Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Varanauskienei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei R. G., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Panevėžio rajono socialinių paslaugų centrui, L. P., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. M. G. tėvui K. L. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnaus M. G. atžvilgiu.

4. R. G. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu laikinai apribota motinos valdžia sūnaus M. G. atžvilgiu ir nepilnamečiui vaikui M. G. iš motinos R. G. priteistas išlaikymas po 170 eurų per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. liepos 18 d. iki vaiko pilnametystės.

5. Atsakovė epizodiškai bendrauja su sūnumi per socialinius tinklus, tačiau neišreiškia noro ir nededa jokių pastangų, kad susigrąžintų vaiką į šeimą. Sūnumi nesirūpina, nemoka priteisto materialinio išlaikymo, yra nupirkusi tik keleta daiktų, nesidomi jo pasiekimais ugdymo įstaigoje ir už jos ribų. Nemėgina užtikrinti ir tenkinti vaiko kasdienių poreikių.

6. Atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip motinos pareigas rūpintis vaiku, jį auklėti, prižiūrėti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsakovė R. G. vengia atlikti jos, kaip motinos, pareigas, ilgas laiko tarpas kai yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko kasdieninės priežiūros, interesų tenkinimo, noro auginti vaiką savo šeimoje neturi, neteikia išlaikymo. Atsakovė nėra išreiškusi savo valios jokioms Lietuvoje veikiančioms institucijoms apie norą susigrąžinti nepilnametį sūnų į šeimą.

7. Atsakovė R. G. teismo posėdyje nedalyvavo. Atsiliepimo byloje neteikė. Procesiniai dokumentai buvo siųsti atsakovei ieškinyje nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikti, telefonu ir elektroniniu paštu su atsakove taip pat nepavyko susisiekti. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Laikytina, jog procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas atsakovei įteikti tinkamai. Esant nustatytoms aplinkybėms byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

11. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

12. Atsakovė R. G. yra nepilnamečio vaiko M. G., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Nepilnamečio M. G. tėvas K. L..

13. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovės R. G. šeima jau nuo 2012 m. kovo 21 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus apskaitą, dėl socialinių įgūdžių stokos, piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais ir vaiko interesų nepatenkinimo.

14. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje e2-7201-1005/2019, K. L. neterminuotai apribota tėvo valdžia bei laikinai apribota motinos valdžia R. G. jų sūnaus M. G. atžvilgiu. Iš tėvų nepilnamečiui vaikui priteistas išlaikymas po 170 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. liepos 18 d. iki vaiko pilnametystės.

15. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-10828-1005/2019, nepilnamečiui vaikui M. G. nustatyta nuolatinė globa šeimoje ir jo nuolatine globėja bei gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta L. P..

16. Bylos duomenys, o taip pat byloje pateikti 2022 m. sausio 24 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas Nr. 7GPA-30, 2022 m. sausio 21 d., 2021 m. vasario 18 d. ir 2020 m. balandžio 15 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktai patvirtina, kad atsakovė R. G. nuo 2019 m. vasario 14 d. deklaravusi savo gyvenamąją vietą ir gyvena bei dirba Jungtinėje Karalystėje. Atsakovė R. G. nesikreipė į Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių ar kitas institucijas dėl sūnaus susigrąžinimo į šeimą. Motina su sūnumi bendrauja interneto, socialinių tinklų pagalba, tačiau nededa pastangų, kad sūnus augtų jos šeimoje, nemoka priteisto materialinio išlaikymo, tik retkarčiais atsiunčia ir perduoda daiktų vaiko poreikiams tenkinti. (duomenys neskelbtini) duomenimis atsakovė visiškai nesidomi sūnaus ugdymu.

17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog atsakovė neišreiškia noro ir valios susigrąžinti sūnų į šeimą. Byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai spręsti, kad atsakovė savo elgesį vertina kritiškai. Atsakovė tik epizodiškai palaiko bendravimą su nepilnamečiu sūnumi nuotolinio ryšio priemonėmis. Pažymėtina, jog motinos veiksmai turi apimti ir kasdienį rūpinimąsi vaiko psichologiniais, fiziologiniais ir emociniais poreikiais bei užtikrinti vaiko saugumą, suteikti saugią gyvenamąją aplinką, kas nagrinėjamu atveju atsakovės nėra daroma. Atsakovė yra išvykusi į Jungtinę Karalystę ir yra visiškai nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko M. G. priežiūros. Duomenų, jog teiktų išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, byloje nėra. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima objektyviai pateisinti tokį atsakovės elgesį ir veiksmus dėl nesirūpinimo sūnumi. Atsakovė nevykdo savo, kaip motinos pareigų nepilnamečiui sūnui – jo neauklėja ir neprižiūri, nesudaro sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, neteikia materialinio išlaikymo.

18. Tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai ar vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

19. Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos CK 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių motina negali vykdyti savo pareigų. Konstatuotina, kad atsakovė savo pareigų vaikui nevykdo dėl savo kaltės, tai yra dėl to, kad nedalyvauja sūnaus gyvenime, jo materialiai neišlaiko, nesirūpina sūnaus ugdymu ir lavinimu, nesiekia susigrąžinti sūnaus į šeimą, juo rūpintis ir prižiūrėti.

20. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, mano, kad nepilnamečio vaiko teisė į geriausią jo interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovės teisę būti kartu su vaiku. Byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių pagrindą pagrįstai spręsti, kad atsakovė ketina keisti savo elgesį vaiko atžvilgiu ar siektų jį susigrąžinti į šeimą. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kurie suponuotų spręsti apie teigiamus pokyčius nuo 2019 m. lapkričio 12 d. teismo sprendimo priėmimo, kai buvo laikinai apribota atsakovės motinos valdžia nepilnamečio sūnaus atžvilgiu. Atsakovės elgesys vertintinas kaip darantis ypatingą žalą vaiko vystymuisi, duomenų apie padėties pagerėjimą nėra, todėl konstatuotina, kad atsakovės kaltė įrodyta, nes ji vengia tinkamai atlikti savo pareigas auklėti vaiką ir rūpintis juo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nurodytais motyvais yra pagrindas atsakovės R. G. atžvilgiu taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą.

21. Išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

22. Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

23. Teismas pažymi, kad apribojus atsakovei motinos valdžią, išlieka pareiga teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.198 straipsnis). Kadangi išlaikymas sūnui M. G. iš motinos R. G. yra priteistas Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu, šis klausimas nagrinėjamojoje byloje nespręstinas.

Dėl vaiko globėjo, gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo

24. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-10828-1005/2019, M. G. nustatyta nuolatinė globa, jo nuolatine globėja paskirta L. P., gyvenamoji vieta nustatyta su nuolatine globėja jos gyvenamojoje vietoje, todėl šie klausimai šioje byloje pakartotinai nespręstini (CK 3.183 straipsnis, CPK 406 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25. Teismas iš atsakovės nepriteisia žyminio mokesčio, kadangi šalys tokio pobūdžio bylose yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

26. Atsakovei byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl iš atsakovės procesinių dokumentų siuntimo išlaidos į valstybės pajamas nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 400-409 straipsniais, 496 straipsniu, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnamečio sūnaus M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Sprendimą dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.