Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-648-227/2010

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 7 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,

dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Vidai Leonovienei ir ieškovui Alvydui Skardžiui, atsakovei ir jos atstovei advokatei Ingai Rainienei

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Elenos Varnienės ir Alvydo Skardžiaus apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-266/2010 pagal ieškovų Elenos Varnienės ir Alvydo Skardžiaus ieškinį atsakovei Danguolei Skardžiuvienei, tretiesiems asmenims VĮ registrų centro Utenos filialui, Utenos I-ojo notarų biuro notarei D. Malinauskienei, Anykščių notarų biuro notarei J. Viederienei, Jovitai Skardžiūtei, Ernestui Skardžiui, Andriui Kazlauskui ir Elvyrai Marijonai Mičėnienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą panaikinimo, nuosavybės teisės įrašo valstybės registre panaikinimo, ieškinio senaties termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas kartu pasisakė dėl ieškovų reikalavimo pripažinti negaliojančiu testamentą ir panaikinti pagal jį išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovai nurodė, kad tėvas surašydamas testamentą sunkiai sirgo, todėl tai nebuvo jo tikroji valia- turtą palikti ne vaikams, o antrajai žmonai. Ieškovai abejojo dėl tėvo parašo testamente, todėl buvo atlikta rašysenos ekspertizė, kuri patvirtino, jog testamentą pasirašė Antanas Skardžius. Taip pat byloje paskirta pirminė ir pakartotinė pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios nenustatė, jog Antanas Skardžius, surašydamas testamentą, negalėjo suprasti veiksmų ir juos valdyti. Ekspertai patvirtino, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog velionis Antanas Skardžius testamentą surašė negalėdamas suprasti savo veiksmų. Notarė, tvirtinusi testamentą, teismui nurodė, jog Antanas Skardžius buvo visiškai sąmoningas, susivokė aplinkoje ir aiškiai išsakė savo valią turtą palikti žmonai. Teismas padarė išvadą, kad esant byloje rašytiniems įrodymams, jog Antanas Skardžius testamento surašymo metu buvo sąmoningas ir suprato savo veiksmus, nėra jokio pagrindo remtis liudytojų parodymais ir ieškovų ieškinį tenkinti.

Dėl reikalavimo testamentą pripažinti negaliojančiu atsakovė nurodė, kad CK 5.19 str. įtvirtina palikėjo teisę testamentu palikti turtą savo nuožiūra. Testamentas yra vienašalis sandoris, kuris gali būti nuginčytas sandorių negaliojimo pagrindais. Ieškovai ginčijo testamentą CK 1.89 str. pagrindu, t.y. kaip sudarytą fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra objektyvių įrodymų daryti išvadą, kad testamento surašymo metu A. Skardžius negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, tai patvirtina atliktos teismo psichiatrinės ekspertizės. Apeliantai nurodo, jog notarė D. Malinauskienė, tvirtindama testamentą, nesiaiškino, kodėl visą turtą A. Skardžius palieka žmonai, o ne vaikams. Notarė neturi pareigos aiškintis testatoriaus sudaromo testamento motyvų ir tikslų. Aplinkybė, jog notarė pažinojo testatorių, jo šeimą, tik patvirtina faktą, jog buvo visiškai įsitikinta testatoriaus gebėjimu suvokti savo veiksmus, nes testatorius buvo jai pažįstamas žmogus. Byloje yra Panevėžio TLK pateikti duomenys, kad A. Skardžiui buvo skirti kompensuojami vaistai, tačiau byloje nėra duomenų, kad prisikirti vaistai buvo A. Skardžiaus vartojami. D. Skardžiuviene paaiškino, jog minėti vaistai nebuvo vartojami, šias aplinkybes konstatavo ir teismo medicinos ekspertai atlikdami teismo psichiatrijos ekspertizę. Byloje nėra duomenų apie vartotus vaistus ir alkoholį bei jų sąveiką.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmos instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju apeliantai ieškiniu prašė teismo atnaujinti terminą ginčyti testamentą ir paveldėjimo teisės liudijimą, nes terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str. 1 d.). Įstatymas nustato, kad tik pažeista teisė gali ir turi būti ginama. Nustačius, kad ieškovų pažeista teisė, sprendžiamas klausimas, ar ieškinio senatis nepraleista, t.y ar ieškovas savalaikiai kreipėsi į teismą ieškiniu . Įrodžius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir teismui jį atnaujinus, atsiras teisė ginčyti atsakovei išduotus paveldėjimo teisės liudijimus.

Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį( CK) 1.124 straipsnis). Taigi plačiąja prasme ieškinio senatimi visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) veikimas yra ribojamas, taip pat tam tikra apimtimi kiekvienu konkrečiu atveju ribojamos asmens teisės į pažeistų jo teisių teisminę gynybą. Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba, įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja(CK 1.126 str.2d). Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė ginama, o praleistas terminas atnaujinamas(CK 1.131 str.2d.).Priešingu atveju- tai pagrindas reikalavimą atmesti dėl senaties. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 str. 1 d.). Taigi, įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą. Tačiau iki teisės pažeidimo (objektyviojo momento) ieškinio senaties termino eiga apskritai negali prasidėti. Ieškinio senatis tampa teisiškai reikšminga tik tuo atveju, kai teisė yra pažeista. Tol, kol asmens teisės nėra pažeistos, teisės pažeidimo padarinių įsisenėjimas neprasideda. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatomas pagal to asmens nurodymą. Savo teiginiams pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus ( CPK 178 str.), o teismas privalo juos patikrinti vertindamas visą bylos medžiagą.

Šioje byloje ginčas dėl paveldėjimo.

Įstatymas nustato, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima nesant testamento, arba tiek, kiek nepaskirta testamentu(CK 5.2 str., 5.22 str) . Pagal įstatymą pirma eile paveldi palikėjo vaikai lygiomis dalimis, o palikėją pergyvenęs sutuoktinis su pirmos eilės įpėdiniais paveldi ¼ dalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio(CK 5.11str.1d.1p, 5.13 str.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiuos veiksmus jis turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos(CK 5.50 str.1-3d). Tuo atveju, jei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijas pagal testamentą, asmuo pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudiją, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Ieškovai- vaikai 2001m. rugsėjo 12d. mirusio Antano Skardžiaus dėl paveldėjimo pagal įstatymą nesikreipė į notarą. Jie 2007-08-01 ieškiniu ginčija testamentą ir paveldėjimo pagal testamentą liudijimą atitinkamai išduotus 2001-08-17 ir 2001-12-13, jų pagrindu atliktą paveldėto turto teisinį registraciją, prašo atnaujinti praleistą senaties terminą ieškiniui pateikti . Ieškinyje nurodo, kad po tėvo mirties paaiškėjo, kad jis testamentu savo turtą paliko sutuoktinei D.Skardžiuvienei. Svarbiomis termino kreiptis į teismą praleidimo priežastimis įvardina motinos E.M.Mičėnienės sunkią ligą- lėtinę reumatinę širdies ydą, darytą širdies operaciją, sunkią turtinę padėtį, ieškovų ir jų šeimos narių sveikatos problemas. Teigia, kad pagerėjus motinos sveikatai pradėjo domėtis palikimo reikalais ir tada prasidėjo nelaimės: 2003-06-27 žuvo brolis, 2005-02-19- sesuo R.Andžansienė. Be to, tikėjo atsakove, kuri visą laiką žadėjo dalį paveldėto turto jiems perleisti. Teigė, jog tėvas Antanas Skardžius, surašydamas testamentą sunkiai sirgo, dėl ligos jam buvo leidžiami nuskausminamieji vaistai, vėliau narkotinio pobūdžio vaistai. Todėl jis negalėjo suprasti ginčijamo testamento esmės ir reikšmės. Tikroji jo valia buvo turtą palikti sūnui- ieškovui Alvydui Skardžiui. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai keitė savo poziciją, teigdami, bei įrodinėdami, jog senaties termino ginčyti testamentą ir paveldėjimo teisės liudijimą jie nepraleido, nes apie juos sužinojo tik 2007metų liepos mėnesį. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali teismine tvarka ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą per vienerius metus laiko po tai, kai jis sužinojo arba turėjo sužinoti , kad palikimą priėmė kitas asmuo.(CK 5.8 str.). Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovams po tėvo mirties(mirė 2001-109-12) paaiškėjo, kad tėvas 2001-08-17 notaro patvirtintu testamentu visą turtą paliko sutuoktinei- atsakovei D.Skardžiuvienei. Vėlesniu jų teigimu, apie testamentą bei jo pagrindu išduotą atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą jie sužinojo tik 2007metų liepos mėnesį. Net ir tuo atveju, jei laikytume, kad ieškovai apie jų teisės pažeidimą sužinojo tik 2007 metais, ką paneigia ieškovų ieškinio turinys, neduoda pagrindo ieškinio senaties skaičiuoti nuo jų nurodyto laiko(2007metų). Ieškovai jauni, išsilavinę žmonės, ginčo dėl to, kad jie ir po tėvo mirties lankėsi pas atsakovę, bendravo su ja, nėra. Nenustatyta kliūčių, sutrukdžiusių po tėvo mirties kreiptis į notarinę kontorą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo. Laikytina, jog ieškovai apie savo teisės pažeidimą turėjo sužinoti atitinkamai 2001-08-17 ir 2001-12-29, jeigu jie būtų buvę pakankamai apdairūs ir rūpestingi, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Todėl ieškovų reikalavimams pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina diena, kada jie turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, atitinkamai 2001-08-17 ir 2010-12-29, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis).

Vadinasi, vienerių metų ieškinio senaties terminas prasidėjo 2001metais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovų nurodytos ir teismo sprendime išanalizuotos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, trukdžiusios ištisus šešis metus laiko ginčyti paveldėjimą teismine tvarka. Minėta, ieškovai, žinodami apie palikimo atsiradimą, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo pagal įstatymą, t.y neatliko veiksmų, rodančių palikimo priėmimą ar siekį jį priimti. Todėl, nenustačius svarbių priežasčių , sutrukdžiusių ieškinio pateikimui, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tuo pagrindu atmetė.

Minėta, tik pažeista teisė gali būti ginama. Todėl apylinkės teismas pagrįstai svarstė ieškinio pagrįstumą.

Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą paneigti rašysenos ekspertizę, kuria patvirtinta, jog testamentą pasirašė pats Antanas Skardžius.

Sprendžiant klausimą, ar testatorius , sudarydamas testamentą galėjo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti, atsižvelgiama į jo būseną(jo sveikatą, psichikos būklę, protingumą ir kt), bei sudaryto sandorio turinį(jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Nors testamentas sudarytas A.Skardžiaus ligos metu(diagnozuotas IV stadijos plaučių vėžys), tačiau juo testatorius savo turtą paliko sutuoktinei, su kuria kartu pragyveno 14 metų. Testatoriaus A.Skardžiaus veiksnumą patvirtino notarė. Ji, gerai pažinodama testatorių, galėjo suprasti jo psichinę būseną, suprasti bei išsiaiškinti jo tikrąją valią. Kaip notarė paaiškino teismui, ji, žinodama, kad A.Skardžius gerai sutaria su sūnumi, paklausė apie testamento skirimą į dalis, ar kitaip, tačiau testatorius atsakė, kad palieka viską savo sutuoktinei, taip reikia ir į kalbas nesileido. Apeliantų teigimas, jog notarė neišsiaiškino tikrosios valios ir savo veiksmais notarė pažeidė Notariato įstatymo 31 str. 2 d. nuostatas, niekuo neparemtas ir todėl atmestinas. Tai, jog ieškovo A.Skardžiaus santykiai su tėvu buvo artimi, patvirtina byloje esanti sutartis, kuria Antanas Skardžius 1994m. spalio 18d. padovanojo sūnui Alvydui Skardžiui 16 000Lt automobilio įsigijimui(b.l.20).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadoje (b.l. 79-83 ) kvalifikuoti ekspertai psichiatrai Kęstutis Vaičiulis (12 metų ekspertinio darbo stažas) ir Rimas Augaitis (9 metai ekspertinio darbo stažas) į teismo pateiktus klausimus davė išvadą, jog pateiktoje bylos medžiagoje ir medicininėje dokumentacijoje nepakanka objektyvių duomenų apie tai, kad A.Skardžius testamento sudarymo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar buvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, taip pat, kad jam diagnozuotos somatinės ligos turėjo esminės įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti. Pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie vaistų ir vartoto alkoholio poveikį A.Skardžiaus sveikatai bei jų įtaką A.Skardžiaus gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti testamento sudarymo metu- 2001-08-17. Remiantis pateikta medžiaga ekspertai sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Antanas Skardžius testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Darydami tokią išvadą ekspertai išanalizavo ir aptarė civilinės bylos medžiagą, bei medicininę dokumentaciją. Dėl to, kad ieškovų, atsakovė ir liudytojų parodymai apie A.Skardžiaus sveikatos būklę prieštaringi, nepakankamai išsamūs, duoti asmenų, neturinčių specialių medicinos žinių bei negalinčių kompetentingai įvertinti asmens sveikatos, ekspertai laikė, jog formuluojant ekspertinę išvadą, jais remtis negalima. Apklausti ekspertai teisme patvirtino išvadą ir atsakydami į ieškovės atstovės klausimą nurodė, kad vien fakto , kad A.Skardžius vartojo alų neužtenka, o faktų, kad jis buvo priklausomas nuo alkoholio ar prielaidų dėl jo veiksnumo, nėra. Bylos šalys taip pat netvirtino, jog A.Skardžius buvo priklausomas nuo alkoholio. Kartotinės teismo psichiatrijos išvadoje (b.l. 79-83 ) kvalifikuoti ekspertai psichiatrai Dr.Jelena Marcinkevičienė(22 metų stažas) ir Dr.Konstantinas Daškevičius(18 metų ekspertinis stažas) davė analogišką išvadą. Ekspertai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog tiriamasis testamento sudarymo dieną sirgo sunkia somatine liga(plaučių vėžiu IV stadijos) ir kai kurių liudytojų parodymais pastoviai vartojo alkoholį(alų), galima tik teoriniame lygmenyje galvoti, kad šie faktoriai galėjo neigiamai įtakoti sugebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti testamento pasirašymo metu. Vienok, nesant jokių objektyvių duomenų apie A.Skardžiaus psichikos būklę iki testamento surašymo, testamento surašymo metu ir po jo(liudytojų parodymai prieštaringi ir psichiatriniu požiūriu nėra informatyvūs, todėl jais nesivadovaujama darant šią išvadą),teismo psichiatrų ekspertų komisija konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų, kad A.Skardžius, testamento surašymo dieną, t.y, 2001-08-17, turėtų psichikos sutrikimą, dėl kurio jis negalėtų suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, Nėra objektyvių duomenų, kad A.Skardžiui paskirti medikamentai ir jų sąveika su vartojamu alkoholiu, testamento surašymo dieną, t.y 2001-08-17, galėjo turėti įtakios jo psichikos būklei ir gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Remiantis pateikta medžiaga nėra pagrindo teigti, jog A.Skardžius, testamento surašymo dieną, t.y 2001-08-17, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti.

Teismo posėdyje apklaustos liudytojos gydytojos psichiatrės S.Sergedaitės parodymais ji ambulatorinėje kortelėje padarė įrašą “vidutinio sunkumo depresija“ ir išrašė vaistus: „Amitriptilinium“ bei „Tiapridol“ nemačiusi ligonio, prašoma ligonio dukterėčios(t.2, b.l.64). Dėl šios priežasties ekspertams nebuvo pagrindo remtis šiuo įrašu. Dėl liudytojų parodymų prieštaringumo, su kuo sutiko apeliantai apeliaciniame skunde, jais neturėjo pagrindo remtis ekspertai bei teismas spręsdamas šalių ginčą. Aplinkybių, leidžiančių abejoti ekspertizių išvadomis, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pažeista teisė negali būti ginama, nes ieškovai be svarbių priežasčių praleido ieškinio senatį, o testamentas surašytas nenustačius valios trūkumų. Kadangi ieškovai siekė reikalavimus įrodyti ekspertų pagalba ir teismas jų prašymus tenkindami paskyrė ekspertizes, kurių atlikimo laiko negali įtakoti, pagrįstai bylinėjimasis užtruko.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Naikinti jį apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str.). Atmetus ieškovų apeliacinį skundą iš jų lygiomis dalimis priteisiama atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Atsakovė pateikė įrodymą, patvirtinantį jos turėtas 1500Lt advokato atstovavimo išlaidas. Toks advokato atstovavimo išlaidų dydis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, aplinkybes, darbo ir laiko sąnaudas (atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimas ir nepilną valandą atstovavimas teismo posėdyje) negali būti laikomas pagrįstu ir protingu. Vadovaujantis CPK 98 str. 2 d. bei Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, teismas mažina priteistinas atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas ir priteisia atsakovės naudai iš ieškovų po 400Lt. Taip pat iš pralošiusios šalies priteisiamos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą(CPK 88 stfr.1d.3p, 93 str.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Elenos Varnienės, a.k.45811140070 ir Alvydo Skardžiaus, a.k.36412180821 kiekvieno po 400,00Lt(keturis šimtus litų)Danguolei Skardžiuvienei , a.k.44211050214, bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir po 7 Lt(septynis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą