- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-17
- Bylos Nr.
- e2-1557-840/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01078-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- V. P.
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
- Kategorijos
- 2.6.1.1Prievolės samprata, jos šalys, objektas, turinys ir forma
- 2.6.1.2Prievolių atsiradimas
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.1.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.6.10.3Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Tadui Dumbliauskui ir
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. P. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinys
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo V. P.:
- 305,45 Eur turtinės žalos atlyginimo;
- 11,30 Eur palūkanų;
- 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
- visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Byloje dalyvaujančių asmenų pozicijos
Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas teismo posėdžio metu palaikė pareikštą ieškinį ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Atsakovas V. P. su pareikštu ieškiniu kategoriškai nesutiko ir prašė jį atmesti.
III. Ieškinio argumentai
Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino ieškovės atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas:
- 2016 m. birželio 3 d., įbėgęs į UAB „Alaus puta“ parduotuvę (Gedimino g. 66, Kaišiadorys), atsakovas V. P. iš lentynos pagriebė du alkoholinių gėrimų butelius ir jais daužė lentynose buvusius alkoholinių gėrimų butelius – gadino prekes, ką patvirtina Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2016 m. spalio 13 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovo V. P. atžvilgiu dėl galimai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – padarymo;
- UAB „Alaus puta“ parduotuvės atsargos buvo apdraustos ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ Verslo turto draudimu. Nurodytas įvykis – draudžiamasis. Apskaičiuojant nuostolį ir išmokant draudimo išmoką, ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ vadovavosi Verslo turto draudimo taisyklėmis (2012-12-19 redakcija, galioja nuo 2013-02-02), pagal kurių 55 punktą draudimo išmoka už sunaikintą turtą apskaičiuojama nuostolio dydžio. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo UAB „Alaus puta“ sudaužytų prekių vertę – 305,45 Eur, – išmokėdama draudimo išmoką;
- Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos CK VI knygos III dalies XXII skyriaus normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-3-116/2005; 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-554/2007). Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (Lietuvos Respublikos CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-422/2006 ir kitos). Nagrinėjamu atveju atsakovas V. P. privalo atlyginti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą draudimo išmoką, t. y. atsiradusią žalą – 305,45 Eur, – kadangi: atsakovas nevykdė pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, t. y. elgėsi neteisėtai; atsakovas savo veiksmais padarė žalą trečiųjų asmenų – UAB „Alaus puta“ – turtui; žala yra tiesioginis atsakovo pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, nevykdymo rezultatas. Ieškovė ragino atsakovą geruoju atlyginti žalą – 305,45 Eur, –tačiau žala iki šiol neatlyginta, todėl priteitina iš atsakovo;
- be to, iš atsakovo V. P. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ priteistina ir 11,30 Eur kompensacinių palūkanų (305,45 Eur [turtinė žala] x 0,05 [palūkanos]/365 [dienų skaičius metuose] x 225 [pradelstų dienų skaičius]), skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę – 2016 m. lapkričio 18 d. – iki 2017 m. birželio 30 d. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (Lietuvos Respublikos CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (Lietuvos Respublikos CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-434/2005). Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (Lietuvos Respublikos CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (Lietuvos Respublikos CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 3K-3-124/2013);
- 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ reikalauja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ savo reikalavimus grindžia šiais bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais rašytiniais įrodymais: 2016 m. birželio 5 d. UAB „Alaus puta“ ieškovei adresuotu pranešimu apie nuostolius; UAB „Alaus puta“ medžiagų nurašymo aktu; UAB „Alaus puta“ prekių verčių pažyma; ieškovės 2016 m. rugpjūčio 4 d. draudimo išmokos apskaičiavimu; ieškovės 2016 m. rugpjūčio 4 d. pranešimu UAB „Alaus puta“ apie žalos atlyginimą; ieškovės mokėjimo nurodymu UAB „Alaus puta“; ieškovės 2016 m. lapkričio 2 d. pranešimu atsakovui apie žalos atlyginimą; Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2016 m. spalio 13 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovo V. P. atžvilgiu dėl galimai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo; atstovavimo sutartimi; PVM sąskaita-faktūrą; mokėjimų pavedimais.
Paklaustas, teismo posėdžio metu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas atsakė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos CK 6.253 straipsnio nuostatų ir atleisti atsakovą V. P. nuo civilinės atsakomybės. Atsakovo nurodytos ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą atsakovo V. P. atžvilgiu nustatytos aplinkybės nelaikytinos būtinąja gintimi.
IV. Atsikirtimai į ieškinį
Atsakovas V. P. į ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimus atsikerta atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais, kuriuos teismo posėdžio metu palaikė ir paaiškino:
- iš tiesų, tąkart jis – atsakovas V. P. – Kaišiadoryse esančioje parduotuvėje išdaužė butelius ir išvartė prekes, tačiau taip elgėsi gindamasis nuo T. Ž. ir jo draugų jam daromų nusikalstamų veikų. Iš vakaro jis buvo T. Ž. ir jo draugų prievarta vežiojamas iš jo atimtu jam priklausančiu automobiliu po Kaišiadorių rajoną, tampomas, mušamas ir apvogtas. Atvažiavus į Kaišiadoris ir T. Ž. užėjus į parduotuvę apsipirkti, jis nepastebimai paspruko iš automobilio ir įbėgo į tą pačią parduotuvę prašyti pagalbos. Jau buvo naktis. Aplink nebuvo nė vieno žmogaus. Įėjęs, jis pardavėjos prašė iškviesti policiją, sakė, kad yra mušamas, prievarta vežiojamas, tačiau T. Ž. ir kartu su juo buvęs jo draugas ėmė atkalbinėti pardavėją, ramino ir jį, artinosi prie jo. Matydamas, kad pardavėja nekviečia policijos, jis paėmė du alkoholio butelius ir ėmė jais daužyti lentynose sudėtas prekes, kad pardavėja vis tik kviestų policiją, ką ji ir padarė. Dėl tąkart jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų Kaišiadorių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kur T. Ž. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį;
- ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ prašoma atlyginti žala kilo dėl būtinosios ginties – dėl T. Ž. ir jo draugų kėsinimosi į jo laisvę ir sveikatą, gal net gyvybę, todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti taikytinos Lietuvos Respublikos CK 6.253 straipsnio nuostatos – būtinoji gintis – šalinančios jo civilinę atsakomybę, nes dėl šio įvykio jam netaikyta net ir baudžiamoji atsakomybė.
V. Ieškinys tenkintinas
VI. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos CK 6.253 straipsnio 7 dalies nuostatų – būtinosios ginties – taikymas ir atsakovo V. P. atleidimas nuo civilinės atsakomybės.
VII. Faktinės aplinkybės ir teisinis vertinimas
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad 2016 m. birželio 3 d. apie 1.25 val., įbėgęs į UAB „Alaus puta“ parduotuvę (Gedimino g. 66, Kaišiadorys), atsakovas V. P. iš lentynos pagriebė du alkoholinių gėrimų butelius ir jais daužė lentynose buvusias prekes. Iš viso sugadintos 133 prekės (alkoholiniai ir gaivieji gėrimai, sultys, bulvių traškučiai). Nuostolis – 305,45 Eur. UAB „Alaus puta“ parduotuvės atsargos buvo apdraustos ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ Verslo turto draudimu. Nurodytas įvykis – draudžiamasis. Apskaičiuojant nuostolį ir išmokant draudimo išmoką, ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ vadovavosi Verslo turto draudimo taisyklėmis, pagal kurių 55 punktą draudimo išmoka už sunaikintą turtą apskaičiuojama nuostolio dydžio. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo UAB „Alaus puta“ sudaužytų prekių vertę – 305,45 Eur, – išmokėdama draudimo išmoką.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl atsakovo V. P. veiksmų ir jų sukeltų pasekmių nėra, taip pat nėra ginčo dėl nuostolių dydžio – išmokėtos draudimo išmokos.
Teismas visiškai sutinka su ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ argumentais, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Lietuvos kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos CK VI knygos III dalies XXII skyriaus nuostatas. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Lietuvos Respublikos CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (Lietuvos Respublikos CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis. Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (Lietuvos Respublikos CK 6.246–2.247 straipsniai, 6.249 straipsnis). Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju šios aplinkybės – neteisėti atsakovo V. P. veiksmai, jais padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp jų – yra ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ įrodytos.
Atsakovas V. P. į ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsikerta Lietuvos Respublikos CK 6.253 straipsnio 7 dalimi – būtinąja gintimi, – kas nagrinėjamu atveju šalintų atsakovo civilinę atsakomybę.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos.
Būtinoji gintis – tai veiksmai, kuriais siekiama gintis arba ginti kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio neteisėto pavojingo kėsinimosi, jeigu jais nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Respublikos CK 6.253 straipsnio 7 dalis).
Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar buvo pavojingas kėsinimasis, ar jis buvo realus, t. y. tikras, o ne asmens įsivaizduojamas, ar kėsinimasis buvo akivaizdus, t. y. prasidėjęs ir dar nepasibaigęs, o teisė į būtinąją gintį neišnykusi. Esant paminėtoms aplinkybėms, nustatinėjama, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovo V. P. veiksmai UAB „Alaus puta“ parduotuvėje nelaikytini būtinąja gintimi, nes atsakovas V. P. iš esmės ėmė daužyti prekes lentynose reaguodamas į pardavėjos abejingumą – nereagavimą į jo pagalbos prašymą iškviesti policiją, – o ne į T. Ž. ir jo draugo galimai nusikalstamą elgesį atsakovo atžvilgiu būtent tuo metu. Pasak atsakovo V. P. jis jau iš vakaro buvo T. Ž. ir jo draugų prievarta vežiojamas iš jo atimtu jam priklausančiu automobiliu po Kaišiadorių rajoną, tampomas, mušamas ir apvogtas. Atvažiavus į Kaišiadoris ir T. Ž. užėjus į parduotuvę apsipirkti, jis nepastebimai paspruko iš automobilio ir įbėgo į tą pačią parduotuvę prašyti pagalbos. Visos šios atsakovo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tuo metu pavojingo, realaus ir akivaizdaus T. Ž. ir jo draugų kėsinimosi atsakovo atžvilgiu nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo V. P. veiksmai parduotuvėje buvo tiesiogiai nukreipti ne į jo skriaudikus.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos CK 6.253 straipsnio nuostatų ir atleisti atsakovą V. P. nuo civilinės atsakomybės, todėl iš atsakovo V. P. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ priteistina: 305,45 Eur turtinės žalos atlyginimo, 11,30 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę – 2016 m. lapkričio 18 d. – iki 2017 m. birželio 30 d. (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnis, 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis); 5,00 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis). Teismas sutinka su ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ argumentais, kad piniginę prievolę įvykti praleidusiam asmeniui privalu sumokėti palūkanas ir taip kompensuoti kreditoriaus patirtus nuostolius.
VIII. Bylinėjimosi išlaidos
Patenkinus ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį, iš atsakovo V. P. ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminio mokesčio, 0,15 Eur komisinio mokesčio už pinigų pervedimą mokant žyminį mokestį ir 70,08 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidų/ advokato pagalbos išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 ir 9 punktai, 92 straipsnis ir 93 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nagrinėjamu atveju iš atsakovo V. P. nepriteistinos, nes procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 3,00 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktai, 7 dalis, 83 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai, 88 straipsnis, 92–94 straipsniai, 96 ir 99 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti.
Priteisti iš V. P. AB „Lietuvos draudimas“ 305,45 Eur (tris šimtus penkis eurus 45 ct) turtinės žalos atlyginimo, 11,30 Eur (vienuolika eurų 30 ct) palūkanų, 5,00 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85,23 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.