Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartis

2023-02-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1-517/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-08
Bylos Nr.
II-1-517/2023
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00143-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Rinaldas Adamonis (pirm.)
Pažeidėjas
G. J.
Institucija
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinis skyrius
Advokatai
Liudas Paltanavičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1-517/2023Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00143-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 8 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. J., jo atstovui advokatui Liudui Paltanavičiui

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Lietuvos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus – (toliau – Institucijos) atstovui Andrejui Bondarenkai, veikiančiam pagal įgaliojimą,

liudytojams Tomui Valeikai, I. O., Tomui Valeikai, D. J., Justui Valaskevičiui, J. G., Mantui Breskui, S. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-162-2022.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-162-2022 (toliau – Nutarimas) G. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalį paskirta 3 000,00 eurų baudą. G. J. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Įmonė), vadovu / direktoriumi / atsakingu asmeniu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties požymiams, 2021 m. birželio 23 d. nuo 11.00 val. leido Įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbti I. O., gim. (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie I. O. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. J., nesutikdamas su Institucijos 2022 m. kovo 8 d. nutarimu, teismui pateikė skundą (b. l. 3-5), kuriuo prašo Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. G. J. skunde nurodo, kad Institucija Nutarime iš esmės tik atkartojo formalius teiginius ir tai, kad 2021 m. birželio 23 d., 12.20 val. pakartotinio patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ rasta darbines funkcijas atliekanti I. O., kuri SODROS duomenimis nebuvo drausta valstybiniu socialiniu draudimu, kad I. O. teikdama paaiškinimą, nurodė, kad darbo sutartį pasirašė 2021 m. birželio 22 d., 2021 birželio 23 d. atvyko į darbą 11.00 val., atliko padavėjos / barmenės darbą bei išvalė kambarį (vaizdo įrašas 12.44 val.), dirbo su kasa, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriuje pranešimas 1-SD apie I. O. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2021 m. birželio 23 d. pateiktas 2021 m. birželio 2 13.23 val., t. y. po Institucijos atlikto patikrinimo, kad G. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė DK ir Užimtumo įstatymo nuostatas, t. y. esant darbo sutarties požymiams 2021 m. birželio 23 d. 11.00 val, leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti I. O. teisės aktu nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie I. O. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė DK straipsnio 1 dalį ir 2 dalį bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bei padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Institucija skyrė G. J. 3 000 Eur baudą (artimą vidutinei) nurodant, kad buvo įvertinta, kad pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu bendrovės darbo organizavimu, bendrovėje dirbo vienas legalus darbuotojas, G. J. su Institucija nebendradarbiavo, dokumentų ir paaiškinimų neteikė, atsakomybę sunkinant lengvinančių aplinkybių nėra. Skunde teigiama, kad minėtas Nutarimas surašytas deklaratyviai, neįvertinus visų aplinkybių, kurios išdėstytos Institucijos pareigūnams atvykus atlikti pakartotinio patikrinimo, ignoruojant esančias aplinkybes, neatsižvelgus į teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, neteisingai vertinant aplinkybes, susijusias su skirtinu baudos dydžiu, visiškai nepaisant teismų praktikos nuostatų tokio pobūdžio bylose, neatsižvelgus į ANK 34 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, todėl yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.

G. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. birželio 22 d. I. O. pasikvietė dirbti, kadangi jau buvo pas juos dirbusi ir anksčiau. I. O. pakvietus dirbti, pastaroji parašė prašymą, pasirašė 2021 m. birželio 22 d. darbo sutartį, kuri buvo išsiųsta buhalterei. Sutartis jo paties buvo pasirašyta el. parašu po to, kai buhalterė prisijungė prie Sodros sistemos. Darbo sutartyje buvo nurodyta I. O. darbo pradžia – 2021 m. birželio 23 d., todėl sekančią dieną po darbo sutarties sudarymo I. O. atvyko darbuotis. Tą dieną, kai atvyko pareigūnai, G. J. buvo išvažiavęs pirkti produktų. I. O. jam paskambino, pasakė apie patikrinimą, nurodė, kad pareigūnams parodė darbo sutartį. Tačiau jiems šito neužteko ir jie toliau vykdė patikrinimą. G. J. nurodo nesutinkantis su paskirta bauda, kadangi žmogus buvo draustas Sodroje. Jei I. O. duomenys Sodrai nebuvo pateikti laiku, tai galėjo lemti koks techninis trikdis, nes jis viską atliko pagal reikalavimus. G. J. teigia, kad jokio pažeidimo nepadarė, pranešė reikiamus duomenis iš vakaro, o ne 2021 m. birželio 23 d., Sodra nuo rytdienos formina.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime nurodo, kad Institucija nesutinka su G. J. skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais ir mano, kad Institucija tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pažeidimo bylą bei įvertinus visas aplinkybes, tinkamai skyrė 3 000 eurų dydžio baudą, G. J. pažeidus ANK 95 straipsnio 1 dalį. Institucija pažymi, kad G. J. skundas yra nepagrįstas ir teismas turėtų jį atmesti. Institucijos Vilniaus skyrius 2021 m. birželio 19 d. ir 2021 m. birželio 23 d. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimus, kurių metu nustatytas galimai nelegalus darbas. Informacijos tyrimo eigoje nustatyta, kad G. J., kuris patikrinimo metu buvo ir vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, skelbė Įmonėje prastovas. Patikrinimo metu rastos J. B. ir I. O., kurios pateikė paaiškinimus, tačiau G. J. pareigūnams neteikė su patikrinimu susijusių dokumentų ir paaiškinimų. G. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, 2021 m. birželio 21 d. buvo siųsti Inspekcijos nurodymai 2021 m. birželio 25 d., Nr. SD-1-12307, 2021 m. birželio 28 d. Nr. SD-1-12662, 2021 m. liepos 2 d., Nr. SD-1-13098. Pareiškėjas nurodymų nevykdė. G. J. atstovas advokatas Liudas Paltanavičius 2021 m. birželio 25 d. ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. raštais Institucijos Vilniaus skyriui paaiškino, kad aukščiau išvardyti nurodymai nebus vykdomi. Tokiais savo veiksmais G. J. kliudė Institucijos inspektoriams tinkamai, laiku ir iš esmės atlikti tyrimą, nevykdė teisėtų inspektoriaus nurodymų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius į 2021 m. birželio 28 d. Institucijos Vilniaus skyriaus paklausimą dėl I. O. valstybinio socialinio draudimo pradžios nurodė, kad pranešimas 1-SD pateiktas 2021 m. birželio 23 d. 13.23 val., tai yra po Institucijos Vilniaus skyriaus atlikto patikrinimo. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalį bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d.), o vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 bei 16 punktais, atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Dėl darbo sutarties su I. O. paminėtina, kad informacijos tyrimo metu negauta pakankamai objektyvių duomenų, kad aptariama darbo sutartis buvo sudaryta. Darbo sutarties patikrinimo metu nepateikė nei I. O., nei tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ėjęs G. J.. Elektroninio dokumento metaduomenyse saugoma informacija apie elektroninio dokumento formatą, sandarą, turinį, naudojimą ir pasirašymą. Jie skirstomi į pasirašomuosius metaduomenis ir nepasirašomuosius metaduomenis. Pasirašomieji metaduomenys gali būti pasirašyti ir jų turinys po pasirašymo nebegali kisti (tai užtikrinama elektroniniu parašu). Nepasirašomieji metaduomenys nėra pasirašomi ir jų turinys ADOC dokumento gyvavimo metu gali būti pakeistas. Kas dėl G. J. pareigų, atkreiptina, kad informacijos tyrimo metu G. J. ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek ir neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. N575-3284/2011). Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra? pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis byloje Nr. AN2-326-485/2019). Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbdavio įgaliotas asmuo dėl nelegalaus darbo teisės pažeidimo padarymo subjektu paprastai gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, kai šiam asmeniui darbdavys yra pavedęs spręsti darbuotojų įdarbinimo klausimus. Kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan. nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui sudaryti darbo sutartį, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. AN2- 478-574/2019). įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. G. J. nesiėmė visų reikiamų veiksmų, siekiant užtikrinti darbo santykių teisėtumą. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Informaciją apie darbuotojo priėmimą į darbą vadovas gali pasitikrinti SODRA informacinėje sistemoje https://draudejai.sodra.lt/sodra-login/. Teiginiai, kad G. J. negalit, o ir neturi pareigos kontroliuoti, kada SODRA apdoros gautą pranešimą yra paneigiami aukščiau nurodytomis aplinkybėmis ir laikytini kaip gynybinė pozicija ar kaip Lietuvos Respublikos įstatymų nežinojimas. Teismo prašoma palikti galioti Nutarimą ir skundą atmesti (b. l. 25-29).

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos, priėmusios Nutarimą, atstovas Andrej Bondarenko teismo posėdžio metu parodė, kad neginčijamai nustatyta, kad G. J. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. Visų pirma, dėl laikų nesutapimo. Laikas protokole nurodomas tinkamai. Patikrinimo metu J. Valaskevičius kalbėdamas su I. O., pasižiūri į rankinį laikrodį ir užfiksuoja laiką. Toj pačioj kavinėj 13.04 val. J. Valaskevčius kalbėdamas su advokatu, nurodė, kad nusipirko ledų. Ledų pirkimas padarytas vėliau, ką patvirtina ir Swedbank atsakymas. Aiškinant aplinkybę dėl duomenų pateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, paminėtina, kad vien tik ketinimo ar minties padaryti veiksmą, neužtenka. Būtina įsitikinti, kad veiksmas padarytas tinkamai ir laiku. Jei ir teoriškai paneigiant Sodros duomenis, tai, prisijungus ir įkėlus dokumentą, reikia įsitikinti, ar dokumentas gautas ir įregistruotas. Iš liudytojos S. J. parodymų matyti, kad ji buvo prisijungusi prie sistemos, o G. J. turėjo patvirtinti savo el. parašu. Tai paneigė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsakymas, kad S. J. niekada neturėjo teisės jungtis prie paskyros. Ir trečias dalykas, kad pranešimas apie I. O. darbo pradžią yra pateiktas 2021 m. birželio 23 d. 12.23 val. Iš to matyti, kad G. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Teismo prašau skundą atmesti.

Liudytoja I. O. teismo posėdžio metu parodė, kad pradėjo dirbti kitą dieną po to, kai pasirašė darbo sutartį. Sutartis buvo pasirašyta 2021 m. birželio 22 d. vakare, o kitą dieną ryte pradėjo dirbti. Kadangi ji pati yra iš Vilniaus, darbo sutartis buvo aptarta anksčiau. Sutarė, kad atvyks direktorius, viską aptars ir ji pradės dirbti. Šioje įmonėje dirbo apie 3 metus, bet vis keisdavosi šeimininkai. Pokalbis vyko viešbučio baro patalpose, aptarė sąlygas, darbo užmokestį. Sutartį pasirašė 22-ą dieną pavakaryje. Pasirašė dvi sutartis. Sutarė, kad pradės dirbti sekančią dieną po sutarties pasirašymo. Pagrinde, kai pasirašė sutartį, jau galėjo pradėti dirbti. Darbo laikas prasideda nuo 11 valandos. Buvo didelis pasiruošimas Joninėms, tvarkė kambarius, išsiplovė salę, iššluostė taures, nuvalė stalus. Po keleto valandų pasirodė darbo inspekcijos pareigūnai, t. y. apie 13-14 val. Iš pradžių atvyko vienas pareigūnas, paskui dar vienas. Prieš tai nepastebėjo, kad filmuotų. Uždavė keletą klausimų ir tada pradėjo filmuoti. Rašė pasiaiškinimą, prie savęs laikrodžio neturėjo, tai laiką parašė tokį, kokį nurodė pareigūnai. Ji ršė tai, ką jai sakė pareigūnai. Ji nepamena, kokį laiką jie rašė. Jei nurodytas laikas 12.30 val., tai gal ir galėjo toks būti laikas. Tiesiog rašė laiką, kokį jie jai nurodė. Jai buvo užduodami klausimai, o ji atsakydavo į juos. Tikslaus laiko, kada pasirodė darbo inspekcijos pareigūnai, negali pasakyti. Tiki, kad buvo 12.30 val. laikas, bet jau buvo keletas valandų po jos atėjimo į darbą. Ji išsigando, kai jie jos klausinėjo, buvo pasimetusi laike, kada buvo pirmoji jos darbo diena, buvo išsigandusi. Kai pirko ledus, jie neprisistatė, o paskui prisistatė, liepė rašyti paaiškinimą. Kai nusipirko ledus, suvalgė, o tada jie atėjo kartu. Pirko ledus vienas asmuo. Ji išmušė čekį ir išėjo dirbti. Praėjo kuris laikas, gal apie pusę valandos, tada rašė pasiaiškinimą. Atkeltinu laiku rašyti pasiaiškinimo negalėjo, nes laikas jai buvo padiktuotas. Ledus jie pirko prieš tai, pusvalandį prieš ateinant kartu. Ji sakė, kad turi sudariusi darbo sutartį, ją parodė vienam iš atvykusių asmenų. Buvo visą laiką tik du vyrai. Jiems parodė sutartį, kopijos neprašė. Ji teiravosi, kodėl turi rašyti prašymą, jei yra legaliai įdarbinta, jai buvo paaiškinta, kad nėra duomenų Sodroje apie jos įdarbinimą. Skambino G. J., tačiau negali pasakyti kuriuo metu. Po to patalpose pasirodė advokatas L. Paltanavičius, gal po 10 min., kai jie atėjo. Ar įvyko tarp jų konfliktas, negali pasakyti, nes pati buvo labai pasimetusi. Išklausius visus teiginius, kaip supranta, pasiaiškinimą rašė atbuline data.

Liudytojas Tomas Valeika teismo posėdžio metu parodė, kad buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas (duomenys neskelbtini) pagal gautą anoniminį pranešimą dėl I. O. nelegalaus darbo. Yra skundo turinys ir matyti, kada užregistruota. Informacija yra registruota 2021 m. birželio 10 d., o gauta galėjo būti ir anksčiau vieną dieną. Yra du pavedimai, kiekvienam inspektoriui atskirai. Pirmas patikrinimas buvo 2021 m. birželio 19 dieną, o antrą sykį 2021 m. birželio 23 d. su kolega J. Valaskevičiumi. Pirmo patikrinimo metu buvo rasta J. B., ji valė taures už baro. Virtuvės patalpose rasta kita moteriškė, ji dirbo individualios veiklos pagrindu. Dar buvo rasta kitų asmenų bei rastas vadovas G. J.. J. B. pateikė paaiškinimą, kad atlikinėjo funkcijas, susitarusi su vestuvių organizatore E., kad tarėsi dėl atlygio 80 eurų. Teikė paslaugas, kaip savarankiškai dirbantis asmuo. Buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su pavedimu. Buvo neadekvati reakcija iš paties vadovo, jis įžūliai bendravo, buvo net iškviestas policijos pareigūnas, nebuvo pateikti dokumentai, buvo trukdoma imti paaiškinimus. Buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame buvo nurodymas 150 eurų, pavedimas buvo įvykdytas. Pagal esamas aplinkybes UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik vienas asmuo – vadovas G. J., bet pagal esamą plotą, patalpų apimtį, realiai negalėjo dirbti tik vienas asmuo, todėl buvo vykdomas patikrinimas. Dėl besiskiriančio laiko registratoriuje, parodyta, kad laikas nurodytas veiksmų protokole. Registratoriuje yra laikas. Filmavimas prasideda nuo tada, kai įeinama į patalpas. Paprastai stengiamasi kuo optimaliau užfiksuoti aplinkybes, kad paskui nebūtų ginčų. Laikas prasideda 12.20 val. Į patalpas pirmas užėjo kolega ir nusipirko ledų, o jis pats užėjo po kelių minučių. Kiek pamena buvo viena I. O.. Ji tuo metu jau buvo už baro, aiškino, kad atliko patalpų valymą, pateikė paaiškinimą. Prašė pradžioje palaukti vadovo, belaukiant vadovo, atėjo advokatas L. Paltanavičius. Paaiškinimą iš I. O. paėmiau jis pats. Prašė, kad laiką nurodytų pats asmuo. Kasos aparato laikas tikėtina nebuvo persuktas. Pareigūnai rašė realų laiką. Yra ir pačios merginos laikas nurodytas. Buvo užduoti tam tikri klausimai, paprašyta pateikti darbo sutartį, tačiau I. O. jos nepateikė. Be to, tuo metu buvo privaloma dėvėti veido kaukę, todėl L. Paltanavičiaus buvo paprašyta užsidėti kaukę, atsakymas buvo neigiamas. Patikrinus Sodros informacinę sistemą, matyti, kad tuo metu Sodroje I. O. nebuvo. Rodė ankstesnius draudimo santykius, o tikrinimo metu Sodroje ji drausta nebuvo. Atliktas stebėjimas, per kiek laiko bus pranešta Sodrai apie I. O. darbo santykių pradžią. Po atlikto patikrinimo jau buvo pateikta Sodrai apie I. O. darbo santykių pradžią. Kiek pamena, prieš prašant pateikti paaiškinimą, I. O. skambino direktoriui. Pirminiai jos veiksmai buvo paskambinti direktoriui.

Liudytojas J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jo žiniomis buvo gautas anoniminis pranešimas dėl nelegalaus darbo. Patikrinimas buvo prieš kelias dienas, todėl reikėjo patikrinti dar kartą. Jis dalyvavo viename patikrinime, tačiau tyrimas buvo tas pats. Anoniminiame pranešime buvo nurodyta, kad G. J. vadovaujamoje įmonėje galimai nelegaliai dirba I. O.. Tuo tikslu buvo važiuota tikrinti. Į patikrinimo vietą atvyko 2021 m. birželio 23 d. su kolega pareigūnu T. Valeika. Laiką gali nurodyti, kad buvo apie pietų metą, tačiau tiksliau nurodyti negali. Kartu su savimi turėjo Body kameras, kurias įeinant prieš patikrinimą įsijungė. Patikrinimo metu žmonių daug nesimatė. Jam išeidinėjant, žmonės klausė, ko jis atėjo, atsakė – atsigerti. Jam buvo pasakyta, kad ateis mergaitė, įleis. Jį įleido mergaitė, atėjo į vidų, nusipirko ledus, kuriuos suvalgė mašinoje ir nuėjo atlikti patikrinimo. Kolega įėjo pro pagrindinį įėjimą, o jis laukė lauke, nes pasitaiko situacijų, kai asmenys išbėga, todėl žiūrėjo kitame gale, kad niekas neišbėgtų. Jei niekas nevyksta, įeina į pastatą. Kolega bendravo su mergaite, o jis ėjo tikrinti viešbučio patalpų, esančių kairėje. Patikrinimo metu matė, kad šviežiai išplautos patalpos, vieno kambario grindys buvo šlapios. Tam užtruko kelias minutes, o paskui stovėjo šaliai kolegos. Matė, kaip mergaitė rašė pasiaiškinimą. Kai asmuo rašo paaiškinimą, prašoma, kad pažiūrėtų į laiką, tačiau kaip tiksliai buvo šiuo atveju, negali pasakyti. Pagrindinės aplinkybės buvo tos, kad ji pirmą dieną dirba. Aplinkybių, kad ji pateikinėtų kažkokias sutartis, nepamena. Sodros sąrašuose jos nebuvo. Nepamena tokios aplinkybės, kad minėtas asmuo būtų parodęs darbo sutartį. Negali nurodyti to momento, kai gavo informaciją, kad asmuo jau dirbantis. Dėl laiko nesutapimo, sietino su Body kameros įrašu, nurodo, kad skyriuje yra stovas, į kurį įstačius galima paimti informaciją, ištrinti, tai tas stovas iškraipo laiką. Be to, jei keitėsi vasaros laikas, tai nebuvo atsuktas ir kameroje. Tokių niuansų gali būti. Sodros duomenys galėjo būti patikrinti anksčiau. Kolega informavo, kad tai dienai buvo įdarbintas tik vienas vyrukas.

Liudytoja D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad kiek jai žinoma, buvo gautas anoniminis pranešimas dėl nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini) kaime. Tai nebuvo atskiras patikrinimas. Rado vieną nelegaliai dirbusią merginą, buvo surašytas protokolas. Tai kolegos nusprendė nuvykti antrą kartą. Antro patikrinimo metu ji pati nieko neatliko. Galbūt jos paprašė pažiūrėti duomenų bazę. Galimai tikrino duomenis Sodros duomenų bazėje. Nurodyti, kiek kartų tikrino įmonę, negali, tikėtina, kad du kartus. Dėl laiko nesutapimo, taip pat gali nurodyti tik tai, kad tai galėjo nutikti dėl techninių kliūčių. 2021 m. birželio 19 d. atvykę rado asmenis, už baro besidarbuojančią Justiną, virtuvėje kitą moterį. Buvo kilusi konfliktinė situacija. Sunkiai sekėsi bendrauti su vadovu, jis trukdė tyrimui, norėjo pareigūnus išvaryti iš patalpų, perėjo kalbėtis į lauką. Buvo iškviesti policijos pareigūnai. Situacija buvo nemaloni. Pareigūnai parodė pažymėjimus, kuriose buvo nurodyti ir pareigūnų duomenys.

Liudytoja J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Smetonos muziejuje muziejininke (duomenys neskelbtini). Pamena faktą, kad vyko tyrimas. Įrašus prižiūri firma ASE. Tiesiog yra kameros, kurios pajungtos į bendrą kompiuterį, atvykus pareigūnui, jam pateikė. Kartu su juo įrašų ji nestebėjo. Neturi tokių įgūdžių, kad pateikti pareigūnams įrašus. Ji neužsiima kamerų priežiūra ar stebėjimu. Jokių tokių nurodymų neturi, ir antra nemoka. Kai atvyko policijos pareigūnai, skambino į ASE ir klausė, kaip jie padarė įrašus. Tai buvo atsakyta, kad tai atliko ASE. Kiek įrašai saugomi, reiktų klausti firmos. Apie saugojimą ir įrašymą, tai galėtų atsakyti ASE firma.

Liudytojas Mantas Breskus teismo posėdžio metu parodė, kad peržiūrėjo vaizdo įrašus, bet kažkas ten buvo negerai su datomis. Važiavo kelis kartus. Įrašinėjo ne tos dienos data. Kažkas tai buvo, ar laikas nesureguliuotas. Kokį laiką rodė, dabar neatsimena ir nepasakys. Vaizdo stebėjimo kamera yra nuo gatvės pusės. Pagal nurodytą laiką įeinančių ir išeinančių žmonių nepastebėta. Po to išsiaiškino, kad laikas nesutampa. Jis aiškinosi dėl kaukės dėvėjimo. Stebint tą laikotarpį, žmonių nebuvo pastebėta. Pamena tą faktą, kad buvo nesutapimų. Jie dirba tokiu principu, kad gauna konkrečias užduotis, kurias atlieka. Iš įmonės įrašo gauti negalėjo, nes darbuotoja nemokėjo jo išimti. Rašydamas protokolą, rėmėsi data, kuri buvo nurodyta arba įvyko techninė klaida. Remtasi vaizdo įrašu, kuris buvo pateiktas Institucijos. Buvo Institucijos raštas, kad gali būti laikų nesutapimas kamerose, buvo dvi kameros, du skirtingi laikai, bet įvykis tas pats. Tokio rašto pateikti negali. Galimai rėmėsi pareiškime nurodytu laiku, kad tokiu laiku L. Paltanavičius nedėvėjo kaukės. Bet dėl laiko, tai galėjo būti ir techninė klaida.

Liudytoja S. J. teismo posėdžio metu parodė, kad G. J. paprašius, ji tvarkydavo dokumentus dėl Sodros, o būtent: darbuotojus priimti, atleisti. Atvažiuodavo pas ją, jungdavosi pats per banką mobiliu parašu. Kiek atsimena, buvo vėlus vakaras. Turi viską atsispausdinusi. Yra ir Sodros išrašas. 2021 m. birželio 22 d. pateikti duomenys, kad dirbs nuo 2021 m. birželio 23 d. G. J. patvirtina pateikimą. Nurodo, kad ji prisijungia, o G. J. patvirtina. Nurodo, kad turi dokumentą, jog Sodrai pateikti duomenys 2021 m. birželio 22 d., o pats priėmimas, t. y. žmogus turėjo pradėti dirbti nuo 2021 m. birželio 23 d. Ji turi šiuos dokumentus, apie juos G. J. net nežinojo. Pakartotinai nurodė, kad visus duomenis pateikė 2021 m. birželio 22 d., pasitaiko atvejų, kad dokumentai būna sulaikyti, o paskui patvirtinama. Tiksliai nurodyti visos dienos negali, tačiau pamena, kad 2021 m. birželio 22 d. patvirtino dokumentus savo mobiliuoju parašu, o ji pati tokios teisės neturi. Nurodo, kad turi prisijungimo lapą, iš kurio matyti, kad jungėsi 2021 m. birželio 22 d. Jei dokumentus būtų pateikusi 2021 m. birželio 23 d., tai ir būtų nurodžiusi, kad dirbs 2021 m. birželio 23 d., tai Sodra parašo įspėjimą. Bet žmogus gali dirbti. Faktiškai duomenis galima pateikti iš vakaro. Kad jai būtų pateiktas įspėjimas, nematė.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Liudas Paltanavičius parodė, kad nustatant baudos dydį, jis nebuvo motyvuotas, nebuvo atsižvelgta į teismų praktiką. Šiuo atveju jokios pusiausvyros nebuvo. Teismų praktika tokia, kad už vieno nelegalaus darbuotojo buvimą, paprastai skiriamas minimumas. Šiuo atveju, paskirta daugiau nei bausmės vidurkis. Yra įtvirtintas proporcingumo principas. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimus. Nuobauda turi atitikti bausmės tikslus, nebūti per griežta. Kiekvieną priimtą sprendimą teismas privalo motyvuoti. Skiriant nuobaudą šioje byloje yra klaidingai įvertintos aplinkybės, kad nėra sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, kad nebendradarbiavo su institucija, neteikė dokumentų. Valstybei žala nepadaryta. 2021 m. birželio 23 d. prasideda I. O. darbo diena. G. J. nėra anksčiau baustas už tokio pobūdžio veiką. Neaptarta pažeidėjo kaltės forma ir rūšis. Galima paskirti mažesnę baudą nei numatytą sankcijoje, ar skirti švelnesnę nuobaudos rūšį arba neskirti. Institucija tikėdamasi, kad naujasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuris yra Ukrainos pilietis nutarimo neskųs, nes negali atvykti dėl karinių veiksmų, surašė protokolą kur paskyrė 2 000 eurų baudą. Naujajam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui net nedalyvaujant jau yra paskirta bauda. Yra pakankamai pažeidimų ir iš Institucijos pareigūnų veiksmų. Atsižvelgiant į išdėstytą, nutarimas yra naikintinas ir teismo prašoma skirtą G. J. 3 000 eurų baudą sumažinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas tenkintinas iš dalies

Administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta DK. DK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios reglamentuotos DK 34 straipsnyje. Darytina išvada, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai susitariama dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Pagal DK 42 straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-132-557/2017, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-172-309/2017 ir kt.).

Teismo posėdžio metu tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas G. J., tiek I. O. ir S. J. tikino, kad su I. O. darbo sutartis buvo sudaryta iki 2021 m. birželio 23 d., t. y. 2021 m. birželio 22 d. ir tą patį vakarą apie sudarytą darbo sutartį pranešta Sodrai. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašto atsakant į teismo 2022 m. gruodžio 7 d. paklausimą Nr. II-129-517 nurodyta, kad apie savo siųsto 1-SD pranešimo (pranešimo apie apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo pradžią) būseną darbdavys (draudėjas) yra informuojamas el. paštu (jeigu jį yra nurodęs) ir žinute į draudėjo paskyrą. Žinučių sąrašą draudėjas gali peržiūrėti prisijungęs prie savo paskyros ir pasirinkęs Žinutės – Gautos žinutės. Pasirinkus konkrečios žinutės antraštę, galima peržiūrėti ir detalų jos turinį ir susijusį SD pranešimą, kuriame taip pat nurodoma jo būsena – priimtas arba atmestas. Jei pateiktas 1-SD pranešimas yra be klaidų, jis yra priimamas, registruojamas informacinėje sistemoje ir draudėjui siunčiama tokia žinutė: „1-SD pranešimas, kuris buvo pateiktas XXXX-XX-XX, priimtas“. Šiuo atveju draudėjui nieko daugiau daryti nereikia. Jei pateiktas 1-SD pranešimas turi klaidų, jis yra atmetamas ir draudėjui siunčiama tokia žinutė „Klaida apdorojant dokumentą 1-SD“. Šiuo atveju draudėjas turi pataisyti 1-SD pranešimąjį pasirašyti ir pateikti iš naujo. Fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, 2021 metų birželio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Fondo valdybai neteikė SD pranešimų ir savo draudėjo paskyroje neatliko jokių veiksmų. Šiuo nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1-SD v. 10 pranešimas buvo pasirašytas, pateiktas, informacinės sistemos apdorotas ir priimtas tą pačią – 2021 m. birželio 23 dieną: 2021 m. birželio 23 d. 13:23:56 val. – pasirašytas vadovo G. J. el. parašu; 2021 m. birželio 23 d. 13:23:57 val. – pateiktas; 2021 m. birželio 23 d. 13:28:28 val. – 1-SD pranešimas priimtas ir užregistruotas Nr. VRE-1SDE-8335. Apie priimtą ir užregistruotą 1-SD pranešimą draudėjas buvo informuotas 2021 m. birželio 23 d. 13:28 tokia žinute į UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą: „1-SD pranešimas (21-PR), kuris buvo pateiktas 2021 m. birželio 23 d., priimtas, bet informuojame, kad jis pateiktas pavėluotai. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, 1-SD pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau, kaip prieš vieną darbo dieną iki nustatyto darbo pradžios“ Pažymėtina, kad S. J. niekada neturėjo teisių prisijungti prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyros, todėl 2021 m. birželio 22 d. ji negalėjo Fondo valdybai pateikti 1-SD pranešimo apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pradžią (asmuo S. J. turi teises atstovauti kitus draudėjus, bet ne UAB „(duomenys neskelbtini)“). Prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ draudėjo paskyros 2021 m. birželio 23 d. 13:20:46 prisijungė asmuo G. J., kuris, nuo 2021 m. birželio 23 d. 13:23:56 val. iki 2021 m. birželio 23 d. 13:28 val. 1-SD pranešimą pasirašė el. parašu, pateikė Fondo valdybai ir gavo žinutę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrą apie priimtą 1-SD pranešimą. Taigi G. J., I. O. ir S. J. parodymai, kad duomenys apie I. O. įdarbinimą ir darbo sutarties sudarymą Sodrai perduoti 2021 m. birželio 22 d. vakare, o Sodros jie galimai nepasiekė dėl techninių kliūčių, paneigti aptartu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštu atsakant į teismo 2022 m. gruodžio 7 d. paklausimą Nr. II-129-517. I. O. ir S. J. parodymus, kuriais jos teigia, I. O. įdarbinimo teisėtumą, vertintini teismas vertina kaip darbuotojų darbdavio naudai duodamus parodymus, todėl jais nesivadovauja.

Vadovaujantis išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų aplinkybių visuma, teismas vertina, kad įrodyta, jog G. J. leido I. O. dirbti nelegalų darbą 2021 m. birželio 23 d., nuo 11 val., t. y. jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nesudarė su ja darbo sutarties, nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens įdarbinimą. Todėl jo veika, teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas konstatuoja, kad padarytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra visiškai įrodytas G. J. teismo posėdžio metu duotais parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri prijungti prie nagrinėjamos skundo medžiagos; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktu paaiškinimu atsakant į teismo 2022 m. gruodžio 7 paklausimą; vaizdo įrašais, pateiktais byloje; kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Darydamas pažeidimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Teisminėje praktikoje administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį – padarytu nusižengimu, už kurio padarymą atsakomybė numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padaryta žala dirbančiųjų saugai, sveikatai, teisėms pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, o nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. J., būdamas brandi asmenybė, turėdamas gyvenimišką patirtį, vadovaudamas įmonei, turėjo elgtis apdairiai ir atsakingai, žinoti galiojančius teisės aktų reikalavimus. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog G. J. dėl I. O. nelegalaus darbo bylos nagrinėjimo pradžioje nepripažino, su Institucijos pareigūnais nebendradarbiavo, tačiau teismo posėdžių metu pripažino, kad visgi ateityje taip nesielgs, bus dėmesingesnis teisės aktų reikalavimams. Teismas linkęs patikėti G. J., nes, nors jis ir yra baustas administracine tvarka, tačiau iki šiol nebuvo baustas administracine tvarka už analogišką pažeidimą, kas rodo jį nesant linkusiu pažeisti darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, kad siekiant įgyvendinti tiek nubaudimo, tiek ir prevencinius tikslus, G. J. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje skirtina minimali sankcijoje numatyta bauda, atsižvelgiant į tai, jog I. O. nelegaliai bandė dirbti trumpą laiką, todėl mokesčiai nesumokėti į biudžetą buvo nedideli.

Daiktiniai įrodymai – kompiuterinės laikmenos (4 vnt.) su vaizdo įrašais, nutarimui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

G. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. kovo 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-162-2022 ir G. J. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti minimalų sankcijoje numatytą nuobaudos dydį – 1 000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų) baudą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis