Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regiono administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. G. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centras, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)”, R. M., I. K., Č. P. ir L. K., dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja, pastebėjusi, jog jos nuosavybės teisė į dalį Ūkio pastato kažkodėl nėra įregistruota, 2022 m. spalio 14 d. atsakovui pateikė pakartotinį prašymą įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į Ūkio pastatą (toliau – ir Prašymas). Pareiškėjos prašymas Sprendimu Nr.1 buvo atmestas nurodant, jog: „Patikrinus valstybės įmonės Registrų centro archyve saugomoje nekilnojamųjų daiktų (duomenys neskelbtini), kadastro ir registro dokumentų byloje sukauptus dokumentus ir duomenis įrašytus registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre į visą nekilnojamąjį daiktą - Ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotos kitų asmenų nuosavybės teisės. Dokumentai, kurių pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, panaikinti ar pripažinti negaliojančiais, t. y. duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti."

Pareiškėja pateikė skundą VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – ir Komisija), kuriuo prašė panaikinti Registro tvarkytojo Sprendimą Nr. 1 ir priimti naują sprendimą - įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į Ūkio pastatą. Komisija 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. CSPR-392 netenkino pareiškėjos skundo, kadangi „į visą Ūkio pastatą yra įregistruotos kitų asmenų nuosavybės teisės ir šiems duomenims visiškai atitinkant dokumentus, kurių pagrindu jie įrašyti, nėra teisinio pagrindo įregistruoti papildomą ir Sutartyje nenurodytą pareiškėjos nuosavybės dalį į Ūkio pastatą.“ Pareiškėja pažymi, kad atsakovui 1997 m. pateikė dokumentus, įrodančius ne tik jos nuosavybės teisę į Butą, bet ir į dalį Ūkio pastato, tačiau 1997 m. rugpjūčio 12 d. buvo įregistruota tik pareiškėjos nuosavybės teisė į Butą ir neįregistruota nuosavybės teisė į dalį Ūkio pastato. Toks aplaidus atsakovo elgesys lėmė, jog į pareiškėjai nuosavybės teise priklausančią Ūkio pastato dalį vėliau be jokio teisinio pagrindo buvo įregistruotos kitų asmenų nuosavybės teisės.

Teigia, kad tai, jog dalies asmenų nuosavybės teisės į dalį Ūkio pastato įregistruotos be teisinio pagrindo įrodo NTR išrašas su istorija, pagal kurį iki 1997 m. rugpjūčio 12 d. (kai buvo įregistruota pareiškėjos nuosavybės teisė į Butą) NTR buvo įregistruotos tik dviejų asmenų nuosavybės teisės: i) 1993 m. sausio 21 d. įregistruota J. B. nuosavybės teisė į 372/8900 dalį Ūkio pastato, ii) 1995 m. kovo 17 d. įregistruota A. Ž. nuosavybės teisė į Ūkio pastatą (nuosavybės teise priklausanti 1/24 Ūkio pastato dalis įregistruota 2006 m. gruodžio 19 d.). Kitų asmenų nuosavybės teisės į likusią Ūkio pastato dalį buvo įregistruotos jau atsakovui turint nurodytus pareiškėjos nuosavybės teisę į dalį Ūkio pastato patvirtinančius dokumentus, t. y. po 1997 m. rugpjūčio 12 d. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas suklydo du kartus, t. y. neįregistruodamas pareiškėjos nuosavybės teisės į dalį Ūkio pastato, nors buvo pateiktas parašymas ir visi reikalingi dokumentai, bei vėliau be jokio teisinio pagrindo įregistruodamas kitų asmenų nuosavybės teises į dalį Ūkio pastato, priklausančio pareiškėjai. Šios klaidos turėjo būti ištaisytos atsakovo sprendimais.

Mano, kad atsakovo sprendimai turi būti naikinami, kaip prieštaraujantys išsamumo principui, cituoja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 5 punktą. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjos prašymas atsakovo sprendimais buvo atmestas tik vienu pagrindu, t. y. nurodant, jog į visą Ūkio pastatą yra įregistruotos kitų asmenų nuosavybės teisės, tačiau atsakovo sprendimuose nėra išsamiai ir visapusiškai ištirti pareiškėjos argumentai, su skundu pateikti jos nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, taip pat nėra nurodyta, kodėl egzistuojant nenuginčytai pareiškėjos nuosavybės teisei į dalį Ūkio pastato ir atsakovui turint tai patvirtinančius dokumentus buvo įregistruotos kitų asmenų nuosavybės teisės. Pareiškėjos nuomone, pateiktos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso Ūkio pastato dalis, pareiškėja išpildė visus teisės aktų nustatytus reikalavimus, kad jos nuosavybės teisė į dalį Ūkio pastato būtų įregistruota ir išviešinta tretiesiems asmenims. Nepaisant to, pareiškėjos nuosavybės teisė įregistruota nebuvo, priešingai, atsakovas atsisakė tai padaryti neįvertinęs visų pareiškėjos nurodytų aplinkybių, įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovo padarytos klaidos.

Pareiškėjos vertinimu, atsakovo sprendimai turi būti naikinami, nes egzistuoja pareiškėjos nuosavybės teisė į dalį Ūkio pastato ir pareiškėja atsakovui yra pateikusi tai patvirtinančius dokumentus. Pareiškėja, iškart po Buto ir dalies Ūkio pastato įsigijimo, pateikė prašymą atsakovui įregistruoti jos nuosavybės teisę į šiuos nekilnojamuosius daiktus. Kartu su prašymu pareiškėja atsakovui pateikė visus jos nuosavybės teisę įrodančius dokumentus: Sutartį, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, jog pareiškėja 1997 m. rugpjūčio 12 d. iš pardavėjos - B. G., nusipirko „dviejų kambarių butą, turintį 72,62 (septyniasdešimt du šešiasdešimt dvi šimtąsias) kv. m. bendro naudingo ploto, su rūsiu, bei dalį ūkio pastato“. Lietuvos Respublikos valstybės įmonės respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filialo 1992 m. balandžio 27 d. rengtą Buto techninės apskaitos bylą, teisinės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Techninės apskaitos byla). Techninės apskaitos bylos Formoje T1-93 nurodyta, jog nuo 1997 m. rugpjūčio 26 d. butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini)) priklauso pareiškėjai. Techninės apskaitos byloje (Forma Nr. 6) taip pat nurodyta, jog su Butu kartu yra perduota ir dalis Ūkio pastato (plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjai nuosavybės teise priklausanti Ūkio pastato dalis Techninės apskaitos byloje aiškiai pažymėta raudona spalva.

Teigia, kad pareiškėjos nuosavybės teisę į dalį Ūkio pastato patvirtina ir faktas, kad pareiškėja nepertraukiamai valdo ir naudojasi Ūkio pastato dalimi nuo pat Sutarties sudarymo momento, t. y. nuo 1997 m. rugpjūčio 12 d. Ūkio pastato dalyje pareiškėja laiko ypatingai didelį kiekį malkų (4 kubus kiekvienais metais), toks didelis kiekis malkų pareiškėjai yra reikalingas, siekiant ženkliai pigesniu būdu apšildyti jai nuosavybės teise priklausantį Butą su ypatingai aukštomis lubomis (kadangi Buto lubos siekia net 3,7 m, Butui šildyti yra reikalingas ypatingai didelis kiekis malkų). Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja 1997 m. rugpjūčio 12 d. nebūtų sudariusi Buto pirkimo-pardavimo sutarties, jeigu nebūtų turėjusi galimybės kartu įsigyti malkų sandėliavimui skirtos Ūkio pastato dalies. Taip pat pažymi, jog kiti Ūkio pastato savininkai ar kiti tretieji asmenys neturi ir niekada neturėjo jokių pretenzijų į Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančią Ūkio pastato dalį.

Pabrėžia, kad kitų asmenų nuosavybės teisių įregistravimą į Ūkio pastatą lėmė atsakovo klaida. NTR įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta esminė NTR tvarkymo taisyklė, pagal kurią NTR tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų NTR, teisingumą ir apsaugą. Ši taisyklė išaiškinta ir teismų praktikoje nurodant, jog „nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti toki registravimą.“

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2, kuriais atsisakyta įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises į dalį Ūkio pastato, teisėtumo bei pagrįstumo.

Pagal į bylą pateiktą Sutartį, pareiškėja 1997 m. rugpjūčio 12 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu su rūsiu ir dalį Ūkio pastato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini). Konkretus Ūkio pastato adresas, dalis, tiksli buvimo vieta Sutartyje nenurodyta.

Pareiškėja 2022 m. spalio 14 d. su prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydama įregistruoti du sandėliukus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat papildomai nurodė, kad prašo patikslinti buto, esančio (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos įrašą, nes Bute yra autonominis dujinis šildymas ir krosnis, taip pat panaikinti įrašą „butas su rūsiu“, nes rūsio nėra.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Registrų centro Kadastro tvarkytojas 2022 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. SPR5-23865 (14.4 E) „Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“ pareiškėjos prašymo dalį patikslinti neišsamius Buto kadastro duomenis (panaikinant įrašą „butas su rūsiu“) atmetė, nes Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti Buto duomenys atitinka pateiktoje 1992 m. liepos 24 d. parengtoje (su vėlesniais pakeitimais) kadastro duomenų byloje ir įsigijimo dokumentuose, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, nurodytus duomenis, techninių klaidų nėra. Sprendimo priėmimo pagrindas: Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, 4 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 2 dalis. Taip pat Kadastro tvarkytojas 2022 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą (sprendimas ne rašytinis, o įformintas įrašų padarymu Nekilnojamojo turto kadastre) patikslinti Buto šildymo būdą, nurodydamas, kad „Šildymas: vietinė šildymo sistema“.

VĮ Registrų centras Sprendimu Nr. 1 atmetė prašymą įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į dalį Ūkio pastato (duomenys neskelbtini) (buvęs pažymėjimas (b. p. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nes Sutartyje nenurodyta pareiškėjai tenkanti Ūkinio pastato dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre į visą Ūkio pastatą įregistruotos kitų asmenų nuosavybės teisės. Dokumentai, kurių pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės nėra nuginčyti, panaikinti ar pripažinti negaliojančiais.

Pareiškėja su Registro tvarkytojo Sprendimu Nr. 1 nesutiko pateikdama skundą Komisijai.

Komisija Sprendimu Nr. 2 paliko galioti Sprendimą Nr. 1. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys patvirtina, kad pareiškėjos nuosavybės teisė į Butą su rūsiu buvo įregistruota Sutarties pagrindu, o 2020 m. sausio 20 d. įregistruota Sutarties ir 2020 m. sausio 15 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu. Sutartyje nurodyta, kad pareiškėja įgyja dalį Ūkio pastato, plane pažymėto (duomenys neskelbtini), tačiau konkreti įgyjama Ūkio pastato dalis nenurodyta. Komisija taip pat nurodė, jog Sprendime Nr. 1, klaidingai buvo nurodytas Ūkinio pastato adresas, (duomenys neskelbtini), vietoje (duomenys neskelbtini), bei buvęs šio pastato pažymėjimas plane, kadangi Ūkinio pastato pažymėjimas plane ((duomenys neskelbtini)) buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini). Komisija darė išvadą, kad įstatymai nenumato galimybės Registro tvarkytojui, taip pat ir Komisijai daryti savarankiškas išvadas dėl Sutartyje nenurodytos pareiškėjos nuosavybės teisės dalies atsiradimo, esant galiojantiems kitų asmenų nuosavybės teisės pagrindams į visą Ūkinį pastatą (1/1 dalį).

Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu Nr. 1 ir Sprendimu Nr. 2, kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (redakcija, galiojusi ginčijamų Sprendimų priėmimo metu) (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymas (redakcija, galiojusi ginčijamų Sprendimų priėmimo metu) (toliau – ir NTR Įstatymas).

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių fizinių ribų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, nekilnojamojo daikto geometriniai matmenys ir techniniai parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Pagal šio straipsnio 5 dalį, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys – duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas. Pagal šio straipsnio 6 dalį, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys.

Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (NTR Įstatymo 2 straipsnis).

Visi NTR esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (NTR Įstatymo 4 straipsnis).

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (NTR įstatymo 5 str. 2 d.).

NTR Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumente, kurio pagrindu nekilnojamojo turto registre registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, turi būti nurodyta, kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iš bendraturčių. Jeigu dokumente, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, kiekvieno bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalies konkretus dydis nenurodytas, nekilnojamojo turto registre registruojamos lygios bendraturčių nuosavybės teisės dalys.

NTR Įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

Pagal NTR Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Prašymą asmuo paduoda pats arba per savo atstovą, turintį įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą. Pagal NTR Įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. Pagal NTR Įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. Pagal NTR Įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, dokumentai, kurių pagrindu prašoma atlikti registraciją, turi būti surašyti įskaitomai, juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Įregistravimo nekilnojamojo turto registre pagrindu negali būti dokumentai, kuriuose yra ištaisytų, prirašytų, užbrauktų žodžių ir kitų dokumente neaptartų taisymų, bei pieštuku surašyti dokumentai, taip pat fiziškai sugadinti dokumentai, jei dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio.

NTR Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti vieną iš šių sprendimų: 1) prašymą tenkinti – daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 2) prašymą atmesti – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 3) sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo nekilnojamojo turto registre įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Šiame sprendime teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą aplinkybėms, trukdančioms įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, pašalinti.

NTR Įstatymo 29 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų.

NTR Įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų (1 dalis). Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus (2 dalis). Teritorinis registratorius prašymą ištaisyti nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis turi išnagrinėti per penkias darbo dienas, ištaisyti ar papildyti nekilnojamojo turto registro duomenis ir raštu apie tai pranešti prašymą pateikusiam asmeniui. Teritorinis registratorius, atsisakęs tenkinti prašymą, jį padavusiam asmeniui turi raštu pranešti atsisakymo motyvus (3 dalis). Teritorinio registratoriaus atsisakymas tenkinti prašymą patikslinti ir ištaisyti nekilnojamojo turto registro netikslius ir klaidingus duomenis arba papildyti neišsamius duomenis skundžiamas Centriniam registratoriui šio įstatymo nustatyta tvarka. Centrinio registratoriaus sprendimas gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (4 dalis).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi, nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012, kt.). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, jog nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio nuostatas, duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012). Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas tenkintinu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015).

Byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad NTR įrašyti duomenys apie Butą atitinka Sutartį, kurios pagrindu šie duomenys buvo įrašyti NTR. Kaip minėta, nors Sutartyje nurodoma, kad kartu su Butu parduodama ir dalis Ūkio pastato, plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), konkretus Ūkio pastato adresas, dalis, tiksli buvimo vieta Sutartyje nenurodyta. Teismas atkreipia dėmesį, kad Sutartyje, kalbant apie Ūkio pastatą, nurodoma, kad jis plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), tačiau Techninės apskaitos byloje toks indeksas apskritai nenurodomas, o nurodomas tik (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktoje 1992 m. gegužės 21 d. sutartyje, pagal kurią B. G. (ankstesnė Buto savininkė) įgijo Butą iš (duomenys neskelbtini) m. valdybos (duomenys neskelbtini) seniūnijos, nurodoma, kad buvo įgytas dviejų kambarių butas, kurio bendras plotas 72, 62 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini). Nors sutarties formoje yra pažymėta vieta, kurioje turėtų būti pateikiami kartu parduodamų ūkinių pastatų bei rūsio duomenys, tačiau jokių duomenų (nei ploto, nei buvimo vietos, nei adreso (šiuo atveju pareiškėjos nurodomas Ūkio pastato adresas yra (duomenys neskelbtini) (ne tas pats, kaip Buto), nei kitų duomenų) minėtoje sutartyje nėra nurodyta. Teismas papildomai pažymi, kad vadovaujantis anksčiau aptartu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgiant į nuosekliai formuojamą teismų praktiką, nei Lietuvos Respublikos valstybės įmonės respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filialo 1992 m. balandžio 27 d. rengta Buto techninės apskaitos byla, nei pareiškėjos galimas faktinis Ūkio pastato dalies valdymas, nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisės į Ūkio pastato dalį. Dokumentų, kurie aiškiai ir nedviprasmiškai leistų nustatyti pareiškėjos nuosavybės teisę į Ūkio pastato konkrečią dalį, į bylą nėra pateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad pagal Sutartį įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą buvo paryta techninė klaida. Todėl NTR tvarkytojas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl netikslių ir klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo. Todėl pagrindo naikinti Sprendimą Nr. 1 nagrinėjamu atveju nėra.

Nesant pagrindo panaikinti Sprendimą Nr. 1, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos skundo reikalavimus dėl Komisijos Sprendimo Nr. 2 panaikinimo bei atsakovo įpareigojimo ištaisyti klaidą.

Teismo vertinimu, skundžiami sprendimai –Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 yra teisėti ir pagrįsti, aiškiai motyvuoti, t. y. atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. kad administraciniame sprendime būtų nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundžiami administraciniai sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl jų naikinti nei pareiškėjos išdėstytais, nei kitais motyvais teismas neturi pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jai klausimas nesprendžiamas.

Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos P. G. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.