Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-25-771/2020,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariate gautas R. P. 2019 m. lapkričio 28 d. skundas dėl kaimynų neadekvačių veiksmų, kuriuo prašoma įvertinti jos kaimynų veiksmus. Skunde nurodoma, kad 2019 m. spalio 25 d. 19.12 val. ji paskambino bendruoju pagalbos Nr. 112 ir pranešė, kad kaimynai tyčia dideliu cemento gabalu išdaužė prie laiptinės jos pasodintas rožes. 2019 m. lapkričio 13 d. prie laiptinės nuomininkė iš 29 buto iškoneveikė ją necenzūriniais žodžiais. 2019 m. lapkričio 15 d. išėjus į lauką nuomininkė iš 33 buto jai pasakė: „Tu nesiklausyk prie durų“. 2019 m. lapkričio 24 d. ji paskambino Nr. 112 ir pranešė, kad nuolat ir piktybiškai mėtomos šiukšlės į rožes, augančias prie laiptinės. 2019 m. lapkričio 24 d. A. R. šunys puolė ant jos, pareiškėja vos spėjo atsitraukti, kad šuo neįkastų į koją. 2019 m. lapkričio 25 d. grįžusi namo rado primėtytų nuorūkų ir išdaužytas rožes, todėl ji paskambino Nr. 112 ir policijos pareigūnai nufotografavo netvarkingą kiemą. 2019 m. lapkričio 26 d. apie 19.30 val. grįžusi namo rado išmėtytas vyteles, kuriomis buvo apsmaigstytos rožės, kad neištryptų žmonės. Apie tai ji informavo policijos pareigūnus ir apie 20 val. išėjusi matė, kad viskas surinkta. Stovėdama prie namo kampo matė kaip A. R. įlipo į gėlyną ir kojomis ištrypė rožes, todėl ji dar kartą 21.10 val. iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai pasikalbėjo su A. R., o jiems išvykus A. R. išrovė likusias rožes.

2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjas A. M. 2019 m. gruodžio 5 d. priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, nes nėra administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ? ANK) 115, 366, 481, 346 straipsniuose, požymių.

3. Nesutikdama su atsisakymu pradėti administracinio nusižengimo bylos teisena, pareiškėja R. P. padavė skundą, kurio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. vasario 21 d. nutartimi netenkino.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Skundu aukštesniajam teismui pareiškėja R. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. vasario 21 d. nutartį ir priimti naują. Skunde nurodoma, kad teismas nesurinko įrodymų, kuriuose užfiksuoti objektyvūs duomenys, patvirtinantys pareiškime nurodytas aplinkybes.

5. Atsiliepimu į skundą institucija, atsisakius pradėti administracinio nusižengimo teiseną, – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono Pirmojo veiklos skyriaus viršininkas M. L. – prašo skundo netenkinti ir nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad R. P. skundas nepagrįstas. R. P. pareiškimo tyrimas atliktas išsamiai, atlikti visi privalomi ir būtini procesiniai veiksmai: apklausti pareiškėjos nurodyti asmenys dėl jų galbūt padarytų administracinių nusižengimų, apžiūrėta įvykio vieta, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių R. P. pareiškime nurodytas aplinkybes, negauta.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Skundas atmestinas.

6. Apygardos teismas pažymi, kad Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ANK) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

7. Administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl ANK 115 (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas), 346 (Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos teisės aktų pažeidimas), 366 (tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas), 481 (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų surašo policija (ANK 589 straipsnio 49 punktas). Nagrinėjamu atveju R. P. kreipėsi į policiją dėl, jos nuomone, jos kaiminių padarytų administracinių nusižengimų, tačiau institucija, įvertinusi pareiškime nurodytus duomenis, A. R. ir G. D. paaiškinimus, policijoje registruotus R. P. pranešimus, susijusius su pareiškime nurodytais įvykiais, policijos pareigūnų ekipažui apžiūrėjus įvykio vietą, padarė išvada, kad nėra objektyvių duomenų, kad buvo padaryti pareiškime nurodyti administraciniai nusižengimai.

8. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir išreikalavo duomenis iš policijos apie R. P. pranešimus nuo 2019 m. birželio 29 d. Nors pareiškėja teigė, kad pagal jos iškvietimą atvykę policijos pareigūnai fotografuodavo ir atlikdavo kitus veiksmus, policijos pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių šiuos pareiškėjos teiginius. Iš policijos registruotų įvykių registro matyti tik tai, kad R. P. ne kartą skambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie kaimynių A. R. ir G. D. galbūt padarytus pažeidimus, tačiau nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų nustatę administracinio nusižengimo požymių. Esant tokioms aplinkybėms pritartina išvadai, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo padaryti R. P. 2019 m. lapkričio 28 d. skunde dėl kaimynų neadekvačių veiksmų nurodyti administraciniai nusižengimai. Kaip teisingai nurodoma nutarime atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai surinkta pakankamai neabejotinų to asmens (asmenų) kaltės įrodymų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019, 17 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-36-788/2019, 9 punktas), todėl, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, administracinių nusižengimų teisena nepradedama, o pradėta – nutraukiama (ANK 591 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. vasario 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti pareiškėjos R. P. skundo ir palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. vasario 21 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.