Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymą suinteresuotiems asmenims E. O., antstoliui Arturui Bložei skolininkui A. O., dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo pareiškimas atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 41-4583/03, 41-584/06 medžiaga nustatyta, kad antstolio Arturo Bložės kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-4583/03 dėl 43,44 Eur skolos išieškojimo iš A. O., 3 eilės išieškotojo valstybės naudai pagal 2003-03-03 Šiaulių r. apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. A2-27-01, bei vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-584/06 dėl 115,85 Eur skolos išieškojimo iš A. O., 3 eilės išieškotojo Šiaulių r. PK VP Eismo priežiūros skyriaus naudai pagal 2006-01-09 Šiaulių r. PK VP Eismo priežiūros skyriaus nutarimą Nr. 96-17.26-1689. 2015-12-18 antstolio Arturo Bložės padėjėjas priėmė patvarkymą Nr. BLO055955 dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo, kuriuo areštavo skolininko A. O. sutuoktinės E. O. gaunamas pajamas, pasiūlė išieškotojui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos, taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje dėl proceso atnaujinimo pagal pareiškėjo V. Ž. skundą dėl antstolės veiksmų, bylos Nr. 3K-3-487/2011).

Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007). Kol santuoka nėra nutraukta, tai dalijant santuokos metu įgytą turtą nėra pagrindo netaikyti šios prezumpcijos. Tačiau šį prezumpcija ir nesant nutrauktai santuokai tarp sutuoktinių gali būti paneigta. Pažymėtina, kad ši prezumpcija reiškia įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl aplinkybės, ar turtas yra įgytas sutuoktinių kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė. Skolininko sutuoktinė nesutikdama su pareiškėjo prašymu teigė, kad skola atsirado dar iki santuokos sudarymo, dėl jos sutuoktinio padarytų pažeidimų. Teismas sutinka su skolininko sutuoktinės paaiškinimais, kadangi pastarasis dabartiniu momentu beveik neprisideda prie bendros jungtinės nuosavybės sukūrimo, nes nedirba, negauna jokių pajamų įskaitant darbo užmokestį ir pan. Pastebėtina ir tai, jog nors sutuoktinių santuoka nėra nutraukta arba nėra iškelta byla dėl santuokos nutraukimo, irgi nesudaro besąlygiško teisinio pagrindo laikyti, kad sutuoktinių atžvilgiu tuomet taikytina minėta prezumpcija.

Kiekvienu atveju, remiantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais bei materialiosios teisės normomis, sutuoktinių gautam darbo užmokesčiui gali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija tik esant tai patvirtinantiems įrodymams.

Šeimos santykių sukūrimas suponuoja sutuoktinių tiek asmeninių neturtinių, tiek turtinių teisių ir pareigų atsiradimą. Sutuoktinių abipusės pareigos šeimoje yra įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje. Šios teisės normos taikymas pasižymi tuo, kad negali būti užtikrinamas šių pareigų priverstinis vykdymas, išskyrus pareigą materialiai pasirūpinti sutuoktiniu, kuriam tokia parama yra reikalinga dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių. Tokiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstama sutuoktinio liga, nedarbingumas, vaiko priežiūra, mokymasis ir panašiai. Kaip jau minėta iš byloje esančių duomenų teismui nėra teisinio pagrindo daryti išvada, kad skolininkas yra nedarbingas ar gauna nedideles mėnesines išmokas, kurios neužtikrina minimalaus pragyvenimo lygio, todėl kitas sutuoktinis privalo teikti išlaikymą pastarajam. Vienas sutuoktinis privalo išlaikyti kitą sutuoktinį, kai kitam sutuoktiniui parama yra reikalinga dėl objektyvių priežasčių, ir tai nustatyta CK 3.27 straipsnyje, įtvirtinančiame sutuoktinių pareigą vienas kitą remti. Tokiu atveju teismas gali nustatyti, kad darbingo sutuoktinio darbo užmokesčio dalyje yra ir paramos reikalingam sutuoktiniui jo turto dalis. Analogiška situacija galima ir tuomet, kada vienas iš sutuoktinių augina ir prižiūri abiejų sutuoktinių vaikus, dėl ko jis negali dirbti, tuomet teismas irgi gali nustatyti, kad kito dirbančio sutuoktinio darbo užmokestyje yra ir nedirbančio sutuoktinio turto dalis. Atskirai pastebėtina, kad pasikeitus vienos iš šalių socialiniam statusui ar turtinei padėčiai, teismo nustatytas turto dydis gali būti peržiūrėtas.

Be to pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju esama skolininko skola kreditoriui, laikytina jo asmenine pinigine prievole šiam kreditoriui. Pirmiausia, ši asmeninė turtinė prievolė atsirado dėl vienasmenių skolininko veiksmų, kurių dalyve nėra ir nebuvo jo sutuoktinė, o be to ši prievolė nėra susijusi su šeimos poreikiais. Antra, šios prievolės pagrindu, atsiradusios teisės ir pareigos, yra tik tarp skolininko ir kreditoriaus, kurios juos sieja kaip skolininką ir kreditorių, bet negali būti sietinos su sutuoktine ir jos gaunamu darbo užmokesčiu. Todėl skolininkas A. O. už šios prievolės įvykdymą turi atsakyti asmeniškai savo turtu, o ne kito sutuoktinio turtu, nes jų pagrindu atsiradusios teisės ir pareigos yra neatskiriamai susijusi su kreditoriaus ir skolininko asmeniu (CK 3.109 str. 3d.). Todėl kaip jau aukščiau minėta skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis nelaikytinas bendrąja jungtine pastarosios ar sutuoktinio nuosavybės dalimi į kurią būtų galima nukreipti išieškojimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-06-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006, išaiškino, kad prieš duodamas pasiūlymą kreiptis į teismą CPK 667 straipsnio tvarka, antstolis pagal prievolės teisinę prigimtį ir išieškotojo teisių įgyvendinimo tvarką turi įsitikinti, kad turi būti išskiriama skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalis, nes išieškojimas turi būti vykdomas tik iš skolininku nurodyto sutuoktinio asmeninio turto dalies.

Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Skolininkas šiuo metu ir kaip nurodo apie metus laiko yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Kas patvirtina, kad ji su skolininku neveda bendro ūkio ir gyvena atskirai. Iš vykdomojo byloje Nr. 41-584/2006 esančio santuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp A. O. ir E. O. sudaryta (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus beveik dešimčiai metų po vykdomųjų raštų, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas iš skolininko A. O., išdavimo. Be to, prievolė valstybei kilo, dėl neteisėtų A. O. veiksmų padarius administracinės teisės pažeidimus ir už juos paskyrus administracines nuobaudas - baudas. Tai yra E. O. dar nebūnant susituokus su A. O.. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkas su suinteresuotu asmeniu neveda bendro ūkio, kartu negyvena ir niekada negyveno ir įnašas bendroje jungtinėje veikloje, siekiant sukurti bendrąją dalinę dalyvių nuosavybę šioje santuokoje nenustatytas.

CK 3.88 1 d. 5p. numato, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.110 str. 1 d. iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies.

Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčas dėl skolininko ir kreditoriaus santykio, o tik dėl skolininko atsakomybės pagal esamą prievolę. Teismas laiko, kad skolininko sutuoktinė įrodė, kad jos gaunamas darbo užmokestis iš UAB „A.“, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, jai priklauso asmeninės nuosavybės teise ir konkrečiu atveju nėra pagrindo nustatyti skolininko A. O. turto dalį, esančioje bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, kadangi skolininko prievolė atsirado iki santuokos su E. O. įregistravimo, LR CK 3.110 straipsnis.

Byloje bei vykdomojoje byloje esančiais įrodymais nustačius, kad A. O. skola, dėl kurios išieškojimo yra išduoti vykdomieji raštai, ir antstolio Arturo Bložės kontoroje užvestos vykdomosios bylos Nr. 41-4583/03 ir 41-584/06, yra asmeninė skolininko A. O. prievolė atsiradusi iki santuokos tarp A. O. ir E. O. sudarymo.

Skolininko sutuoktinei įrodžius, kad jos atlyginimas yra asmeninė jos nuosavybė, teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas nustatyti, jog skolininko A. O. dalis bendroje jungtinės nuosavybės teise priklausančiame su sutuoktine E. O. turte yra 1/2 dalis sutuoktinės darbo užmokesčio, gaunamo iš UAB „A.“ netenkintinas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į.k. 190521648) prašymo dėl skolininko A. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) turto dalies, esančios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys: E. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) antstolis Arturas Bložė, netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui vykdomąsias bylas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.