- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- e2-2298-599/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30336-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- P. S., J. S.
- Advokatai
- Eugenija Liutvinskienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovams P. S. ir J. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad 2019-10-01 tarp jos ir atsakovų P. S. ir J. S. buvo sudaryta buto, esančio adresu Vaduvos g. 12-40, Vilniuje, nuomos sutartis (toliau – Sutartis). Ieškovė nurodė, jog Sutarties 2.1 p. nuostatomis šalys sulygo, kad ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 23 dienos nuomininkai įsipareigojo ieškovei mokėti 250,00 EUR dydžio nuomos mokestį už einamojo mėnesio buto nuomą. Be to, Sutarties 2.2 p. nusotatomis šalys taip pat susitarė, jog kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 23 dienos, nuomininkai apmokės buto komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius už praėjusį mėnesį ir Sutarties 6.1.3 p. nuostatose taip pat buvo numatyta, kad jeigu nuomininkai nesumokės nuomos mokesčio vieno mėnesio laikotarpyje nuo termino, nustatyto Sutartyje, pasibaigimo momento, tai ieškovė turės teisę atsakovams pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Ieškovė nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovai tinkamai nevykdė Sutarties 2.1 ir 2.2 p.p. nuostatų prisiimtų įsipareigojimų, t. y. 2020 metų balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesiais pilnai neatsiskaitė už buto nuomą bei nemokėjo komunalinių ir kitų paslaugų mokesčių, tai ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 6.1.3 p. nuostatomis Sutartį 2020-08-01 vienašališkai nutraukė. Ieškovė pažymėjo, kad nutraukus nuomos sutartį atsakovams buvo nustatytas terminas tiek įsiskolinimams už nuomą, tiek įsiskolinimams už komunalinius mokesčius pilnai padengti, nurodant, jog atsakovų skola už buto nuomą sudaro 900,00 EUR sumą, o už komunalinius ir kitus mokesčius – 376,21 EUR sumą, tačiau atsakovai su ieškove taip ir neatsiskaitė, todėl atsakovų skola šiai dienai sudaro 1 276,21 EUR sumą. Ieškovė taip pat nurodė, jog pasirašant nuomos sutartį su atsakovais, jiems buvo perduoti dveji buto, esančio adresu Vaduvos g. 12-40, Vilniuje, ir pašto dėžutės raktų komplektai, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nurodytuosius raktų komplektus pametė, tai ieškovė buvo priversta keisti buto durų spynas bei pašto dėžutės užraktą, dėl to papildomai ieškovė patyrė 149,75 EUR sumai nuostolių. Be to, kadangi pasirašant buto nuomos sutartį atsakovai ieškovei buvo sumokėję 200,00 EUR sumai dydžio depozitą, tai ieškovė nurodytąją sumą įskaitė, dėl to atsakovų skola ieškinio pareiškimo dienai sudaro 1 225,96 EUR sumą. Ieškovė pateikė dubliką ir nurodė, kad palaiko pilnai savo ieškininius reikalavimus ieškinyje nurodytais motyvais bei argumentais. Ieškovė nurodė, jog atsiliepime į ieškinį atsakovė J. S. subjektyviai bei šališkai vertina ieškinyje nurodytus argumentus, tokiu būdu atsakovė tik siekia išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Be to, nesutikdama su atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija, jog atsakovė neturi atsakyti pagal pareikštą ieškinį, kadangi buto nuomos sutartį kartu su ieškove sudarė tik atsakovas P. S., o atsakovė J. S. nuomos sutartį pasirašė tik dėl to, kad šios sutarties sudarymo metu atsakovo P. S. nebuvo namuose, ieškovė nurodė, jog tokie atsakovės J. S. argumentai neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi vadovaujantis LR CK 6.589 str. nuostatomis, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Anot ieškovės, negali būti toleruotina tokia situacija, kada asmuo turi teisę gyventi nuomojamame bute, tačiau neprisiima jokių iš to kylančių sutartių pareigų. Ieškovės nuomone, aplinkybė, jog buto nuomos sutartį 2019-10-01 su ieškove pasirašė atsakovė, įrodo tai, kad tokiais savo veiksmais atsakovė visgi prisiėmė visas iš nuomos sutarties kylančias teises bei pareigas. Be to, nesutikdama ir su kitu atsakovės argumentu apie tai, kad už susidariusį įsiskolinimą atsakovė neturi pareigos atsiskaityti su ieškove, kadangi ji nuo 2020-05-07 gyvena kitose išnuomotose patalpose ir tą patvirtina atsakovės į šią civilinę bylą pateikta 2020-05-07 nuomos sutartis, ieškovė nurodė, jog pagal šalių 2019-10-01 sudarytos buto nuomos sutarties 3.2.7 p. nuostatas, atsakovė ieškovei nepranešė apie priešlaikinį nuomos sutarties nutraukimą, todėl tai reiškia, kad atsakovė su ieškove sutartinių santykių nebuvo nutraukusi, todėl atsakovei išlieka pareiga atlyginti skolą, susidariusią už buto nuomą bei komunalinius mokesčius ir kitus patarnavimus. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog nors atsakovė atsiliepime į ieškinį ir nurodė, kad jokių įsiskolinimų iš atsakovų pusės ieškovės atžvilgiu negali būti, kadangi atsiskaitymams už nuomą bei komunalines paslaugas atsakovams pinigų duodavo tėvai, tačiau nurodyti tėvų pinigų perdavimai atsakovams neturi jokios sąsajos su ieškove bei atsiradusia skola ieškovei, o netgi priešingai, įrodo tik atsakovės neatsakingumą, kadangi gavusi pinigų sumokėjimui už nuomą atsakovė juos panaudojo tik savo reikmėms. Ieškovė taip pat nurodė, kad iki vasario mėnesio atsakovai už komunalines paslaugas mokėdavo laiku, kadangi iki tada pinigus už komunalinius patarnavimus ieškovei perduodavo atsakovų tėvai, tačiau kovo mėnesį atsakovai patys inicijavo komunalinių paslaugų knygelės pasiėmimą jų žininion, argumentuodami tuo, jog dėl esančios situacijos pasaulyje, t. y. dėl Covid-19 pandemijos ir visuotinai paskelbto karantino, taip pat ir dėl to, kad jų šeimoje auga mažametis vaikas ir jie prisibijo į butą įsileisti pašalinius asmenis, tai todėl pinigus už komunalinius patarnavimus ieškovei nori mokėti patys atsakovai asmeniškai, todėl ieškovė, būdama patikli bei nieko neįtarianti, sutiko, jog patys atsakovai tiesiogiai mokėtų už komunalines išlaidas, tačiau kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo tik iš anksto suplanuota atsakovų taktika išvengti skolinių sutartinių įsipareigojimų. Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovė pati nurodė, kad tiek ji, tiek ir atsakovas P. S. turėjo finansinių sunkumų, todėl tai rodo, jog atsakovai matydami, kad neturės finansinių galimybių atsiskaityti už nuomojamą butą ir jiems suteiktas komunalines paslaugas, sumanė versiją, kuri yra pateikta atsakovės atsiliepime į ieškinį. Ieškovė taip pat nurodė, kad prie dubliko pateikti dokumentai, kurie buvo gauti iš komunalinių paslaugų tiekėjų, tik patvirtina tiek ieškinyje, tiek ir dublike nurodytus teiginius, jog atsakovai ieškovei yra skolingi, kadangi kaip matyti iš aukščiau nurodytų dokumentų, jau už kovo mėnesį suteiktas komunalines paslaugas nebuvo laiku atsiskaityta ir nuo kovo mėnesio pradėjo kauptis atsakovų skola ieškovei. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovė bando išvengti jai tenkančių sutartinių įsipareigojimų atskaityti su ieškove, rodo ir pačios atsakovės priešaringi teiginiai pateikti atsiliepime į ieškinį, kuriuose ji nurodė, jog su ieškove atsakovė niekada nėra bendravusi, ieškovė jos niekada nėra informavusi apie tai, kad yra vėluojama atsiskaityti, be to, ieškovė visada bendravo tik su atsakovu P. S., todėl atsakovė pagrįstai tikėjosi, jog visi mokėjimai yra atlikti laiku bei tinkamai, tačiau vėliau savo atsiliepime į ieškinį atsakovė vis tik nurodė tą aplinkybę, kad yra bendravusi su ieškove telefonu. Ieškovės nuomone, tai, kad atsakovė negalėjo nežinoti apie jos ir atsakovo P. S. skolą ieškovei, rodo pats faktas, jog atsakovė nuomojamame bute gyveno kartu su atsakovu P. S., naudojosi komunalinėmis paslaugomis, todėl mažai tikėtina, kad asmuo negalėjo žinoti, jog yra kažkam skolingas. Be to, atsakovė pasirašiusi nuomos sutartį ir besinaudodama butu bei teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, privalėjo domėtis tinkamu sutarties vykdymu iki pat nuomos sutarties termino pabaigos. Ieškovė taip pat nurodė, kad pranešimas dėl buto nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą 2020-06-29 buvo įteiktas ir pačiai atsakovei asmeniškai ir atsakovė nurodytąjį pranešimą priėmė ir jį pasirašė, ir tik 2020-08-24 gavusi pretenziją registruotu paštu telefonu ieškovei, o vėliau ir ieškovės atstovei advokatei Eugenijai Liutvinskienei pareiškė, jog ji nieko nemokės, kadangi nuo liepos mėnesio ji ginčo bute nebegyvena, nors atsiliepime į ieškinį nurodė, kad minėtame bute nebegyvena nuo balandžio mėnesio, todėl toksai atsakovės elgesys ieškovės manymu, yra tik bandymas išvengti susidariusios skolos. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog atsakovai solidariai yra atsakingi ne tik už įsiskolinimą už nuomą ir komunalinius patarnavimus, bet ir už buto bei pašto dėžutės raktų komplektų gamybą, juo labiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pati savo atsiliepime į pareikštą ieškinį patvirtino tą faktą, jog atsakovas P. S. buvo pametęs buto raktus, dėl ko ji pati jam perdavė savuosius. Be to, visiškai yra nepagrįsti atsakovės teiginiai apie tai, kad savuosius raktus perduoti atsakovui P. S. atsakovei „liepė“ pati ieškovė, kadangi jau birželio mėnesį buvo ruošiamas ir atsakovams įteikiamas pranešimas dėl buto nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, todėl toks „liepimas“, kaip teigia atsakovė, būtų buvęs visiškai nelogiškas. Ieškovės manymu, ji neturėtų patirti jokių nuostolių dėl to, jog atsakovai pametė raktus, be to, jeigu jau atsakovė mano, kad už minėtųjų raktų pametimą yra atsakingas tik atsakovas P. S., tai ji šią sumą už naujų raktų ir spynų gamybą regreso tvarka galės susigrąžinti iš atsakovo. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad jeigu, kaip teigia atsakovė, jos ir atsakovo P. S. santuoka buvo nutraukta buto nuomos laikotarpiu, tai ieškovė, t. y. kaip kreditorė, turėjo būti informuota apie santuokos nutraukimo procesą, tačiau to padaryta nebuvo, todėl galima teigti, jog atsakovai galimai nesilaikė įstatymų reikalavimų arba kalbėdami apie santuokos nutraukimą šiuo atveju tik bando išvengti prievolių ieškovei ir suklaidinti teismą. Be to, atsakydama į atsakovės argumentą, jog ieškovė pati tiksliai nežino nuo kurio mėnesio susidarė atsakovų skola ieškovei, tai ieškovė nurodė, kad ieškinio faktinių aplinkybių dalyje buvo įsivėlusi klaida, dėl to ieškovė papildomai nurodė, jog už nuomą pilnai atsiskaityta nebuvo jau nuo kovo mėnesio ir techinės klaidos faktą patvirtina ne tik vėliau ieškinyje išskirstytas skolos dydis, tenkantis kiekvienam asmeniui, bet taip pat ir atsakovei siųstoje pretenzijoje nurodytas teiginys, jog „už nuomą nebuvo pilnai atsiskaityta už 2020 m. kovo, balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesius“. Be to, dėl atsakovės atsliepime į ieškinį pateikto teiginio, kad skiriasi pretenzijoje, siųstoje atsakovei, ir ieškiniu prašoma priteisti skolos suma, ieškovė nurodė, jog pretenzijoje į visą skolos sumą įėjo ir teisinės pagalbos išlaidos, tuo tarpu sprendžiant ginčą teisme bylinėjimosi išlaidos į ieškinio sumą nėra įskaičiuojamos, kadangi bylinėjimosi išlaidos teisminiame procese gali kisti, todėl jos yra skaičiuojamos atskirai. Ieškovė nurodė, kad nors atsakovė ir bando įrodyti, jog ji ieškovės nuomojamame bute negyveno nuo 2020 m. kovo mėnesio, tačiau atsakovės pareiga mokėti už nuomą nenutraukus sutarties nebuvo pasibaigusi, be to, nuomos sutartis nebuvo pakeista, jokių rašytinių pranešimų iš atsakovų ieškovė niekada nėra gavusi. Be to, pasisakydama dėl atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytų teiginių dėl asmens duomenų apsaugos įstatymo pažeidimo, ieškovė taip pat nurodė, jog ieškovės atstovei siunčiant pretenziją atsakovei joks asmens duomenų pažeidimas nebuvo padarytas, kadangi asmens deklaruotą gyvenamąją vietą gali sužinoti ne tik advokatas ar advokato padėjėjas, bet ir fizinis asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami ir jam reikia jas apginti pasinaudojant ikiteisminio instituto reikalavimais, t. y. šiuo atveju pretenzijos įteikimu. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovės teiginiai apie duomenų apsaugos įstatymo pažeidimus netgi nėra šios bylos esmė ir sutinkamai su LR CPK 29 str. nuostatomis, ieškinys yra teikiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, todėl ieškovė pagrįstai bei teisėtais būdais iš gyventojų registrų centro gavo šią informaciją. Ieškovė taip pat nurodė, kad pretenzijos solidariesiems skolininkams turi būti siunčiamos vienodos, tame tarpe nurodant ir kokiems asmenims jos yra teikiamos, todėl ieškovei nežinat aplinkybės, jog atsakovai galimai buvo nutraukę savo santuoką, ji išsiuntė pretenziją tiek atsakovės J. S., tiek atsakovo P. S. deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, ir šių adresų net nesistengadama nuslėpti nuo kito iš atsakovų. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog jeigu atsakovų santuoka iš tikrųjų buvo nutraukta buto nuomos laikotarpiu, tai ieškovė, t. y. kaip kreditorė, netgi nebuvo informuota apie santuokos nutraukimo procesą, todėl tai ne tik parodo tą aplinkybę, kad ieškovė nepažeidė jokių asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatų reikalavimų išsiųsdama identiškas pratenzijas abiems iš atsakovų, bet parodo ir tai, jog atsakovai patys nesilaikė jiems iš įstatymų kylančių reikalavimų apie santuokos nutraukimą informuoti visus savo turimus kreditorius. Ieškovė pateikė ir galutinius paaiškinimus ir nurodė, kad nors atsakovas P. S. visą skolą ieškovei ir pripažįsta, t. y. kaip savo asmeninę skolą, tačiau susidaręs įsiskolinimas už buto nuomą bei komunalinius patarnavimus ir patirta žala dėl buto spynos bei pašto dėžutės raktų keitimo, turi būti priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, kadangi nuomos sutartį pasirašė ne tik atsakovas P. S., bet ir atsakovė J. S., ir tą patvirtina Sutarties 3 puslapyje prie „nuomininko“ vardo esantis atsakovės parašas bei nurodytas telefono numeris. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad nors atsakovė J. S. ir teigia, jog nuomos sutarties pasirašymo metu ji buvo išsituokusi su atsakovu P. S., tačiau tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų atsakovė į šią civilinę bylą taip ir nepateikė, dar daugiau, sudarydami buto nuomos sutartį atsakovai ieškovei prisistatė kaip sutuoktiniai, todėl ieškovė neturėjo pagrindo jais netikėti, tuo labiau, jog kartu su jais nuomojamame bute gyveno ir jų bendras vaikas. Ieškovės vertinimu, kad jeigu atsakovės teiginiai, dėl to, jog atsakovų santuoka buvo nutraukta dar iki nuomos sutarties pasirašymo, ir pasirodytų esantys teisingi, tačiau įvertinat tą aplinkybę, kad pasirašius nuomos sutartį atsakovai visgi kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį bei augino bendrą vaiką, tai tik įrodo tą aplinkybę, jog atsakovai kartu gyveno kaip sugyventiniai, dėl to atsakovai vis tiek turėtų būti laikomi vienu šeimos ūkiu ir atitinkamai abu turėtų atsiskaityti už susidariusią skolą ieškovei. Be to, tai, kad atsakovai buto nuomos sutarties laikotarpiu turi būti pripažįstami gyvenę kaip sugyventiniai, rodo ir ta aplinkybė, jog jiems bendras vaikas gimė jau po atsakovų santuokos nutraukimo, t. y. 2018-02-11, kai tuo tarpu atsakovų santuoka, bent jau kaip teigia atsakovė J. S., buvo nutraukta dar 2017-03-18. Be to, pasisakydama dėl atsakovės tripliko argumentų apie tai, kad atsakovė pagal ieškinį neprivalo atsakyti, kadangi atsakovė apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą buvo informavusi ieškovę telefonu, tai ieškovė nurodė, jog atsakovė apie nuomos sutarties nutraukimą ieškovės niekuomet nebuvo informavusi raštu ir tą savo triplike patvirtino pati atsakovė, o teiginiai, kad ieškovė apie buto nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą buvo informuota telefonu, šioje civilinėje byloje taip pat nėra įrodyti bei yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė nurodė, jog atsakovams jau kovo mėnesį buvo perduota komunalinių paslaugų knygutė ir nuo to laiko pradėjo kauptis atsakovų skola už komunalines paslaugas, o tam, kad susidarę skoliniai įsipareigojimai būtų padengti, ieškovei teko išsiimti naują ginčo buto mokesčių knygutę, ir šią aplinkybę patvirtina kartu su galutiniais ieškovės paaiškinimais į šią civilinę bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovo tripliko teiginiai, jog jis ne kartą vežė pinigus ieškovei į Rykantus yra visiškai nepagrįsti, kadangi nei atsakovas P. S., nei atsakovė J. S. jokių pinigų ieškovei į Rykantus niekada nėra vežę, juo labiau, jog nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovės darbo vieta buvo Vilniaus mieste, todėl atsakovams nebuvo jokio pagrindo atsiskaitymus su ieškove atlikti Rykantų kaime. Be to, pasisakydama dėl atsakovės J. S. teiginių apie asmens duomenų įstatymo nuostatų pažeidimus, ieškovė galutiniuose paaiškinimuose nurodė, jog atsakovė deklaruodama savo gyvenamąją vietą VĮ Registrų centre, tokiais savo veiksmais pati paviešino savo duomenis, kurie gali būti suteikiami tretiesiems asmenims, tame tarpe ir buvusiam sutuoktiniui atsakovui P. S., be to, iš bylos duomenų matyti, kad pretenzija atsakovui P. S. net nebuvo įteikta, todėl teiginiai, jog dėl ieškovės išsiųstos pretenzijos atsakovės kitą adresą sužinojo atsakovės buvęs sutuoktinis, nuo kurio ji neva tai slėpėsi, yra melagingi bei visiškai nepagrįsti. Ieškovė prašė teismo solidariai priteisti iš atsakovų 1 225,96 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė J. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškovės ieškininiais reikalavimais nesutinka. Atsakovė nurodė, jog ji neprivalo atsakyti pagal pareikštą ieškinį, kadangi 2019-10-01 nuomos sutartį su ieškove sudarė tik atsakovas P. S., o atsakovės parašas ant nuomos sutarties yra tiktai dėl tos priežasties, jog tuo momentu kada ieškovė atvežė pasirašyti nuomos sutartį, atsakovo namuose nebuvo ir atsakovas buvo darbe, todėl atsakovė minėtąją nuomos sutartį ir pasirašė, kadangi ieškovė nurodė, kad vietoje atsakovo gali pasirašyti ir atsakovė. Atsakovė taip pat nurodė, kad ginčo bute ji nebegyvena jau nuo 2020 metų kovo mėnesio, kada laikinai apsistojo gyventi pas savo mamą, kadangi tik prasidėjus karantinui atsakovas P. S. pradėjo grįžti namo neblaivus, agresyvus ir gąsdindavo atsakovę bei jų mažametį sūnų, todėl atsakovė ir nusprendė „pabėgti“ su vaiku pas savo mamą, gyvenančią Šalčininkuose, o šiuo metu su atsakovu jie netgi yra oficialiai išsiskyrę. Be to, dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, t. y. dėl to, jog atsakovė nuo kovo mėnesio išėjo gyventi pas mamą, tai anot atsakovės, atleidžia ją nuo pareigos padengti susidariusią skolą už buto nuomą bei komunalinius patarnavimus, kadangi, kaip nurodė pati ieškovė ieškinyje, įsiskolinimas atsirado nuo balandžio mėnesio, kada atsakovė ginčo bute jau nebegyveno. Be to, 2020-05-17 atsakovė su mažamečiu sūnumi persikėlė gyventi į kitą nuomojamą būstą, kas atsakovės vertinimu, taipogi rodo tą aplinkybę, jog ji neturi pareigos atsiskaityti pagal susidariusią skolą. Atsakovė nurodė, kad tiek ji, tiek atsakovas 2020 metų kovo mėnesį dėl Covid-19 pandemijos turėjo finansinių sunkumų, t. y. atsakovė laikotarpyje nuo 2020-03-16 iki 2020-05-19 (imtinai) buvo laikinamame nedarbingume dėl vaiko priežiūros karantino metu, o atsakovas P. S. taip pat turėjo sunkumų su darbu, tačiau kaip buvo nurodęs pats atsakovas, jis buvo pasiskolinęs pinigų iš savo tėvų tam, jog sumokėti skolą už buto nuomą bei komunalinius patarnavimus, todėl atsakovės teigimu, tuo metu, kai ji su mažamečiu vaiku dar gyveno ginčo bute tai nuomos ir komunaliniai mokesčiai visuomet buvo mokami laiku, ir tą aplinkybę patvirtina ieškovės ieškinio teiginiai, jog įsiskolinimas atsirado tik nuo balandžio mėnesio. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad ji su ieškove niekada nebendravo ir ieškovė jos neinformavo, jog atsakovų atžvilgiu yra susikaupusių pradelstų mokėjimų, be to, ieškovė visada bendraudavo tik su atsakovu P. S., todėl atsakovė buvo įsitikinusi, kad viskas yra apmokama tinkamai bei laiku. Be to, atsakovas P. S. atsakovei buvo nurodęs, kad apie atsakovės išsikėlimą iš ginčo patalpų jis ieškovę tinkamai ir laiku informavo, todėl atsakovė ramiai gyveno naujame nuomojamame būste ir per tą laikotarpį jokių skambučių ar pranešimų apie susidariusią skolą iš ieškovės niekada nesulaukė. Be to, kadangi atsakovas P. S. atsakovams jau gyvenant skyriumi nuolat girtaudavo bei skambinėdavo atsakovei ir grąsino su ja susidoroti, todėl matydama, jog atsakovas elgiasi neadekvačiai, atsakovė 2020-05-30 pati susisiekė su ieškove ir paaiškino jai apie esamą situaciją ir nurodė, kad ji bute jau kurį laiką nebegyvena ir, tikėtina, jog atsakovas nuomos už butą laiku nemokės, tačiau ieškovė, net ir žinodama šais aplinkybes, leido atsakovui P. S. ir toliau gyventi nuomojamame bute, ir, netgi, šiam, kažkur apie birželio mėnesį, pametus buto bei pašto dėžutės raktus, liepė atsakovei savo turimų raktų komplektą atiduoti atsakovui, todėl ieškovės ieškinyje reiškiami reikalavimai atsiskaityti už viršutinių durų spynos keitimą, taip pat ir už apatinės spynos bei pašto dėžutės rakto keitimą, atsakovės atžvilgiu yra visiškai nepgrįsti. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovės atstovė, siųsdama atsakovei pretenziją dėl susidariusios skolos padengimo, tokiais savo veiksmais pažeidė asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatas, kadangi minėtoje pretenzijoje buvo nurodytas naujasis atsakovės ir jos mažamečio vaiko gyvenamosios vietos adresas, o laiškas, kuriuo buvo siunčiama pretenzija, buvo adresauotas ne tik atsakovei, bet ir jos buvusiam bei ją persekiojančiam sutuoktiniui atsakovui P. S., todėl ieškovės atstovei nepagrįstai paviešinus atsakovės naujosios gyvenamosios vietos adresą, atsakovei ir jos vaikui iškilo grėsmė būti surastiems atsakovo. Be to, nors atsakovei ir buvo nurodyta, jog atsakovės naujosios gyvenamosios vietos adresą surado ieškovės atstovė, tačiau kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškinį pasirašė pati ieškovė O. T., todėl tai reiškia, kad ieškovė, t. y. kaip fizinis asmuo, atsakovės naujosios gyvenamosios vietos adresą sužinojo neteisėtai. Atsakovė nurodė, kad ieškovės ieškinyje yra tam tikrų neatitikimų dėl įsipareigojimų už nuomą (ne)mokėjimo, kadangi pirmame ieškinio lape ir pirmojoje pastraipoje yra nurodyta „atsižvelgiant į tai, kad atsakovai, kaip Nuomininkai nevykdė Sutarties 2.1 p. įsipareigojimų ir už nuomą nebuvo pilnai atsiskaityta už 2020 m. balandžio, gegužės, birželio ir liepos mėnesius“, o toliau ieškinyje jau nurodoma, kad „įsiskolinimas už nuomą: kovas – 200 Eur, balandis – 150 Eur...>“, kitaip tariant, įsiskolinimas ieškinyje vienur pradedamas skaičiuoti nuo kovo, kitur jau nuo balandžio mėnesio, todėl atsakovei kyla klausimas ar ieškiniu prašoma priteisti suma yra iš tikrųjų pagrįsta ir ar kartais ieškovė paprasčiausiai nenori pasipelnyti, atitinkamai klaidindama teismą bei vardindama už kokius mėnesius atsakovas konkrečiai su ja atsiskaitė, o už kuriuos neatsiskaitė. Be to, atsiliepime į ieškinį atsakovė taip pat nurodė, jog ji nesutinka solidariai atlyginti įsiskolinimo už komunalinius patarnavimus, kadangi 139,30 EUR sumai įsiskolinimas AB „Mano būstas“, 128,80 EUR sumai įsiskolinimas šilumos tinklams, 74,67 EUR sumai įsiskolinimas už elektrą bei 33,44 EUR sumai įsiskolinimas už geriamąjį vandenį susidarė jau atsakovei negyvenant ginčo bute ir šią aplinkybę įrodo ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai prie ieškinio. Be to, atsakovei kyla didelių abejonių dėl pačios ieškinio sumos, kadangi ieškiniu iš atsakovų bendrai yra prašoma priteisti 1 225,96 EUR skolą, kai tuo tarpu pretenzija, su kuria ieškovė buvo kreipusis į atsakovę anksčiau, buvo prašoma atlyginti 1 625,96 EUR įsiskolinimą, todėl atsakovės vertinimu galbūt pati ieškovė tiksliai net nežino bei painiojasi už kokius mėnesius atsakovas su ja buvo atsiskaitęs, o už kokius neatsiskaitęs ir kokia iš tikrųjų visgi yra skolos suma. Atsakovė pateikė tripliką ir nurodė, kad su ieškovės dubliku nesutinka, kadangi ieškovė nepagrįstai konstatuoja tą faktą, jog atsakovė vengia savo sutartinių įsipareigojimų bei subjektyviai ir šališkai vertina ieškinyje pateiktus argumentus, kadangi atsakovė visus savo turimus sutartinius įsipareigojimus, įskaitant ir dabartinę buto nuomą bei komunalinius mokesčius, visuomet moka laiku bei atsakingai, nepaisant to, kad viena augina mažametį vaiką ir iš atsakovo P. S. priteistų alimentų negauna bei gyvena tik už savo gaunamą darbo užmokestį. Be to, nesutikdama su ieškovės argumentu apie tai, kad už susidariusią skolą atsakovė vis tiek turi atsiskaityti sutinkamai su LR CK 6.589 str. nuostatomis, nustatančiomis, jog gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, atsakovė pažymėjo, jog su atsakovu P. S. jie jau oficialiai nebėra šeimos nariai ir tokiais nebuvo nuomos sutarties sudarymo dieną ir šias aplinkybes patvirtina kartu su atsiliepimu į ieškinį siųsta santuokos nutraukimo įrašo kopija. Be to, nesutikdama su ieškovės argumentu, kad atsakovė neinformavo ieškovės apie tai, jog nuomojamame bute daugiau nebegyvena, atsakovė nurodė, kad apie šias aplinkybes atsakovė ieškovę informavo telefonu pokalbio metu, tačiau pripažino tą aplinkybę, jog oficialaus raštiško pranešimo ieškovei atsakovė nesiuntė, tačiau tik dėl asmeninių aplinkybių, kad tuo metu atsakovės mintys sukosi išimtinai vien tik aplink vaiką, nes fiziškai būdama viena su vaiku atsakovė neatrado laiko jokių laiškų siuntimui. Atsakovė taip pat nurodė, kad nuomos sutarties atsakovė su ieškove netgi ir negalėjo nutraukti, kadangi nuomos sutartis, kaip jau minėta anksčiau, buvo sudaryta išimtinai tik atsakovo P. S. vardu ir su jo asmens kodu, ir su jo, t. y. kaip nuomininko, asmens duomenimis. Atsakovė nurodė, jog visiškai yra nepagrįsti ieškovės dubliko teiginiai apie pinigus, kuriuos atsiskaitymui už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus atsakovams buvo davę atsakovo P. S. tėvai, kad atsakovė panaudojo juos savo reikėms, kadangi nurodytuosius pinigus turėjo tiktai atsakovas P. S., o atsakovė apie juos sužinojo jau būdama išsikrausčiusi iš buto. Be to, atsakovė buvo susisiekusi su ieškove telefonu ir informavo ją apie tai, jog ginčo bute daugiau nebegyvena bei įspėjo, kad atsakovas P. S. nuomos gali nemokėti laiku, tačiau nepaisant šių perspėjimų ieškovė atsakovui ir toliau leido gyventi ginčo bute iki tol, kol 2020 m. liepos mėnesį atsakovą iš ginčo buto ieškovė iškeldino. Be to, dėl dokumentų, liudijančių apie įsiskolinimą už komunalinius patarnavimums, atsakovė nurodė, jog kaip jai nurodė atsakovas P. S., ieškovė visada apmokėdavo visas sąskaitas pati, gavusi pinigus už nuomą ir komunalinius patarnavimus iš atsakovo, todėl ji šiuo klausimu daugiau nieko komentuoti negalinti, bet tuo pačiu pabrėžė, kad mokėdamas pinigus ieškovei atsakovas P. S. niekada nieko nepasirašinėjo bei negavo jokių kvitų. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės dubliko teiginiu, jog atsakovė pati sau prieštarauja sakydama, kad niekada nebendravo su ieškove, o vėliau nurodydama, jog vis tik su ieškove atsakovė bendravo telefonu, atsakovė pabrėžė, kad ji savo atsiliepime į ieškinį labai aiškiai nurodė, kad ji su ieškove telefonu pradėjo bendrauti tik tuomet, kai jau buvo išsikrausčiusi iš ginčo buto ir skambino ieškovei tam, jog praneštų jai šią informaciją. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog dėl tos aplinkybės, kad atsakovė priėmė ir pasirašė ieškovės siųstą pranešimą dėl vienašališko buto nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, atsakovė nurodė, jog ieškovė ją užklupo netikėtai, būdama prie jos darbovietės bei paskambinusi atsakovei, be to, dirbdama atsakingą ir susikaupimo reikalaujantį darbą, atsakovė neturėjo teisės darbo metu ilgam pasišalinti iš darbo vietos bei tvarkyti savo asmeninius reikalus, todėl nurodytąjį pranešimą ji ir pasirašė, nors nuomos sutartis buvo sudaryta ne atsakovės, o atsakovo P. S. vardu. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad jai yra nesuprantamas ieškovės teigimas, jog ieškovė atsakovės turėjo būti informuota apie atsakovų santuokos nutraukimą, kadangi kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė santuokos nutraukimo įrašo kopiją, kurioje aiškiai yra matoma santuokos nutraukimo data, t. y. yra matoma, jog atsakovų santuoka buvo nutraukta dar iki buto nuomos sutarties su atsakovu P. S. sudarymo - 2017-03-18 dieną. Be to, dėl ieškovės dublike nurodyto paaiškinimo, jog ieškinyje nustatant įsiskolinimo sumą įsivėlė klaida, dėl to vienur buvo nurodyta, kad atsakovų skola ieškovei susidarė nuo kovo mėnesio, o kitur jau nuo balandžio mėnesio, atsakovė nurodė, jog įsivėlus klaidai ieškovė galėjo pateikti patikslintą ieškinį dėl ieškinio sumos, o ne proceso eigoje koreaguoti ieškinio sumą, tai įvardijant kaip techninę klaidą, kurią pastebėjo atsakovė. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad jai yra nesuprantama dėl kokių priežasčių ieškovė nurodė, jog atsakovė į šią civilinę bylą nepateikė jokių faktinių duomenų, kuriais grindžia savo nesutikimą su ieškiniu, kadangi atsakovė kalbėjo su atsakovu P. S. telefonu ir atsakovas jai nurodė, kad jis pilnai sutinka patvirtinti, jog atsakovė ginčo bute nebegyveno jau nuo kovo mėnesio ir kad ieškiniu prašoma priteisti skola yra išimtinai tik jo asmeninė skola, nors su skolos suma jis ne visai sutinka, o taip pat atsakovas žadėjo siųsti teismui tripliką, tačiau atsakovė negali būti tikra, jog atsakovas taip ir padarys, kadangi atsakovas buvo jai užsiminęs, kad neturi tam laiko, nebent gautų šaukimą į teismą, tuomet atvyktų ir viską paaiškintų. Atsakovė prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
Atsakovas P. S. pateikė teismui tripliką ir nurodė, kad jo buvusi žmona atsakovė J. S. ginčo bute nebegyveno jau nuo 2020 m. kovo mėnesio, todėl visus skolinius įsipareigojimus prašė rašyti tik jo vardu. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog jis turi raktus nuo ginčo buto ir kad ieškovė pati jam leido toliau gyventi nuomojamame bute, nors jis ir nurodė, kad visko laiku mokėti jis negali, todėl už nuomą ir komunalinius patarnavimus atsakovas mokėjo tik dalimis, t. y. iki birželio mėnesio pradžios. Be to, viską atsakovas mokėjo „grynais“ pinigais „į rankas“, pinigus nuveždamas ieškovei į Rykantus, be to, nuomos sutartį su ieškove pasirašė jis, o ne atsakovė J. S., todėl ir visus skolinius įsipareigojimus prisiima būtent jis. Atsakovas prašė teismo ieškinį tenkinti dalinai, o likusioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei neįrodytą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas pilnutinai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2019-10-01 buvo sudaryta buto, esančio adresu Vaduvos g. 12-40, Vilniuje, nuomos sutartis, kurioje sutarties šalimis yra įvardintos ieškovė A. T. ir atsakovas P. S., tačiau šią Sutartį su ieškove pasirašė ne atsakovas P. S., bet atsakovė J. S.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog nuomos sutarties 2.1 p. nuostatomis šalys susitarė, kad ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 23 dienos, nuomininkas įsipareigojo ieškovei mokėti 250,00 EUR dydžio nuomos mokestį už einamojo mėnesio buto nuomą ; nuomos sutarties 2.2 p. nuostatomis šalys taip pat sulygo, jog kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 23 dienos, nuomininkas apmokės buto komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius už praėjusį mėnesį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad atsakovams tinkamai nevykdant iš nuomos sutarties kylančių sutartinių įsipareigojimų ir vadovaujantis nuomos sutarties 6.1.3 p. nuostatomis nuomos sutartis 2020 m. rugpjūčio mėnesį ieškovės buvo vienašališkai nutraukta prieš terminą, t. y. prieš tai atsakovus apie būsimą nuomos sutarties nutraukimą informavus rašytiniu pranešimu, kurį abu atsakovai pasirašė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog atsakovams registruotu paštu buvo siųsta ir pretenzija, raginant juos padengti susidariusį skolinį įsipareigojimą nesikreipiant į teismą, kurioje buvo nurodyta, kad skolą sudaro 1 425,96 EUR suma. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, jog atsakovų skola už komunalines paslaugas pradėta skaičiuoti nuo 2020 m. kovo mėnesio ir iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio, kada buvo nutraukta nuomos sutartis su atsakovais ir skolą už suteiktą šilumos energiją sudaro – 128,80 EUR suma, už elektrą – 74,67 EUR suma, už geriamąjį vandenį – 33,44 EUR suma bei už kitas administravimo paslaugas – 139,30 EUR suma. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad iš pateikto kasos čekio bei PVM sąskaitos – faktūros turinio matyti, jog ieškovė patyrė 149,75 EUR sumai nuostolių už viršutinės bei apatinės durų spynos bei pašto dėžutės rakto keitimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio taip pat nustatyta, kad atsakovė į šią civilinę bylą nepateikė atsakovų santuokos nutraukimą patvirtinančio nuorašo (kopijos), nors savo atsiliepime į ieškinį bei triplike atsakovė ir nurodė tą aplinkybę, jog tokį rašytinį įrodymą į šią civilinę bylą atsakovė visgi pateikė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog atsakovė J. S. nuo 2020-05-17 sudarė kitų gyvenamųjų patalpų, esančių adresu Sausio 13-osios g. 5-33, Vilniuje, nuomos sutartį, kur šiuo metu yra deklaruota ir jos gyvenamoji vieta.
Sutinkamai su LR CK 6.576 str. nuostatomis, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja už užmokestį suteikti gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininkas įsipareigoja jam suteikta gyvenamaja patalpa naudotis pagal paskirtį ir mokėti šalių sulygtą nuomos mokestį.
Sutinkamai su LR CK 6.487 str. 1 d. bei 6.493 str. 1 d. nuostatomis, nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį bei laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą, kartu atlyginant daikto išlaikymo išlaidas.
Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje sprendžiant ginčus dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ne kartą yra konstatuota, jog kai kyla ginčas dėl konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus (LR CK 6.193 str. 1 d.) ir teismas turi kuo tiksliau išsiaiškinti šalių valią, kurią jos išreiškė sudarydamos sutartį ir prisiimdamos iš tokios sutarties kylančius sutartinius įsipareigojimus. Vis dėlto, nors sutarties aiškinimo tikslas – tikrosios šalių valios nustatymas – lemia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti ir jeigu šalių ketinimai nesutampa, tai didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (LAT 2009-07-27 nutartis Nr. 3K-3-261/2009 ; LAT 2012-11-29 nutartis Nr. 3K-3-521/2012). Be to, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyviojo sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (LAT 2007-06-22 nutartis Nr. 3K-3-290/2007 ; LAT 2012-04-10 nutartis Nr. 3K-3-139/2012). Be to, taip pat yra reikšminga ir LR CK 6.193 str. 5 d. nuostatose nustatyta bendroji taisyklė, jog sutarties aiškinimui svarbios ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu bei kitokiais šalių veiksmais ir tai padeda nustatyti tikruosius šalių ketinimus pagal atliktus veiksmus (neveikimą) (LAT 2013-03-04 nutartis Nr. 3K-3-93/2013).
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).
Sutinkamai su LR CPK nuostatomis šalys turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, t. y. šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į civilinę bylą privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Be to, teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis LR CPK nuostatomis bei šalių lygiateisiškumo ir rugtyniškumo principais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-23 nutartimi, skirdamas šią civilinę bylą rašytiniam nagrinėjimui jau po pasiruošimo šią civilinę bylą nagrinėti teisme (t. y. po dubliko ir tripliko) pakartotinai pasiūlė šalims iki teismo nustatyto procesinio termino (t. y. iki 2021-01-06 (imtinai)) papildomai suteikti galimybę raštu pateikti šalių galutinius paaiškinimus (argumentus, samprotavimus, baigiamąsias kalbas ir kt.), o taip pat visus turimus įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais (t. y. jeigu papildomai tokių būtų) (LR CPK 42 str. 1 d.).
Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju šalys į šią civilinę bylą jau yra pateikusios visus savo turimus įrodymus dėl šios civilinės bylos esmės ir teismas juos vertins pagal LR CPK nuostatose nustatytas įrodinėjimo taisykles bei teismas negali tapti vienos ar kitos šalies advokatu dar kartą papildomai siūlant šalims pateikti visus turimus įrodymus į šią civilinę bylą (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Ištyręs šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų visetą teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas bei tenkintinas pilnutinai, kadangi iš visos šios civilinės bylos medžiagos turinio matyti, jog ieškovė pilnai įrodė visas aplinkybes, nurodytas savo procesiniuose dokumentuose, o atsakovai aplinkybių, nurodytų jų procesiniuose dokumentuose, pilnai neįrodė (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Iš civilinės bylos medžiagos turinio matyti, kad 2019-10-01 tarp ieškovės ir atsakovų P. S. ir J. S. buvo sudaryta buto, esančio adresu Vaduvos g. 12-40, Vilniuje, nuomos sutartis ir pagal šios sutarties 2.1 p. nuostatas šalys sulygo, jog ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 23 dienos nuomininkai įsipareigojo ieškovei mokėti 250,00 EUR dydžio nuomos mokestį už einamojo mėnesio buto nuomą ; be to, sutarties 2.2 p. nuostatomis šalys taip pat susitarė, jog kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 23 dienos, nuomininkai apmokės buto komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius už praėjusį mėnesį bei sutarties 6.1.3 p. nuostatose taip pat buvo numatyta, kad jeigu nuomininkai nesumokės nuomos mokesčio vieno mėnesio laikotarpyje nuo termino, nustatyto sutartyje, pasibaigimo momento, tai ieškovė turės teisę atsakovams pareikšti reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą.
Teismas daro išvadą, kad ši nuomos sutartis nėra pakeista, panaikinta ar pripažinta negaliojančia, todėl visos šios nutarties nuostatos turi būti šalių tinkamai vykdytinos (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas taip pat daro išvadą, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto matyti, kad šią nuomos sutartį sudarė ieškovė ir visgi abu atsakovai. Be to, atsakovai, ginčydami sutarties sudarymo aplinkybes (t. y. kad nuomos sutartis buvo sudaryta tik su vienu atsakovu), į šią civilinę bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ginčijamas aplinkybes, t. y. atsakovė, nurodydama aplinkybę apie tai, jog ji nuomos sutartį pasirašė tik kaip atsakovo atstovė (o ne kaip nuomos sutarties šalis), nepateikė į šią civilinę bylą įgaliojimo ar kitokio dokumento, patvirtinančio tokių atsakovo įgalinimų jai suteikimą – pasirašyti nuomos sutartį už atsakovą, juolab, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pati nurodė tokią aplinkybę, jog nuomos sutarties pasirašymo metu atsakovai net nebuvo sutuoktiniai (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, teismas atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus vertina kritiškai, kadangi jie prieštarauja vieni kitiems, t. y. atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė tą aplinkybę, kad ji nėra nuomos sutarties šalis ir ji šią sutartį pasirašė tik kaip atsakovo atstovė, todėl ji neturi jokių sutartinių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, tačiau pati atsakovė savo procesiniuose dokumentuose visgi nurodė ir kitą aplinkybę bei jos neginčijo, jog ji visgi gyveno ginčo bute ir šiuo butu naudojosi, t. y. turėjo nuomos santykius su ieškove, tačiau susipykus su atsakovu buvo priversta iš ginčo buto išsikraustyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas daro išvadą, kad nors ginčo nuomos sutartyje yra nurodytas tik vienas atsakovas ir atsakovė minėtoje sutartyje yra tik pasirašiusi (parašas, pavardė, telefonas), tačiau iš visos bylos medžiagos įrodymų viseto matyti, jog visgi abu atsakovai (t. y. kaip sutuoktiniai / ar sugyventiniai) buvo išreiškę savo norą bei valią gyventi ginčo bute, jį abu realiai nuomojosi bei juo abu realiai ir naudojosi, todėl atsakovų argumentai šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas taip pat pilnai sutinka su ieškovės argumentais apie tai, kad sutinkamai su LR CK 6.589 str. nuostatomis, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.
Be to, teismas taip pat pilnai sutinka su ieškovės argumentais apie tai, kad pagal šalių 2019-10-01 sudarytos buto nuomos sutarties 3.2.7 p. nuostatas, atsakovė ieškovei nepranešė raštu apie priešlaikinį nuomos sutarties nutraukimą ir tokių rašytinių įrodymų šioje civilinėje byloje nėra, todėl darytina išvada, jog atsakovė su ieškove savo sutartinių santykių nebuvo nutraukusi, tokiu būdu atsakovei išlieka pareiga atlyginti skolą, susidariusią už buto nuomą bei komunalinius mokesčius ir kitus patarnavimus, todėl atsakovės argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, atsakovė, įrodinėdama tą aplinkybę, jog ji skambino ir telefonu bendravo su ieškove bei ieškovę laiku informavo apie sutarties nutraukimą ir kitais klausimais, į šią civilinę bylą taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių būtent šias aplinkybes (telefono pokalbių išklotinių, SMS išklotinių ir kt.) (LR CPK 176 str. – 179 str.). Teismas taip pat daro išvadą, kad atsakovai šioje civilinėje byloje neįrodė ir tos aplinkybės, jog atsakovai šiuo atveju nėra ieškovei skolingi ir už pamestų bei naujų raktų ir spynų gamybą, kadangi atsakovai byloje yra pilnai pripažinę tą aplinkybę, kad atsakovams ieškovė visgi yra davusi du raktų komplektus, o šioje civilinėje byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog šie abu raktų komplektai yra sugrąžinti ieškovei (t. y. nėra raktų priėmimo – perdavimo akto ar kt.) (LR CPK 176 str. – 179 str.). Be to, atsakovė šioje civilinėje byloje taip pat neįrodė ir tos aplinkybės, jog atsakovų santuoka visgi yra nutraukta, kadangi į šią civilinę bylą atsakovė nepateikė jokio santuokos nutraukimo faktą patvirtinančio dokumento ar jo kopijos (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Teismas taip pat pilnai sutinka su ieškovės argumentais apie tai, kad ieškovės atstovei siunčiant pretenziją atsakovei joks asmens duomenų pažeidimas nebuvo padarytas, kadangi asmens deklaruotą gyvenamąją vietą gali sužinoti ne tik advokatas ar advokato padėjėjas, bet ir fizinis asmuo, kurio teisės ar teisėti interesai yra pažeidžiami ir jam reikia jas apginti pasinaudojant ikiteisminio instituto reikalavimais, tokiu būdu ieškovė pagrįstai bei teisėtais būdais iš Gyventojų registrų centro gavo informaciją apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą, todėl atsakovės argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovė pilnai įrodė visas aplinkybes, nurodytas savo procesiniuose dokumentuose, todėl darytina išvada, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas bei tenkintinas pilnutinai, todėl solidariai iš atsakovų ieškovės naudai yra priteistina 1225,96 EUR skola bei 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-10-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovų visi argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str. ; LR CK LR CK 6.37 str., 6.210 str., 6.272 str., 6.487 str. 1 d., 6.493 str. 1 d., 6.576 str.).
Sutinkamai su LR CPK 93 str., 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatomis, bei atsižvelgus į šios civilinės bylos nagrinėjimo apimtį ir sudėtingumą ir advokato padėjėjo sugaišto laiko sąnaudas, teismas daro išvadą, jog vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovės naudai yra priteistinos 300,00 EUR išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (kurios susidarė šios civilinės bylos nagrinėjimo metu) ir 28,00 EUR žyminis mokestis.
Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 2014-09-23 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nuostatomis, lygiomis dalimis iš atsakovų Valstybės naudai yra priteistinos 8,69 EUR pašto išlaidos.
Kiti šalių nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam šios civilinės išnagrinėjimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti solidariai iš atsakovų P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. T., gim. (duomenys neskelbtini) naudai 1225,96 EUR skolą, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-10-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. T., gim. (duomenys neskelbtini) naudai 300,00 EUR išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei 28,00 EUR žyminį mokestį.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Valstybės naudai 8,69 EUR pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.