgalaikį ir stabilų nuomos sandorį, kuris bus naudingas abiems sandorio šalims.
Tačiau, aplinkybė, jog dar galiojant nuomos sutarčiai, atsakovas siekė gauti kitą, valstybei nuosavybės teise priklausantį pastatą, ieškovo manymu, paneigia šalių derybų dėl nuomos sutarties kainos sumažinimo rezultato realų siekį, nes derybos, anot ieškovo, atsakovo buvo vykdomos tik dėl akių, o ieškovo, derybų rezultate pritaikytos nuolaidos neturėjo įtakos sutarties išsaugojimui. Kartu ieškovas nurodė, jog jis nereikalauja atlyginti investicijų dėl patalpų įrengimo, nereikalauja netesybų, bet reikalauja tik šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių priteisimo.
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti nuomos sutarties 4.2.3 ir 5.4 punktus ir nuomos sutarties priedą Nr. 7 negaliojančiais, o ieškinį dėl sutartų minimalių nuostolių priteisimo atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – visiškai tenkindamas reikalavimą dėl sutartinių minimalių nuostolių priteisimo priteisė ieškovui iš atsakovo 241 535,28 Lt nuostolių, sumažino reikalavimo dalį dėl palūkanų ir priteisė 6 170,88 Lt, bei tenkino reikalavimą iš dalies, priteisdamas 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų 247 706, 16 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovo 16 052 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo priešieškinį atmetė.
Lietuvos Apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Namita“ ieškinys patenkintas iš dalies ir iš atsakovo Šiaulių valstybės Garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Namita“ priteista 241 535,28 Lt nuostolių, 6 170,88 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistų 247 706, 16 Lt nuo bylos iškėlimo teisme - 2013 m. birželio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16 052 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatinėdamas faktines ir teisines bylos aplinkybes ginčijamos nuomossutarties 5.4 punkte nustatytos sąlygos, dėl minimalių nuostolių dydžio, teisiškai nekvalifikavęs kaip netesybų ir tuo pagrindu nevertinęs sutarties priede Nr. 7 nustatyto netesybų dydžio, jų pagrįstumo, neatskleidė bylos esmės, nes neištyrė ir neįvertinoieškovo pareikšto reikalavimo dėl sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo, nevertino bylosišnagrinėjimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių, kurios galėtų sąlygoti netgi sutartinių netesybų mažinimą.
Šalių pozicija dėl ieškinio ir reikalavimai
Bylą nagrinėjant iš naujo teismo proceso metu ieškovas teikė teismui paaiškinimus ir įrodymus, kuriais grindė ir įrodinėjo, jog dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo UAB „Namita“ patyrė 443015, 90 Lt nuostolių, t. y. tiek negavo planuotų pajamų dėl pirmalaikio sutarties nutraukimo. Todėl anot ieškovo, jo prašoma priteisti suma 241535,28 Lt yra tik dalis nuostolių, kuriuos ieškovas patyrė dėl atsakovo kaltės. Ieškovas nurodė, jog ieškiniu neprašo priteisti visų patirtų nuostolių, tačiau nesutinka, kad netesybos būtų mažinamos, nes savo lėšomis įrengė atsakovo poreikius atitinkančias patalpas, o sutartyje numatė jog patalpų įrengimo suma bus įskaitoma į nuomos mokestį. Anot ieškovo vien tik išlaidos patirtos įrengiant ir pritaikant nuomojamas patalpas pagal atsakovo poreikius sudarė 332910,57 Lt. Šių papildomų investicijų ieškovas nebūtų daręs, jeigu nebūtų buvę sutarties su atsakovu ir jo poreikių vertinimo. Todėl, ieškovo teigimu, atsižvelgiant į sąlyginai didesnes investicijas į nekilnojamąjį turtą sutartyje ir buvo numatytos itin didelės netesybos, kurias šalys įvardijo, kaip minimalius nuostolius.Teigia jog dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo ieškovo išlaidos, o taip pat ir patiriamas nuostolis dar labiau padidėjo, nes po atsakovo išsikėlimo turėjo būti atliktas patalpų remontas. Atsakovas teikia skaičiavimus į bylą ir teigia, jog jeigu atsakovas būtų laikęsis Nuomos sutarties terminų ir sąlygų ir ją vykdęs, būtų gavęs prognozuojamo pelno 141423,09 Lt, tačiau dėl sutarties pakeitimo po pritaikytų sutarčiai nuolaidų patyręs 197037,64 Lt nuostolį, todėl preziumuoja, jog ieškovo faktiškai patirti nuostoliai dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ir įvykių padidėjo iki 668252,00 Lt
Atsakovo pozicija dėl netesybų ir galimybės jas mažinti.
Atsiliepimas
Atsakovas teikiamuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu teigė, jog susitarimas su ieškovu dėl netesybų dydžio buvo nesąžininga sąlyga, todėl atsakovas prašo netesybas mažinti iki ieškovo negautos nuomos mokesčio sumos pagal tuometinę rinkos kainą už nuomojamas patalpas už du mėnesius. Nurodo, kad paskaičiavus pagal ieškovo pateiktas sąskaitas už patalpų įrengimą ir atsakovo sumokėtą nuomos mokestį už visą nuomojamą laikotarpį atsakovas savo lėšomis iki sutarties nutraukimo padengė ieškovui 54,24 procentus išnuomotų patalpų įrengimo sumos, o per visą sutarties vykdymo laiką yra sumokėjęs atsakovui 728682,76 Lt (už 264,54 kv. m. patalpų) nuomos mokesčio, todėl reikalavimas mokėti dar 241535,28 Lt nuostolių yra nesąžininga, neprotinga ir sudaro prielaidas kreditoriui papildomai pasipelnyti bei praturtėti atsakovo sąskaita.Atsakovas skaičiuoja, jog atsakovui išnuomoto patalpų ploto - 264,54 kv. m. įrengimo išlaidų suma sudarytų apie 219042,15 Lt., nes iš ieškovo pateiktos sumos turėtų būti atskaičiuota 22,92 procentai ieškovo patirtų įrengimo išlaidų kitoms patalpoms, kurių atsakovas nesinuomojo. Likusių patalpų plotas kurias specialiai įrenginėjo ieškovas, bet nenuomavo atsakovas – sudaro 78,66 kv. m. (343,20-264,54=78,66), Atsakovas, jo teigimu, iš visos 219042,15 Lt sumos iki sutarties nutraukimo yra sumokėjęs 54,24 procentus patalpų įrengimo kainos, todėl mano, kad ieškovas nuostolius skaičiuoja neteisingai, nes atsakovo manymu, ieškovas nuostolių apskritai nepatyrė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismo argumentai ir motyvai kuriais ieškovo reikalavimai tenkinami iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.71 straipsnio 1 dalyjereglamentuota, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).Sutartimi nustatyta netesybų suma laikoma iš anksto nustatytais kreditoriaus nuostoliais, todėl prievolės pažeidimo atveju skolininkas privalo sumokėti kreditoriui nustatytą netesybų sumą, o ieškovas neturi pareigos jų įrodinėti.
Teismas šių teisės normų kontekste konstatuoja, jog šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter aliair kartu dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo teisinė išraiška, todėl šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas. Šalys, sudarydamos sutartį, nustatydamos sutarties kainą ir kitas sąlygas, taigi ir sąlygą dėl netesybų, turi pagrįstą tikėjimą, jog abi šalys, taigi ir ieškovas ir atsakovas jos (sutarties) laikysis. Sutartys tusi būti vykdomos (lot. pactasuntservanda). Taigi ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis, atsakovui pažeidus sutartį, gauti iš anksto nustatytą šalių susitarime nuostolių atlyginimą. Visgi, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio ieškinio reikalavimus,o kilus ginčui ir šalių teisinį ginčą, turi pareigą, jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, o jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jas (netesybas ir jų dydį) tirti, analizuoti ir esant bendrųjų teisės principų pažeidimui jas mažinti iki protingos sumos, t. y. vykdyti CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. reikalavimus.
Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės, ką teigia šioje byloje atsakovas, arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Kartu šios bylos kontekste pažymėtina, jog teisinio ginčo dėl šalių susitarto netesybų sutartinio dydžio šioje byloje nėra. Tačiau jų mažinimas arba vienos šalių prašomo jų sutartinio dydžio priteisimas neturi pažeisti nei nuostolius patyrusios šalies, nei jas privalančios mokėti šalies interesų. Teismas pažymi, jog šiuo atveju turi būti laikomasi proporcingumo principo. Taigi, koks netesybų dydis yra tinkamas kiekvienu konkrečiu, taigi ir šiuo atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys.
Ieškovas iš esmės savo patirtus nuostolius grindžia planuotomis, bet negautomis pajamomis, t. y. netiesioginiais nuostoliais, bei išlaidomis, patirtomis remontuojant patalpas po atsakovo išsikėlimo iš jų, kurias, kurias jo teigimu, sudaro 48199,11 Lt suma, taip pat nuomos mokesčio suma, kurios ieškovas negavo nuo sutarties nutraukimo – 2013 m. gegužės 2 d. iki 2013 m. liepos mėn., bei sumažėjusia nuomos suma gaunama iš kitų nuomininkų. Teismas pažymi, jog netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad jis patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties pažeidimo. Patirti nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Tokia pozicija formuojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (Civilinė byla Nr. 3K-P-382/2006; 3K-3-199/2007; 3K-3-62/2008; 3K-3-124/2011 ir kt.). Į bylą ieškovo teikti įrodymai – nuomos sutartys ar jų papildymai ir pakeitimai su naujais ginčo patalpų nuomotojais (b. l. 105-121, tomas 5) patvirtina, jog ginčo patalpos (didžioji jų dalis) naujiems nuomininkams buvo išnuomotos jau 2013 m. liepos 1 d. ir tų pat metų rugpjūčio 1 d. prieš tai atlikus šių patalpų kosmetinį (apdailos) remontą. Todėl teismas konstatuoja, jog atsakovui nutraukus nuomos sutartį su ieškovu nuo 2013 m. gegužės 2 d. patalpos buvo išnuomotos gan greitai, taigi realiai ieškovas patyrė nuostolius negaudamas nuomos mokesčio nuo 2013-05-02 iki 2013-07-01, todėl šiuo laikotarpiu patyrė nuostolius, kurie vertintini realiais ir sudaro 21365,20 Lt (2x10682,6 Lt).
Akivaizdu, tą pripažino ir pats ieškovas, patalpos, jas įrengiant ir išnuomojant atsakovui nebuvo specialiai pritaikytos tik atsakovo veiklai, tačiau tiko ir kitai administracinei veiklai vykdyti. Todėl ieškovo teiginys, jog jo realius nuostolius sudaro ir specialus patalpų pritaikymas tik atsakovo veiklai, negali būti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti, jog dėl jų specialaus įrengimo ieškovas patyrė nuostolius, kuriuos visus privalo atlyginti tik atsakovas. Ieškovas yra verslo subjektas, jo veiklos dalis – patalpų nuoma, gaunant iš to pelno. Todėl akivaizdu, kad kiekvienu atveju pelno siekiantis verslininkas turi dėti maksimalias pastangas, kad turtą išnuomotų pačiomis naudingiausiomis sau sąlygomis. Šiuo gi atveju, vertinant ieškovo paaiškinimus apie sutartis su naujais nuomininkais, akivaizdus nuomos kainų skirtumas tarp naujųjų nuomininkų – nuo 14 Lt iki 50 Lt už kvadratinį metrą. Todėl teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovas galėtų reikalauti iš atsakovo nuomos kainų skirtumo tik tuo atveju, jeigu įrodytų, jog išnuomodamas patalpas kitiems nuomininkams jis įdėjo maksimalias pastangas tam, kad patalpas išnuomoti kuo aukštesne, naudingesne sau kaina. Šiuo atveju tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Ieškovo teikti teismui skaičiavimai – tik prognozių lygio, todėl nelaikytini realiais. Todėl konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė realius nuostolius dėl nuomos kainos skirtumo, nutraukus sutartį. Teismas laikosi pozicijos, jog ieškovas realiai patyrė nuostolius tik dėl laikotarpio, kai patalpos nebuvo išnuomotos ir negavo jokio nuomos mokesčio.
Byloje esantieji duomenys patvirtina, jog Uždaroji akcinė bendrovė „Eriadas“ Uždarajai akcinei bendrovei„Namita“ perdavė ilgalaikio turto (t. y. ginčo patalpų) administracinių patalpų – 250 kv. m., sandėliuką 3,66 kv. m. ir parkavimo vietų už 881488,00 balansinę vertę. Akivaizdu, jog į šią vertę įskaičiuota ir pastato statyba, ir įrengimas, ir patalpų pritaikymas atsakovo poreikiams, t. y. administracinei veiklai vykdyti. Atsakovas sutartinius įsipareigojimus ieškovui vykdė ilgą laiką, jų trukmė – virš penkerių metų, per visą sutarties vykdymo laiką atsakovas sumokėjo ieškovui 728682,82 Lt patalpų nuomos mokesčio, į kurį įskaičiuotas ir patalpų pritaikymo mokestis. Vadinasi atsakovas nuomos mokesčiu padengė ne tik didesnę dalį – net 82,7 procentus visų investicijų į patalpas, bet ir didesnę dalį investicijų, panaudotų patalpųpritaikymui. Pažymėtina, kad šiuo metu ieškovas patalpas nuomoja kitiems nuomininkams, kurie naudojasi patalpomis savo veiklai vykdyti, todėl darytina pagrįsta išvada, jog patalpų pritaikymas galimas ne tik konkretaus subjekto – tik atsakovo veiklai, bet galimas bet kokiai administracinei veiklai vykdyti. Ieškovas, teikdamas, jog patalpas pritaikė tik atsakovo veiklai vykdyti, todėl atsakovas turėtų jam atlyginti visas su tuo susijusias papildomas išlaidas, nėra nuoseklus, nes ir savo veiksmais po sutarties su atsakovu nutraukimo ir teikdamas paaiškinimus teisme ir pateikdamas remonto specifikaciją po atsakovo išsikėlimo, faktiškai pripažino, jog šios patalpos tinkamos bet kokiai administracinei veiklai vykdyti. Teismas pažymi, jog ginčo objektu - nekilnojamuoju daiktu, kuris specialiai statytas nuomojimo veiklai vykdyti, ieškovas (nuomotojas) naudojasi ir po sutarties nutraukimo, naudosis ir ateityje, taigi naudosis ir rezultatu, gautu pagerinus (specialiai administracinei veiklai vystyti) patalpas ir ateityje, gaudamas iš to pelną, todėl šių išlaidų įskaičiavimas į ieškovo patirtus nuostolius ieškovo įskaičiuotas nepagrįstai. Dar kartą grįžtant prie byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, konstatuotina, jog ieškovo pastato, išnuomoto atsakovui įrengimas, kurio kainą ieškovas įskaičiavo į minimalius nuostolius, nebuvo specifinis, netinkantis kitai administracinei veiklai vykdyti, netinkantis kitiems nuomininkams, todėl ieškovo nepagrįstai įskaičiuotas į jo minimalius nuostolius. Taip pat ieškovas nepagrįstai į savo patirtus nuostolius įskaičiavo kreditavimo sutarties išlaidas, kurias patyrė pirkdamas iš UAB „Eriadas“ minimas ginčo patalpas. Pažymėtina, jog UAB „Namita“ yra dukterinė UAB „Eriadas“ įmonė, jų tarpusavio sandoriai, kuriuose jokia forma nedalyvavo atsakovas negali sukurti atsakovui jokių papildomų pareigų ar įsipareigojimų. Kartu teismas atkreipia dėmesį į faktą, jog nuomos sutartis tarp UAB „Eriadas“ ir atsakovo buvo sudaryta 2007 m. lapkričio 10 d. 9 (devynerių metų) 10 mėnesių laikotarpiui, todėl jos pabaiga – 2017 m. spalio 31 d., bet ne 2018 m. spalio 31 d., kaip nepagrįstai teigia ieškovas. Ši aplinkybė taip pat turi reikšmės skaičiuojant ieškovo patirtus dėl neteisėto sutarties nutraukimo realius nuostolius.
Ieškovas, apskaičiuodamas patirtus minimalius nuostolius dėl neteisėto sutarties nutraukimo į jų dydį įskaičiavo ir patalpų einamąjį remontą, kurį atliko atsakovui nutraukus nuomos sutartį su ieškovu, tikslu patalpas sėkmingiau išnuomoti kitiems nuomininkams. Tačiau toks patalpų einamasis remontas visumoje negali būti priskiriamas vien tik ieškovo patirtiems nuostoliams dėl neteisėto atsakovo sutarties dėl patalpų nuomos nutraukimo. Bylos duomenimis ieškovas patyrė 48199,11 Lt papildomų išlaidų, atlikdamas patalpų einamąjį remontą. Nors šalių pasirašytoje turto nuomos sutartyje yra dviprasmiškos nuostatos dėl turto natūralaus nusidėvėjimo perduodant turtą pasibaigus nuomos sutarties terminui (sutarties 2.6 p. numato, jog pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, nuomininkas turi grąžinti turtą nuomotojui švarų, tvarkingą, tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o sutarties 4.2.3. p. nustatyta, jog nuomininkas įsipareigoja savo lėšomis atlikti einamąjį turto remontą, tuo neblogindamas turto būklės, nepažeisdamas statinio konstrukcijų ar turto inžinerinių įrenginių bei nesudarydamas nepatogumų kitiems turto bendrasavininkiams), teismas iš byloje esančių ieškovo teiktų į bylą duomenų apie turto apdailos (einamojo remonto) darbus, taip pat iš turto perdavimo priėmimo akte ir jo priede dėl perduodamų patalpų būklės nurodytų faktų apie dalinius perduodamo turto sugadinimus (b. l. 179-183, t. 5) sprendžia, jog ieškovas priėmė turtą nereikšdamas dėl jo būklės pretenzijų atsakovui, tačiau priede nurodyti trūkumai, teismo nuomone yra akivaizdus sutarties 2.6 punkto pažeidimas, todėl nesant tikslių paskaičiavimų, teismas sprendžia, jog išlaidas dėl perduoto turto einamojo remonto, įvertinus ir tai, jog ieškovas patalpas turėjo atskirti ir pritaikyti keliems nuomininkams, šalys turi prisiimti tokiomis dalimis: 1/3 ieškovas, 2/3 atsakovas. Todėl konstatuotina, jog ieškovas pagal šią poziciją dėl atsakovo neteisėto pirmalaikio sutarties nutraukimo patyrė 32132,74 Lt realių nuostolių ((48199,11 : 3)x2 =32132,74).
Taigi įvertinus visas reikšmingas aplinkybes šalių teiktus paaiškinimus ir įrodymus, teismas konstatuoja, jog dėl neteisėto, pirmalaikio nuomos sutarties nutraukimo ieškovas patyrė realių nuostolių dėl turto einamojo remonto – 2/3 dalis (32132,74 Lt) ir dėl naujų turto nuomos sutarčių bei turto nuomininkų paieškos už laikotarpį nuo 2013 m gegužės 2 d. iki 2013 m. liepos 1 d.(21365,20 Lt), iš viso 53497,94 Lt.
Dėl sutartų netesybų dydžio pripažinimo neprotingomis ir neproporcingomis ir jų mažinimo.
Grįžtant prie šalių santykių teisinio vertinimo, teismas konstatuoja, jog šalims susitarus dėl netesybų jų dydis nėra įrodinėjamas, tačiau iškilus netesybų dydžio pagrįstumo klausimui, vienas iš kriterijų, kuriais vadovaujamasi sprendžiant ar netesybos nėra aiškiai per didelės, yra kreditoriaus patirtų nuostolių dydis. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl netesybų dydžio svarbu įvertinti ir kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, ir skolininko pagrįstų interesų išsaugojimą, o netesybos gali būti mažinamos iki tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Dėl šių priežasčių teismas tyrė ir aiškinosi, kokio dydžio nuostolius dėl sutarties nutraukimo patyrė ieškovas. Minėta, kad netesybų dydžio tinkamumas kiekvienu konkrečiu atveju yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Taigi ieškovas bylą nagrinėjant iš naujo įrodinėjo, jog nustatytas netesybų dydis atitinka protingumo kriterijus, o atsakovas - priešingai, siekdamas nustatytų netesybų dydžio sumažinimo, įrodinėjo, jog netesybos yra aiškiai per didelės neteisingos, neproporcingos ir neprotingos.
Teismas šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamoje byloje, spręsdamas dėl netesybų dydžio mažinimo, įvertino tai, kad atsakovas sutartį vykdė beveik šešerius metus (nuo 2007-11-10 iki 2013-05-02), kad yra sumokėjęs daugiau nei 728682,76 Lt nuomos mokesčio, kad apie sutarties nutraukimą ieškovą informavo prieš šešis mėnesius, taip pat kad ginčo patalpas išnuomavo vos praėjus dviem mėnesiam po sutarties nutraukimo kitiems asmenims už rinkos kainą, kad patalpų įrengimas ir pritaikymas nebuvo specialus ir galimas naudotis tik atsakovui, sprendžia, jog netesybos turi būti mažinamos iki teismo nustatytų ir apskaičiuotų realių ieškovo nuostolių dėl sutarties nutraukimo dydžio – t. y. iki 53497,94 Lt.
Teismas pripažįsta pagrįstu atsakovo argumentus, kad šalims netaikytinas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 3 punktas, nes šis įstatymas netaikomas palūkanoms, susijusioms su mokėjimais nuostoliams atlyginti.
CK6.210 straipsnio 2 dalies sąlygų nėra, todėl iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 53497,94 Lt sumos už 171 dieną, t.y. 1253,17Lt dydžio palūkanos, ir 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-06-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 88, 93 straipsniais, ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, jas apskaičiuojant proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 6052.00 Lt žyminis mokestis, 17 908,00 Lt atstovavimo išlaidos.Pažymėtina, kad ieškovas nedetalizavo atstovavimo išlaidų dydžio, taigi, atsižvelgiant į bylos dalyką, bylos apimtį, posėdžių skaičių, pateiktų procesinių dokumentų kiekį, teismas daro išvadą, jog atstovavimo išlaidų dydis mažintinas iki 12000 Lt. Ieškovo reikalavimai patenkinti 21 procentu, todėl priteisiamas atitinkamas procentas ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.
Taip pat iš šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, iš viso 14,93Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Namita“ 15494,07 Eur (penkiolika tūkstančių keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 7 euro centus) (53497,94 Lt) netesybų, 362,94 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt dviejų aurų 94 euro centų) (1253,17 Lt) dydžio palūkanas ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (15494,07 Eur (53497,94 Lt)) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-06-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei1097,93 Eur (3790,92 Lt)bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos3,14 Eurprocesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, iš ieškovo UAB „Namita“ 11,79 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.