Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-490-873/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-06-25Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-10-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-14
Bylos Nr.
1A-490-873/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16305-2025-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Ieva Gavelytė-Kalytienė
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-490-873/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16305-2025-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (toliau – ir apeliantas, nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį ir jam skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. M. pripažintas recidyvistu. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į A. M. paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. gegužės 10 d., 19.10 val., iki 2025 m. gegužės 12 d., 16.16 val. (dvi paros).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. M. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo žinomai suklastotą vairuotojo pažymėjimą: jis nenustatytomis aplinkybėmis įgijo netikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), atspausdintą ne pagal tokių dokumentų spausdinimo reikalavimus, t. y. kurio blankas, jame esantys duomenys, numeris, veido atvaizdai, remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1378(25), išspausdinti spalvinio rašalinio spausdinimo būdu plastiko kortelėje, kurios abi pusės padengtos skaidriomis plėvelėmis; dokumento averse imituotos optiškai kintančios priemonės, reljefo įspaudimai, liuminescuojantys vaizdai, ir jį laikė prie savęs iki tol, kol 2025 m. gegužės 10 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), šį žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą panaudojo pateikdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniajam tyrėjui A. A., sulaikiusiam A. M. dėl smulkios vagystės iš parduotuvės padarymo.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 25 d. nuosprendį ir skirti jam švelniausią bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skunde nuteistasis nurodo, jog paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė neatitinka padaryto nusikaltimo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė V. G. prašo nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos pobūdis, nuteistojo asmenybę apibūdinantys duomenys nesuteikia pagrindo spręsti, kad jam paskirta bausmė yra per griežta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu, prašo skirti švelniausią bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-142/2012, 2K-492/2014, 2K-232-942/2018). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

6. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Skundžiamu nuosprendžiu A. M. už nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, skirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. skirta galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą – padarytas vienas tyčinis, baigtas, apysunkis nusikaltimas, įvertino apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas vertino ir A. M. asmenybę – nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teisiamas devynioliktąjį kartą, teistumas tęsiasi daugiau kaip dvidešimt metų ir niekada nebuvo išnykęs, visos anksčiau įvykdytos nusikalstamos veikos buvo tyčinės, jam ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. Skundžiamame nuosprendyje teismas vertino, kad A. M. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, gyvenimo būdo nekeičia ir toliau daro nusikalstamas veikas, sprendė apie didesnį apelianto asmenybės pavojingumą, kadangi jo kriminalinio elgesio nuostatos yra tvirtai susiformavusios. Su tokiu argumentavimu teisėjų kolegija sutinka. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino iš esmės teisingai, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes. Nuteistajam paskirta bausmė ne tik rūšies, tačiau ir dydžio aspektu laikytina tinkamai individualizuota, teisingumo principo nepažeidžia.

8. Apeliantas nesutinka su paskirta bausme teigdamas, kad ji neatitinka padaryto nusikaltimo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, nuteistasis įgijo, laikė ir panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą. Apeliantas tokiais veiksmais padarė apysunkį nusikaltimą valdymo tvarkai. Pakartotinai įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo teiginiai dėl, kaip tvirtina, bausmės neatitikimo padarytam nusikaltimui, nepasitvirtino.

9. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. M. bausmę, BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam A. M. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą, ji yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Įvertinus nuteistajam anksčiau taikytas poveikio priemones, skirtas bausmes, jų veiksmingumą, spręstina, jog nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti skiriant švelnesnės rūšies bausmę ar atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

10. Apibendrinus išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Skundžiamo nuosprendžio keisti ir tenkinti apeliacinio skundo nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo. Skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. M. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BartkusIeva Gavelytė-KalytienėNijolė Žimkienė