Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovui Andriui Jankauskui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. B., jo atstovei advokato padėjėjai Valdemarai Kuktienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., dirbdamas UAB „N“ direktoriumi, (duomenys neskelbtini), nelegaliai įdarbino UAB „N“ nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 19 d. J. S. ir nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 10 d., 2016 m. gruodžio 12 d. L. V. siuvėjų pareigose, iki darbo pradžios nesudarydamas su jomis darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (galiojusio iki 2017-07-01) 99 str., 98 str. 1 d. 1 ir 2 p. nuostatas. Pažeidimas padarytas esant jam baustam Kauno apylinkės teismo 2016-06-06 nutarimu už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

Šiaulių apygardos teismo 2017-03-13 nutartimi panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2017-02-28 nutarimas ir E. B. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintas iš naujo nagrinėti,

Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. B. kaltu neprisipažino. Dėl J. S. nelegalaus darbo jis parodė, kad J. S. UAB „N“ pradėjo dirbti (2016 m.) gruodžio 1 dieną, o Sodrai duomenis pateikė patikrinimo metu – gruodžio 19 d., kai pastebėjo, jog jie nebuvo perduoti. Tačiau tiksliai jis neatsimena. Dėl pastarosios nelegalaus darbo jis kaltinime nurodytų aplinkybių neginčija. O L. V. jis planavo įdarbinti, kalbėjo apie įdarbinimą, suruošė darbo sutartis, pranešė Sodrai. Tačiau penktadienį, jam atvažiavus pasirašyti sutartį, ji buvo išgėrusi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, todėl tiesiog atsisakė ją įdarbinti, nepasirašė sutarties. E. B. buhalterei paskambino ir pranešė, kad jis sutarties su L. V. nesudarys. Buhalterė turėjo paskambinti ir pranešti Sodrai. Sodrai pranešė, kad atšauktų tarpininkavimą. L. V. nedirbo įmonėje, o buvo atėjusi tik kelis kartus dėl darbo, kalbėjosi su gamybos vadove, prašė, kad ją įdarbintų, nes buvo iš kursų. Tuos kelis kartus, kai buvo atėjusi, nuo jos sklido alkoholio kvapas (2017-10-17 teismo posėdis).

E. B. parodė, kad įmonė yra registruota Kaune, tačiau pati siuvykla yra Šiaulių mieste. Su J. S. buvo sudaryta darbo sutartis. Įmonės buhalterė elektroniniu paštu informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą apie priimtą į darbą J. S.. J. S. realiai pradėjo dirbti nuo 2016-12-01. Galimai ši žinutė nepasiekė adresato. Apie tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nežinojo apie priimtą į darbą naują darbuotoją, jis sužinojo per Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimą. Minėtas nesusipratimas buvo pašalintas tą pačią dieną. Vėliau jam skambino L. V., kuri prašė leisti įsidarbinti jo vadovaujamoje įmonėje siuvėja. Jis pasiūlė ateiti į darbovietę. Sutartą dieną jiems nepavyko susitikti. Atvažiavęs į siuvyklą kitą dieną, L. V. rado apsvaigusią, todėl jos neįdarbino įmonėje. 2016-12-12 L. V. siuvykloje nedirbo. Jokio įrašo ant darbo biržos rekomendacijos jis nedarė. A. K. įmonėje dirba gamybos vadove. Jos funkcijos – prižiūrėti cechą. Pastaroji jam pasakojo, kad pasirašė kažkokį lapelį L. V.. Jam asmeniškai skambino darbo biržos specialistai, kurie klausė, ar jis planuoja įdarbinti L. V.. Jis atsakė, kad planuoja. A. neturėjo jokio įgaliojimo daryti įrašą rekomendacijoje (2017-01-26 teismo posėdis).

Liudytoja L. V. teismo posėdžio metu parodė, kad E. B. matė tik vieną kartą, kai pas jį dirbo siuvykloje UAB „N“. Baigė siuvėjų kursus ir jai reikėjo įsidarbinti. Gruodžio 7 d. darbo birža parašė siuntimą įsidarbinti. Ji atėjusi pasibandė, jiems ji tiko ir sakė, kad nuo gruodžio 8 d. ją įdarbins. Ten dirbo vadovė vardu A. Ji prašė A., kad jai duotų darbo sutartį. Be sutarties ji žinojo, kad negali dirbti. Skambino E. B. pati ir A. skambino, paklausti dėl darbo sutarties, žadėdavo atvežti. Iš viso ten dirbo 4 dienas - gruodžio 8-10 ir 12 d., nuo 8 iki 17 valandos. Visada buvo blaivi, klausimų dėl to nekilo. Buvo sutarę atlyginimą – minimumą, kuris išmokamas 2 kartus per mėnesį. Atliko siuvėjos funkciją - apsiuvinėjo pagalvėles, apmušalus, nusiskundimų dėl darbo nebuvo, ją mokino. Jos tarpininkės V. J. ir A. P. iš darbo biržos žinojo, kad ji ten dirba. Pasirašytą sutartį ji turėjo nunešti darbo biržos tarpininkei V. J.. Duomenys apie ją buvo pranešti ir įvesti į sistemą. Pirmadienį E. B. paskambino savo buhalterei ir pasakė, kad ją atleisti pagal DK 107 str. 9 d., nes netinka darbui ir atidirbti nereikės. Antradienį ji jau buvo atleista. L. V. kreipėsi gruodžio 9 d. iš ryto pas V. J., kad negavo darbo sutarties, taip pat kreipėsi į Sodrą.

Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba darbo biržoje. Ji kiekvieną dieną tikrina Sodros duomenis ir taip sužino, ar žmogus yra įsidarbinęs. Darbdavys visada turi pažymėti rekomendacijoje, ar tiko darbuotojas ar netiko. Jei darbdavys įdarbina, tada jie uždaro bedarbio statusą, jei neįdarbina, ieško kitos vietos.

Liudytoja V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Šiaulių darbo biržoje. L. V. yra jų klientė. L. V. buvo išduota rekomendacija įsidarbinti į UAB „N“, ji atnešė rekomendaciją su prierašu, kad ji bus įdarbinta, tačiau jos neįdarbino.

Liudytojas Andrius Jankauskas parodė, kad iš L. V. gavo pranešimą, kad dirbo UAB „N“ 4 dienas. Po keturių dienų direktorius pareiškė, kad ji netinkama darbui, todėl ji buvo atleista. Už išdirbtas 4 diena jai nebuvo sumokėtas atlyginimas. L. V. paaiškino, kad durys į siuvyklą užrakintos. Paskambinus telefonu, nusileidžia vadovė A. K., kuri įleidžia į vidų. Patikrinimo dieną prie siuvyklos durų atėjo per autoservisą. Apie 10 minučių beldė į duris. Vėliau duris atidarė A. K., kuri pareiškė, kad nedirba jokių darbo funkcijų neatlieka. Be pastarosios buvo dar 3 moterys, kurios dirbo. Jis paprašė A. K. parašyti paaiškinimą, o kolega nuėjo apklausti dirbančias moteris. A. K. jam paaiškino, kad ji įvykio dieną dar nedirbo, o tik atėjo darbintis gamybos vadove. Ant darbo biržos rekomendacijos parašė, kad L. V. įdarbinama įmonėje, nes manė, kad pastaroji bus įdarbinta. Sutinka, kad neturėjo kompetencijos ant rekomendacijos parašyti apie asmens įdarbinimą. Išsiaiškino, kad įmonėje yra įdarbintos trys darbuotojos. J. S. nebuvo įdarbinta, su pastarąja darbo sutartis nesudaryta. J. S. jam nurodė, kad realiai pradėjo dirbti nuo 2016-11-17. Apklaustos moterys patvirtino, kad L. V. siuvykloje dirbo kelias dienas. Įmonės direktorius telefonu atsisakė ką nors paaiškinti. Direktorius nurodė, kad apie J. S. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo pranešta, tačiau šis pranešimas nepasiekė adresato. Be to paaiškino, kad L. V. buvo atvykusi neblaivi, todėl nebuvo priimta į darbą.

Liudytoja J. S. parodė, kad įmonėje siuvėja dirba nuo 2016-11-29. Prieš tai ėjo kelias dienas į įmonę darbintis. A. K. taip pat norėjo įsidarbinti. Pas direktorių pasirašė sutartį, kad pradėjo dirbti nuo lapkričio 30 dienos. Kai darbo inspekcija atėjo tikrinti, ji dirbo jau kelias dienas. Inspektoriams pasakė, kad nuo lapkričio 14 dienos atėjo dirbti, tačiau realiai pradėjo dirbti nuo lapkričio 30 d. Iki to laiko ji tik ateidavo darbintis. Po jos darbintis atėjo ir L. V.. Pastaroji siuvėja dirbo apie 2-3 dienas. Tas dienas L. V. tik ateidavo pabandyti dirbti, t. y. parodyti ką moka. L. V. į darbą ateidavo apsvaigusi. L. V. darbą prižiūrėjo A. K., kuri kelias dienas ateidavo darbintis įmonėje. 2016-11-29 ji įmonėje buvo įdarbinta 0,5 etato.

Liudytoja J. L. parodė, kad dirba „N“ siuvėja - operatore. Matė, kaip į siuvyklą atėjo darbintis L. V.. Pastaroji dirbo neilgai, gal kelias dienas 0,5 etato. Į darbą L. V. ateidavo apie 8.10 val. jau apsvaigusi, neišbūdavo visų 4 darbo valandų.

Liudytoja V. S. parodė, kad dirba įmonėje siuvėja – operatore nuo 2016-10-18, ar 19 dienos. Po jos darbintis atėjo J. S.. L. V. darbintis atėjo daug vėliau. Buvo atėjusi į darbą kelias dienas. L. V. dirbo, kaip ir visos jos, nuo 8 iki 14 val., tačiau pastarajai dėl girtumo nesisekdavo tinkamai siūti. Vėliau L. V. susitiko su direktoriumi. Po šio susitikimo L. V. į darbą nebeatėjo.

Liudytoja A. K. parodė, kad ji AB „N“ įsidarbino nuo 2016-12-19. Prieš tai keletą kartų buvo atvykusi pokalbiui su direktoriumi dėl įsidarbinimo gamybos vadove. Pokalbiui dėl įsidarbinimo įmonėje buvo atvykusi ir L. V., kuri pateikė rekomendaciją iš darbo biržos. Nors nebuvo kompetentinga, ji rekomendacijoje parašė, kad L. V. pradeda dirbti įmonėje nuo 2016-12-08. Kodėl padarė tokį įrašą rekomendacijoje, nepaaiškino. Ji tikrino, kaip L. V. moka siūti. Ji direktorių telefonu informavo, kad L. V. moka siūti. Ji tiksliai nežino, kiek dienų L. V. dirbo įmonėje.

Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriaus rekomendacijoje įsidarbinti nurodyta, kad L. V. pradeda dirbti nuo 2016-12-08. Rekomendaciją pasirašė gamybos vadovė (b. l. 7).

Iš Valstybinio socialinio draudimo pažymų matyti, kad nėra duomenų apie L. V. įdarbinimą įmonėje b. l. 13-19).

Iš Pranešimų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią ir Elektroninio prašymo dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo, gautų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, matyti apie L. V. priėmimą į darbą pagal darbo sutartį buvo pranešta 2016-12-08, valstybinio socialinio draudimo pradžios laikas nurodytas nuo 2016-12-09, o 2016-12-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešta, kad duomenys dėl ankstesnio pranešimo, dėl draudėjo apskaitos klaidos turi būti tikslinami.

Iš E. B. teismui pateikto elektroninio laiško išrašo matyti, kad iš adresato no-reply@sodra.lt 2016-12-08 gautas elektroninis pranešimas, apie tai, kad iš UAB „N“ gautas pranešimas Nr. 1-SD (394), kuris buvo pateiktas 2016-12-08, yra priimtas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Ši administracinio teisės pažeidimo norma yra blanketinė. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2002 redakcija, galiojusi iki 2017-07-01) nurodyta, kad nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis. Tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris, be kitų šiame straipsnyje įvardintų, atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių – atliekamas konkretus darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

DK 93 straipsnyje yra įtvirtinti darbo sutarties požymiai, leidžia darbdavio ir darbuotojo faktinius santykius kvalifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį, o nesant šių požymių vertinti, kad susiklosčiusius santykius reglamentuoja kitų teisės šakų (pvz., civilinės) teisės normos. Esminiai darbo sutarties požymiai pagal DK 93 straipsnį yra šie: 1) darbas dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus; 2) asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą ar eina tam tikras pareigas, t. y. jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkciją, nes tuo darbo sutartys skiriasi nuo civilinių sutarčių, kurių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atilikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu; 3) asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, t. y. asmuo nėra visiškai savarankiškas atlikdamas darbą, jam atliekant darbą vadovauja darbdavys, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra; 4) asmuo dirba atlygintinai. Pirmas ir ketvirtas darbo sutarties požymiai – šalių susitarimas ir atlygintinumas – yra taip pat būdingi ir civilinei sutarčiai, todėl šių požymių konstatavimas leidžia faktinius santykius priskirti tiek prie darbo, tiek prie civilinių teisinių santykių.

Be paties E. B. paaiškinimų, kad su L. V. nesudarė darbo sutarties, nors UAB „N“ pranešė Sodrai apie L. V. įdarbinimą, E. B. kaltę dėl nelegalaus L. V. darbo įrodo L. V. teisme duoti parodymai, kad 2016-12-07 darbo birža parašė siuntimą įsidarbinti, ji atėjusi į UAB „N“ pasibandė, o nuo gruodžio 8 d. pradėjo dirbti (atliko siuvėjos funkcijas) 4 dienas, nesudariusi darbo sutarties, po to jai buvo pranešta, kad ji darbui netinkanti. L. V., kreipdamasi į Darbo inspekcijos Šiaulių teritorinį skyrių, pranešė, kad dirbo UAB „N“ 4 dienas, po to direktorius pareiškė, kad ji netinkama darbui, už išdirbtas 4 dienas jai nebuvo sumokėtas atlyginimas (b. l. 3). L. V. parodymus patvirtina byloje esanti Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriaus Rekomendacija įsidarbinti (b. l. 7), kurioje nurodyta, kad L. V. pas darbdavį nuvyko 2016-12-07, ir šiame dokumente esantis gamybos vadovės įrašas, kad L. V. pradeda dirbti nuo 2016-12-08. Liudytoja A. K. patvirtino, kad ji pasirašė ant rekomendacijos, kad L. V. pradeda dirbti UAB „N“ nuo 2016-12-08, nepaisant to, kad ji pati UAB „N“ nedirbo. Kodėl taip ji pasielgė, ji įtikinamai paaiškinti negalėjo. Be to, ji pranešė UAB „N“ direktoriui, kad pastaroji moka siūti, todėl gali dirbti. Kiek L. V. dirbo dienų UAB „N“, ji nurodyti negalėjo. Iš liudytojų J. S., J. L. ir V. S. parodymų matyti, kad L. V. dirbo įmonėje 3-4 dienas, mažiausiai po 4 valandas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai bylose dėl nelegalaus darbo yra būtent pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai (LVAT nutartys bylose Nr. N575 -535/2012, N575-2917/2012). Iš minėtų liudytojų paaiškinimų matyti, kad jos nenurodė jokių duomenų, kad L. V. nedirbo UAB „N“ dėl jos neblaivumo, tuo labiau, kad atvyko pasižiūrėti, pasimokyti ir pan. Priešingai, jos patvirtino, kad pastaroji dirbo kelias dienas (b. l. 9-11). Visa tai įrodo, kad L. V. UAB „N“ faktiškai dirbo nuo 2016-12-08. E. B. neigia savo kaltę ir nurodo, kad įrašas Rekomendacijoje įsidarbinti buvo padarytas A. K. viršijant įgaliojimus, nepasitarus su juo, Sodrai duomenys išsiųsti skubotai, vėliau apie tai Sodrai buvo pranešta, todėl L. V. nedirbo UAB „N“, o tik buvo atėjusi pasibandyti, jis neketino jos įdarbinti, nes ji darbe pasirodė neblaivi. Nors A. K. nagrinėjamu laikotarpiu ir oficialiai nedirbo UAB „N“ (iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. UAB „N“ pradėjo dirbti tik 2016-12-20 (b. l. 18)), tačiau ji turėjo E. B. pasitikėjimą ir suteiktus įgaliojimus spręsti dėl darbuotojų priėmimo - Rekomendacijoje įsidarbinti A. K. pasirašė kaip gamybos vadovė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonės buhalterei V. D. buvo duoti nurodymai pranešti Sodrai apie L. V. priėmimą į darbą. Pati buhalterė be įmonės atstovo žinios to padaryti būtų negalėjusi. A. K. taip pat neturėjo jokių įgaliojimų informuoti įmonės buhalterę, kad L. V. pradeda dirbti. Tokios nustatytos aplinkybės atitinka liudytojos L. V. parodymus, kad ji dirbti realiai pradėjo, taip pat A. K. veiksmus, kad L. V. gali dirbti (direktorių telefonu informavo, kad L. V. moka siūti) ir pradėjo dirbti būtent nuo 2017-12-08. Be to, apie L. V. įdarbinimą Šiaulių teritorinei darbo biržai iš tikrųjų buvo pranešta. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl ketinimo įdarbinti L. V., E. B. parodymai nenuoseklūs. Vienu atveju jis nurodė, kad ketino ją įdarbinti, tačiau kitu atveju, kad jis negalėjo laiku atvykti pasirašyti sutarties, ir su ja sutarties neketino sudaryti, nes ji buvo neblaivi. Todėl teismas abejoja tokiais jo parodymais, be to, jie yra ir prieštaringi, todėl jais teismas neturi pagrindo remtis, juos atmeta kaip jo paties pasirinktą gynybos būdą, siekiant sušvelninti savo atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju E. B. kaip darbdavio kaltė pasireiškia tuo, kad nors L. V. faktiškai išdirbo UAB „N“ 4 dienas, su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis - direktorius E. B. neužtikrino, kad L. V. pradėtų dirbti tik pasirašiusi darbo sutartį, įteikus antrą darbo sutarties egzempliorių. Be to, apie L. V. darbo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui buvo pranešta ne prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, o tą pačią dieną, kai L. V. pradėjo faktiškai dirbti ir pranešime nurodyta, kad L. V. pradės dirbti tik nuo 2017-12-09. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad yra visi nelegalaus darbo kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai: L. V. nuo 2016-12-08 atliko siuvėjos funkcijas, jai buvo suteikti darbo įrankiai, dirbo paklūstant nustatytai darbo tvarkai (nustatytu darbo laiku, vykdė nurodytus siuvimo darbus), esant atlygintinam darbo pobūdžiui (įstatymo nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas), tačiau nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens įdarbinimą, nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, t. y. neužtikrinta, kad dirbti L. V. pradėtų tik pasirašiusi darbo sutartį.

Be paties E. B. prisipažinimo dėl J. S., kad pastaroji UAB „N“ dirbo nelegaliai, E. B. kaltę dėl nelegalaus J. S. darbo įrodo J. S. teisme duoti paaiškinimai, kad įmonėje siuvėja dirbo nuo 2016-11-29, kai darbo inspekcija atėjo tikrinti, ji dirbo jau kelias dienas, E. B. pateikta darbo sutartis sudaryta 2016-11-30 tarp UAB „N“ ir J. S., iš kurios matyti, kad darbuotojas pradeda dirbti nuo 2016-12-01 (b. l. 64-65), J. S. pirminiai paaiškinimai, iš kurių matyti, kad UAB „N“ ji pradėjo dirbti 2016-11-17 (b. l. 9). Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad yra visi nelegalaus darbo kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyvieji požymiai: J. S. nuo minimu laikotarpiu atliko siuvėjos funkcijas, jai buvo suteikti darbo įrankiai, dirbo paklūstant nustatytai darbo tvarkai (nustatytu darbo laiku, vykdė nurodytus siuvimo darbus), esant atlygintinam darbo pobūdžiui (įstatymo nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas), tačiau nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens įdarbinimą, nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, t. y. neužtikrinta, kad dirbti J. S. pradėtų tik pasirašiusi darbo sutartį.

Remiantis byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad UAB „N“ direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio įgaliotu asmeniu neužtikrino, kad su darbuotojais J. S. ir L. V. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta VSDFV apie asmens priėmimą į darbą. J. S. nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 19 d., L. V. 2016 m. gruodžio 8-10 ir 12 dienomis faktiškai atliko siuvėjų darbą UAB „N“ siuvykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), darbdavio naudai ir jam vadovaujant, tarp minėtų darbuotojų ir darbdavio - UAB „N“, esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbovietės - UAB „N“ ir darbo funkcijų (siuvėjų), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytu darbo laiku), esant atlygintinam darbo pobūdžiui), tačiau su darbuotojomis nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, t. y. J. S. ir L. V. dirbo nelegaliai. UAB „N“ direktorius E. B. neužtikrino, kad darbuotojos J. S. ir L. V. pradėtų dirbti tik pasirašiusios darbo sutartį, įteikus antrą darbo sutarties egzempliorių, apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDFV teritoriniam skyriui, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (galiojusio iki 2017-07-01) 99 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas. Kadangi jam Kauno apylinkės teismo 2016-06-06 nutarimu už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta bauda,, t. y. tokia veika padaryta pakartotinai, todėl jo veika kvalifikuotina kaip nelegalus darbas.

Iki 2017-01-01 galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad nuo 2896 iki 5792 Eur bauda skiriama už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Tuo tarpu nuo 2017-01-01 įsigaliojusiame Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalies sankcijoje nurodyta, kad nuo 5000 iki 6000 Eur bauda skiriama nepriklausomai nuo to, kiek asmenų nelegaliai dirbo. Nagrinėjamu atveju E. B. taikytina administracinė atsakomybė už dviejų asmenų nelegalų darbą, tad sudėjus net minimalias ATPK sankcijoje numatytas baudas už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, galutinė bauda didesnė, nei numatyta ANK kodekse minimali bauda. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju ATPK numato griežtesnę atsakomybę už nelegalų darbą, kai asmuo baudžiamas už daugiau nei vieno asmens nelegalų darbą, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, E. B. veika perkvalifikuotina pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį.

Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, šis pažeidimas nėra pirmas. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad E. B. iš dalies pripažino padaręs administracinį nusižengimą, ir į tai, kad nelegaliai jo vadovaujamoje įmonėje dirbo du asmenys, skirtina bauda, kurios dydis, artimas šios sankcijos numatytam baudos minimumui, tikint, kad tai bus pakankama, jog nuobaudos tikslai būtų pasiekti (ANK 22 str.). Pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas byloje nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 5100 Eur dydžio baudą

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.