Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atstovui A. J., administracinėn atsakomybėn traukiamam E. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. B., gim. 1987-02-21, a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016m. gruodžio 31 d.) 41³str. 2 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., dirbdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, Šiauliuose(duomenys neskelbtini) nelegaliai įdarbino (duomenys neskelbtini)“ nuo 2016m. lapkričio 17 d. iki 2016m. gruodžio 19 d. J. S. ir nuo 2016m. gruodžio 8 d. iki 2016m. gruodžio 10 d., 2016m. gruodžio 12 d. L. V. siuvėjų pareigose, iki darbo pradžios nesudarydamas su jomis darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

E. B. kaltu neprisipažino bei parodė, kad įmonė yra registruota Kaune, tačiau pati siuvykla yra Šiaulių mieste. Su J. S. buvo sudaryta darbo sutartis. Įmonės buhalterė emailu informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą apie priimtą į darbą E. S.. J. S. realiai pradėjo dirbti nuo 2016m. gruodžio 1 d. Galimai ši žinutė nepasiekė adresato. Apie tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nežinojo apie priimtą į darbą naują darbuotoją, jis sužinojo per Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimą. Minėtas nesusipratimas buvo pašalintas tą pačią dieną. Vėliau jam skambino L. V., kuri prašė leisti įsidarbinti jo vadovaujamoje įmonėje siuvėja. Jis pasiūlė ateiti į darbovietę. Sutartą dieną jiems nepavyko susitikti. Atvažiavęs į siuvyklą kitą dieną, L. V. rado apsvaigusią, todėl jos neįdarbino įmonėje. 2016m. gruodžio 12 d. L. V. siuvykloje nedirbo. Jokio įrašo ant darbo biržos rekomendacijos jis nedarė. A. K. įmonėje dirba gamybos vadove. Jos funkcijos – prižiūrėti cechą. Pastaroji jam pasakojo, kad pasirašė kažkokį lapelį L. V.. Jam asmeniškai skambino darbo biržos specialistai, kurie klausė, ar jis planuoja įdarbinti L. V.. Jis atsakė, kad planuoja. Audronė neturėjo jokio įgaliojimo daryti įrašą rekomendacijoje.

Liudytojas A. J. parodė, kad iš L. V. gavo pranešimą, kad dirbo(duomenys neskelbtini) 4 dienas. Po keturių dienų direktorius pareiškė, kad ji netinkama darbui, todėl ji buvo atleista. Už išdirbtas 4 diena jai nebuvo sumokėtas atlyginimas. L. V. paaiškino, kad durys į siuvyklą užrakintos. Paskambinus telefonu, nusileidžia vadovė A. K., kuri įleidžia į vidų. Patikrinimo dieną prie siuvyklos durų atėjo per autoservisą. Apie 10 minučių beldė į duris. Vėliau duris atidarė A. K., kuri pareiškė, kad nedirba jokių darbo funkcijų neatlieka. Be pastarosios buvo dar 3 moterys, kurios dirbo. Jis paprašė a. parašyti paaiškinimą, o kolega nuėjo apklausti dirbančias moteris. A. K. jam paaiškino, kad ji įvykio dieną dar nedirbo, o tik atėjo darbintis gamybos vadove. Ant darbo biržos rekomendacijos parašė, kad L. V. įdarbinama įmonėje, nes manė, kad pastaroji bus įdarbinta. Sutinka, kad neturėjo kompetencijos ant rekomendacijos parašyti apie asmens įdarbinimą. Išsiaiškino, kad įmonėje yra įdarbintos trys darbuotojos. J. S. nebuvo įdarbinta, su pastarąja darbo sutartis nesudaryta. J. S. jam nurodė, kad realiai pradėjo dirbti nuo 2016m. lapkričio 17 d.. Apklaustos moterys patvirtino, kad L. V. siuvykloje dirbo kelias dienas. Įmonės direktorius telefonu atsisakė ką nors paaiškinti. Direktorius nurodė, kad apie J. S. įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai buvo pranešta, tačiau šis pranešimas nepasiekė adresato. Be to paaiškino, kad L. V. buvo atvykusi neblaivi, todėl nebuvo priimta į darbą.

Liudytoja J. S. parodė, kad įmonėje siuvėja dirba nuo 2016m. lapkričio 29 d. Prieš tai ėjo kelias dienas į įmonę darbintis. A. K. taip pat norėjo įsidarbinti. Pas direktorių pasirašė sutartį, kad pradėjo dirbti nuo lapkričio 30 dienos. Kai darbo inspekcija atėjo tikrinti, ji dirbo jau kelias dienas. Inspektoriams pasakė, kad nuo lapkričio 14 dienos atėjo dirbti, tačiau realiai pradėjo dirbti nuo lapkričio 30 d. Iki to laiko ji tik ateidavo darbintis. Po jos darbintis atėjo ir L. V.. Pastaroji siuvėja dirbo apie 2-3 dienas. Tas dienas L. V. tik ateidavo pabandyti dirbti, t.y. parodyti ką moka. L. V. į darbą ateidavo apsvaigusi. L. V. darbą prižiūrėjo A. K., kuri kelias dienas ateidavo darbintis įmonėje. 2016m. lapkričio 29d. ji įmonėje buvo įdarbinta 0,5 etato.

J. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) siuvėja - operatore nuo gruodžio 7 d. Matė, kaip į siuvyklą atėjo darbintis L. V.. Pastaroji dirbo neilgai, gal kelias dienas 0,5 etato. Į darbą L. V. ateidavo apie 8:10 val. jau apsvaigusi, neišbūdavo visų 4 darbo valandų.

Liudytoja V. S. parodė, kad dirba įmonėje siuvėja – operatore, nuo 2016m. spalio 18, ar 19 dienos. Po jos darbintis atėjo J. S.. L. V. darbintis atėjo daug vėliau. Buvo atėjusi į darbą kelias dienas. L. V. dirbo, kaip ir visos jos, nuo 8.00 val. iki 14.00 val., tačiau pastarajai dėl girtumo nesisekdavo tinkamai siūti. Vėliau L. V. susitiko su direktoriumi. Po sušio susitikimo L. V. į darbą nebeatėjo.

Liudytoja A. K. parodė, kad ji AB (duomenys neskelbtini) įsidarbino nuo 2016m. gruodžio 19d. Prieš tai keletą kartų buvo atvykusi pokalbiui su direktoriumi dėl įsidarbinimo gamybos vadove. Pokalbiui dėl įsidarbinimo įmonėje buvo atvykusi ir L. V., kuri pateikė rekomendaciją iš darbo biržos. Nors nebuvo kompetentinga, ji rekomendacijoje parašė, kad L. V. pradeda dirbti įmonėje nuo 2016m. gruodžio 8 d. Ji negalėjo teismui paaiškinti, kodėl padarė įrašą rekomendacijoje. Ji tikrino, kaip L. V. moka siūti. Ji direktorių telefonu informavo, kad D. V. moka siūti. Ji tiksliai nežino kiek dienų L. V. dirbo įmonėje.

L. V. kviečiama į teismo posėdį neatvykdavo. Savo rašytame paaiškinime nurodyta, kad 2016m. gruodžio 7 d. iš darbo biržos gavo rekomendaciją įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini) Nuvyko į minėtą bendrovę, kur ją pasitiko A. K.. Pastaroji patikrino, ar ji moka siūti. Po to A. K. rekomendacijoje parašė, kad ji pradeda dirbti nuo 2016m. gruodžio 8 d., pažadėjo sudaryti darbo sutartį bei susitarti dėl atlyginimo. Sutartį turėjo atvežti iš Kauno direktorius. Ji įmonėje dirbo 2016m. gruodžio mėnesį nuo 8 iki 10 d. ir 12 d. Direktorius darbo sutarties neatvežė, o gamybos vadovė A. K. pareiškė, kad ji baldų apmušalų siūti nemoka (b.l. 6).

Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriaus rekomendacijoje įsidarbinti nurodyta, kad L. V. pradeda dirbti nuo 2016m. gruodžio 8 d. Rekomendaciją pasirašė gamybos vadovė (b.l. 7).

Iš Valstybinio socialinio draudimo pažymos matyti, kad V. S. pradėjo dirbti įmonėje nuo 2016m. spalio 19 d. Apie L. V. įdarbinimą įmonėje duomenų nėra. (b.l. 13-19).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. numatyta: „Nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudaius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.“

Faktą, kad J. S. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) siuvėja nuo 2016m. lapkričio 17 d. iki 2016m. gruodžio 19 d. patvirtina minėtų liudytojų parodymai, iš dalies ir pačio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – E. B. parodymai. Pastarasis ginčija tik J. S. dirbtą laikotarpį bei tai, kad su J. S. tariamai buvo sudaryta darbo sutartis. Faktą, kad UAB (duomenys neskelbtini) siuvėja nuo 2016m. gruodžio 8 d. iki 2016m. gruodžio 12 d. dirbo L. V., patvirtina minėtų liudytojų parodymai, įrašas Darbo biržos rekomendacijoje apie įdarbinimą. Teismas E. B. parodymus, kad J. S. dirbo nuo 2016m. gruodžio 1 d., su pastarąja tariamai buvo sudaryta darbo sutartis ir L. V. įmonėje siuvėja nedirbo, jokių darbo funkcijų darbdavio naudai neatliko, atmeta, kadangi jie prieštarauja minėtų liudytojų parodymams. Teismui netikėti liudytojų parodymais nėra pagrindo. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad iki pat bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos E. B. taip ir nepateikė jo minimos darbo sutarties. L. V. ir J. S. dirbo nelegaliai, nes su jomis nebuvo sudaryta darbo sutartis, apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Jos darbą atliko darbdavio naudai ir jam vadovaujant, atlikdamos darbo funkcijas, pakluso nustatytai darbo organizavimo tvarkai, t.y. darbo laikui, susitarė dėl apmokėjimą už darbą. Bylos medžiaga patvirtina, kad E. B. padarė pakartotinai per vienerius metus, nes paskutinis nubaudimas už analogiškos veikos padarymą buvo 2016m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869) 3 str. 1 d., 2 d. 3 p., 8 d. nurodyta: „Jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra šiais atvejais - už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis <...>. Iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.“

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016m. gruodžio 31 d.) 41³ str. numatyta: „Nelegalus darbas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų.“

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 str. numatyta: „Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.“

Kadangi sankcijoje už pakartotinį pažeidimą numatyta sankcija yra švelnesnė pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso 41³str. 2 d., todėl veika pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neperkvalifikuojama.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. E. B. už kiekvieną nelegalų darbuotoją skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda bauda, kuri yra artima sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 str., 32-34 str., 619 str. 1 d. 1 p.,-

nutaria:

E. B. nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016m. gruodžio 31d.) 41³ str. 2 d. ir skirti administracinę nuobaudą:

už J. S. nelegalų įdarbinimą 4 000 (keturių tūkstančių) eurų dydžio baudą;už L. V. nelegalų įdarbinimą 4 000 (keturių tūkstančių) eurų dydžio baudą.

Už abu nelegaliai įdarbintus darbuotojus įpareigoti sumokėti 8 000 (aštuonių tūstančių) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.