Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-12 · Civilinė byla Nr. 2A-351-264/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-12
Bylos Nr.
2A-351-264/2015
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00235-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
N. D.
Ieškovas
UAB ,,Varėnos komunalinis ūkis”
Trečiasis asmuo
Varėnos rajono savivaldybei
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-351-264/2015;Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00235-2014-8;Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 50.11.2; 121.14.; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės N. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-361-547/2014 pagal ieškovės UAB ,,Varėnos komunalinis ūkis” ieškinį atsakovei N. D., trečiajam asmeniui Varėnos rajono savivaldybei dėl skolos už socialinio būsto nuomą ir komunalines paslaugas priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 468,48 Lt už patalpų nuomos administravimą, 399,48 Lt patalpų kaupiamųjų lėšų, 85,97 Lt už bendro naudojimo patalpų elektrą bei 33 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė N. D. gyvena Varėnos rajono savivaldybės nuosavybės teise valdomame bute, nuomos pagrindais, adresu (duomenys neskelbtini). Butas išnuomotas vadovaujantis Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-06-28 įsakymu Nr. DV-310 ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-10-29 įsakymu ir Savivaldybės manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos 2007-07-17 sutartimi Nr.42. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais atsakovei manevrinio butų fondo sutartys buvo tęsiamos. Atsakovė neatvyko iki 2014-07-01 pratęsti gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, tačiau ji ir toliau iki šiol gyvena nuomojamoje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ieškovas UAB ,,Varėnos komunalinis ūkis” socialinio būsto ir gyvenamųjų patalpų nuomininkams pagal Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-01-25 įsakymą Nr. DV-98 nuo 2012-02-01 skaičiuoja savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administravimo mokestį ir būsto nuomos mokestį. Atsakovė už buto nuomą, administravimo išlaidas, kaupiamąsias lėšas ir bendro naudojimo patalpų elektrą reguliariai nemoka, į raginus apmokėti nereaguoja. Atsakovė nuo 2013-02-01 iki 2014-02-01 yra įsiskolinusi 468,48 Lt patalpų nuomos administravimo mokesčio, 399,48 Lt patalpų kaupiamųjų lėšų mokesčio ir 85,97 Lt už bendro naudojimo patalpų elektrą.

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį visiškai tenkino.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuos teismas priėmė. Ji prieštaravimuose su ieškiniu nesutiko. Teismo posėdyje atsakovė ieškinį pripažino iš dalies ir nurodė, kad ji pripažįsta, jog yra skolinga už elektros energiją, tačiau nesutiko, jog ji turi pareigą mokėti ir kitus mokesčius, kadangi ji ir jos šeima yra apgyvendinta negyvenamosiose patalpose. Nurodė, kad pirmiausia jai turėtų išmokėti pašalpą už kietą kurą, o po to reikalauti kitų mokesčių. Atsakovė nurodė, kad dėl šios kompensacijos jai reikia nuolat bylinėtis. Atsakovė paaiškino, kad ji neturi pakankamai pajamų, kad galėtų sumokėti ir patalpų nuomos mokestį. Ji patvirtino, kad neturi jokio sprendimo, kuriuo būtų atleista nuo šių mokesčių mokėjimo.

Ieškovė nesutiko su prieštaravimais, palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo atsiliepime į prieštaravimus bei teismo posėdyje palaikė ieškinį. Nurodė, kad su N. D. buvo pasirašyta patalpų nuomos sutartis, kuri buvo pratęsta kiekvienais metais nuo 2008 m. iki 2012 m. sausio 11 d. Atsakovė 2012-10-23 sudarė ir naujos formos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. GD-287 iki 2013-07-01, kuri vėliau pratęsta iki 2014-07-01, tačiau atsakovė jos nepasirašė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą 2014 m. kovo 26 d. preliminarų sprendimą. Priteisė iš atsakovės N. D. UAB ,,Varėnos komunalinis ūkis” naudai 953,93 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas – 33 Lt. Priteisė iš atsakovės N. D. valstybei 29 Lt žyminio mokesčio ir 10,89 Lt pašto išlaidų, iš viso 39,89 Lt.

Teismas nurodė, kad byloje yra dokumentai, suteikiantys teisę N. D. apsigyventi nurodytose patalpose (b. l. 12, 13). Savivaldybės administracija ir N. D. 2007-07-17 buvo pasirašę sutartį dėl patalpų nuomos (b. l. 15). Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo (b. l. 62-63), matyti, kad atsakovė pripažįsta, jog yra skolinga komunaliniam ūkiui ir nurodė, kad kai jai bus išmokėta kietojo kuro kompensacija, ji sumokės įsiskolinimą.

Teismas sprendė, kad nors šios patapos nėra įregistruotos kaip gyvenamosios, tačiau jos pritaikytos gyvenimui, atsakovė patalpose gyvena jau 8 metus, jos yra remontuojamos, todėl ir mokesčiai: būsto nuomos ir kaupiamieji - turi būti mokami.

Kadangi teismas ieškinį tenkino visiškai, todėl iš atsakovės priteisė 29 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį bei 10,89 Lt pašto išlaidas valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

1. Varėnos rajono savivaldybė pripažino, kad šios patalpos nėra pritaikytos gyventi ir yra negyvenamosios patalpos. Apeliantė kreipėsi į Varėnos savivaldybę ir kitas institucijas reikalaudama jai suteikti tinkamas gyventi gyvenamąsias patalpas, tačiau iki šio gyvenimo sąlygos nepagerintos. Yra susidariusi situacija, kad apeliantę su vaikais apgyvendinus laikinai socialiniame būste- negyvenamosiose patalpose, su apeliante kažkodėl sudaromos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys ir vadovaujamasi valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio ir paskaičiavimo tvarkos aprašu, apskaičiuojami mokesčiai už komunalines paslaugas bei būsto nuomos mokestis. Tokio reikalavimo teisėtumas kelia pagrįstas abejones, nes apeliantei gyvenant negyvenamosiose patalpose, neužtikrinami teisėti lūkesčiai turėti tinkamą gyventi būstą, ji turi dėl to nepatogumų, ir papildomų išlaidų.

2. Apeliantė nurodo, kad ji priklauso socialiai pažeidžiamų asmenų kategorijai (yra neįgali, jos darbingumas tik 50 procentų, pajamos minimalios: 163,36 Lt (po išskaitų) invalidumo pensija, išmoka iš vaikų išlaikymo fondo 195 Lt, vidutiniškai per mėnesį 360 Lt). Šiuo laiku apeliantės finansinė būklė dar labiau yra pablogėjusi dėl prastos sveikatos būklės (dokumentai byloje pateikti). Susidariusi situacija, kai Varėnos rajono savivaldybės administracijai leidžiant su UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ sudaryti ir vėliau pratęsti sutartis dėl Savivaldybių manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos, ir laikantis LR teisės aktų, priimami sprendimai neskirti apeliantei kieto kuro įsigijimo išlaidų kompensacijos. Taip pabloginama apeliantės turtinė padėtis, padidinant išlaidas naudojamo būsto išlaikymui. Taip pat nurodo, kad tretysis asmuo - Varėnos rajono savivaldybė nepagrįstai atsisakė sumokėti apeliantei kieto kuro kompensaciją, o ir po šio atsisakymo galėjo skirti kitą socialinės paramos formą - t. y. padengti skolą UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ už būstą kaip nepasiturinčiam gyventojui, nes ieškovas yra savivaldybės administracijos įsteigta įmonė. Byloje pateiktas 2013 m. spalio 22 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo Varėnos rajono savivaldybės sprendimai dėl kompensacijos neskyrimo panaikinti, Varėnos rajono savivaldybė įpareigota priimti naujus sprendimus dėl kieto kuro kompensacijos apeliantei suteikimo. Tai rodo savivaldybės sprendimų nepagrįstumą ir nepagrįstą reikalavimą iš apeliantės priteisti nuompinigius.

3. Pagal anksčiau sudarytą 2007 m. liepos 17 d. nuomos sutartį, 2008 m. lapkričio 25 d. ir 2007 m. lapkričio 13 d. Varėnos r. savivaldybės tarybos sprendimus Nr. T-VI-497 ir Nr. T-VI-135 apeliantė buvo įsipareigojusi mokėti nuompinigius ir privalomus mokėti mokesčius. Šiuos mokesčius mokėjo, įsiskolinimo nėra. Tačiau šiuo metu šios sutarties nepratęsė, jos nepasirašė. Nurodė, kad negaudama kieto kuro kompensacijos ir esant socialiai remtinoje grupėje susidariusios skolos negalėtų apmokėti, nes tam neturi pakankamai pajamų.

4. Dėl susidariusios padėties, kai sudaroma gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nors patalpos pripažįstamos negyvenamosiomis, apeliantei prašant kompensacijos kietajam kurui kompensuoti kaip socialiai remtinam asmeniui, ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą yra nepagrįstas ir atmestinas. Apeliantė sutinka sumokėti už bendro naudojimo elektros energiją 85,97 Lt.

Apeliantė prie apeliacinio skundo pateikia 2014 m. spalio 30 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, 2013 m. balandžio 15 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus raštą dėl vienkartinės pašalpos, 2013 m. gruodžio 20 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pranešimą dėl socialinės pašalpos skyrimo. 2014 m. lapkričio 26 d. prašymu prašė prijungti įrodymus, patvirtinančius apeliantės prastą turtinę padėtį bei blogą sveikatos būklę: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 2014 m. lapkričio 19 d. epikrizę, 2014 m. lapkričio 25 d. medicinos dokumentų išrašą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą dėl pirmos instancijos teismo sprendimo panaikinimo. Atsiliepime į skundą nurodomi šie argumentai:

1. Apeliantės argumentas, jog ji neturi pareigos mokėti nuomos mokesčio, kadangi ji gyvena negyvenamosios paskirties patalpose, yra nepagrįstas. Savivaldybė, leisdama apsigyventi buvusio (duomenys neskelbtini) patalpose, kurių paskirtis - mokslo, pripažino, kad patalpos yra tinkamos gyventi fiziniams asmenims. UAB „Varėnos komunalinis ūkis“ sudarė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, nes nekilo abejonių, kad tai yra gyvenamosios patalpos. Pažymėtina, kad pastate yra vandentiekis, sanitarinis mazgas, pastatas suskirstytas kambariais, yra durys, langai. Kaip teisingai pasisakė Varėnos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kad nors šios patalpos ir neįregistruotos kaip gyvenamos patalpos, tačiau jos yra pritaikytos gyventi (dvi šeimos jose gyvena jau 8 metus), jos yra prižiūrimos, remontuojamos, todėl ir nuomos mokestis turi būti mokamas.

2. Nuomos sutartys patvirtina, kad apeliantės nuomojamas būstas yra 100,88 kv. m. bendro ploto patalpos, kuriose yra du kambariai, krosnis, vandentiekis, kanalizacija, elektros apšvietimas. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 nuostatomis, jis laikytinas gyvenamuoju pastatu. Apeliantė nėra pateikusi įrodymų, kad būstas yra netinkamas gyventi ir neatitinka gyvenamųjų patalpų paskirties.

3. Prašymą - paraišką dėl socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų kompensacijos apeliantė Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pateikė 2013 m. lapkričio 15 d. Įvertinus visus duomenis, 2013 m. gruodžio 12 d. Piniginės socialinės paramos teikimo komisijos sprendimu Nr. 385 atsakovei atsisakyta teikti būsto išlaidų kompensaciją kadangi ji neatitiko vienos iš būtinų sąlygų, t.y. teritorinėje darbo biržoje ji buvo registruota trumpiau negu tris mėnesius. Aplinkybė, kad apeliantė gyvena būste, kuris Nekilnojamojo turto registre nurodomas kaip mokslo paskirties, o ne gyvenamosios paskirties, nėra priežastis nesuteikti būsto šildymo kompensacijos. 2013 m. lapkričio 26 d. LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2 straipsniu buvo pakeistas 23 straipsnis. Minėto 23 straipsnio 3 dalies 7 punktas įtvirtino, kad patikrinus bendrai gyvenančių asmenų gyventojams įstatymo 4, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2 straipsniu buvo pakeistas 23 straipsnis ir jo 3 dalies 7 punktas įtvirtino, kad patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, savivaldybės administracijai suteikiama teisė savivaldybės tarybos nustatyta tvarka skirti būsto kompensaciją vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų teikimo Varėnos rajono savivaldybėje tvarkos aprašas, patvirtintas 2013-12-20 Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-VII-853, tai pat numato, kad kompensacija gali būti skiriama, jeigu asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste, kuris nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos (22 punktas).

Trečiasis asmuo prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė 2014 m. lapkričio 18 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus raštą dėl informacijos suteikimo, N. D. prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti, 2013 m. gruodžio 12 d. piniginės socialinės paramos teikimo komisijos sprendimą dėl paramos neskyrimo (nutraukimo).

Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CPK 314 straipsnyje įtvirtinta galimybė apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra nurodęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik leistinais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tose stadijose, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami įrodymai, o šalys savo pozicijoms pagrįsti gali teikti naujai sužinotus ar išreikalautus įrodymus, jeigu šia savo teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 10 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-46/2010). Prie atsakovės apeliacinio skundo bei jos 2014 11 26 prašymo pateikti rašytiniai įrodymai apie jos turtinę padėtį bei sveikatą bei trečiojo asmens prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikti raštai dėl informacijos socialinės paramos teikimo apeliantei klausimais priimami į bylą (CPK 314 str.).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma iš įrodymų visumos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė ir bylos duomenys (Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-06-28 įsakymo Nr. DV-310 „Dėl laikino apgyvendinimo, nuomos sutartys ir kt. ) patvirtina, kad apeliantė su šeima nuo 2007 m. išnuomotas 100,88 kv. m. bendro ploto būstas, kuriame yra du kambariai, krosnis, vandentiekis, kanalizacija, elektros apšvietimas. Ieškiniu prašoma iš atsakovės priteisti už 2013-02-01 – 2014-01-31 laikotarpiu susidariusį įsiskolinimą : 468,48 Lt už patalpų nuomos administravimą, 399,48 Lt patalpų kaupiamųjų lėšų, 85,97 Lt už bendro naudojimo patalpų elektrą ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino preliminariu sprendimu, kurį skundžiamu sprendimu paliko nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamu sprendimu argumentuojant tuo, kad būstas, kuriame gyvena atsakovė su šeima, yra buvusio darželio pastate, yra netinkamas gyventi ir yra negyvenamosios patalpos.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinimui. Apeliantė neginčija byloje esančių duomenų bei trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių, kad darželio patalpos buvo savivaldybės lėšomis pertvarkytos ir pritaikytos gyventi šeimoms, kad darželio patalpose gyvena dvi šeimos, kad patalpose atsiradusius gedimus šalina savivaldybės įmonės Varėnos komunalinis ūkis darbuotojai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nors šios patapos nėra įregistruotos kaip gyvenamosios, tačiau jos pritaikytos gyventi, atsakovė patalpose gyvena jau 8 metus, jos yra remontuojamos, todėl ir mokesčiai: būsto nuomos ir kaupiamieji - turi būti mokami.

Byloje yra pateikta 2013-10-22 Kauno apygardos teismo sprendimo (admin. byloje Nr.1-1143-428/2013), kuris įsiteisėjęs, kopija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiame sprendime išdėstytos aplinkybės turi prejudicinę galią. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). 2013-10-22 Kauno apygardos teismo sprendime konstatuotos aplinkybės, kad ginčo būstas yra tinkamas gyventi atsakovės šeimai, dėl ji turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją (b. l.93-98).

Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose neginčija nei skolos susidarymo laikotarpio, nei skolos sudėties, pripažįsta aplinkybę, kad iki šiol gyvena savivaldybės jai išnuomotose patalpose, nenurodė jokių aplinkybių ir neįrodinėjo byloje, kad ieškinyje apskaičiuoti būsto nuomos administravimo tarifai, kaupiamųjų lėšų dydžiai neatitinka Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 01 25 įsakymu Nr. DV-98 „Dėl gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio“ nustatytų dydžių ir tarifų. Pagal 2012-10-23 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 7 p., 8 p. 10 p. atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti nustatyto dydžio nuompinigius ir privalomus mokėti mokesčius, tačiau jų neįvykdė dėl priežasčių, kurios negali būti laikomos pateisinamomis. Todėl pagal CK 6. 583 str., 6. 584 str. nuostatas atsakovei kyla pareiga (nuomininko pareiga) mokėti nuomos bei kitus komunalinius mokesčius.

Apeliantė apeliacinį skundą grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis bei argumentais, kiuriuos apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino teisingai (CPK 185 str.).

Apeliantė teigdama, kad būstas yra netinkamas gyventi ir neatitinka gyvenamųjų patalpų paskirties, kad turi nepatogumų bei papildomų išlaidų nepateikė jokių objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti (CPK 178 str.). Nors apeliantė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad sutinka sumokėti už bendro naudojimo elektros energiją 85,97 Lt, tačiau įrodymų, patvirtinančių šių lėšų sumokėjimą byloje nepateikė.

Apeliantės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės dėl ginčo su Varėnos rajono savivaldybės administracija dėl kompensacijos už kurą būsto šildymui jai skyrimo (neskyrimo) nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako (CPK 320 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei už faktiškai jau suteiktas paslaugas (CPK 12, 178 straipsniai).

Iš visų aptartų faktinių aplinkybių bei byloje esančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, vertino į bylą pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovės pareigos sumokėti mokesčius. Apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti priimto galutinio sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pagal CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas teismas galutiniu sprendimu nusprendžia preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, todėl skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje dar kartą nusprendus ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės N. D. UAB ,,Varėnos komunalinis ūkis” naudai 953,93 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas – 33 Lt, šis sprendimas yra perteklinis, todėl rezoliucinė dalis tikslintina. Atsakovei teikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu antrinė teisinė pagalba 100 proc., ji pagal CPK 99 straipsnio nuostatas ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 d. yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl iš sprendimo rezoliucinės dalies šalintina dalis, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovės valstybei 29 Lt žyminio mokesčio ir 10,89 Lt pašto išlaidų, iš viso 39,89 Lt.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė yra socialiai remtina, todėl jai išaiškintina, jog CPK 284 straipsnio tvarka ji gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Atmetus apeliacinį skundą, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 57, 90 Eur išlaidos už antrinę teisinę pagalbą atsakovei N. D. apeliacinės instancijos teisme (b. l. 122, 147) bei valstybei iš atsakovės nepriteisiamos, o remiantis CPK 96 str., 99 str. nuostatomis apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. galutinį sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti rezoliucinę dalį ir išdėstyti ją taip:

2014 m. kovo 26 d. preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas ir iš atsakovės N. D. UAB ,,Varėnos komunalinis ūkis” naudai priteista 953,93 Lt skola ir 33 Lt bylinėjimosi išlaidos, palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Teisėja Aušra Baubienė