- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 2A-2479-262/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41241-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- M. D.
- Ieškovas
- M. L.
- Kategorijos
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės, Vytauto Zeliankos, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovui M. D. dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos už atliktus darbus priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiu atsakovo atliktą priešpriešinį vienarūšį įskaitymą; priteisti iš atsakovo 9 576,60 Lt skolos už atliktus statybos rangos darbus; 440,52 Lt delspinigių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog su atsakovu 2012 m. rugpjūčio 27 d. sudarė rangos sutartį Nr. 12-08-27, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus, o atsakovas įsipareigojo darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Ieškovas darbus atliko iki 2013 m. lapkričio 07 d., o trūkumus pašalino iki 2013 m. lapkričio 18 d. Atsakovas liko skolingas ieškovui 9 576,60 Lt už atliktus darbus, todėl privalo sumokėti už juos. Ieškovo teigimu statybos rangos darbai užsitęsė ilgiau, nei buvo sutarta Sutartyje dėl to, jog atsakovo prašymu buvo atlikti papildomi darbai, buvo vėluojama atsiskaityti už jau padarytus darbus ir vėluojama pateikti medžiagas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, neatsirado pagrindas atsakovui skaičiuoti nei delspinigių, nei baudų dėl termino praleidimo. Be to susitarimas, iš kurio atsakovas kildina savo teisę nėra pasirašytas paties atsakovo, todėl nėra jo valios išraiškos ir nėra galiojantis.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog visos medžiagos buvo nupirktos iki darbų pradžios, todėl darbai dėl to negalėjo būti atliekami vėliau. Darbų terminai buvo šalių sutarti ir svarbūs atsakovui siekiančiam išnuomoti suremontuotas patalpas. Ieškovas pasirašė įsipareigojimą baigti darbus iki 2013 m. rugsėjo 1 d., tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė, todėl privalėjo sumokėti baudą ir delspinigius. Atsakovas paskaičiavo baudą ir delspinigius už vėlavimą ir atliko įskaitymą ieškovo reikalautos sumos. Įskaitymą atliko darbų perdavimo priėmimo akte Nr. 009. Atsižvelgiant į tai, kad atliktas įskaitymas, atsakovas nebėra skolingas ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas: atsakovo 2013 m. lapkričio 05 d. įskaitymas pripažintas negaliojančiu; iš atsakovo ieškovui priteista 9 576,60 Lt skolos už atliktus darbus, 440,52 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 10 017,12 Lt nuo bylos iškėlimo (2013 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 445 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo valstybei priteista 14,64 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad atsakovas teigia, jog Darbų priėmimo perdavimo akte Nr. 009 esančiais įrašais informavo ieškovą, jog atlieka įskaitymą. Tačiau šiuose įrašuose nėra nei tiesioginio, nei netiesioginio pareiškimo apie atliekamą įskaitymą, nėra nurodyta prievolė pagal kurią atliekamas įskaitymas. Todėl darytina išvada, jog atsakovas nepranešė ieškovui apie atliekamą įskaitymą, todėl įskaitymas negali būti laikomas atliktu (CK 6.131 str. 2 d.). Dėl išvardintų priežasčių teismas įskaitymą pripažino negaliojančiu. Kadangi nustatyta, jog nėra atliktas įskaitymas, todėl teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 9 576,60 Lt skolos ir už atliktus darbus priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neva nepagrįstai pripažino atsakovo atliktą įskaitymą negaliojančiu, nurodydamas, kad darbų priėmimo perdavimo akte Nr. 009 esančiame įraše, kuriuo neva buvo atliktas įskaitymas, nėra nei tiesioginio, nei netiesioginio pareiškimo apie atliktą įskaitymą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad jis nebuvo aiškiai ir suprantamai informuotas, kad atsakovas padarė įskaitymą, todėl teismas pagrįstai įskaitymą pripažino negaliojančiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių iš esmės ginčas kilo dėl to ar buvo vienašališkas priešpriešinis prievolių įskaitymas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio pažymėtina, kad jis turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Nesant specialių įstatymo reikalavimų pareiškimo apie įskaitymą turiniui, tame pačiame pareiškime gali būti nurodoma ir kita sutarties šalims aktuali informacija arba pareiškimai kitais klausimais. Ieškovo pateiktas pranešimas apie įskaitymą atitiko visus šiuos įstatymo nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis c.b. 3K-3-116/2012, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis c.b. 3K-3-600/2013.
Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad įskaitymą jis atliko ne žodžiu ar kokia kita forma, o būtent darbų priėmimo perdavimo aktu Nr. 009. Taigi, yra būtina įvertinti, ar šiame akte esantys įrašai gali būti laikomi pranešimu apie atliktą įskaitymą.
Darbų priėmimo perdavimo akte Nr. 009 niekur nėra įrašyta „įskaitau“ ar pan., todėl konstatuoti, kad buvo apie tiesioginis pareiškimas dėl įskaitymo nėra jokio pagrindo. Šiame akte nurodyta „neapmoku“, tai taip pat negali būti laikoma net netiesioginiu pareiškimu apie įskaitymą, nes „neapmoku“ reiškia, jog neapmoku dabar (esamojo laiko veiksmažodžio forma), bet nereškia, kad nebus mokama ateityje.
Byloje nustatyta, kad ieškovas šalino atliktų darbų trūkumus pagal atsakovo pageidavimus, todėl šioje situacijoje turėjo pagrindą manyti, kad apmokėjimas yra sulaikomas ir po to seks kiti atsakovo reikalavimai, o ne kad atliekamas įskaitymas ir ieškovas neva įskaitytų sumų nebegaus ir ateityje. Ieškovo įrašas „nesutinku su šiomis sąlygomis“ niekaip neįrodo fakto, kad ieškovas suprato apie atliekamą įskaitymą. Šiuo įrašu ieškovas nesutiko su tuo, kad tam tikros akte nurodytos sumos yra neapmokamos (sulaikomos), apie įskaitymą nėra nei tiesiogiai, nei netiesiogiai užsiminta nei ieškovo, nei atsakovo, o tai rodo, jog Darbų priėmimo perdavimo akte Nr. 009 esančių įrašų niekaip negalima laikyti pranešimu apie įskaitymą. Aplinkybę, jog ieškovas nesuprato, kad priešpriešinės vienarūšės prievolės neva buvo įskaitytos, patvirtina ir tai kad pradiniu ieškiniu ieškovas įskaitymo neginčijo. Ieškovas teigia, kad jis tik atsakovo atsiliepimo suprato, kad atsakovas remiasi priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymo faktu, todėl ieškinys buvo tikslinamas ir buvo prašoma pripažinti įskaitymą negaliojančiu.
Taigi, atsakovo atliktas įskaitymas pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas negaliojančiu.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovui kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu dėl baudos ir/ar delspinigių priteisimo iš ieškovo.
Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.