- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-08
- Bylos Nr.
- M1-238-238/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Kategorijos
- 1.2.4.1.2.3Sunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 2 d. 3 p.)
- 1.1.14Priverčiamosios medicinos priemonės (BK XIV skyrius)
- 2.10.9Bylos išsprendimas teisme (BPK 401 str.)
- 2.10.11Teismo nutartys, išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 403 str.)
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas, registruotas Kauno užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o būtent: 2019 m. lapkričio 21 d. apie 16.30 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, dėl tarpusavio nesutarimo su motina R. V., tyčia smogė kumščiu R. V. į galvą, po ko abejomis rankomis suėmęs nukentėjusiajai už rankų riešų, bloškė ją į koridoriaus sieną ne mažiau dviejų kartų, pastarajai atsitrenkus į sieną pakaušiu ir nugara, ir po smūgio į sieną nukritus, gulinčiai smogė kumščiu į galvą, tuo padarė nukentėjusiajai dešinės pusės pakauškaulio, sudarančio kaukolės pamatą, lūžimą, dešinės krūtinės ląstos pusės II, IV, VI, VII, IX, X šonkaulių lūžimą, šiais savo veiksmais tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario-motinos R. V. sveikatą. Ši baudžiamojo įstatymo uždrausta veika numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino A. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2020-01-16 apklaustas A. V. paaiškino, kad jam išaiškinta teisė tylėti arba duoti parodymus. Jis sutinka duoti parodymus ir atsakyti į klausimus. Jis neprisipažįsta, kad mušė mamą, nes to nebuvo. Jis tik ją pastūmė vieną kartą nestipriai ir po to jos atsiprašė. Jis yra gimęs ir augęs (duomenys neskelbtini), baigęs 12 klasių (duomenys neskelbtini), tačiau kokioje mokykloje, neprisimena. Jokios profesijos nesimokė. Anksčiau yra dirbęs pagalbiniu darbininku, o kur, nepamena, nes dirbo seniau. Yra registruotas darbo biržoje neseniai, nes vieną kartą buvo nenuėjęs į biržą registruotis ir buvo pašalintas. Iki tol darbo biržoje buvo registruotas neilgai, kaip įsivaizduoja, apie metus. Yra prisirašęs gydytis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Jo vidaus gydytojas, galimai, yra pavarde Jurevičius. Jis serga epilepsija, kartais ištinka epilpesijos priepuoliai, tačiau dėl to jam joks neįgalumas nenustatytas. Vaikystėje buvo sumušta galva, tačiau ar dėl to gulėjo ligoninėje, nepamena. Buvo jaunystėje sumuštas, bet ligoninėje dėl to negulėjo. Narkotikų nevartoja ir niekada anksčiau nevartojo. Alkoholį pavartoja retkarčiais. Iš alkoholio geria alų, nesvarbu kokį. Alaus išgeria retai, būna tik gal kartą per du mėnesius, bet gal būna ir dažniau. Jis nėra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje, ir neatsimena, ar iš vis yra gulėjęs ligoninėje, gal ir yra gulėjęs ligoninėje dėl kokios epilepsijos. Jis savo atmintimi nesiskundžia, viską prisimena. Tačiau į šituos klausimus nenori atsakyti. Jis mano, kad yra sveikas ir medicininės pagalbos jam nereikia. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), bendrabučio tipo bute. Gyvena savo kambaryje, savo buto dalyje. Mama R. V. gyvena gretimame kambaryje, jos kambario numeris, jam atrodo, yra (duomenys neskelbtini)ar (duomenys neskelbtini), tiksliai nežino. Šis kambarys priklauso jai. Ar šio buto adresas yra bendras, (duomenys neskelbtini), nežino, jam atrodo, kad tai atskiri butai. Kažkada anksčiau šie kambariai per sieną buvo sujungti į vieną, bet užmūryti, kuomet dar buvo gyvas tėvas. Jis dažnai ateina pas mamą į kambarį pažiūrėti televizoriaus, nes pats kambaryje televizoriaus neturi. Anksčiau gaudavo bedarbio pašalpą - 97 eurus, iš kurios pragyvendavo. Mama jam pragyventi nepadeda. Su mama jis sutaria gerai. Niekada nebuvo anksčiau mamos sumušęs, sako tiesą, bent kiek atsimena. Į klausimą, kaip gali paaiškinti, kad yra tris kartus teistas už tai, kad anksčiau yra sumušęs savo mamą, tai reikėtų klausti pačios mamos, o ne jo. Kada pastūmė mamą, tiksliai nepamena. Gali būti, kad pastūmė kaip parašyta pranešime apie įtarimą - 2019-11-21 apie 16.30 val., to neginčija. Mamą pastūmė jų namo bendrabučio koridoriuje, prie kaimynės (duomenys neskelbtini) durų. Kodėl pastūmė mamą, konkrečiai paaiškinti negali. Pastūmė nestipriai. Nebuvo konkretaus pastūmimo. Konkrečiai tikslo pastumti mamą neturėjo. Prieš pastūmimą, jam atrodo, su mama neapsipyko. Jam atrodo, jokio konflikto nebuvo. Kaip pastūmė, ar padėjęs ranką ant mamos, ar stumdamas visu kūnu, nežino, nepamena. Ar po pastūmimo mama trenkėsi kur nors į sieną, ar nugriuvo, nežino. Mano, kad pastūmimo metu mamos sužaloti negalėjo, ji negalėjo nuo pastūmimo pati susižaloti. Po pastūmimo, jam atrodo, mama nieko nesakė, pagalbos nesišaukė, tuo metu (duomenys neskelbtini) buvo šalia. Kas ir dėl ko iškvietė mamai greitąją med. pagalbą ir policiją, neatsimena. Jam atrodo, policija jo nesulaikė. Kai mamą pastūmė, tą dieną alkoholio išgėręs nebuvo. Iš vakaro tos dienos, kai pastūmė mamą, taip pat alkoholio nebuvo gėręs. Jis mamos atsiprašė dėl pastūmimo, bet kaltas nesijaučia, nes daugiau nieko nepadarė. Jis žino, kad jam teismo paskirta gyventi skyrium nuo mamos, kad turi gyventi Nakvynės namuose, jam buvo įteikta teismo nutartis pasirašytinai. Tačiau jis su tuo teismo sprendimu nesutinka, nes ten- (duomenys neskelbtini), yra jo namai, jis turi kur gyventi ir ten gyvens. Kaip atvyks į policiją kviečiamas, kaip jį kviesti, nežino. Jis pats mobiliojo telefono neturi. Galima siųsti šaukimą. Tačiau į pašto dėžutę jis žiūri gal kartą per mėnesį, kai jam būna būtinas dalykas. Jis neprivalo žiūrėti į pašto dėžutę, kai kas nors įmeta kokį popieriuką. (2 t., b. l. 48-49)
2019-11-21 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad R. V. pareiškė, kad 2019-11-21 apie 16.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus jos sūnus A. V. gim. 1981-03-17, ėmė jos reikalauti, kad duotų jam pinigų, jai atsakius, kad neturi ir neduos, pastarasis labai supyko ir ėmė ją keikti necenzūriniais žodžiais. Įvykus žodiniam konfliktui, pastarasis ją pastūmė. Supratusi, kad sūnus nuo jos neatstos, ji kartu su sūnumi ėjo pas kaimynę iš (duomenys neskelbtini) buto. Jiems nuėjus prie minėto buto, sūnus vėl ją užsipuolė, kelis kartus kumščiais trenkė į galvos sritį, pastūmė, ko pasekoje ji virto ir galva atsitrenkė į sieną. Jai nukritus ant žemės, jis dar kelis kartus sudavė jai kumščiais į galvos sritį. Kiek tiksliai smūgių jai buvo suduota, ji nepamena, tačiau atsiminusi nurodys tyrimo eigoje. Šiuo metu yra labai susijaudinusi, todėl sunku kalbėti. Dėl tokių jos sūnaus A. V. veiksmų jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Prašo įstatymų numatyta tvarka nubausti A. V.. (1 t., b. l. 1-2)
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2019-11-21 apklausta nukentėjusioji R. V. paaiškino (parodymai fiksuoti 2019-11-21 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole), kad 2019-11-21 apie 16.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus jos sūnus A. V. gim. (duomenys neskelbtini), ėmė jos reikalauti, kad duotų jam pinigų, jai atsakius, kad neturi ir neduos, pastarasis labai supyko ir ėmė ją keikti necenzūriniais žodžiais. Įvykus žodiniam konfliktui, pastarasis ją pastūmė. Supratusi, kad sūnus nuo jos neatstos, ji kartu su juo ėjo pas kaimynę iš 201 buto. Jiems nuėjus prie minėto buto, sūnus vėl ją užsipuolė, kelis kartus kumščiais trenkė į galvos sritį, pastūmė, ko pasekmėje ji virto ir galva atsitrenkė į sieną. Jai nukritus ant žemės, jis dar kelis kartus sudavė jai kumščiais į galvos sritį. Kiek tiksliai smūgių jai buvo suduota, ji nepamena, tačiau atsiminusi nurodys tyrimo eigoje. Įvykio metu sąmonės praradusi nebuvo. Šiuo metu yra labai susijaudinusi, todėl sunku kalbėti. Dėl tokių jos sūnaus A. V. veiksmų jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Po sūnaus suduotų smūgių ji labai išsigando, todėl nepamena, kas vėliau nutiko, atsimena tik, kad po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai ir GMP darbuotojai. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė jos sūnų, o ji GMP darbuotojų buvo nuvežta į gydymo įstaigą. Kas tiksliai pranešė bendruoju pagalbos telefonu apie įvykį, ji nežino. Šiuo metu laukia medikų apžiūros. Visus gautus medikų išrašus, pateiks tyrimo eigoje. Įvykio metu stiprių sužalojimų nepatyrė, jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako, užduotis atlikti objektų tyrimą nereikalinga. (1 t., b. l. 2)
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino nukentėjusiosios R. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2020-01-13 papildomai apklausta nukentėjusioji R. V. paaiškino, kad savo ankstesnius parodymus, duotus pirmos apklausos metu, prisimena ir patvirtina, kadangi papasakojo viską teisingai, viskas vyko taip, kaip pasakojo ir daugiau papildymų neturi. Adresu nurodytu pažymoje apie anketinius duomenis, bendrabučio tipo dviejų kambarių bute, antrame aukšte, gyvena nuo 2006 m. Šiuo adresu su ja gyvena jos sūnus A. V., kuriam yra 38 metai. Sūnus nevedęs, vaikų neturi, niekur nedirba. Anksčiau sūnus buvo registruotas darbo biržoje, gaudavo bedarbio pašalpą, iš kurios ir pragyvendavo. Tačiau 2019 m. gruodžio mėn. pradžioje sūnus nenuėjo laiku registruotis į darbo biržą, todėl buvo išbrauktas. Sūnus piktnaudžiauja alkoholiu, išgėręs tampa agresyvus ir puola ją. Jis dažniausiai geria alų vienas namuose, o jeigu kas pavaišina, tai geria ir degtinę. Nors šiaip sūnus (duomenys neskelbtini) būna agresyvus ir būdamas blaivus, kalbantis greitai susinervina, pakelia balsą, ima ją pulti. Kai būna agresyvus, (duomenys neskelbtini) puola ne tik ją, bet ir kaimynus, nes jam nepatinka, jeigu kaimynai su juo kalba garsiai ir piktai. Tada sūnus nesusivaldo, pradeda smurtauti. Dėl sūnaus smurtavimo prieš ją ir kaimynus, buvo kviesta policija, dabar tiksliai kada, negali pasakyti, nepamena. Ji anksčiau kreipėsi į policiją, sūnui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sūnus jau keletą metų nuolat yra gydomas psichiatrinėje ligoninėje, (duomenys neskelbtini). Į psichiatrijos ligoninę sūnus gulasi savanoriškai arba būna siunčiamas iš (duomenys neskelbtini), kur yra prisirašęs gydytis. Sūnaus vidaus gydytojas yra (duomenys neskelbtini). Sūnui joks neįgalumas nenustatytas, jo veiksnumas neapribotas. Ji prieš kurį laiką bandė sūnų vesti pas gydytojus, kad jam spręstų dėl neįgalumo, bet pas visus reikiamus gydytojus konsultacijai nenuėjo, tai liko neišspręsta. Paskutinį kartą sūnus psichiatrijos ligoninėje gydėsi 2019 m. lapkričio mėn. pabaigoje arba gruodžio mėn. 2019-11-21 sūnus buvo pavartojęs alkoholio, tačiau ji nematė, ar jis alkoholio pavartojo namuose, savo kambaryje, ar pas kaimynus. 2019-11-21 apie 16.30 val. namuose sūnus ėmė jos reikalauti, kad duotų jam pinigų alui. Sūnus gavęs pašalpą, pinigus duodavo jai laikyti, ir pinigų prašydavo, kai eidavo į parduotuvę. Sūnaus pinigai buvo pasibaigę, todėl ji pasakė, kad pinigų nebėra ir neduos. Tačiau (duomenys neskelbtini) supyko, jam buvo neįdomu, ar yra pinigų, ar nėra, reikalavo vis tiek pinigų duoti, ėmė keikti ją, vadino „kale“, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, tačiau kokiais žodžiais, dabar nepamena. Ji jam nieko nesakė. Konflikto metu sūnus ranka ją stumtelėjo, tačiau neužgavo, nesužalojo, ji nesuklupo ir nenugriuvo. Supratusi, kad sūnus nuo jos neatstos ir norėdama, kad sūnus nusiramintų, nusprendė kartu su sūnumi (duomenys neskelbtini) nueiti pas kaimynę (duomenys neskelbtini) , gyvenančią bute Nr. (duomenys neskelbtini), pasiskolinti sūnui pinigų. Tačiau kaimynės namuose nerado , jos buto durys buvo užrakintos. Tada koridoriuje, prie kaimynės buto durų, sūnus (duomenys neskelbtini), stovėdamas priešais ją, vėl puolė, minėdamas kažką apie pinigus, bet gerai nesuprato. Tuo metu (duomenys neskelbtini) staiga kažkaip kažkuria ranka, kaire ar dešine, neįsidėmėjo, kažkaip trenkė ar stūmė jai į galvą, kažkur į veidą, vieną kartą. Gali būti, kad tuo metu vieną kartą sudavė į veidą kumščiu. Daugiau smūgių nesudavė. Tada savo rankomis paėmė už jos abiejų rankų, ties riešais, ir stūmė ją stipriai į koridoriaus sieną. Tada (duomenys neskelbtini), laikydamas už rankų riešų, vėl ją patraukė, ir vėl laikydamas už rankų, staigiai stūmė, kad vėl trenktųsi į sieną. Po tokių pastūmimų atrodė, kad ji tiesiog visu kūnu prilipo prie sienos. Nuo šių smūgių ji pakreipusi galvą trenkėsi į sieną pakaušiu ar pusiau dešine galvos puse ir visu kūnu, trenkdamasi nugarine dalimi. Iš akių jai pasipylė kaip žiežirbos, apsvaigo, bet sąmonės neprarado. Po antro pastūmimo sukniubo kniūbsčia ant kelių. Tada sūnus jai sudavė vieną kartą į galvą, kur pataikė, nepamena, gali būti kumščiu, nors gerai nepamena. Kažkuriuo momentu stumdamas ar suduodamas į galvą sūnus grasino, rėkdamas „užmušiu tave suka“. Ją sukniubusią, sūnus paėmė už rankų ir norėjo tempti, bet ji prašė palikti ją, sakė, kad jai reikia atsikelti. Tuo metu iš savo buto, berods 223, išėjo kaimynas (duomenys neskelbtini), kurio vardas (duomenys neskelbtini), kurį pamačiusi prašė jai padėti. Kaimynas pasakė, kad tuoj padės ir iš kažkur pasiėmęs lazdą nuvijo šalin nuo jos sūnų. Sūnus tada išsigandęs nuėjo namo. Tada namo nuėjo ir ji. Sūnus jos nebepuolė. Ji tą kartą policijos pati nekvietė, nes bijojo skambinti prie (duomenys neskelbtini) policijai. Kas iškvietė policiją, nežino, gal kaimynai. Atvyko policijos pareigūnai ir greitoji med. pagalba. Greitoji pristatė ją į Kauno klinikas, o policijos pareigūnai bendravo su (duomenys neskelbtini), jį sulaikė. Į Kauno klinikas atvyko ir policijos pareigūnai, atvykusiems pareigūnams ji papasakojo viską kaip buvo. Kauno klinikose ji buvo gydoma savaitę laiko. Daugiau niekur nesigydė. Sūnus buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę. Kiek laiko jis gulėjo ligoninėje, nežino. Išleidus iš psichiatrijos ligoninės, galimai 2019 m. gruodžio mėn., (duomenys neskelbtini) buvo uždrausta gyventi jos namuose, jam buvo paskirta gyventi nakvynės namuose. Kiek žino, policijos pareigūnai patys pristatė (duomenys neskelbtini) į nakvynės namus gyventi, tačiau jis ten nenorėjo gyventi ir iš karto grįžo namo, nepaisydamas draudimo gyventi atskirai, ir toliau gyvena jos bute. Dabar grįžęs (duomenys neskelbtini) dažniausiai būna savo kambaryje, retai išeina. Į (duomenys neskelbtini) kambarį yra atskiras įėjimas iš koridoriaus, į jos kambarį iš koridoriaus taip pat yra atskiras įėjimas, tačiau buto adresas vienas. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) negeria alkoholio, prie jos nekimba, tačiau ji jo bijo, nuolat junta nerimą ir grėsmę sau, kadangi Andriui būdinga, kad jis nei iš šio, nei iš to, gali be priežasties užsipulti, ir nežinia, ką gali padaryti, todėl namuose sėdi, bijo išeiti ir sūnų sutikti. Anksčiau, datos nepamena, keletą kartų buvo atvažiavusi policija patikrinti ir rado (duomenys neskelbtini) jos bute, tačiau to nepaisydamas jis ir toliau gyvena, į nakvynės namus gyventi neišeina. (1 t., b. l. 58-60)
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino liudytojos J. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2019-11-29 apklausta liudytoja J. V. paaiškino, jog R. V. yra jos mama, o A. V. brolis. Su mama sutaria gerai, su ja bendrauja, padeda jai apsipirkti ir spręsti kitus klausimus. Su broliu nebendrauja, nes jo bijo, jis dažnai vartoja alkoholį, dėl ko mano jam ir psichinė liga išsivystė. Dėl tos pačios priežasties nesilanko pas juos bute, nes mama gyvena su broliu, jeigu reikia, ateina iki buto ir grįždama atgal, palydi. 2019 m. lapkričio 21 d. ji buvo susitikusi su mama, jos ėjo abi apsipirkti. Apie 15.30 val. jos grįžo į namus, ji parlydėjo mamą, parnešė jos krepšį, tačiau į butą neužsuko, tik tarpduryje pamačiusi brolį pasakė, kad jis ateitų paimti mamos krepšio. Atidavusi krepšį, išėjo, tačiau jai įtarimų sukėlė tai, kad mama parduotuvėje prašė nupirkti alkoholio ir cigarečių, ko pati nevartoja, todėl įtarė, kad šitų dalykų vėl prašo brolis, o ji nenupirko, nes nenorėjo, kad eilinį kartą šis vėl piktnaudžiautų. Jai grįžus į namus, maždaug po poros valandų paskambino mamos kaimynė D. B. ir pasakė, kad brolis koridoriuje muša mamą. Ji jai skambino dėl to, kad jos buvo apsikeitusios telefonų numeriais dėl mamos saugumo, kad reikalui esant, galėtų ją išsikviesti. Ji, sužinojusi apie įvykį, iškvietė policijos pareigūnus ir nubėgo pas mamą, nes netoliese gyvena. Atėjusi mamą rado namuose, sėdinčią ant lovos, ji skundėsi galvos trauma, guzai buvo ant galvos, kitur sužalojimų nepastebėjo, o brolis beldėsi, kad jį įleisti į namus. Po to atvyko policijos pareigūnai ir medikai, kurie mamą pristatė į gydymo įstaigą. Iki šios dienos ji dar yra gydoma LSMUL Kauno klinikose. (1 t., b. l. 78-79)
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2020-01-14 papildomai apklausta liudytoja J. V. paaiškino, kad jai išaiškinta teisė neduoti parodymų arba teisė neatsakyti į klausimus, kadangi šioje byloje jos brolis A. V. yra įtariamasis. Sutinka duoti parodymus ir atsakyti į klausimus. Savo parodymus, duotus pirmos apklausos metu, prisimena ir patvirtina pilnai, nes papasakojo visą tiesą. Papildo, kad apie tai, jog brolis 2019-11-21 sumušė jos mamą sužinojo iš mamos kaimynės D. B., kuri jai paskambino ir pranešė. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai (duomenys neskelbtini) sulaikė. Mamą rado savo kambaryje, ant lovos, ji skundėsi galvos skausmu, o ant galvos žemiau pakaušio buvo guzas, kitų sužalojimų nepastebėjo. Buvo iškviesta greitoji med. pagalba, medikai mamą pristatė į Kauno klinikas, kur ji buvo gydyta neurochirurgijos skyriuje apie savaitę laiko, gal kiek daugiau. Kuomet mama buvo gydoma Kauno klinikose, su ja susisiekė tyrėja, iš kurios ji sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra uždrausta gyventi su mama, jis turi gyventi skyrium nuo mamos, kaip tyrėja paaiškino - nakvynės namuose. Po gydymo mamą parvežė namo. Po sulaikymo, iki maždaug 2019-12-12, (duomenys neskelbtini) buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje. Tačiau, 2019-12-12 ji užėjusi aplankyti mamos, iš jos sužinojo, kad yra problema, kad (duomenys neskelbtini) grįžo ir ji bijo jo, kad vėl jis kibs prie jos. Ji sakė mamai užsirakinti ir neleisti jo į kambarį. Išeidama iš mamos, rado (duomenys neskelbtini) prie namo, ant laiptų. Brolis turėjo maišelyje nusipirkęs alaus. Ji dar papriekaištavo jam, kad jis nusipirko tik alaus, ne maisto, tačiau brolis tik pasikraipė ir užėjo į namą. Daugiau ji su juo nekalbėjo, nes jo privengia ir bijo, ir iš karto nuėjo namo. O 2020-01-06 mama jai skambino ir skundėsi, kad (duomenys neskelbtini) ateina į jos kambarį ir vėl prašinėja jos cigarečių, ir kad ji jo bijo. Ji buvo nuėjusi pas mamą į namus, kalbėjosi su broliu, kad jis negali gyventi su mama, jam yra uždrausta teismo, kad jis turi išeiti ir palikti mamą ramybėje, tačiau brolis pasakė, kad jis niekur neis ir čia bus, nes čia yra jo namai. Iki šios dienos brolis (duomenys neskelbtini), nepaisydamas teismo sprendimo gyventi atskirai ir nesilankyti mamos namuose, gyvena mamos bute. Ji, kaip sakė, pati brolio privengia, nes jis yra neprognozuojamo elgesio, pavartojęs alkoholio savęs nekontroliuoja, būna agresyvus, todėl ji jaučia iš jo grėsmę sau ir jo bijo. Mama taip pat brolio bijo, tačiau ji pergyvena dėl to, kas (duomenys neskelbtini) būtų, jeigu jis būtų nuteistas, todėl yra jam atlaidi ir jo gaili, nepaisant brolio elgesio. Tačiau kai brolis mamą skriaudžia, tada ji skundžiasi jai. (1 t., b. l. 81-82)
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja D. B. paaiškino, kad 2019-11-21 ji buvo bendroje virtuvėje. Girdėjo, kad A. V. prašė pinigų pas motiną, ši ėjo skolintis pinigų pas kaimynę, bet kaimynė durų neatidarė. Išgirdo grumtynių triukšmą ir trenksmą į duris. Išėjusi į koridorių pamatė R. V. gulinčią ant žemės ir šalia stovintį A. V.. Paskambino R. V. dukrai ir pasakė, kad A. V. muša motiną ir ši atvyko. Taip pat atvyko policijos pareigūnai ir greitosios pagalbos medikai. A. V. ne pirmą kartą smurtavo prieš motiną. Buvo užpuolęs ir ją (D. B.). A. V. dažnai išgeria, elgiasi agresyviai ir kaip nesveikas.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas R. B. paaiškino, kad 2019-11-21 A. V. prašė pinigų pas motiną R. V., ji sakė, kad neturi, ėjo skolintis pinigų pas kaimynę, bet ši durų neatidarė. Išėjęs į koridorių matė, kad A. V. smurtavo prieš motiną R. V., suėmė ją už kaklo, sudavė smūgį, ji trenkėsi galva į duris, nukrito ir kurį laiką prarado sąmonę. A. V. motiną tempė į kambarį, prašė pinigų. Tuomet jis (R. B.) tramdė A. V., kad šis nesmurtautų prieš motiną. A. V. elgiasi neadekvačiai, nešiojasi peilius, jaučiasi kitoks, aiškina, kad jį atsiuntė dievas paimti auką, jis puola kaimynus, būna agresyvus, ne kartą buvo kviesta policija dėl jo elgesio, jis yra pavojingas visuomenei.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisminio nagrinėjimo metu pagarsino liudytojos I. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
Nustatyta, kad 2020-02-20 apklausta liudytoja I. K. paaiškino, kad 2019-11-21 dirbdama VšĮ Kauno m. greitosios medicinos pagalbos Centrinės pastoties, esančios adresu (duomenys neskelbtini) skubios medicinos pagalbos slaugos specialiste, brigadoje Nr. (duomenys neskelbtini), apie 16.55 val. vyko į iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad moteriai svaigsta galva. Pranešime buvo nurodyta, kad policijos pareigūnai yra jau vietoje. Atvykus nurodytu adresu, prie namo juos pasitiko policijos pareigūnai ir palydėjo iki buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio antrame aukšte. Bute, ant lovos, rado 69 metų amžiaus moterį, kuri pasivadino R. V., šalia jos buvo jaunesnė moteris. R. V. nurodė, kad svaigsta galva, kad pati galva yra sunki. Moteris paaiškino, kad laiptinėje jos sūnus paėmęs už plaukų, trenkė jos galvą į sieną. Kiek kartų trenkė į sieną moters galvą, ji nepasakė, o ji pati neklausė. Moteris sakė, kad smūgių į kitas kūno vietas nebuvo. Moteris teigė, kad sąmonės praradusi nebuvo. Moteris nepasakė, ar po šių galvos trenkimų į sieną, ji buvo nugriuvusi ar suklupusi, o ji neklausė. Moteris tik paminėjo, kad sūnus prieš ją ne pirmą kartą smurtauja, tačiau detaliau nei kaip iki tol, kokiu būdu ir kada smurtavo, moteris nepaaiškino, o ji neklausė. Dukra taip pat patvirtino, kad brolis prieš mamą smurtavo ne pirmą kartą. Moteris nesakė, kad dėl ankstesnio sūnaus smurtavimo kreipėsi į policiją, arba to nepamena. Ant moters galvos, plaukuotoje dalyje, kurioje vietoje, nepamena, buvo guzas, jokios kirstinės žaizdos, kraujavimo nebuvo. Moteris nesiskundė, kad jai sunku kvėpuoti, nesiskundė skausmais kitose kūno vietose. Ar moters judesiai buvo suvaržyti, riboti, nepamena. Kadangi ji skundėsi galvos svaigimu ir skausmu, moteriai buvo suleisti vaistai nuo skausmo ir tolimesniam ištyrimui, siekiant patikslinti moters sveikatos būklę, ją pristatė į VšĮ LSMUL Kauno klinikas. Pristatant moterį į Kauno klinikas, ji apie sužalojimo aplinkybes daugiau nepasakojo. Apžiūrėjus R. V., ant jos kūno, taip pat krūtinės ląstos srityje, jokių išorinių sužalojimų, nubrozdinimų, mėlynių, paraudimų nepastebėjo. (1 t., b. l. 93-94).
2019-11-21 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta- koridorius, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 44)
VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3405/2019(02) nurodyta, kad R. V. konstatuota dešinės pusės pakauškaulio, sudarančio kaukolės pamatą, lūžimas, dešinės krūtinės ląstos pusės II, IV, VI, VII, IX, X šonkaulių lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku-2019-11-21. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasekoje. Medicininių duomenų, nurodančių sužalojimo padarymo eiliškumą, nėra. Kaukolės pamato lūžimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktas). R. V. galėjo būti sužalota užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir būdu. (1 t., b. l. 113-114)
2020-01-21 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pranešime Nr. 41D(K)-122, nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2019-11-21, 16 val. 34 min. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio 868718752. Prie pranešimo pridėta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. (1 t., b. l. 97)
Apžiūros protokolas patvirtina, kad 2020-01-22 buvo apžiūrėta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, pateikta 2020-01-21 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pranešimu Nr. 41D(K)-122 ir padaryta stenograma. Apžiūros metu nustatyta, kad 2019-11-21, 16 val. 34 min. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino J. V., pranešdama, kad reikia greitosios ir policijos pagalbos adresu (duomenys neskelbtini), kadangi skambino kaimynė ir pranešė, kad brolis muša mamą. (1 t., b. l. 98-99)
2020-01-21 VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimas Nr. MK-23(6.9), patvirtina, kad 2019-11-21, 16 val. 51 min. VšĮ Kauno m. GMP stotyje buvo registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini) mieste, pacientei R. V.. (1 t., b. l. 102)
Prie 2020-01-21 VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimo pridėta 2019-11-21 GMP kvietimo kortelė Nr. 1915254177-1-1 ir kvietimo garso įrašas. Pridėtoje kvietimo kortelės Nr. 1915254177-1-1 eilutėje „Kita“ pažymėta, jog sumušė sūnus, sakė trankė jos galvą į sieną, kitur smūgių nebuvo. Sąmonės praradusi nebuvo, einant svaigsta galva, lyg sunki. Eilutėje „Preliminari diagnozė/vyraujantis sindromas/simptomas“ įrašyta - galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, nepatikslintas“. (1 t., b. l. 103-104)
Apžiūros protokolas patvirtina, kad 2020-03-31 buvo apžiūrėta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, pateikta 2020-01-21 VšĮ Kauno m. Greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimu Nr. MK-23(69) ir padaryta stenograma. Apžiūros metu nustatyta, kad užfiksuotas pokalbis dėl greitosios med. pagalbos kvietimo tarp Bendrojo pagalbos centro operatorės ir GMP dispečerio. (1 t., b. l. 105-106)
Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio R. S. 2019-11-21 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog apie įvykį pranešęs asmuo - J. V., gim. 1973 m., smurtą patyręs asmuo - R. V., gim. 1950 m., užfiksuotas sužalojimas - patinimas; smurtą patyrusio asmens būsena-šoko būsena, didelis sujaudinimas, akivaizdi baimė; smurtu įtariamas asmuo - A. V., gim. 1981 m., smurtu įtariamo asmens būklė - agresyvus, nustatytas 0,00% neblaivumas. Nurodyta, jog R. V. paaiškino, kad 2019-11-21 apie 16.34 val. agresyviai nusiteikęs jos sūnus A. V. laiptinėje suėmė rankomis jos galvą ir trenkė ją į sieną daugiau nei vieną kartą, ko pasekoje R. V. patyrė fizinį skausmą. Taip pat sūnus grasino su ja susidoroti, nužudyti, sakydamas „užmušiu tave suka“. R. V. suprato grasinimus kaip realius, nes sūnus nėra prognozuojamas. (1 t., b. l. 53-56)
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto 2019-12-19 išvadoje Nr. 93TPK-1529/2019 nurodyta, kad įtariamajam A. V. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. (1 t., b. l. 197)
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2020-02-18-2020-03-18 akte Nr. 83TPK-122/2020 konstatuota, kad A. V. nusikaltimo, kuriuo įtariamas, padarymo metu, konstatuojama - Kiti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos, somatinės ligos (F06.8). Epilepsija (G40). Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, psichozinis sutrikimas (F 10.7), dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. A. V. šiuo metu konstatuojama - Kiti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos, somatinės ligos (F06.8). Epilepsija (G40). Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F 10.2). Šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. A. V. negali būti apklausiamas, duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. A. V. dėl psichinės būsenos rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – gydymą specializuotoje įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje – bendro stebėjimo sąlygomis. (2 t., b. l. 19-21)
Teisminio nagrinėjimo metu ekspertė S. Š. patvirtino Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2020-02-18-2020-03-18 akte Nr. 83TPK-122/2020 pateiktas išvadas ir paaiškino, kad A. V. išlieka pavojingas visuomenei ir jam reikalingas gydymas specializuotoje įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Visuma paminėtų duomenų patvirtina nustatytas aplinkybes, kad A. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o būtent: 2019 m. lapkričio 21 d. apie 16.30 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, dėl tarpusavio nesutarimo su motina R. V., tyčia smogė kumščiu R. V. į galvą, po ko abejomis rankomis suėmęs nukentėjusiajai už rankų riešų, bloškė ją į koridoriaus sieną ne mažiau dviejų kartų, pastarajai atsitrenkus į sieną pakaušiu ir nugara, ir po smūgio į sieną nukritus, gulinčiai smogė kumščiu į galvą, tuo padarė nukentėjusiajai dešinės pusės pakauškaulio, sudarančio kaukolės pamatą, lūžimą, dešinės krūtinės ląstos pusės II, IV, VI, VII, IX, X šonkaulių lūžimą, šiais savo veiksmais tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario-motinos R. V. sveikatą. Ši baudžiamojo įstatymo uždrausta veika numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Paminėtas aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolai, pranešimai, juose esantys duomenys, kurie nurodyti anksčiau nuosprendyje. Šie duomenys vieni kitiems neprieštarauja ir vieni kitus atitinka, patvirtina nustatytas aplinkybes dėl įvykio aplinkybių, laiko, vietos ir asmenų, kurie dalyvavo įvykyje bei atliktų veiksmų.
BK 17 straipsnis nurodo, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. BK 98 straipsnis reglamentuoja priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrindus ir tvarką.
BK 98 straipsnio 1 dalis nurodo, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
BK 98 straipsnio 3 dalis nurodo, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2020-02-18-2020-03-18 akte Nr. 83TPK-122/2020 nurodyta, kad A. V. nusikaltimo, kuriuo įtariamas padarymo metu, konstatuojama: kiti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos, somatinės ligos (F06.8). Epilepsija (G40). Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, psichozinis sutrikimas (F 10.7), dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. A. V. šiuo metu konstatuojama: kiti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos, somatinės ligos (F06.8). Epilepsija (G40). Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F 10.2). Šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. A. V. negali būti apklausiamas, duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. A. V. dėl psichinės būsenos rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones - gydymą specializuotoje įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje - bendro stebėjimo sąlygomis.
Teismo posėdyje ekspertė S. Š. patvirtino duomenis, kurie pateikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2020-02-18-2020-03-18 akte Nr. 83TPK-122/2020 ir nurodė, kad A. V. dėl psichinės būsenos rekomenduojama taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones - gydymą specializuotoje įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas, jis serga psichine liga, tiek veikų padarymo metu, tiek šiuo metu jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
A. V. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl psichikos sutrikimo jis pavojingas visuomenei, aplinkiniams ir turi būti stebimas bei gydomas specializuotame stacionare. Bylos medžiaga patvirtina, kad yra įstatyminis pagrindas A. V. pripažinti nepakaltinamu ir skirti jam priverčiamąją medicinos priemonę.
Kauno teritorinės ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš A. V. priteisti 315,15 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už R. V. gydymą LSMU ligoninės Kauno klinikų Galvos smegenų traumų skyriuje.
Teismas konstatuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio, 110 straipsnio 1 dalies, 115 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Šioje byloje A. V., kuriam turi būti paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, buvo ne kaltinamasis, o asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, nes baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, dėl kurios taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama, toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako (BK 17 straipsnio 2 dalis).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad BPK 109 straipsnis, reglamentuojantis teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese, numato galimybę reikšti ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, o procese dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra įtariamųjų ar kaltinamųjų bei nelaikytina, kad asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, padarė nusikalstamą veiką, t. y. tokiose bylose vartojama sąvoka baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, daro išvadą, kad bylose dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo negali būti priteisiamas ne tik civilinis ieškinys CK 6.268 straipsnio pagrindu, tačiau asmenims negali būti taikoma ir bet kokia kita civilinė atsakomybė.
Nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama, o šią veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Vadovaujantis BK 17 straipsnio 2 dalimi, toks asmuo pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką neatsako. Dėl to teismų praktikoje laikoma, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes jis nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu.
Taigi, BPK 109 straipsnis nurodo, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, nagrinėjant baudžiamąją bylą atlyginama tik ta žala, kuri padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kuri padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių. Toks asmuo nėra kaltinamasis. Dėl to šio asmens byloje negalima spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. A. V. byloje nėra kaltinamasis, jis įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, jo veika nėra nusikaltimas ir nėra baudžiama. Esant šioms aplinkybėms, šioje byloje civilinis ieškinys negali būti tenkinamas, jis paliekamas nenagrinėtas. Tokiu atveju civilinio ieškinio reiškimas ir nagrinėjimas galimas civilinio proceso tvarka ir vadovaujantis Civilinio kodekso normomis. Esant šioms aplinkybėms Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BK 98 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nutarė:
Pripažinti, kad uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, A. V. padarė būdamas nepakaltinamas.
A. V. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – gydymą specializuotoje įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Daiktus sunaikinti: skaitmeninę laikmeną (CD) su 2019-11-21 skambučio skaitmenine garso įrašo kopija, pateikta 2020-01-21 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pranešimu Nr. 41D(K) ir skaitmeninę laikmeną (CD) su 2019-11-21 skambučio skaitmenine garso įrašo kopija, pateikta 2020-01-21 VšĮ Kauno m. Greitosios medicinos pagalbos stoties pranešimu Nr. MK-23(6.9).
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o A. V. per 20 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.