Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Bliznikas, UAB „Puertas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. rugpjūčio 23 d. gautas pareiškėjo V. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo pareiškėjas prašo sustabdyti antstolio Dariaus Blizniko vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0035/21/00328 iki sprendimo pagal šį skundą įsiteisėjimo.

2. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tuo, kad antstolis Darius Bliznikas (toliau – ir antstolis) vykdo vykdomąją bylą Nr. 0035/21/00328 dėl V. M., N. M., N. M. ir P. M. iškeldinimo iš ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų (toliau – ir vykdomoji byla) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-23772-861/2020. Antstolis išsiuntė pranešimą dėl iškeldinimo Nr. S-21-35-28962 (toliau – ir Pranešimas), kuriuo nurodė, jog 2021-09-08, 10 val., vyks V. M. ir jo šeimos narių priverstinis iškeldinimas iš išieškotojui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Puertas“ nuosavybės teise priklausančio ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau - Turtas). Tačiau, pasak pareiškėjo, jis ir jo šeimos nariai nebuvo tinkamai informuoti apie iškeldinimą iš Turto, kaip tai nustatyta CPK 769 straipsnio 3 dalyje.

3. Pareiškėjas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-585-889/2021, kurioje yra ginčijamas ne tik neteisėtai išduotas turto pardavimo iš varžytinių aktas, bet ir vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu buvo inicijuotas išieškojimas iš V. M., bei pats skolos dydis. Šiuo metu civilinėje byloje Nr. e2-585-889/2021 yra paskirta mediacija, kurioje dalyvauja ir išieškotojas. Pirmasis mediacijos susitikimas numatytas 2021-09-07, o iškeldinimas numatytas 2021-09-08, todėl, pareiškėjo teigimu, mediacijos procese radus taikų sprendimą ir visus klausimus, įskaitant dėl iškeldinimo, išsprendus taikiai, tokio tikslo pasiekti būtų neįmanoma vykdant pareiškėjo šeimos iškeldinimą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kol šis skundas bus išnagrinėtas ir galimai bus tenkintas, jeigu antstolis, pažeisdamas CPK 769 straipsnio 3 dalį, 2021-09-08 priverstinai iškeldintų pareiškėją ir jo šeimos narius, o mediacijos metu būtų rastas susitarimas arba išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-585-889/2021 dėl varžytinių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, būtų panaikintas turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S1-54710 ir nuosavybės teisė į Turtą būtų grąžinta V. M., ko pasekoje įvykdžius iškeldinimą būtų neproporcingai pažeidžiami skolininko ir jo šeimos narių interesai, bei kiltų poreikis atlikti vykdymo veiksmų atgręžimą, kas sukeltų dideles išlaidas, nuostolius, bei užvilkintų procesą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas.

4. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamas nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 1 ir 7 dalys).

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Būtinumas užtikrinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamo tikslo įgyvendinimą nustatyti šių priemonių taikymo pagrindą bei vadovautis ekonomiškumo, teisingumo, proporcingumo, asmenų lygybės principais suponuoja teismui pareigą, sprendžiant dėl konkrečios laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo ir jos taikymo masto, preliminariai (lot. prima facie) įvertinti ieškiniu (skundu) pareikštus reikalavimus, pateiktus įrodymus ir patį teismo sprendimą, kuris būtų priimtas ieškinio (skundo) tenkinimo atveju, vykdytinumo prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1575/2010; 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1122/2011). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-276/2012).

6. Taigi, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, negali civilinės bylos nagrinėti iš esmės, tačiau vis tik turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, nes tokių priemonių taikymas, esant pagrįstų abejonių dėl asmeniui palankaus teismo sprendimo priėmimo, nėra galimas. Kita vertus, šioje proceso stadijoje atliktas preliminarus ieškinio (ar kito procesinio dokumento) pagrįstumo vertinimas neužkerta kelio teismui bylos nagrinėjimo iš esmės metu bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius įvertinti kitaip nei tai padaryta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.

7. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas ypatingos teisenos tvarka suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolio veiksmų, gali įvertinti ir konstatuoti tik antstolio atliktų ar atsisakytų atlikti procesinių veiksmų teisėtumą (neteisėtumą), todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmiausia turi įvertinti, ar pareiškėjas tikėtinai pagrindė skunde nurodytas aplinkybes dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog vykdomoji byla pradėta ir iškeldinimas vykdomas nepaisant to, kad šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama byla dėl paskolos sutarties sąlygų, vykdomojo įrašo, kurio pagrindu įvykdytos Turto pardavimo varžytynės ir varžytynių akto panaikinimo.

8. Plėtojant prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną, teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka rimtų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019). Savo ruožtu, jeigu preliminariai įvertinus ieškovo argumentus ir (ar) atsakovo atsikirtimus, jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje yra pakankamai akivaizdi (labiau tikėtina) šio reikalavimo netenkinimo tikimybė, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas atsisako tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018; 2015 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015), nes laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kuriam jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, o vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas automatiškai nesuteikia ieškovui pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo labiau CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, dėl kurio Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi dar griežtesnės pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; 2018 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018). Kitaip tariant, išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad netaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas. Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio (skundo dėl antstolio veiksmų) užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas.

9. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso tik nuo paties pareiškėjo valios. Dėl to kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į ieškovo įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1239-302/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1636-196/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1190-196/2018).

10. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, teismas pažymi, jog vien faktinių aplinkybių išdėstymo ir skundo reikalavimų suformulavimo nepakanka įvertinimui, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra preliminariai pagrįstas tiek, kad sukurtų sąlygas stabdyti visus priverstinio vykdymo (išieškojimo) veiksmus ir/ar uždrausti atlikti pareiškėjo iškeldinimo veiksmus.

11. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra lokalus įrodinėjimo dalykas, t. y. klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie akivaizdžiai (vertinant skundą preliminariai) pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą.

12. Pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų grindžiamas abstraktaus pobūdžio pareiškėjo teiginiais, kurių pagrindu teismas negali daryti išvados apie preliminarų skundo pagrįstumą. Skundas dėl antstolio veiksmų grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumu, bet ne su ginčijamais antstolio veiksmais. Tai, kad tarp pareiškėjo, išieškotojo UAB „Puertas“ bei kitų šalių yra teisme sprendžiami kilę ginčai, susiję su nuosavybės įgijimo teisėtumu, įvykusių varžytinių teisėtumu, skolos dydžiu, kurios pagrindu įvyko turto, iš kurio iškeldinama varžytinės, savaime nepaneigia antstolio vykdomo teismo sprendimo įsiteisėjimo ir vykdytinumo.

13. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenys patvirtina, jog pareiškėjas teikia pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, remdamasis iš esmės tais pačiais pagrindais. Šioje byloje sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / netaikymo reikia atsižvelgti į tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra laikinai sureguliuoti santykius, kol yra nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, todėl pareiškėjo argumentai dėl kitos civilinės bylos nagrinėjimo rezultato svarbos šiai bylai yra nepagrįsti. Kadangi teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra vykdomas prašomoje sustabdyti vykdomojoje byloje, yra įsiteisėjęs, jis privalomas vykdyti. Pareiškėjo nurodyta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-585-889-/2021, nėra susijusi su vykdomojoje byloje Nr. 0035/21/00328 vykdomo vykdomojo rašto teisėtumu, todėl nurodytos bylos nagrinėjimas nesudaro pagrindo stabdyti vykdomosios bylos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-16374-994/2021, kuri Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi (c. b. Nr. e2S-2112-864/2021), buvo palikta nepakeista, pareiškėjui jau šias aplinkybes išaiškino.

14. Pažymėtina ir tai, kad galintys kilti teisminiai ginčai ateityje savaime taip pat nelemia grėsmės pareiškėjui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl laikytina, kad pareiškėjas neįrodė ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

15. Įvertinęs prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes bei ginčo dalyką, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė pakankamų argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių, kodėl šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius vykdymo (pareiškėjo ir jo šeimos iškeldinimo) veiksmų, palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Taigi, preliminariai įvertinęs skunde dėl antstolio veiksmų bei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skundo dėl antstolio veiksmų neteisėtumo ir neįrodė galimai palankaus pareiškėjo naudai teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Pareiškėjas nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios lemtų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, o vien siekis apsisaugoti nuo jau prasidėjusio priverstinio įsiteisėjusio sprendimo vykdymo skolininkui kylančių neigiamų padarinių negali būti besąlyginis pagrindas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nenumato imperatyviai stabdyti vykdymo veiksmų, skundžiant antstolio veiksmus.

16. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

17. Pagal formuojamą aukštesnės instancijos teismo praktiką, atsižvelgiant į tai, kad skundai dėl antstolio veiksmų (šiuo atveju – pagrindinis procesas) nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, žyminiu mokesčiu taip pat neapmokestinami ir su skundu dėl antstolio veiksmų susiję „subprocesai“, t. y. prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar atskirieji skundai dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo. Taigi, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3 dalimi, pareiškėjui grąžintinas už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas 38 EUR žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi šia teismo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 290–292 straipsniais, 510 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 38 EUR (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. rugpjūčio 23 d. per Perlo terminalą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.