Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-11-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-507-917/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-27
Bylos Nr.
II-507-917/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02139-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Pažeidėjas
N. B.
Pareiškėjas
N. B.
Kategorijos
  • 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-507-917/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02139-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Laurai Ražanskaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui N. B. ir jo atstovui advokato padėjėjui E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos B. J. (toliau – ir Institucija) 2019 m. spalio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-1412-2019 (ROIK: 18091383754) (toliau – ir nutarimas) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos B. J. 2019 m. spalio 8 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas nuobauda – įspėjimu, už tai, kad jis 2018 m. liepos 1 d., apie 1.00 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) mažametės dukros P. B. gim. 2011 m., akivaizdoje, vartojo necenzūrinius žodžius savo sutuoktinės A. B. atžvilgiu, sakydamas „Ne, nesistebėk, nes tavo mama yra kūrva, nes jinai žinojosi, kad ją papis kas nors geriau negu tėtis, ją papis geriau negu tėtis“, tokiu savo elgesiu rodė nederamą pavyzdį, savo veiksmais nesudarė dukrai visapusiškos ir harmoningos vystymuisi tinkamos aplinkos, nevykdė pareigos rūpintis dukters dvasiniu ir moraliniu ugdymu, tuo N. B. pažeidė ANK 73 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 straipsnį, 3.165 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalį.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi bylos medžiaga grąžinta nagrinėti Institucijai, kadangi ANK 73 straipsnyje numatytų nusižengimų bylos nepriskirtinos teismų kompetencijai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. B. skunde nurodė, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas tik formaliai laikėsi ANK nuostatų, nesusiejo konkrečių faktinių aplinkybių su konkrečiu ir tiksliu teisės normos pažeidimu, t. y. nenurodydamas ir neįrodydamas konkretaus pareiškėjo veikimo ar neveikimo. Privalėdamas ištirti protokole nurodytas faktines aplinkybes, imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų galima neabejotinai nuspręsti dėl atitinkamų aplinkybių ir tada priimti atitinkamą sprendimą, tačiau to nepadarė. Institucija tyrusi administracinio nusižengimo bylą, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje neįsigilino į Nutarime Nr. 65-ANR_N-1412-2019 nurodomų teisės normų turinį, nenurodė sąryšio su N. B. veika, netinkamai kvalifikavo tarp jo ir sutuoktinės susidariusius teisinius santykius, nesilaikė ANK 567 straipsnio nuostatų, nenustatė, neištyrė ir neįvertino visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų bylos aplinkybių, netinkamai taikė įstatymus taip pažeisdama ANK 563 straipsnyje įtvirtintą administracinių nusižengimų teisenos paskirtį ir priėmė neteisėtą, nepagristą, pareiškėjo teises pažeidžiantį Nutarimą Nr. Nr. 65-ANR N-1412-2019, kuris turėtu būti panaikintas ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukta. Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2018 m. gruodžio 11 d. pateikdamas prašymą Institucijai nurodė, jog tarp jo ir sutuoktinės A. B. vyksta santuokos nutraukimo procesas, kurio metu A. B. visomis įmanomomis priemonėmis siekia įrodyti N. B. kaltę, tikslu prisiteisti nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymą su ja ir jų jungtinę nuosavybę – žemės sklypą bei butą. A. B., siekdama gauti ir į santuokos nutraukimo bylą pateikti N. B. neigiamai charakterizuojančius duomenis, nuolatos naudodama garso įrašymo įrangą jį provokuoja ir bando įtraukti į priešišką teisei veiką, ką darė ir skundžiamo nutarimo dėl 2018 m. liepos 1 d. vėlyvą naktį, kuomet sąmoningai įjungusi garso įrašymo įrenginį, prie dukros P. B. pareiškė, kad „už tave yra žymiai geresnių vyrų“. N. B. iš A. B. susirašinėjimo žinučių buvo žinoma apie pastarosios neištikimybę, todėl į jos pasakytus paniekos žodžius sureagavo skausmingai ir emocionaliai. Pažymėtina, kad A. B. pateikė ne visą tą vakarą vykusio pokalbio įrašą ir jo stenogramą, o tik selektyvią, iš konteksto ištrauktą, neobjektyvią jo dalį, kuri neparodo provokacijos, išankstinio pasirengimo, o tuo labiau, neatsižvelgiant į dukros P. B. interesus, bet kokia kaina jį išprovokuoti ir pažeminti dukros akyse. Šią aplinkybę patvirtina ir 2018 m. liepos 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis dėl A. B. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-19313-921/2018, kurioje teismas vertinęs pateiktą vykusio pokalbio garso įrašą konstatavo, jog jis neįrodo, kad šiai dienai pareiškėjo elgesys tiek jos, tiek jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra netinkamas ar keliantis grėsmę jų sveikatai, netinkamas tiek teisės, tiek moralės požiūriu. Teismas vertino ir laikė reikšmingu įrodymu institucijos teikiančios išvadą byloje, t. y. vaikų teisių atstovų nuomonę ir motyvus bei argumentus, kuriuose taip pat nurodyta, jog institucija nemato būtinybės taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – iškeldinimą. Pareiškėjas paaiškino, kad nors P. B. gyvenamoji vieta nustatyta su mama A. B., tačiau jis rūpinasi dukros P. B. auklėjimu, vystymusi, sveikata, jos dvasiniu ir moraliniu ugdymu, sudarydamas tinkamas sąlygas mokytis, teismui nustačius bendravimo tvarką, paskirtą laiką praleidžia kartu, sudarydamas palankias sąlygas tarpusavį bendrauti abejoms nepilnametėms dukroms, joms vystytis, dvasiškai tobulėti ir ugdytis savarankiškomis asmenybėmis, ką patvirtina foto nuotraukos apie bendrai leidžiamą laiką pateiktos į administracinio nusižengimo bylą su 2018 m. gruodžio 11d. prašymu. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog jis yra nekonfliktiška asmenybė, visuomet linkęs padėti ir visus klausimus spręsti taikiai diskusijų būdu, ką patvirtino uždaros kotedžų teritorijos (duomenys neskelbtini) kaimynai. Pareiškėjas pripažįsta, jog vartodamas necenzūrinius žodžius sutuoktinės atžvilgiu pasielgė netinkamai, tačiau tai neįrodo jo kaltės dėl inkriminuoto teisės pažeidimo, be to nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad N. B. žodžiais ar veiksmais būtų pažeidęs dukros P. B. teises, kad jo tyčia būtų buvusi nukreipta į vaiko teisių pažeidimą. Nenustatyta, kad N. B. necenzūrinius žodžius sutuoktinės A. B. atžvilgiu pavartojo vieną kartą, ar tai daro sistemingai ir neatsižvelgdamas, kad tai gali išgirsti nepilnametės dukros ar aplinkiniai asmenys. Taip pat nenustatyta ir nedetalizuota ar N. B. veiksmuose yra tyčia ar tai atsitiko dėl neatsargumo, be to, byloje nėra duomenų apie nukentėjusį asmenį. Skunde nurodytais motyvais pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai iš A. B. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (b. l. 3–13).

Atsiliepimas

Institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą atstovas – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas E. D. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti ir palikti galioti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos B. J. 2019 m. spalio 8 d. nutarimą administracinėje byloje. Atsiliepime nurodyta, kad N. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas Nr. 65-ANR_N-1412-2019, remiantis 2018 m. rugsėjo 7 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą Nr. M-2-03-00534-18, pagal A. B. pareiškimą. Medžiagoje Nr. M-2-03-00534-18 mažametė P. B., 2018 m. rugsėjo 4 d. apklausta kaip liudytoja paaiškino, jog jai nepatinka, kad pareiškėjas negražiai bendrauja su mama ir nurodė, kad „tėtis <..> ateidavo į kambarį ir sakė negerus žodžius: kurva, šliundra, daugiau neprisimenu <..> sakė mamai ir man. <..> Jis tai sakė naktį, ir kartais dieną. Nežinau, ar vieną kartą, ar daugiau kartų taip vadindavo. <..> Kai tėtis taip elgdavosi, aš jausdavausi negerai. Aš bijodavau. Aš bijodavau tik tuo metu kai tėtis blogai elgdavosi, o kai tėtis gerai elgdavosi, aš jausdavausi gerai. <..> Pati atsikeldavau naktį, tėtis nekeldavo“. Taip pat iš 2018 m. liepos 16 d. 15.37 val. garso įrašo failo apžiūros matyti, kad N. B. vaiko akivaizdoje vartoja necenzūrinius žodžius sakydamas „Ne, nesistebėk, nes tavo mama yra kūrva. Nes jinai žiojasi, kad ją .,papis“ kas nors geriau negu tėtis. Ją „papis“ geriau negu tėtis. Man dabar sakė. kad mane sakė „papis", kažkas geriau negu tėtis. Jinai sakė. „papis“ ją geriau kažkas negu aš. Tėtis tave mylėjo ir mylės, bet šitai šliundrai neleisk formuot savo nuomonės“. Taip pat, kad tarp N. B. ir A. B. yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, kad jų nepilnamečiai vaikai įtraukiami į jų konfliktus, kurių metu vaikų akivaizdoje aiškinasi tarpusavio santykius, namuose tvyro įtampa, vaikų akivaizdoje tėvai vartoja nepagarbius ir amoralius, kreipinius, patvirtina 2018 m. spalio 16 d., gauta Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pažyma Nr. 4SD-1651. Iš surinktų faktinių duomenų matyti, kad N. B., savo veiksmais, naudojant savo nepilnamečius vaikus aiškinantis tarpusavio santykius su sutuoktine, siekė savo asmeninių tikslų, tuo nevykdydamas tinkamo tėvų valdžios panaudojimo ir veikė priešingai vaikų interesams. N. B. skunde nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai buvo įvertinti nesilaikant administracinių nusižengimų teisenos nuostatų ir nenustatyta, kad jis necenzūrinius žodžius sutuoktinės A. B. atžvilgiu pavartojo vieną kartą, ar tai daro sistemingai ir neatsižvelgdamas, kad tai gali išgirsti nepilnametės dukros ar aplinkiniai asmenys. Taip pat N. B. skunde nurodo, kad yra nenustatyta ir nedetalizuota ar jo veiksmuose yra tyčia ar tai atsitiko dėl neatsargumo. Darytina išvada, kad bylos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai ir nešališkai laikantis ANK 569 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, o skunde N. B. nurodytos aplinkybės laikytinos kaip noras išvengti administracinės atsakomybės, (b. l.25-28).

Skundą padavęs ir administracine nuobauda nubaustas N. B. bei jo atstovas advokato padėjėjas E. S. teisme palaikė skundą jame išdėstomais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

ANK 73 straipsnio 1 dalis užtraukia atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Skundžiamame nutarime nurodoma, kad A. B. yra pažeidęs Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 straipsnį, 3.165 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalį. Tačiau, teismo manymu, toks suformuluotas kaltinimas yra visiškai nekonkretus, nepagrįstai išplėstas įvertinus vien tai, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 straipsnį sudaro dvi dalys, tačiau nei viena dalis, ar punktas nėra nurodoma, t.y. nekonkretizuojama, o Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnį sudaro 10 dalių, tačiau taip pat nei viena konkreti dalis ar punktas nėra nurodoma.

Iš administracinio nusižengimo bylos Nr. 65-ANR_N-1412-2019 matyti, kad N. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos B. J. 2019 m. spalio 8 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas nuobauda – įspėjimu, už tai, kad jis nutarime nurodytu laiku ir vietoje, mažametės dukros P. B. gim. 2011 m., akivaizdoje, vartojo necenzūrinius žodžius savo sutuoktinės A. B. atžvilgiu ir tokiu savo elgesiu rodė nederamą pavyzdį, savo veiksmais nesudarė dukrai visapusiškos ir harmoningos vystymuisi tinkamos aplinkos, nevykdė pareigos rūpintis dukters dvasiniu ir moraliniu ugdymu, tuo N. B. pažeidė ANK 73 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 straipsnį, 3.165 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalį.

Teismas, sutikdamas su pareiškėjo skundo argumentais pažymi, kad skundžiamame nutarime Institucijos pareigūnė tik formaliai nurodė, kad šiame nutarime nurodytu laiku ir vietoje N. B. nepilnametės dukters akivaizdoje vartodamas necenzūrinius žodžius sutuoktinės atžvilgiu, taip nesudarydamas dukrai visapusiškos ir harmoningos vystymuisi tinkamos aplinkos, nevykdė pareigos rūpintis dukters dvasiniu ir moraliniu ugdymu, tačiau nutarime, konstatuojant necenzūrinių žodžių vartojimo faktą, nenustatyta pareiškėjo tyčia, tai yra suvokimas ir noras tokiais veiksmais sukurti savo nepilnametei dukteriai netinkamą aplinką vystymuisi, be to, to nepatvirtina ir byloje esantys duomenys.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant padaryti išvadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014).

Pažymėtina, jog tarp pareiškėjo ir A. B. yra susiklostę konfliktiniai santykiai ir vyksta santuokos nutraukimo procesas. Iš Kauno AVPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. liudytojos P. B. apklausos protokolo matyti, kad pastaroji nežino, dėl ko jos tėvai pykosi, taip pat nežino, ar „negražius“ žodžius sakė vieną ar daugiau kartų, ir kiek ilgai kalbėjo, ji pamiršo, be to nurodė, kad ji pati atsikeldavo naktį (admin. nusižengimo b. l. 9-10), kas paneigia A. B. paaiškinimus apie tai, jog aptariamo konflikto metu pareiškėjas tyčia nakties metu prižadino savo dukrą ir toliau jos akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius (admin. nusižengimo b. l.7-8).

Byloje esantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas Nr. 4SD-1651 patvirtina, jog tarp pareiškėjo ir A. B. yra susiklostę itin konfliktiški santykiai, kurie tęsiasi ilgą laiką, tačiau abu tėvai yra sudarę tinkamas sąlygas dukroms gyventi, bet negeba užtikrinti emocinio stabilumo, dėl ko pareiškėjas, kartu su A. B. lanko privačias psichologo konsultacijas, o A. B. su P. B. jas lanko VšĮ (duomenys neskelbtini) (admin. nusižengimo b. l. 35). Pažymėtina, jog konfliktiniai santykiai tarp pažeidėjo ir A. B. tęsiasi ilgą laiką, tačiau jų motyvas yra santuokinio gyvenimo nutraukimas ir niekaip nėra nukreiptas prieš vaiko interesus, ką patvirtina ne tik pareiškėjo ir P. B. darnūs santykiai, bet ir pareiškėjo aktyvūs veiksmai siekiant įgyvendinti institucijų teikiamas rekomendacijas vaikų gerovės, užtikrinant jų emocinį stabilumą. Šiuo atveju, nėra objektyvių duomenų, kad dėl sukelto konflikto nepilnametė P. B. būtų pravirkusi, šaukusi ar kitaip išreiškusi susijaudinimą, išgąstį. Priešingai, iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato KPSNTV 2-ojo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėta skaitmeninė garso įrašo kopija, kurią pateikė A. B. ir sudarytos stenogramos matyti, jog tarp pareiškėjo ir A. B. vykstant žodiniam konfliktui, kurio metu A. B. klausia ar pareiškėjas atėjo vaiko žadinti, pokalbio eigoje nepilnametė P. B., po pareiškėjo išsakytų necenzūrinių žodžių ir teiginio „neleisk formuoti savo nuomonės“ paklausia „ko neleisti?“, kas parodo, jog P. B. nesuvokė tarp jos tėvų vykusio pokalbio ir dėl jo jokių komentarų neišsakė. Atkreiptinas dėmesys, jog aptariama stenograma patvirtina pareiškėjo tyčią pažeminti A. B., tačiau ji nebuvo nukreipta tėvo valdžią panaudoti priešingai vaiko interesams.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2019-02-25 teismas nutartimi jau buvo grąžinęs šią bylą tyrimui papildyti (b.l. 17-22). Tačiau po šios teismo nutarties, kurioje konkretizuojami trūkumai, policijos įstaiga tik užfiksavo 2019-05-15 A. B. teiktą paaiškinimą (b.l. 7-8) bei priėmė 2019-06-07 nutarimą A. B. leisti atstovauti P. B. (b.l. 5-6). Jokių kitų naujų procesinių veiksmų pareigūnai neatliko, naudojosi nutraukto ikiteisminio tyrimo procesinių dokumentų kopijomis, taigi, naujų aplinkybių nesiaiškino ir nenustatinėjo, nebuvo aktyvūs. O N. B. pats į šią bylą pateikė itin reikšmingus, visą situaciją charakterizuojančius įrodymus ( b.l. 42-117). Ko pasekoje policijos įstaiga surašo N. B. protokolą pagal ANK 73 str. 1 d. ir bylą perduoda teismui, tačiau teismas 2019-08-07 nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A2-1896-358/2019 bylą vėl grąžina institucijai, surašiusiai nusižengimo protokolą (b.l. 123-124).

Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nepilnametė P. B. nėra pripažinta nukentėjusiąja. Iš bylos duomenų matyti, kad nepilnametė P. B. po analizuojamo įvykio noriai bendrauja su pareiškėju. Taigi, išanalizavus paties konflikto prigimtį (vyko konfliktinė ištuokos byla civilinio proceso tvarka), išanalizavus N. B. veiksmus ir jų kryptingumą vaiko atžvilgiu, byloje nėra nustatyta jokių duomenų apie tokio N. B. elgesio neigiamą poveikį vaikui. Teismo manymu, N. B. veiksmai, kaip tai buvo nurodyta tiek 2018-09-07 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek pačiame 2019-07-19 administracinio nusižengimo protokole, buvo nukreipta ne prieš vaiką, o būtent sutuoktinės A. B. atžvilgiu.. N. B. išsakytos frazės A. B. buvo skirtos jų, kaip sutuoktinių konfliktiškiems santykiams aiškintis, bet ne nukreiptos į vaiko asmenį. Byloje taip pat nėra duomenų, jog aptariamas įvykis būtų padaręs nepilnametei P. B. neigiamą įtaką, paskatinęs ankstyvą jos susidomėjimą lytiniu gyvenimu ar kitaip paveikęs jos elgesį, tai gi ir nenustatyta, jog P. B. padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žalą, kaip nenustatyta ir tai, kad N. B. tyčia ar dėl neatsargumo panaudojo tėvo valdžią priešingai vaikų interesais, todėl administracinio nusižengimo teisena N. B. atžvilgiu nutrauktina. Darytina išvada, kad išanalizavus bylos duomenis nėra nustatyta, jog A. B. yra pažeidęs Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 straipsnį, 3.165 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalį ir padaręs ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 666 straipsnis nustato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatos. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, išvardytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Atsakovo teigimu, jog aiškinant šias BPK nuostatas, darytina išvada, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu ir todėl nagrinėjamu atveju tokių proceso dalyvio (šiuo atveju - išteisintojo) turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese

Pareiškėjo N. B. atstovas teismui pateikė prašymą su priedais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra atmestinas. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, skundžiamas nutarimas yra naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena N. B. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 666 straipsniu, teismas

nutaria:

N. B. skundą tenkinti.

Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos B. J. 2019 m. spalio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 65-ANR_N-1412-2019 (ROIK: 18091383754) panaikinti, administracinio nusižengimo bylos teiseną N. B. atžvilgiu nutraukti.

Administracinio nusižengimo bylą Nr. 65-ANR_N-1412-2019 (ROIK: 18091383754), nutarčiai įsiteisėjus grąžinti Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriui.

Advokato padėjėjo E. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Meškauskienė