Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Čekijos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. T. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2019 m. gruodžio 1 d., apie 09.34 val., Vilniaus plente, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, J. T., vairuodamas vilkiką „Mercedes B. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Meyerling“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dviejų, tos pačios krypties, eismo juostų kelyje su greitėjimo juosta dešinėje, važiuodamas antra eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdamas į dešinę nedavė kelio ta pačia kryptimi, pirma eismo juosta, važiuojančiam automobiliui „Iveco (duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. K., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sužalotas automobilio „Iveco (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas E. K., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais veiksmais J. T. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio mėn. 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui ), 101 p. (Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), 106 p. (Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ), 119 p. (Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto) reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Baudžiamoji byla teismui perduota 2021 m. rugpjūčio 3 d. Perdavus bylą teismui, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis J. T. gyvena Čekijos Respublikoje, yra Čekijos Respublikos pilietis, jam buvo siųsti teismo dokumentai, kuriais buvo siūloma atvykti į teismo posėdžius ar dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu. Teismo šaukimai su procesiniais dokumentais įteikti 2021 m. spalio 18 d. (tomas 2, b. l. 132). Kaltinamasis J. T. apie 2021 m. lapkričio 4 d., 9 val., ir 2021 m. lapkričio 18 d., 9 val., teisiamųjų posėdžių datą, laiką ir vietą informuotas tinkamai. Kaltinamasis į teismo posėdžius neatvyko ir nedalyvavo teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tai, kad kaltinamajam J. T. yra žinoma apie teismo posėdžius, apie jam pareikštą kaltinimą bei jo ribas, daro išvadą, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas kaltinamajam nedalyvaujant nepakenks teisminio nagrinėjimo išsamumui, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsniu, 433 – 436 straipsniais, ši baudžiamoji byla išnagrinėta kaltinamajam nedalyvaujant, nes jis vengė dalyvauti teismo posėdžiuose ir yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kaltinamojo J. T. gynėjas advokatas nurodė, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, J. T. įsitikinęs, kad vairavo saugiai, manevrą darė įsitikinęs, kad kitiems eismo dalyviams nesukels pavojaus, teigė, kad būtent nukentėjusysis viršijo greitį.

Kaltinamasis J. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kitas avarijos dalyvis atsitrenkė į jo automobilį. 2019 m. gruodžio 1 d., t. y. avarijos dieną vairavo sunkvežimį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), darbdavio „V. H.“, s.r.o. (buveinė (duomenys neskelbtini)) nurodymu vežė krovinį į Lietuvą. Tiek transporto priemonė, tiek puspriekabė, buvo techniškai puikios būklės. Transporto priemonėje sėdėjo vienas, buvo užsisegęs saugos diržą. Oro sąlygos ir matomumas buvo geri, tik kelias slidus. Prieš avariją, sukdamas į dešinę, turėjo įvažiuoti į dešinę juostą, kad tilptų kelyje, o tada į jį, iš dešinės, atsitrenkė mikroautobusas. Mano, kad mikroautobuso vairuotojas važiavo dideliu greičiu, nes kai pažvelgė į dešinės pusės veidrodėlį, nieko jame nepamatė, ir staiga pajuto smūgį. Tuo metu važiavo apie 30 km/val. greičiu ir pakeitė pavarą į 4 padėtį. Po avarijos išlipo iš automobilio, du žmonės išlipo iš mikroautobuso. Vienas iš jų šiek tiek šlubavo. Tada atvyko policijos pareigūnai. Mano, kad atsakingas už eismo įvykį yra su juo susidūrusio mikroautobuso vairuotojas (tomas 2, b. l. 24-51).

Nukentėjusysis E. K. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad 2019 m. gruodžio 1 d., 9 val., važiavo su draugu į Palangą. Oras buvo geras, saulėta, kelio danga sausa, kelio remonto darbai toje atkarpoje nevyko. Tuo metu, mikroautobusu, apie 50 km/val. greičiu, važiavo pirma eismo juosta. Priekyje, antroje eismo juostoje, matė lėtai važiuojantį vilkiką. Jam reikėjo pravažiuoti pro vilkiką. Važiuojant link Jakų žiedo yra įvažiavimas į Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną (toliau - LEZ), o šiek tiek toliau yra išvažiavimas iš LEZ. Vilkiko vairuotojas, nerodydamas posūkio signalo, iš antros eismo juostos pasuko į dešinę ir užkirto jo vairuojamam mikroautobusui kelią. Sunkvežimio vairuotojas suko ten, kur yra išvažiavimas iš LEZ, į neleidžiamą vietą. Kai sunkvežimio vairuotojas užkirto jam kelią, jis staigiai stabdė, o jo vairuojamas mikroautobusas slydo ir priekiu atsitrenkė į sunkvežimį. Jo mikroautobuso priekinė kairioji dalis trenkėsi į sunkvežimio priekabą. Po smūgio sunkvežimio vairuotojas išlipo iš transporto priemonės, užsirūkė cigaretę, nieko jam nesakė. Po įvykio jam pasidarė bloga, šalta, silpna. Po avarijos buvo adrenalino būsenoje, po to suklupo, atsirėmė, jį kažkas užklojo, ir taip laukė greitosios medicinos pagalbos. Atsidūrė reanimacijos skyriuje. Jam buvo praskelta galva, blauzdikaulis, kojų nubrozdinimai (prie čiurnos likęs randas), dešinėje kojoje lūžis, kairėje kojoje plyšo raiščiai. Į reanimacijos skyrių paguldė dėl praskeltos galvos, taip pat dėl to, kad buvo prakirsta šalia dubens, dėl kojų skausmo. Namie vartojo vaistus nuo skausmo. Skausmas buvo išgyvenamas. Veidas sužalotas nebuvo. Ant kelių iki šiol negali klūpėti, labai pavargsta. Dirba individualiai, atlieka griovimo darbus. Po avarijos negali būti ilgai pritūpęs bei nešioti sunkių svorių. Po gydymo buvo reabilitacija, tačiau traumos pasekmės iki šiol liko. Jo automobilis buvo draustas (duomenys neskelbtini) draudimu. (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovė atlygino turtinę žalą už apgadintą automobilį 2 880 Eur. Neturtinę žalą įvertino 5 000 Eur. Iš (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovės gavo 2 220 Eur neturtinės žalos atlyginimą, šią sumą išminusavo iš civilinio ieškinio, todėl prašo priteisti iš draudimo bendrovės 2 780 Eur neturtinę žalą.

Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. lapkritį ar gruodį, apie 9-11 val., jos vyras, vilkiko vairuotojas, grįžo iš komandiruotės, o ji važiavo jo parsivežti iš LEZ. Kartu su vyru važiavo iš LEZ į Vilniaus plentą. Šioje atkarpoje leidžiamas greitis yra 90 km/val. Matė, kad vilkikas važiuoja antra eismo juosta, o mikroautobusas- pirma eismo juosta. Vilkikas staigiai pasuko į dešinę, kur nėra galimybės sukti, o mikroautobusas atsitrenkė į sunkvežimį. Mikroautobusas atsitrenkė į sunkvežimio priekį. Viskas įvyko tiesiai prieš ją. Ji sustabdė savo vairuojamą automobilį ir priėjo prie avarijos vietos. Iš mikroautobuso išlipo keleivis, o po to ir nukentėjusysis. Nukentėjusysis labai šlubavo, jo koja buvo sužalota, buvo atsirėmęs į tvorelę, todėl jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusysis skundėsi, kad jam labai šalta. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai ją apklausė. Vilkiko vairuotojas išlipo iš transporto priemonės ir užsirūkė. Su juo ji nebendravo, su vilkiko vairuotoju rusų kalba bendravo jos vyras. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. Jos nuomone, eismo įvykis įvyko, nes sunkvežimio vairuotojas neleistinoje vietoje važiavo per dvi eismo juostas, kur negalima važiuoti.

Liudytojas V. G. parodė, kad grįžus iš komandiruotės, ryte, kai jau buvo šviesu, jo atvažiavo parsivežti žmona. Automobilį vairavo žmona, jis sėdėjo šalia. Matė, kad vilkiko vairuotojas iš antros eismo juostos suka į dešinę, o mikroautobusas trenkėsi vilkikui į šoną. Vilkiko greitis nebuvo didelis. Sunkvežimyje buvo tik vairuotojas, o mikroautobuse buvo vairuotojas ir keleivis. Po eismo įvykio mikroautobuso vairuotojas buvo sužalotas, skundėsi kojų skausmu, sakė, kad jam šalta, todėl jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Įvykio vietoje parašė paaiškinimą, po to dar buvo pakviestas į policijos komisariatą papildomai apklausai. Iš karto po įvykio bendravo su vilkiko vairuotoju rusų kalba. Jis, vilkiko vairuotojas, vežė stiklą į LEZ, kur vykdoma stiklo paketų gamyba. Jo nuomone, dėl eismo įvykio kaltas sunkvežimio vairuotojas, nes toje vietoje sunkvežimio vairuotojui sukti į dešinę buvo draudžiama- ten nėra įvažiavimo, yra tik išvažiavimas iš LEZ teritorijos.

Iš 2019-12-01 tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio per kurį nukentėjo žmonės matyti, kad 2019 m. gruodžio 1 d., apie 09.34 val., gauta informacija, jog Klaipėdos m., Vilniaus pl., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė vilkikas, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos šalis Čekija) ir autobusiukas "Iveco", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio metu nukentėjo žmonės. Įvykio vietoje nustatyta, kad automobilį "Iveco", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo E. K.. Eismo įvykio metu jis buvo blaivus. Dėl patirtų sužalojimų E. K. išvežtas į ligoninę. Vilkiką "Mercedes B. A.", registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe "Meyerling", registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos šalis Olandija, vairavo J. T.. Eismo įvykio metu vairuotojas buvo blaivus. Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad vilkiku "Mercedes B. A." važiuojant Vilniaus plentu link Jakų žiedo, antra eismo juosta, ties įvažiavimu į Vilniaus plentą iš LEZ teritorijos, ties greitėjimo juostos pradžia, draudžiamoje vietoje buvo vykdomas posūkio manevras į dešinę. Ta pačia kryptimi, pirma eismo juosta važiavęs automobilis "Iveco" buvo nusukinėjamas į dešinę bei užstabdytas slydo, palikdamas stabdymo pėdsakus 49,53 m atkarpoje ir atsitrenkęs į vilkiko šoną, veikiamas inercinės jėgos, automobilio priekinės kairės pusės kampu slydo ties vilkiko dešiniuoju šonu ir sustojo įsirėmęs į vilkiko kuro baką. Įvykio vietoje apklausti įvykį matę A. G. ir V. G.. Apklaustas vilkiko "Mercedes B. A." vairuotojas J. T., jo paaiškinimas atitiko nustatytas aplinkybes, dėl posūkio į dešinę manevro J. T. paaiškino, kad šioje vietoje sukti į dešinę jam rodė navigacinė įranga, tačiau kaltės dėl eismo įvykio J. T. nepripažino, nes, pasak jo, jam pokalbio metu tai daryti uždraudė darbdavys. Taip pat J. T. nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, kad jo vairuojama transporto priemonė drausta TPVCA privalomuoju draudimu. Įvykio vietos apžiūros metu bei transporto priemonės apžiūros metu kilo pagrįstas įtarimas, jog automobilio „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinių ratų stabdžiai gali neveikti, nes stabdymo pėdsakai palikti tik priekiniais ratais, spidometro greičio rodyklė užstrigusi ties 75 km/val. Dėl sugadinimų automobilio „Iveco“ vairo pavaros bei darbinės stabdžių sistemos būklės įvykio vietoje patikrinti nebuvo galimybės. Vilkiko "Mercedes B. A." ir puspriekabės "Meyerling", apžiūros metu neaptikta gedimų, kurie galėjo įtakoti eismo įvykio kilimą. Vairuotojas J. T. nurodė, kad vilkiku vežamas krovinys (stiklas) sveria 22 t, o bendras sąstato svoris - 35 t. (tomas 1, b. l. 25-26).

Iš 2019-12-01 tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio per kurį nukentėjo žmonės matyti, kad eismo įvykio vietoje didžiausias leistinas greitis yra 90 km/val. (tomas 1, b. l. 27).

Iš 2019 m. gruodžio 1 d. eismo įvykio schemos ir papildomų duomenų apie įvykį matyti, kad eismo įvykio vieta yra Vilniaus plente, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Matyti susidūrę vilkikas „Mercedes B. A.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Meyerling“, valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Iveco (duomenys neskelbtini)“, valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė „Iveco (duomenys neskelbtini)“ ir vilkikas „Mercedes B. A.“ apgadinti. Nustatyti šie transporto priemonės „Iveco (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusė durys, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės ratas, šoninis priekinis kairės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, stogas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusė posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Vilkiko „Mercedes B. A.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), apgadintas kuro bakas, puspriekabės dešinysis šonas (tomas 1, b. l. 28-30).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 25 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. K. po eismo įvykio nustatyti sužalojimai – galvos plaukuotosios dalies dešinės pusės, kairės alkūnės ir kairės šlaunies šoninio paviršiaus muštinės žaizdos, abiejų kelių ir kairės blauzdos sumušimai, dešinio šlaunikaulio šoninio krumplio impresinis lūžis ir kairio kelio sąnario medialinio šalutinio raiščio plyšimas bei plaštakų odos nubrozdinimai. Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi nuo sumušimo – atsitrenkimo į automobilio kėbulo (salono) vidaus įrangos dalis. Plaštakų odos nubrozdinimus galėjo padaryti automobilio lango stiklo šukės. E. K. padaryti sužalojimai (šlaunikaulio distalinio galo šoninio krumplio įspaustinis lūžis ir kairio kelio sąnario raiščio plyšimas) sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (tomas 1, b. l. 62-63).

Iš 2019 m. gruodžio 1 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad transporto priemonė „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vilkiku priverstinai nuvežta iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės priekinė dalis ir kairysis šonas apgadinti (tomas 1, b. l. 31).

Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. kovo 19 d. atlikus transporto priemonės „Iveco (duomenys neskelbtini)“ techninių reikalavimų įvertinimą, nustatyta, jog transporto priemonė atitiko techninius reikalavimus, o techninė apžiūra galioja iki 2020 m. kovo 19 d. (tomas 1, b. l. 95)

Iš įvykio vietoje darytų fotonuotraukų, esančių skaitmeninėje laikmenoje, matyti, kad vilkikas „Mercedes B. A.“, valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini), iš antros eismo juostos įsukęs į dešinėje esantį kelią. Mikroautobusas „Iveco (duomenys neskelbtini)“, valstybinio Nr. (duomenys neskelbtini) važiavęs pirma eismo juosta, ta pačia kryptimi, atsitrenkęs į vilkiko priekinę dalį.

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (konstatuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklės reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarime Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklių) 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taisyklių 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taip pat Taisyklių 106 punkte nustatyta, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Be to, Taisyklių 119 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. T. 2019 m. gruodžio 1 d., apie 09.34 val., Vilniaus plente, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę, tos pačios krypties, eismo juostų kelyje su greitėjimo juosta dešinėje, važiuodamas antra eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdamas į dešinę nedavė kelio ta pačia kryptimi, pirma eismo juosta, važiuojančiai transporto priemonei, kurią vairavo E. K., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sužalotas transporto priemonės vairuotojas E. K., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis J. T. kaltu neprisipažino, nurodė, kad dešinio posūkio manevrą atliko įsitikinęs, kad kitoms transporto priemonėms netrukdys. Teigė, kad mikroautobuso vairuotojas važiavo dideliu greičiu ir atsitrenkė į jo transporto priemonę. Iš nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad jis 2019 m. gruodžio 1 d., apie 9 val., vairuodamas „Iveco (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo link Jakų žiedo apie 50 km/val. greičiu pirma eismo juosta, kai staiga vilkikas „Mercedes B. A.“, nerodydamas posūkio signalo, iš antros eismo juostos pasuko į dešinę ir užkirto jo vairuojamai transporto priemonei kelią. Nukentėjusysis buvo priverstas staigiai stabdyti, tačiau jo transporto priemonė slydo ir atsitrenkė į vilkiką. V. G. ir A. G. apklausti liudytojais teisiamojo posėdžio metu parodė, kad būtent vilkiko vairuotojas staigiai pasuko į dešinę, užtverdamas pirmą eismo juostą, o nukentėjusysis, neturėdamas galimybės išvengti susidūrimo su vilkiku, atsitrenkė į jį. Iš 2019 m. gruodžio 1 d. eismo įvykio vietos plano matyti, kad vilkikas iš antros eismo juostos stačiu kampu suko į dešinę pusę, į kelkraštį ir taip užkirto kelią transporto priemonei, važiavusiai ta pačia kryptimi pirma eismo juosta (tomas 1, b. l. 29). Iš įvykio vietos juodraštinės schemos matyti, kad vilkiko vairuotojas suko į įvažiavimą, esantį dešinėje pusėje (tomas 1, b. l. 28). Iš skaitmeninėje laikmenoje esančių fotonuotraukų matyti, kad vilkikas stačiu kampu įsukęs į dešinėje esantį kelią ir sustojęs ties kelkraščiu, ties išvažiavimu iš LEZ teritorijos, prieš eismą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio, per kurį nukentėjo žmonės, nurodyta, kad, apžiūrėjus įvykio vietą, užfiksuota, kad vilkikas, važiuodamas antra eismo juosta, draudžiamojoje vietoje, vykdė posūkį į dešinę. Ta pačia kryptimi, pirma eismo juosta važiavęs automobilis "Iveco", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nusukinėjamas į dešinę bei užstabdytas slydo, palikdamas stabdymo pėdsakus 49,53 m atkarpoje ir atsitrenkęs į vilkiko šoną, veikiamas inercinės jėgos, automobilio priekinės kairės pusės kampu slydo ties vilkiko dešiniuoju šonu ir sustojo įsirėmęs į vilkiko kuro baką. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad automobilio "Iveco", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo pėdsakai palikti tik priekiniais ratais, o spidometro greičio rodyklė užstrigusi ties 75 km/val, automobilio varomieji ratai – galinės ašies. Vilkiko "Mercedes B. A." ir puspriekabės "Meyerling" apžiūros metu neaptikta gedimų, kurie galėjo įtakoti eismo įvykio kilimą (tomas 1, b. l. 25-26). Iš eismo įvykio vietos plano matyti, kad vilkikas „Mercedes B. A.“ stačiu kampu pasukęs į dešinę ir pilnai užkirtęs pirmą eismo juostą. Skaitmeninėje laikmenoje esančiose fotonuotraukose užfiksuota, kad vilkikas „Mercedes B. A.“ įsukęs stačiu kampu į dešinėje esantį kelią ir sustojęs ties kelkraščiu, ties išvažiavimu iš LEZ teritorijos, prieš eismą. Pažymėtina, kad persirikiavimas iš vienos eismo juostos į kitą atliekamas sklandžia trajektorija, toliau judama lygiagrečiai su kitomis transporto priemonėmis. Liudytojai A. G. ir V. G., kurie matė eismo įvykį, patvirtino, kad vilkiko „Mercedes B. A.“ vairuotojas, važiuodamas antra eismo juosta, staigiai pasuko į dešinę. Nagrinėjamu atveju, vertinant aukščiau nurodytus kriterijus, daroma išvada, kad vilkikas „Mercedes B. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiekė persirikiuoti į kitą eismo juostą, nes, darydamas manevrą į dešinę, stačiu kampu užkirto kelią pirmoje eismo juostoje važiavusiai transporto priemonei ir susidūrė su transporto priemone "Iveco", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad transporto priemonė „Iveco“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu turėjo galiojančią techninę apžiūrą (tomas 1, b. l. 95). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio, per kurį nukentėjo žmonės, nurodyta, kad, apžiūrėjus įvykio vietą, užfiksuota, jog dėl sugadinimų transporto priemonės vairo pavaros bei darbinės stabdžių sistemos būklės įvykio vietoje patikrinti nebuvo galimybės (tomas 1, b. l. 25-26). Teismas daro išvadą, kad transporto priemonė „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo dalyvauti viešajame eisme, byloje nėra pateikta duomenų, pagrindžiančių, kad transporto priemonė „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo techniškai netvarkinga. Byloje nustatyta, kad transporto priemonė eismo įvykio metu atitiko techninius reikalavimas. 2019 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio, per kurį nukentėjo žmonės, užfiksuota, kad automobilio "Iveco", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) spidometro greičio rodyklė užstrigusi ties 75 km/val. (tomas 1, b. l. 25-26). 2019 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio, per kurį nukentėjo žmonės, nurodyta, kad papildomai apžiūrėjus eismo įvykio vietą nustatyta, kad eismo įvykio vietoje didžiausias leidžiamas važiavimo greitis yra 90 km/val. (tomas 1, b. l. 27). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. K. teigė, jog toje kelio atkarpoje su mikroautobusu jis važiavo maždaug 50 km/val. greičiu. Byloje nėra nustatytas automobilių susidūrimo metu tikslus automobilio "Iveco", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis, todėl negalima teigti, jog greičio rodyklė, užstrigusi ties 75 km/val. rodmenimis, atitinka šios transporto priemonės greitį prieš eismo įvykį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusysis E. K. viršijo leistiną 90 km/val. greitį. Būtent kaltinamasis J. T., važiuodamas antra eismo juosta, elgėsi neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, prieš keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, sukdamas į dešinę nedavė kelio ta pačia kryptimi, pirma eismo juosta, tiesiai važiuojančiam automobiliui, sukėlė avarinę situaciją, po kurios įvyko eismo įvykis. Tarp kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastis ryšys su kilusiais padariniais, t. y. nukentėjusiajam E. K. nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu. Jei susidariusioje eismo situacijoje kaltinamasis J. T. būtų laikęsis nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų (9, 101, 106, 119 p.), būtų galėjęs išvengti susidūrimo. Todėl būtent J. T. veika, o ne kitų eismo dalyvių veiksmai, buvo tiek autoavarijos, tiek ir jos metu kilusių pasekmių priežastis.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo J. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamojo J. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis J. T. padarė vieną neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Anksčiau neteistas, dirba, yra Čekijos Respublikos pilietis. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, neigiamai charakterizuojančių J. T. asmenybę duomenų nėra. Įvertinus aptartas nusikaltimo padarymo ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, J. T., už BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skiriama sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą sankcijos minimumui už neatsargius nusikaltimus.

Nustatytina, jog paskirta bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje nukentėjusysis E. K. 2020 m. liepos 28 d. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo jis prašė iš draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą ( tomas 1, b.l. 69-70). 2021 m. balandžio 14 d. nukentėjusysis E. K. pareiškė civilinį ieškinį draudimui ADM „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo jis prašė priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą ( tomas 1, b.l.71-73). 2020 m. liepos 28 d. tyrėjo nutarimu jis pripažintas civiliniu ieškovu 5 000 Eur sumai ( tomas 1, b.l. 73-74). 2021 m. balandžio 14 d. tyrėjo nutarimu ADM „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta civiliniu atsakovu 5 000 Eur sumai ( tomas 1, b.l. 86-88). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis neturtinę žalą įvertino 5000 Eur, atlygintą 2 220 Eur neturtinę žalą išminusavo iš civilinio ieškinio, ir prašė priteisti iš draudimo bendrovės neturtinę žalą - 2 780 Eur. Kadangi nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu atsisakė dalies civilinio ieškinio, nes AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas sumokėjo dalį jo prašomo civilinio ieškinio, t. y. 2 220 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teismas priima šioje dalyje ieškinio atsisakymą bei bylą dalyje dėl ieškinio nutraukia (CPK 140 str.)

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras 2020-04-20 informavo, kad transporto priemonė „Mercedes B. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo drausta Čekijos draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini), A.S. Ši draudimo bendrovė eismo įvykio dienai neturėjo pasiskyrusi korespondento žaloms administruoti Lietuvoje. Nukentėjusysis E. K. kreipėsi į draudiką ASS „(duomenys neskelbtini)“ filialą Lietuvoje, kuris LR TP Draudikų Biuro vardu administruoja žalą ir yra išmokėjęs nukentėjusiajam E. K. turtinę žalą – 2 880 Eur, ir neturtinę žalą – 2 220 Eur (tomas 1, b. l. 83). Pagal ADB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą draudimo išmokos mokėjimo pažymą ir mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), E. K. bendrovė 2021-09-14 išmokėjo 2 200 Eur neturtinės žalos (tomas 2, b. l. 118-127, 154-156). ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atlyginant civilinio ieškovo E. K. patirtą žalą, jam buvo išmokėta 2 200 Eur dydžio draudimo išmoka, atsižvelgiant į nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą, į tai, kad kaltinamasis eismo įvykį sukėlė ne tyčia, o dėl neatsargumo, į tai, kad duomenų, kad nukentėjusiojo sveikata nepasitaisys, nėra, į susiformavusią teismų praktiką, eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas. Be to, nurodė, kad nenustatyta jokių ekstraordinarinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priteisti daugiau nei draudimo bendrovė išmokėjo, todėl prašė kitą ieškinio dalį atmesti (tomas 2, b. l. 118-124). Taigi, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiajam E. K. jau yra atlyginta 2 880 Eur turtinė ir 4 420 Eur neturtinė žala, nukentėjusysis E. K., kaip minėta, teisiamojo posėdžio metu, prašė priteisti neturtinę žalą - 2 780 Eur.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į jo sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimą, patirtus psichologinius išgyvenimus, patirtą fizinį skausmą, kaltininko veiksmus ir sukeltas pasekmes. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamojo J. T. neatsargiais veiksmais nukentėjusysis be abejonės patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, kojų judėjimo suvaržymus, išgyvenimus ir baimę dėl šio įvykio liekamųjų reiškinių. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad duomenų, jog dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam E. K. sveikata sutrikdyta negrįžtamai, byloje nėra.

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į sukeltas pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, spręsdamas apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kilusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinamaisiais aspektais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą ir toliau formuojamą teismų praktiką.

Analizuojamu atveju E. K. klinikiniais duomenimis konstatuotos galvos plaukuotosios dalies dešinės pusės, kairės alkūnės ir kairės šlaunies šoninio paviršiaus muštinės žaizdos, abiejų kelių ir kairės blauzdos sumušimai, dešinio šlaunikaulio šoninio krumplio impresinis lūžis ir kairio kelio sąnario medialinio šalutinio raiščio plyšimas bei plaštakų odos nubrozdinimai, ir visa tai įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (tomas 1, b.l.62-63). Nukentėjusysis savo patirtos neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą grindė tuo, kad jis atlieka griovimo darbus, o dėl avarijos metu patirtų sužalojimų jis negali dirbti klūpėdamas, jam sunku pritūpti, sėdėti, skauda keliai, jis negali nešti sunkių daiktų.

Teismui nekyla abejonių ir teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės nukentėjusiajam sukėlė dvasines kančias, jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, judėjimo suvaržymus, išgyvenimus ir baimę dėl šio įvykio liekamųjų reiškinių. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad E. K. dėl šio įvykio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam priežiūra nereikalinga, byloje nenustatyta, jog aptartų neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nukentėjusiojo ateities investicijomis arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, t.y. nusikalstama veika nebuvo siekiama tyčia sužaloti E. K. sveikatą. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo elgesį po eismo įvykio- nebandė susisiekti su nukentėjusiuoju, neatsiprašė dėl šio įvykio. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiojo pareikštas ieškinys dėl 2780 Eur neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas. Laikytina, kad „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo E. K. išmokėta 2 220 Eur suma ir ADB „(duomenys neskelbtini)“– 2 200 Eur, iš viso – 4 420 Eur neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra pakankama jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, atitinka lygiateisiškumo bei proporcingumo principus, taip pat teismų formuojamą praktiką, pagal kurią kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose, kuriose nesunkiai sutrikdoma asmens sveikata, priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 350 Eur iki 3 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-895/2017, 2K-95-222/2017, 2K-211/2018 ir kt.), todėl papildomai prašoma priteisti nukentėjusiojo suma – 2780 Eur neatitinka nei sąžiningumo bei protingumo kriterijų, nei teismų praktikos, ir priteisti didesnę neturtinės žalos sumą nėra teisinio pagrindo. Nukentėjusiojo argumentai, kad jis praėjus 2 metams po eismo įvykio negali tinkamai atlikti savo darbo, nes skauda keliai, jis greitai pavargsta ir dėl to jaučiasi blogai, kaip jau minėta, teismo vertinimu, yra svarbūs nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau nesudaro pagrindo didinti nukentėjusiajam jau išmokėtų išmokų dydį.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens. Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas dėl transporto priemonės automobilio „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio transportavimo patyrė 50,34 Eur išlaidas (tomas 1, b. l. 31-34). Šios išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad buvo sąlygotos tuo, jog policijos pareigūnai turėjo pasirūpinti automobiliu, kuris buvo apgadintas kaltinamojo neteisėtais veiksmais, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 skaitmeninė laikmena su nuotraukomis, saugoma baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. T. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 30 MGL dydžio (1 500 Eur) baudą.

Nustatyti, kad J. T. paskirta 30 MGL dydžio (1 500 Eur) bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, 1 a., kab. Nr. 102) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Išaiškinti nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, nuteistojo sutikimu teismas baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.

Nukentėjusiojo E. K. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dalyje 2 220 Eur neturtinės žalos atlyginimo, priimti ir šioje dalyje bylą dėl civilinio ieškinio nutraukti. Kitos nukentėjusiojo E. K. civilinio ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Iš kaltinamojo J. T. priteisti 50,34 Eur proceso išlaidų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai į Klaipėdos AVPK atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant 2019-12-02 sąskaitą – faktūrą TOM1 Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 skaitmeninę laikmeną su nuotraukomis, saugomą baudžiamojoje byloje voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.