Tauragės apylinkės teismo nutartis

vaizdo ir garso konferenciniu ryšiu dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui R. K.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Šilutėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. Š. mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui ir artimajam giminaičiui - mamai E. Š. ir fizinį skausmą savo šeimos nariui ir artimajam giminaičiui - tėvui A. Š., o būtent: 2020-05-05, apie 6.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia semtuvėliu sudavė ne mažiau du kartus A. Š. į abi rankas, o E. Š. bandant juos išskirti, tyčia semtuvėliu sudavė vieną kartą šiai į dešinę ranką ir taip padarė dešinės plaštakos sumušimą, kas nukentėjusiajai E. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam A. Š. sukėlė fizinį skausmą.

2. Asmuo, kaltinamas baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymu D. Š. teisiamajame posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į teismo psichologijos ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, kad dėl D. Š. konstatuoto organinio kliedesinio (panašaus į šizofreniją) sutrikimo dalinės medikamentinės remisijos, dėl kurios jis gali suprasti reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti teismo posėdžio metu.

3. D. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis yra registruotas psichikos centre ir ten gydosi. Kelis kartus buvo gydomas Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje. 2020-05-05 būdamas namuose (duomenys neskelbtini), atsikėlus tarp 5.00-6.00 valandos, jam pradėjo girdėtis garsai, panašūs į žmonių kalbėjimą, nors kartu gyvenantys jo tėvai A. Š. ir E. Š. buvo kitame kambaryje ir nekalbėjo. Supratęs, kad jam yra negerai, todėl nuėjęs į tėvų kambarį pasakė, kad vaistai jam netinka, kad yra negerai. Mama jam pasakė daugiau tų vaistų nevartoti, o tėtis pasakė, kad jam nerūpi, kas jį labai supykdė. Jautė, kad užėjo pykčio priepuolis, nebegalėjo susitvardyti ir paėmęs kambaryje prie krosnies buvusį pelenų semtuvėlį juo norėjo suduoti tėčiui. Kur tiksliai norėjo suduoti nežino, juto, kad tėčiui kliuvo du ar tris kartus. Pripažįsta, kad galėjo kliūti tėčiui į ranką. Šalia tėčio buvo ir mama, kuri bandė iš jo atimti semtuvėlį, todėl jį mamai ir atidavė. Tyčia mamai smūgių nesudavė, o ar jai galėjo skaudėti bandant atimti iš jo semtuvėlį, ar galėjo jai suduoti negali atsakyti, nes pats gerai neprisimena tolimesnės įvykių sekos dėl savo sveikatos. Atsimena, kad mamai atidavęs semtuvėlį išėjo į lauką, vėliau vėl sugrįžo į kambarį kur klausėsi muzikos ir per dieną daugiau su tėvais nekonfliktavo, o kodėl jie iš karto nekvietė policijos pareigūnų ir greitosios, nežino (t. 2, b. l. 12-15).

4. 2020-09-30 papildomos apklausos metu D. Š. parodė, kad savo tėvų yra atsiprašęs, pripažįsta, kad pasielgė blogai, tiek suduodamas savo tėčiui, tiek mamai (t. 2, b. l. 20-22).

5. Nukentėjusioji E. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-05-05 jai su vyru A. Š. miegant namuose (duomenys neskelbtini), apie 6.00 val., prie jų priėjo sūnus D. Š. ir pasiėmęs metalinį semtuvėlį su mediniu kotu, nieko jiems nesakęs, sudavė ne mažiau tris smūgius jos vyrui į abi rankas. Pamačiusi kas vyksta, ji iš kart mėgino ginti vyrą ir tuo metu sūnus vieną kartą tuo pačiu semtuvėliu sudavė jai į dešinę ranką. Po smūgio ji atėmė iš sūnaus semtuvėlį ir abu su vyru išbėgo iš namų, o sūnus mėgino juos pagauti, tačiau jam nepavyko. Jai po smūgio ištino dešinė plaštaka. Taip pat nurodė, kad 2020-05-05 neišsikvietė pagalbos, nes sūnus atjungė telefoną, visą dieną buvo lauke ir žiūrėjo, kad jie nenueitų pas kaimynų išsikviesti pagalbos. 2020-05-06 sūnus grįžo namo apie 2.00 val., o jie (ji ir jos vyras) apsimetė, kad miega ir galvojo, kad sūnus taip pat nueis miegoti, tačiau apie 5.20 val., sūnus pradėjo elgtis agresyviai ir jie nieko nelaukę nubėgo pas kaimyną, kad jiems iškviestų pagalbą. Sūnus buvo išvežtas į Švėkšnos psichiatrinę ligoninę (t. 1, b. l. 2).

6. Nukentėjusioji E. Š. 2020-05-29 papildomos apklausos metu patvirtino savo pirminius parodymus ir papildomai nurodė, kad sūnus 2020-05-20 semtuvėliu mušė tėvą, o jai norint vyrą apginti ir į tarpą įkišus savo ranką į ją gavo 1 ar 2 kartus, taip atėmė semtuvėlį. Sūnus atsiprašė, jam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b. l. 55-57).

7. Nukentėjusysis A. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė analogiškai kaip ir nukentėjusioji E. Š. bei papildomai paaiškino, kad dėl sūnaus veiksmų jis patyrė fizinį skausmą. Sūnus jo atsiprašė, jam atleido, jokių pretenzijų neturi, supranta, kad sūnui buvo prastai su sveikata, kadangi šis turi psichikos sutrikimų. Civilinio ieškinio nereiškia (t. 1, b. l. 11, 93-95).

8. 2020-05-06 Skubios pagalbos centre gautas privataus fizinio asmens pranešimas, kuriame nurodoma, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojams reikalinga pagalba, darbuotojai yra atvykę dėl agresyvaus, sutrikusios psichikos vyro (t. 1, b. l. 24).

9. 2020-05-06 įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 30-32) ir jo prieduose - fotolentelėse (t. 1, b. l. 33-37) užfiksuota veikos padarymo vieta (duomenys neskelbtini). Užfiksuoti nukentėjusiųjų E. Š. ir A. Š. sužalojimai (t. 1, b. l. 38-41).

10. 2020-06-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 831/2020(03) nurodyta, kad E. Š. nustatytas dešinės plaštakos sumušimas galėjo būti padarytas sudavus „metaliniu semtuvėliu su mediniu kotu“- vertinamas kaip sužalojimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 85-86).

11. Aptartų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. Š. 2020-05-05, apie 6.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia semtuvėliu sudavė ne mažiau du kartus A. Š. į abi rankas, o E. Š. bandant juos išskirti, tyčia semtuvėliu sudavė vieną kartą šiai į dešinę ranką ir taip padarė dešinės plaštakos sumušimą, kas nukentėjusiajai E. Š. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam A. Š. sukėlė fizinį skausmą. D. Š. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

12. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-145/2020 konstatuota, kad D. Š. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu dėl organinio kliedesinio (panašaus į šizofreniją) sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Šiuo metu D. Š. konstatuota organinio kliedesinio (panašaus į šizofreniją) sutrikimo dalinė medikamentinė remisija, dėl psichikos būsenos jis gali suprasti reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. D. Š. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę - ambulatorinį stebėjimą bei gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą (t. 1, b. l. 160-164).

13. Ekspertizės išvados leidžia daryti išvadą, kad D. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamumo būklėje ir jų padarymo metu dėl psichikos sutrikimo negalėjo suprasti savo veiksmų esmės (suvokti veikos pavojingumo) ir jų valdyti (BK 17 straipsnis). Taigi, nusikalstamas veikas jis padarė būdamas nepakaltinamas.

14. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte rekomenduojama jam skirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą bei gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Teismas, nenustatė jokių aplinkybių leidžiančių spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju D. Š. atžvilgiu galėtų būti taikoma ne teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-145/2020 rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė (t. y. ambulatorinis stebėjimas bei gydymas pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą).

15. Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 405 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

16. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa 2020-08-20 pareiškė 37,60 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios E. Š. gydymo (t. 1, b. l. 116-117, 118). 2020-08-20 Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 120-121). 2020-07-15 Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos I. K. nutarimu leista Klaipėdos teritorinė ligonių kasos įgaliotai atstovei I. B. (2020-01-02 įgaliojimas Nr. P4-1) dalyvauti procese (BPK 55 straipsnis) (t. 1, b. l. 119, 122-124).

Motyvuojamoji dalis

17. BPK 403 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Pagal CK 6.268 straipsnio 4 dalį, jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos ligos ar kitokio sveikatos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu.

18. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad šioj byloje asmenys, kurie CK 6.268 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais galėtų atsakyti už nepakaltinamo asmens padarytą žalą, nebuvo įtraukti į tokių asmenų sąrašą. Esant šioms aplinkybėms Klaipėdos teritorinei liginių kasai paliekama teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, šioje baudžiamojoje byloje paliekant jos civilinį ieškinį nenagrinėtu. Tokia pozicija atitinka ir teisminę praktiką (žr. pvz., Panevėžio apygardos teismo 2019-08-05 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. M1-82-768/2019 10-10.1. punktą, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020-06-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. M1-238-238/2020).

Dėl kitų klausimų

19. Ikiteisminio tyrimo metu paimtas metalinis semtuvėlis su mediniu kotu, tolimesniam saugojimui perduotas Tauragės apskrities VPK Aptarnavimo skyriui (2020-05-06 kvitas Nr. 066805), sunaikintinas.

20. Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos I. K. 2020-05-27 nutarimu D. Š. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti nutarčiai įsiteisėjus panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. Š. pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 2 dalies 1 punktu, D. Š. paskirti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą bei gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pagal gyvenamąją vietą.

Nutartį dalyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo vykdyti nuo jos priėmimo dienos.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės liginių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

D. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nutarčiai įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymą – metalinį semtuvėlį su mediniu kotu sunaikinti, pavedant tai atlikti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui (kvito Nr. 066805).

Nutartį per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali apskųsti asmuo, kurio byla nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ir artimi giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.